Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-21 · Administracinė byla Nr. I-1381-764/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-21
Bylos Nr.
I-1381-764/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
E. M.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1381-764/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00042-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,

dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. M. pateiktu skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 3R-362(AG-303/01-2017), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. SP1-2780, Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. BRK-4503 ir įpareigoti atsakovę sustabdyti išmokų susigrąžinimo procedūras.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas gavo skundžiamus Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimus, kuriais buvo informuotas, jog jam per klaidą buvo išmokėta didesnė suma nei priklauso, todėl dalis išmokų turi būti grąžinta.

Pareiškėjo manymu, skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, juose nėra aiškiai nustatyta, už kokius pažeidimus pareiškėjui buvo pritaikytos sankcijos ir kaip jos paskaičiuotos. Skunde teigiama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, yra nemotyvuoti ir nepagrįsti objektyviais duomenimis.

Skunde taip pat pažymima, kad atsakovė pažeidė jo teisę būti išklausytam ir prieš taikant sankciją grąžinti išmokas, nesikreipė į pareiškėją ir nesuteikė galimybės jam pateikti papildomus paaiškinimus. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas prašo skundą tenkinti ir skundžiamus sprendimus panaikinti.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šaliai pranešta tinkamai.

Šalies argumentai

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra su pareiškėjo skundu nesutinka ir nurodo, kad išmokėjus pareiškėjui išmokas už 2015 m. ir informacinėje sistemoje gavus duomenis, buvo nustatyta, jog pareiškėjas turėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui. Atsakovė po pakartotinio patikrinimo nustatė, kad pareiškėjas dėl turimų įsiskolinimų neatitinka sąlygų paramai už deklaruotą pasėlių plotą gauti, todėl buvo įpareigotas grąžinti 8 842,36 Eur išmokėtą išmokų sumą.

Atsiliepimas

Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjas, teikdamas paraišką, parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su paraiškos teikimo taisyklėmis, pagal kurias yra įpareigotas neturėti įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) ar Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA) ir žinojo, jog taisyklių nesilaikymas gali įtakoti išmokų sumažinimą arba jų netekimą.

Atsakovė taip pat teigia, jog pareiškėjas nepagrįstai skundžia 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. BRK-4503 ir nurodo, jog šis raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nes juo jis buvo informuotas apie priimtą sprendimą grąžinti išmokų dalį, todėl pagrindo jį panaikinti nėra.

Atsakovė akcentuoja, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstu, kad 2015 m. jis valstybės biudžetui skolingas nebuvo, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti skundžiamus sprendimus nėra.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 3R-362(AG-303/01-2017) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. SP1-2780 bei 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. BRK-4503, kuriais pareiškėjas įpareigotas grąžinti išmokėtas išmokas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 15 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (LAGK b. l. 28–38), kurioje buvo deklaruota 1.211,72 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas tiesioginėms išmokoms gauti kurioje parašu patvirtino, jog įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) numatytų įsipareigojimų.

Atsakovė atsiliepime nurodo, jog 2015 m. gruodžio 4 d. gavo duomenis, kad pareiškėjas turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, t. y. SODRAI. Remiantis 2017 m. lapkričio 9 d. atsakovės patikrintos elektroninės sistemos duomenis (LAGK b. l. 44), matyti, jog pareiškėjas 2015 m. gruodžio 4 d., 2016 m. sausio 14 d., 2016 m. vasario 12 d., 2016 m. balandžio 12 d., 2016 m. gegužės 23 d., 2016 m. gegužės 25 d. turėjo įsiskolinimų SODRAI. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, paaiškino, jog pareiškėjas įsiskolinimą yra sumokėjęs, tačiau tokių duomenų teismui nėra pateikta.

Atsakovė, nustačiusi, jog pareiškėjas paraiškos administravimo metu turėjo įsiskolinimų, priėmė 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimą „Dėl skolos (ar jos dalies) išskaičiavimo“ (LAGK b. l. 54), o 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. BRK-5604 „Dėl dalies skolos išskaičiavimo ir likusios skolos išieškojimo“ (LAGK b. l. 52) informavo pareiškėją, kad dalis skolos 6 712,49 Eur, apskaičiuotos pagal paraišką Nr. 15-1011681898-1, buvo išskaičiuota 2017 m. spalio 9 d., 2017 m. spalio 18 d. ir 2017 m. spalio 30 d.

Tuo pagrindu, atsakovė priėmė skundžiamus 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. SPI-2780, kuriuo nustatė, jog už 2015 m. paraišką pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoką, todėl susidarė 8 842,36 Eur grąžintinų išmokų suma (LAGK b. l. 39–41), o 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. BRK-4503 pareiškėjas buvo informuotas apie duomenis, kuriais turimą įsiskolinimą galėtų pervesti į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą (LAGK b. l. 42–43).

Taisyklių 10 punktas nustato kompensacinių išmokų mokamų pareiškėjams, reikalavimus, t. y. pareiškėjo valda turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 3D-278 „Dėl žemės ūkio valdų registravimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre“ numatyta tvarka ir jos duomenys atnaujinti TI taisyklėse nurodytais terminais (10.1 papunktis); pareiškėjas neturi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (atitiktis šiam kriterijui gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu) (10.2 papunktis).

Atsakovė nurodo, kad 2015 m. gegužės 4 d. gavo duomenis, patvirtinančius, jog pareiškėjas yra skolingas SODRAI, todėl laikytina, jog jis neatitinka Taisyklių 10.2 papunkčio ir pareiškėjui išmokėtos išmokos, neturint teisės jų gauti. Teismas pažymi, jog pareiškėjas 2015 m. birželio 15 d., t. y. paraiškos pateikimo metu, skolos valstybės biudžetui neturėjo, o pagal teismo posėdyje pateiktus atsakovės atstovo paaiškinimus, skola valstybės biudžetui sumokėta.

Pagal Taisyklių 38 punktą, Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje, tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas.

Atsakovė, vadovaudamasi minėta nuostata bei tuo, jog buvo nustatytos aplinkybės, kurios įtakojo pareiškėjo negalimumą gauti tiesiogines išmokas, nusprendė susigrąžinti per klaidą išmokėtą 8 842,36 Eur išmokų sumą iš pareiškėjo, pagal 2015 m. pateiktą paraišką. Teismas su tokių atsakovės sprendimu ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimu, kuriuo jis buvo patvirtintas, nesutinka.

Atsakovė teigia, kad duomenis apie pareiškėjo įsiskolinimą gavo 2015 m. gruodžio 4 d., tačiau skundžiamą sprendimą priėmė 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. y. beveik po dviejų metų, kai buvo nustatyta, jog pareiškėjas neatitinka teisės aktų nustatytų sąlygų išmokoms gauti ir visas išmokas pervedė pareiškėjui tada, kai minėtą informaciją turėjo informacinėje sistemoje ir žinojo, jog pareiškėjas neatitinka imperatyvių sąlygų išmokoms išmokėti. Lietuvos administracinių ginčų komisija skundžiamame sprendime teigia, jog nors atsakovė veikė aplaidžiai, tačiau tai nereiškia, jog parama, išmokėta pareiškėjui, neatitinkant sąlygų, neturi būti susigrąžinta, tačiau teismas su minėtu argumentu nesutinka ir akcentuoja, jog atsakovė privalo laikytis gero administravimo principo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog gero administravimo principas apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam. Viešųjų paslaugų prieinamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas privalo konsultuoti pareiškėją, kaip inicijuoti procesą reikiamu klausimu, taip pat suteikti informaciją, padedančią privačiam asmeniui rasti veiksmingiausius tikslo siekimo būdus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3792-602/2018). Teismas taip pat nurodė, jog atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018).

Vadovaujantis Taisyklių 50 punktu, už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako Agentūra. Minėtas principas įpareigoja atsakovę elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. atsakovė dar 2015 m. gruodžio 4 d. turėdama duomenis, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų paramai gauti, turėjo atsisakyti pervesti paramos lėšas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017). Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnis nustato asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, teisės ir pareigos, pagal minėtą straipsnį, asmuo turi teisę: susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija (1 dalies 1 punktas); pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus (1 dalies 2 punktas); teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais (1 dalies 6 punktas). Atsižvelgus į tai, laikytina, jog minėtos Viešojo administravimo nuostatos, taip pat įtvirtina pareiškėjo teisę būti išklausytam. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, matyti, jog atsakovė, nustačiusi pareiškėjo neatitikimą teisės aktų nuostatoms, nepasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus paaiškinimus, kukiu pagrindu buvo susidarius skola SODRAI, kokio dydžio, kada ji buvo grąžinta ar kt. Atsakovė, nesuteikusi pareiškėjui galimybės būti išklausytam priėmė 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. BRK-5604, kuriuo išskaičiavo 6 712,49 Eur sumą iš pareiškėjo. Teismas pažymi, kad minėtame sprendime nenurodyta tiksliai iš kur atsakovė minėtą sumą išskaičiavo.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017 yra nurodęs, kad individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip yra akcentavęs, kad aplinkybę, ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus kiekvienu atveju nustato teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-45-520/2017).

Skundžiamame atsakovės 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. SP1-2780 nurodyta, jog pareiškėjas turi grąžinti 8 842,36 Eur išmokų sumą ir 2017 m. rugsėjo 12 d. informaciniu pranešimu Nr. BRK-4503 nurodyti atsakovės rekvizitai, kur pareiškėjas minėtą sumą turėtų pervesti. Teismas pažymi, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. BRK-5604 išskaičiavo 6 712,49 Eur sumą iš pareiškėjo, tačiau skundžiamame sprendime minėtos aplinkybės nenurodo. Atsižvelgus į tai, atsakovė turėjo įvertinti, jog dalis išmokų sumos jau buvo išskaičiuota ir nurodyti tik tą sumą, kurią pareiškėjui liko išmokėti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-422/2014 išaiškino, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės tikslų, jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinį ne kartą yra konstatavęs, kad vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir teisėjų statusą, jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovė, turėdama duomenis, jog pareiškėjas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų tiesioginėms išmokoms gauti bei elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo kreiptis į pareiškėją ir suteikti jam teisę pateikti papildomus paaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos. Teismo nuomone, atsakovė prieš 2 metus gavusi informaciją, jog pareiškėjas neatitinka imperatyvių teisės aktų nuostatų, turėjo ne tęsti išmokų išmokėjimą, o paprašiusi papildomų paaiškinimų ir nustačiusi, jog nėra pagrindo išmokėti išmokų sumą, atsisakyti pervesti likusią išmokų dalį. Teismas pažymi, jog pagal Taisyklių 50 punktą, už paraiškos tinkamą administravimą, lėšų apskaičiavimą ir išmokėjimą atsako pati atsakovė, o ne pareiškėjas. Teismas daro išvadą, jog iš atsakovės atliktų teisės aktų pažeidimų, t. y. pareiškėjo teisės būti išklausytam pažeidimo, gero administravimo principo pažeidimo, kurio metu atsakovė elgdamasi neatidžiai ir nerūpestingai, turėdama duomenis, jog pareiškėjas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, pervedė likusią išmokų sumą, negali kilti teisė, nes priešingu atveju būtų pažeistas ex injuria ius non oritur principas. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog atsakovė nepagrįstai siekia išieškoti iš pareiškėjo išmokėtą 8 842,36 Eur išmokų sumą, todėl skundžiami sprendimai naikinti.

Pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašo sustabdyti išmokų susigrąžinimo procedūras, tačiau atsižvelgus į tai, jog skundžiami sprendimai, kuriais pareiškėjas įpareigotas grąžinti išmokų sumą, panaikinti, pagrindo tenkinti prašymą dėl išmokų išieškojimo sustabdymo, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo E. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 3R-362(AG-303/01-2017).

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. SP1-2780 ir 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. BRK-4503.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė