Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2020-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-423-363/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-27
Bylos Nr.
e1-423-363/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26878-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Kaltinamasis
B. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-423-363/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26878-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 27 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau - UAB) „V.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis grasino sunkiai sutrikdyti savo mamos R. B. sveikatą.

Tai yra, kaltinamasis B. B., 2020-07-07 apie 20.00 valandą, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,44 promilės girtumas, žodinio konflikto metu dėl alkoholio vartojimo ir keliamo triukšmo, policijos pareigūnams išvedant jį iš gyvenamojo namo grasino mamai R. B., sakydamas žodžius „kai pareisiu išdaužysiu viską, viskas išlėks į orą“, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, parėjęs iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Plungės r. PK) į namus, mamos kambaryje eidamas link R. B. agresyviai nusiteikęs, sugniaužęs kumščius bei sakydamas žodžius ,,tu ištiši, aš tave trenksiu į sieną“, tokiais savo veiksmais grasino nukentėjusiajai, sukėlė baimę ir pagrįstą manymą, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis B. B. dėl pareikšto įtarimo prisipažino visiškai. Parodė, jog su mama R. B. ir seserimi B. J. gyvena nuo gimimo, adresu (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu tarp jo ir mamos kyla žodiniai konfliktai. Paskutinis konfliktas buvo 2020-07-07 dėl to, kad mama iškvietė policiją. Jis su draugu A., pavardės nežino, namuose linksminosi, gėrė alkoholį, o tai nepatiko mamai ir ji iškvietė policiją. Kai jį pareigūnai vedė, jis galėjo pagrasinti savo mamai, tačiau kokius žodžius išsakė jos atžvilgiu, nepamena. Policijos komisariate jam buvo nustatytas girtumas ir jis buvo paleistas į namus. Parėjus į namus ir būnant prieškambaryje atėjusi mama pradėjo jam priekaištauti bei grasinti, kad vėl iškvies policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai jį vėl išsivežė į komisariatą. Šiuo metu dėl nieko nesigaili (b. l. 65, 67). Papildomai apklaustas parodė, kad 2020-07-07 buvo parėjęs iš po naktinės pamainos UAB ,,V.“. Su draugu gėrė alkoholį mamos namuose, garsiai leido muziką, rūkė ir kalbėjosi. Kai policijos pareigūnai jį vedė iš namų, jis grasino savo mamai, tačiau kokiais žodžiais, nepamena, kadangi buvo neblaivus. Neneigia galėjęs grasinti tokiais žodžiais, kurie nurodyti įtarime. Sutinka būti nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu bei kurį laiką nevartoti alkoholio. Jam išaiškinta, kad negali lankytis pas savo mamą R. B., nes ten yra nepageidaujamas asmuo. Taip pat yra išaiškinta, kad neieškotų jokių ryšių su savo mama R. B. ir seserimi B. J. (b. l. 68, 70, 73, 75).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys.

Iš 2020-07-08 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą nustatyta, kad pareiškėja R. B. pareiškė, jog 2020-07-07 apie 18.00 valandą jos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje sūnus B. B. pagrasino ją sumūrysiąs į sieną, jei jam toliau trukdys gerti su asocialiu draugu. Kai vakare išsikvietė policiją dėl sūnaus keliamo triukšmo, dėl to, kad bijo jo, sūnus jai pasakė: „auka auka, kai grįšiu, išdaužysiu, su jumis susidorosiu“. 2020-07-08 apie 00.30 valandą iš policijos grįžęs sūnus vėl pradėjo elgtis agresyviai bei įžūliai, atidarė visus namo langus ir duris, pradėjo rūkyti jos kambaryje. Jai pasakius, kad sūnus nerūkytų kambaryje, jis ėmė eiti link jos sugniaužęs kumščius. Ji labai išsigando sūnaus, manė, kad jis trenks jai, todėl nubėgo pas dukrą B. J., gyvenančią tame pačiame name, kuri matė jos ir sūnaus konfliktą. Savo sūnaus labai bijo, ypač, kai jis būna neblaivus ir neadekvačiai bei neprognozuojamai elgiasi. Alkoholį vartoja labai dažnai, dvi dienas dirba darbe, o po to per išeigines vartoja alkoholį prisivedęs asocialių ir benamių draugų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl psichologinio smurto. Taip pat nori paminėti, kad prieš pusmetį namo rūsyje sūnus B. B. tyčia iš dujų baliono išleido visas dujas. Nori, kad sūnus B. B. negyventų jai priklausančiame name (b. l. 7-11).

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad ji negali pasakyti ar policijos pareigūnai girdėjo jai sūnaus B. B. išsakytus grasinimus, kai jie buvo atvykę apie 18.00 valandą, nes sūnaus kalba buvo nerišli dėl girtumo ir dėl garsaus šaukimo. Išeidamas iš namų sūnus su jai nepažįstamu asmeniu šūkavo, kalbėjosi tarpusavyje bei keikė ją, kam ji juos išvarė iš namų ir neleido toliau linksmintis. Policijos pareigūnams pirmą kartą išsivedant B. B. iš namų, jis jai pagrasino, kad parėjęs iš policijos, išdaužys viską, viskas išlėks į orą. Policijos pareigūnai jos sūnų bei jo sugėrovą išsivežė apie 20.00 valandą. Praėjus 4 valandoms, jos namo kieme pasirodė nepažįstamas vyriškis su dviem draugais, kurie pradėjo eiti apie gyvenamą namą, belstis į duris. Ji išsigando, nuėjo pas dukrą B. J. ir paprašė, kad ji padėtų išeiti į balkoną pasikalbėti su nepažįstamaisiais asmenimis ir juos išprašyti iš kiemo. Su dukra išprašė nepažįstamuosius asmenis iš kiemo, o maždaug už pusvalandžio parėjo sūnus. Sūnus grįžo dar agresyvesnis, suspaudęs kumščius ėmė eiti link jos, tad ji, išsigandusi, sušuko ir tuoj pat įbėgo dukra B. J., kuri stojo į tarpą tarp jos ir B. B. Ji, būdama išsigandusi tokio sūnaus elgesio, iškvietė pareigūnus. Kol laukė atvykstančių pareigūnų, sūnus B. B. šaukė, kam neleidžia jam gerti ir gyventi taip, kaip jis nori, ko vis kviečia policiją, nes jis nieko nedaro. Ji su dukra bandė raminti B. B., tačiau šis nesiliovė, vadino necenzūriniais žadžiais bei grasino jai, kad trenks ją į sieną ir ji ištiš. Savo sūnaus bijo, nori, kad jis pas ją nesilankytų ir neieškotų ryšių su ja. Sutinka, kad B. B. būtų nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu, ieškinio sūnui nereikš (b. l. 18-19, 21).

Liudytoja B. J. parodė, kad jos brolis B. B. gyvena kartu su ja bei mama R. B. Maždaug prieš ketverius metus prasidėjo žodiniai konfliktai tarp brolio, jos ir mamos dėl brolio girtavimo ir nesitvarkymo. Paskutiniu metu B. B. mamai pradėjo grasinti, išsakydamas jos atžvilgiu žodžius ,,auka, aš viską išdaužysiu, sumūrysiu į sieną“ bei kitais žodžiais, kurie reiškia susidorojimą. Ne vieną kartą mama yra atėjusi pas ją prašyti pagalbos dėl brolio grasinimų ir agresyvaus elgesio. Visi jų namuose esantys kambariai yra užrakinami, nes bijo savo brolio. 2020-07-07 ryte apie 07.30 valandą B. B. po naktinės pamainos darbe į namus parėjo su nepažįstamu vyriškiu ir pradėjo vartoti alkoholį. Ji paskambino mamai ir pasakė, kad parėjo brolis bei parsivedė nepažįstamą vyriškį, su kuriuo girtauja. Mama atsiduso ir pasakė, kad po darbo pareis ir žiūrės, ką toliau daryti. Tada ji su savo sutuoktiniu, bijodami palikti vaikus namuose vienus, nes brolis girtas būna agresyvus, juos pasiėmė ir išvažiavo iš namų. Į namus visi parvažiavo apie 18.00 valandą, namuose buvo jos brolis su nepažįstamu vyriškiu. Namai buvo prirūkyti, atidarinėtos durys, langai, sklido muzika. Kaip suprato, mama ką tik buvo grįžusi iš darbo. Mama jai pasakė, kad ji pakalbėjo su B. ir jo paprašė, kad jis išeitų iš namų, tačiau brolis ir jo draugas buvo girti ir nekreipė jokio dėmesio į mamos prašymą, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, ranka trenkė namo rūsyje į sieną. Mama labai išsigando ir, pasakiusi, kad daugiau nebegali kentėti, iškvietė policijos pareigūnus. Maždaug per pusvalandį atvažiavus pareigūnams, brolis tapo dar agresyvesnis, pradėjo plūsti mamą ir policijos pareigūnus. Mamai pagrasino, kad grįžęs susidoros, išdaužys viską, kas yra namuose. Pareigūnams isteriškai šaukė, ko jie aiškina jam kaip gyventi. Pareigūnai brolį išsivežė kartu su jo sugėrovu, o ji su mama liko namuose. Taip pat namuose buvo ir jos du mažamečiai vaikai, sutuoktinis buvo darbe. Maždaug po 4 valandų į jų namus atėjo brolio sugėrovas, kuris ėjo apie namus, skambindamas bei kumščiu daužydamas duris bei langus. Ji su mama išėjo į namo balkoną ir nepažįstamajam liepė pasišalinti iš namo teritorijos. Nepažįstamasis pasišalino. Maždaug po pusvalandžio, apie 01.30 valandą sulaukė brolio, kuris įėjęs į namus susijungė visas šviesas, kambaryje užsidegė cigaretę ir pradėjo šūkauti. Mama paprašė B., kad jis eitų miegoti, leistų joms ilsėtis. Tada B., sugniaužęs kumščius, pradėjo eiti link mamos. Mama labai išsigando, ji liepė mamai vėl kviesti policiją, nes bijojo rimtesnių problemų. Kol laukė atvažiuojančių policijos pareigūnų, brolis sakė, kad jei jį pareigūnai ir išsiveš, jis vis tiek sugrįš į namus ir darys, ką norės. Labai bijo ne tik dėl savo ir mamos, bet ir dėl savo mažamečių vaikų saugumo. Pageidauja, kad B. B. būtų iškeldintas iš namų (b. l. 32-33, 35).

Liudytojas V. G. parodė, kad 2020-07-07 dirbo nuo 18.00 iki 06.00 valandos. Apie 18.00 valandą buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), sūnus parsivedė nepageidaujamą asmenį ir jie gyvenamo namo rūsyje geria alkoholį. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko R. B., kuri nurodė, kad sūnus B. B. su nepažįstamu asmeniu namo rūsyje geria alkoholį. Su kolega Klaipėdos AVPK Plungės r. PK RS vyriausiuoju patruliu nuėję į gyvenamo namo rūsį pamatė prie stalo sėdinčius du vyriškius, gėrusius alkoholį. Moteris nurodė, kad nori, jog nepažįstamasis vyriškis išeitų iš jos namų. Jiems paprašius nepažįstamo asmens pasišalinti iš ne savo namų, B. B. pradėjo šaukti ant jų, ant mamos sakydamas ar jis neturi teisės gerti alkoholio. Sakė dar kažką, tačiau žodžių nesuprato dėl B. B. girtumo. Kadangi B. B. labai šaukė, jie, norėdami kitiems namo gyventojams užtikrinti ramybę ir saugumą, jį išsivedė į gyvenamojo namo kiemą, kur B. B. pradėjo keiktis, pro šalį ėjo žmonės, todėl buvo nuspręsta jį vežti į Klaipėdos AVPK Plungės r. PK. Vedant į tarnybinį automobilį, B. B. kažką šūkavo, tačiau jis nesuprato jo žodžių dėl jo girtumo. R. B. jiems nurodė, kad turi problemų su sūnumi B. B., kuris nuolat girtuokliauja, vedasi nepažįstamus asmenis į namus, neleidžia jai ilsėtis (b. l. 38-39, 41).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija patvirtina, jog 2020-07-08 02.30 valandą B. B. nustatytas 1,44 promilės girtumas, 03.13 valandą R. B. buvo blaivi (0,00 promilės) (b. l. 42-44).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamasis grasino sunkiai sutrikdyti savo mamos sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kaltinamojo grasinimas buvo realus, nes kaltinamasis, buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, keikė nukentėjusiąją ir pyko, kad ji nurodinėja, kaip jam gyventi, neleidžia vartoti alkoholio, rūkyti, linksmintis ir iškvietė policiją, pradėjo grasinti susidorojimu, todėl nukentėjusiajai buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pats kaltinamasis neneigė, kad grasino mamai, tačiau kokius žodžius pasakė dėl savo neblaivumo nepamena. Nukentėjusioji patyrė psichologinį sūnaus smurtą, jo bijo ir iškvietė policijos pareigūnus, vadinasi buvo realus pagalbos poreikis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nesant atsakomybę lengvinančių ir esant sunkinančiai aplinkybei. Kaltinamasis B. B. anksčiau teistas už kito pobūdžio nusikaltimus, teistumas yra išnykęs (b. l. 90-94), dirbantis, anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už neblaivaus pasirodymą viešose vietose, viešosios tvarkos pažeidimus, kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų pagal Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį bei 209 straipsnio 1 dalį (b. l. 96-100), paskutinių baudų nesumokėjęs, kas rodo, jog nėra linkęs laikyti įstatymų ir gero elgesio normų. Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis bei padarytos veikos pavojingumą, kad padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į tai, kad už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimui numatytos alternatyvios bausmės, teismo manymu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei teisingumo principas gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kaltinamasis B. B. savo kaltės nepripažino, todėl jam nėra teisinio pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas dėl bausmės sumažinimo vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).

Prokurorė, vadovaudamasi BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, prašo paskirti B. B. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. B. Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš kartu vienoje aplinkoje gyvenančią kaltinamojo mamą, nukentėjusioji nurodė, jog bijo B. B., jis grasina, naudoja psichologinį smurtą jos atžvilgiu, ir nenori, jog sūnus gyventų pas ją, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas B. B. taikyti prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2020-07-08 iki 2020-07-09, todėl jo laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (b. l. 52, 76) (BK 66 straipsnis).

Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78-79) bei 2020-07-10 teismo nutartimi skirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie nukentėjusiosios 25 metrų atstumu, nesilankyti name ir jo priklausiniuose, adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir B. J. (b. l. 86-88) - panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

B. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą įpareigojimą visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, paskirti B. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įpareigojimą bausmės vykdymo metu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. B.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi dienas jo laikinojo sulaikymo laiką - nuo 2020-07-08 iki 2020-07-09, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti B. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie nukentėjusiosios 25 metrų atstumu, nesilankyti name ir jo priklausiniuose, adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir B. J..

Išaiškintina, kad nesutinkant su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, B. B. per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Irena Šeškauskienė