Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-14-903/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
1-14-903/2014
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-02014-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Kaltinamasis
J. Š.
Advokatai
Arūnas Skuolevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-14-903/2014Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02014-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.8.; 1.2.18.10.; 2.1.15.3.3.2. (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 20 d.Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Daivai Putinienei,dalyvaujant prokurorui dariui Aleknai,gynėjui advokatui Arūnui Skuolevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. apgaulingai tvarkė apskaitą:

jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 4 punkto reikalavimus, kurie numato, kad “Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąkaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį...”, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31, Gargždų m., tyčia, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterę I. K., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, o būtent- laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 93 atvejais neįtraukė į buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų:

- darbo užmokesčio priskaitymų 9 darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis, nepagrindė darbo užmokesčio žiniaraščiais, iš viso 116106,33 Lt, iš jų: 2009 metais – 22626,69 Lt, 2010 metais – 28653,19 Lt, 2011 metais – 58289,79 Lt, laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 – 6536,66 Lt,

- darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) 9 darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis, nepagrindė darbo užmokesčio žiniaraščiais ir kasos išlaidų orderiais, iš viso 86019,55 Lt, iš jų: 2009 metais – 16967,58 Lt, 2010 metais – 21231,08 Lt, 2011 metais – 42981,67 Lt, laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31- 4839,22 Lt, iš jų:

1) autoelektrikui-autošaltkalviui V. B. laikotarpiu nuo 2010-02-08 iki 2010-09-30 7 atvejais darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 2726,25 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 2010,67 Lt,

2) autoelektrikui-autošaltkalviui A. K. laikotarpiu nuo 2011-01-18 iki 2012-01-31 13 atvejų darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 15797,60 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 11562,82 Lt,

3) autošaltkalviui-elektrikui I. S. laikotarpiu nuo 2011-09-20 iki 2012-03-29 7 atvejais darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 13.958,54 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 10289,49 Lt,

4) autošaltkalviui-suvirintojui-paruošėjui-dažytojui-kėbulistui (nuo 2010-03-08 kėbulų remontininkui-paruošėjui) V. B. laikotarpiu nuo 2009-08-19 iki 2011-11-21 28 atvejais darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 47327,45 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 35109,06 Lt,

5) kėbulų paruošėjui-remontininkui-dažytojui A. K. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 14 atvejų darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 17336,78 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 12968,00 Lt,

6) autošaltkalviui S. Ž. laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2011-03-31 6 atvejais darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 6153,39 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 4622,00 Lt,

7) transporto priemonių variklių taisytojui K. J. laikotarpiu nuo 2010-02-08 iki 2010-09-27 8 atvejais darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 3038,53 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 2273,90 Lt,

8) šaltkalviui-remontininkui A. M. laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2011-07-31 8 atvejais darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 7916,35 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 5779,23 Lt,

9) autošaltkalviui R. R. laikotarpiu nuo 2009-05-08 iki 2009-06-30 2 atvejais darbo užmokesčio priskaitymų iš viso 1851,44 Lt ir darbo užmokesčio mokėjimų (atskaičius mokesčius) iš viso 1404,38 Lt

Dėl to laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, J. Š. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną:

jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „ už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ atsakingu už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, priimto 2004 m. balandžio 13 d., 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad “Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos”, ir 40 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad “Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę.“, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, priimto 2002-07-02, 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad “Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas,” ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, tyčia laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę I. K., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio bei nepateikdamas buhalterei duomenų apie 9 asmenims už darbą laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 priskaitytų išmokų, priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, iš viso 116106,33 Lt ir tokiu būdu siekdamas išvengti 19637,78 Lt gyventojų pajamų mokesčio, nurodė pastarajai užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2009, 2010, 2011 metų Metines A klasės išmokų deklaracijas (forma FR0573) ir laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572) , kurias pateikus elektroniniu būdu buvo pateikti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir jo panaudojimą, o būtent :.

- 2009, 2010, 2011 metų Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) 16 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma (Lt, ct)” sumą sumažino iš viso 109569,67 Lt, 17 eilutėje “Išskaičiuota pajamų mokesčio suma (Lt)” sumą sumažino iš viso 18528,64 Lt,

- laikotarpio nuo 2009-02-01 iki 2012-04-30 Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) 18 eilutėse “Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio, suma (Lt, ct)” sumas sumažino iš viso 116106,33 Lt, 19 ir 20 eilutėse “Išmokėtoms išmokoms tenkanti pajamų mokesčio suma (Lt)” sumas sumažino iš viso 19637,78 Lt.

Taip pat jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336, priimto 1991-05-21 (2004-11-04 įstatymo Nr.IX-2535 redakcija) 5 straipsnio dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Asmenų...socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai“ ir 9 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kuris numato, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos...“, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr.IX-1219, priimto 2002-12-03 17 straipsnio dalies reikalavimą, kuris numato, kad „Įmonės...moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimo Nr. 647 “Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo” patvirtintų Taisyklių 20.1 punkto reikalavimus, kurie numato, kad: “Draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga”, ir Taisyklių 20.6 punkto reikalavimus, kurie numato, kad “Apdraustieji, kurie gauna darbo užmokestį, jiems nustatytos socialinio draudimo įmokos dalį moka nuo jiems apskaičiuoto darbo užmokesčio (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų dydį). Socialinio draudimo įmokas iš jų darbo užmokesčio išskaito draudėjas…”, ir pažeisdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus įsakymus-2007-07-04 Nr.V-295 „Dėl SAM pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį pateikimo taisyklių patvirtinimo“ ir 2010-06-04 Nr.V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31, tyčia, turėdamas tikslą išvengti 46419,31 Lt socialinio draudimo įmokų, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterę I. K., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nedeklaravo 9 darbuotojams už darbą laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 116106,33 Lt ir nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų iš viso 46419,31 Lt (116106,33 x 39,98 %), iš jų: draudėjo įmokų (30,98 %) – 35969,74 Lt (116106,33 x 30,98 %) ir apdraustųjų įmokų (9 %) – 10449,57 Lt (116106,33 x 9 %). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2009 metų I, II, III ir IV ketvirčių Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (forma SAM) bei laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2012-03-31 kiekvieno mėnesio Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB “(duomenys neskelbtini)” turtą ir jo panaudojimą:

- laukelyje P20.4 “Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma, Lt” sumažino sumas iš viso 116106,33 Lt,

- laukelyje P20.5“Įmokų suma, Lt“ sumažino įmokų sumas iš viso 46419,31 Lt (116106,33x39,98 %; 9046,15+11455,55+23304,26+2613,35), iš jų: 2009 metais – 9046,15 Lt, 2010 metais – 11455,55 Lt, 2011 metais – 23304,26 Lt, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-03-31 – 2.613,35 Lt.

Kaltinamasis J. Š. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad nemokėjo pinigų vokeliuose, visi išmokėti atlyginimai pagrįsti algalapiais, iš jo paimtuose užrašuose nurodyti jo asmeniniai skaičiai apie medžiagų (dažų) sunaudojimą ar detalių kainą, tiksliai to neprisimena, ten nėra jokių parašų, prie skaičių nenurodyti litai, jį įskundė iš keršto.

Liudytojas K. J. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino prieš 3-4 metus, į darbą jį priėmė J. Š., dirbo autošaltkalviu, pagrinde tvarkė automobilių važiuoklę. Jam buvo mokamas minimalus atlyginimas, toks, koks buvo numatytas darbo sutartyje, apie 800 Lt, kitų sumų iš J. Š. jis negaudavo. Pagarsinus jo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kad su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurioje numatytas minimalus atlyginimas. Sudarant darbo sutartį J. Š. pažadėjo mokėti 40 procentų nuo gauto atlygio už automobilių remontą. Atlyginimą kiekvieną savaitės penktadienį, o kartais ir kitomis dienomis išmokėdavo pats J. Š.. Išmokėdamas atlyginimą J. Š. visada pasirašydavo išmokamą sumą savo užrašų knygutėje. Gale mėnesio viską perskaičiuodavo ir jei būdavo išmokėta daugiau ar mažiau, tai išlygindavo reikiamą sumą. Jam apklausos metu pateikta užrašų knygutė yra ta pati, kurioje J. Š. žymėdavosi išmokamas sumas. Išmokamos sumos skirdavosi, kadangi tai priklausė nuo darbų kiekio. Vidutiniškai per mėnesį atlyginimo gaudavo nuo 850 iki 900 litų į rankas. Į rankas išmokamas atlyginimas neatitikdavo sumų, už kurias jis pasirašydavo atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose kartą per mėnesį. Už gautas didesnes sumas (atlyginimą) niekur nepasirašydavo (3 t., 36-37 b.l.), liudytojas parodė, kad jis taip neparodė, protokolo neskaitė, tik pasirašė, o teisingi yra jo teisme duoti parodymai.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu pagarsinus jo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, jog darbą rado per skelbimą laikraštyje, į darbą priėmė UAB „Rimkų autoservisas“ direktorius J. Š., sutarė, kad atlyginimą mokės 50 procentų nuo atlikto darbo, darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, atlyginimą į rankas kiekvieną savaitę dalimis mokėdavo pats direktorius, išmokant atlyginimą direktorius kažką žymėdavosi savo užrašų knygutėse, atlyginimo per mėnesį vidutiniškai gaudavo nuo 1400 iki 1500 litų, tačiau ant darbo užmokesčio žiniaraščių pasirašydavo tik už minimumą, už didesnį išmokėtą atlyginimą niekur nepasirašydavo (3 t., 58-59 b.l.), patvirtino, kad būtent šie parodymai yra teisingi, kadangi praėjo daug laiko ir teisme neprisiminė aplinkybių, parodė, kad grynais gaudavo daugiau negu pasirašydavo žiniaraščiuose, skirtumas galėjo būti apie 700 Lt.

Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. autoservise Gargždų m., kurio savininkas yra J. Š., tvarkė automobilį BMW, už automobilio remontą sumokėjo grynais, pasirašė ant kažkokio dokumento, tačiau jo nepaėmė, tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu taip ir sakė. Kvite, parodytame teisme, yra jo parašas.

Liudytoja I. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, teismo posėdžio metu parodė, kad jos darbo vieta yra ne bendrovėje, buhalterinę apskaitą tvarko pagal jai pateiktus pirminius buhalterinius dokumentus (sąskaitas, kvitus, orderius), bendrovėje kasininkas yra pats direktorius, atlyginimus darbuotojams skaičiuoja ji pagal darbo sutartyje numatytus atlyginimus, baigiantis mėnesiui paruošia darbo užmokesčio žiniaraščius, kuriuos paduoda direktoriui, kuris išmokėjęs atlyginimus ir surinkęs parašus, darbo užmokesčio žiniaraščius grąžina. Mokesčių deklaracijas institucijoms teikdavo ji.

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo autoelektriku, koks jam buvo mokamas atlyginimas neprisiminė, atlyginimą gaudavo kartą per mėnesį. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog į darbą priėmė direktorius J. Š.. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas. Taip pat direktorius žadėjo mokėti dar 50 procentų nuo jo atliktų darbų apyvartos. Jo darbo vieta buvo autoservise, adresu (duomenys neskelbtini). Paraiškas automobilių remontui pildydavo vadybininkas. Su klientais atsiskaitinėdavo pats direktorius. Per jo darbo laikotarpį jo atlyginimas buvo nepastovus, kadangi atlyginimas priklausė nuo atliktų darbų kiekio. Atlyginimą mokėjo direktorius. Kiekvieną savaitės penktadienį darbo pabaigoje pasikviesdavo jį į ofisą ir išmokėdavo po nedideles pinigų sumas, t.y. nuo 100 litų iki 400 litų, kurias fiksuodavo savo užrašų knygutėje, o mėnesio pabaigoje duodavo pasirašyti už atlyginimą ant mokėjimo žiniaraščių, kuriuose būdavo nurodytas tik minimalus atlyginimas. Jo per mėnesį gautas atlyginimas neatitikdavo atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje užfiksuoto atlyginimo. Jam pateiktoje užrašų knygutėje ties jo pavarde, ar vardu nurodytos sumos atitinka sumas, kurias jam išmokėjo direktorius. Darbo pradžioje jis gaudavo 400-600 litų, o vėliau ir 1300 litų. Kiek tiksliai kiekvieną mėnesį gavo atlyginimo, nepamena. Bet jam parodytoje užrašų knygutėje sumos atitinka jo gautas sumas, tai pastarasis atlyginimo gavo: 2010 m. vasario mėn. – 550 litų; kovo mėn. – 460 litų; balandžio mėn. – 450 litų; gegužės mėn. – 870 litų; birželio mėn. – 903 litus; liepos mėn. – 1036 litus; rugpjūčio mėn. – 1075 litus; rugsėjo mėn. – 1370 litus; spalio mėn. - 250 litų (3 t., 20-21 b.l.), V. B. parodė, kad tyrėja teisingai užrašė į protokolą jo parodymus, rodė jam užrašų knygutę.

Liudytojas I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad į darbą priėmė direktorius J. Š., darbo sutarties nematė, sutarė, kad jam mokės 50 proc. nuo atliktų darbų vertės. Jis žinodavo užsakymų kainas, jas užsirašydavo savo lapelyje, jį turėjo atėjęs į apklausą ikiteisminio tyrimo metu, šiuo metu jo neišsaugojo. Jis pasirašydavo ant algalapio, tačiau ten nurodytos sumos neatitikdavo jam išmokėtas į rankas. Direktorius atlyginimų mokėjimo dieną pasikviesdavo pas save, pasižiūrėdavo savo užrašų knygutę, joje atžymėdavo išmokamas sumas prie vardo. Jo atlyginimas būdavo nuo 1500 Lt iki 3500 Lt, tikslių sumų neprisimena. Pagarsinus jo ikiteisminio trimo metu duotus parodymus, jog atlyginimą kiekvieną savaitės penktadienį išmokėdavo pats J. Š.. Išmokėdamas atlyginimą J. Š. visada pasirašydavo išmokamą sumą savo užrašų knygutėje. Gale mėnesio viską perskaičiuodavo ir jei būdavo išmokėta daugiau ar mažiau, tai išlygindavo reikiamą sumą. Tokiu būdu už 2011 m. rugsėjo mėn. atlyginimo į rankas jis gavo - 1809 litus, spalio mėn. – 2900 litų, lapkričio mėn. – 2718 litų, gruodžio mėn. – 2532 litus, sausio mėn. – 1988 litus, vasario mėn. - 1462 litus, kovo mėn. – 1464 litus. Direktorius J. Š. tik vieną kartą per mėnesį duodavo pasirašyti ant darbo užmokesčio žiniaraščio, tačiau žiniaraštyje būdavo nurodytas tik minimalus darbo užmokestis. Už gautą didesnį darbo užmokestį niekur neduodavo pasirašyti (3 t., 28-29 b.l.), I. S. patvirtino šiuos parodymus.

Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 2 mėnesius, su direktoriumi buvo sutaręs dėl 25 proc. atlyginimo nuo atliktų darbų, buvo pakankamai darbo, gaudavo apie 1000 Lt. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas ir 25 proc. nuo atliktų darbų apyvartos. Per du išdirbtus mėnesius atlyginimo gavo nuo 1000 iki 1300 litų. Už išmokėtą atlyginimą pasirašydavo atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose ir suma atitikdavo išmokėtam atlyginimui (3 t., 22-23 b.l.), R. R. patvirtino šiuos parodymus, parodė, kad tyrėja klausė jo, kiek jis uždirbo, jis jai ir atsakė.

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo pagal sutartį, algalapiuose pasirašydavo už tokias sumas, kokias gaudavo. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog į darbą priėmė direktorius J. Š.. Buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurioje numatytas minimalus atlyginimas. J. Š. dėl atlyginimo paaiškino, kad kiek pats jis užsidirbs, tiek ir turės, t.y. kad gaus procentus nuo atlikto darbo. Jo darbo vieta buvo autoservise Gargžduose. Atlyginimą kiekvieną savaitės penktadienį, o kartais ir trečiadieniais išmokėdavo pats J. Š.. Išmokėdamas atlyginimą J. Š. visada pasirašydavo išmokamą sumą savo užrašų knygutėse. Gale mėnesio viską perskaičiuodavo ir jei būdavo išmokėta daugiau, ar mažiau, tai išlygindavo reikiamą sumą. Jam pateiktose užrašų knygutėse sumos su datomis ties jo vardu „Vaidas“ atitinka išmokėtas sumas. Jam į rankas išmokamas atlyginimas neatitikdavo sumas, už kurias duodavo pasirašyti atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose J. Š., kuriuos reikėdavo pasirašyti tik vieną kartą per mėnesį. Už gautas didesnes sumas (atlyginimą) pasirašyti niekur neduodavo. Tokiu būdu jis 2009 m.: rugpjūčio mėn. gavo 1153 litus; rugsėjo mėn. – 905 litus; spalio mėn. – 1742 litų; lapkričio mėn. - 1500 litų; gruodžio mėn. – 800 litų; 2010 m.: sausio mėn – 2004 litus; vasario mėn. – 1080 litų; kovo mėn. – 1200 litus; balandžio mėn. - 1900 litų; gegužės mėn. – 1400 litų; birželio mėn. – 2081 litą; liepos mėn. – 1466 litus; rugpjūčio mėn. – 1300 litų; rugsėjo mėn. – 1800 litų; spalio mėn. – 1600 litų; lapkričio mėn.– 1420 litų; gruodžio mėn. - 2250 litų; 2011 m.: sausio mėn. – 1900 litų; vasario mėn. - 1607 litus; kovo mėn. – 1600 litų; balandžio mėn. – 2000 litų; gegužės mėn. - 1880 litų; birželio mėn. - 2640 litų; liepos mėn. – 1900 litų; rugpjūčio mėn. – 2450 litų; rugsėjo mėn. -1850 litų; spalio mėn. – 2000 litų; lapkričio mėn. 853 litus (3 t., 30-31 b.l.), V. B. parodė, kad tokių parodymų nedavė, į apklausą buvo atėjęs girtas, pasirašė protokolą, nes norėjo greičiau eiti gerti alaus, nesidomėjo, ką rašo tyrėja, ji duomenis rašė iš knygutės, teisingi yra teisme duoti jo parodymai.

Liudytojas S. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad į darbą priėmė direktorius J. Š., sutarė, kad gaus 50 proc. nuo padaryto darbo. Jis žinodavo, kiek turėdavo sumokėti J. Š. pasiskaičiuodavo. Jam buvo išmokamos įvairios sumos – 1000 Lt, 1300 Lt, 800 Lt, už šias sumas jis niekur nepasirašydavo. Jo paskaičiuotos sumos sutapdavo su J. Š. paskaičiuotomis sumomis. J. Š. turėjo knygutę, ten jis buvo pažymėtas vardu Stasys. Algalapiuose sumos neatitikdavo išmokėtas. Per apklausą jam buvo parodyta užrašų knygutė, jis patvirtino, kad gavo šioje knygutėje užrašytas sumas. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog jis gavo darbo užmokesčio: už 2011 m. spalio mėn. - 444 litus; 2011 m. lapkričio mėn. – 1520 litus; 2011 m. gruodžio mėn. – 1432 litus; 2012 m. sausio mėn. – 902 litus; 2012 m. vasario mėn. -1048 litus; 2012 m. kovo mėn. – 1096 litus. Už šias išmokėtas darbo užmokesčio sumas niekur nepasirašė (3 t., 54-55 b.l.), S. Ž. dar kartą patvirtino, kad būtent tokias sumas gavo.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su J. Š. sutarė, kad gaus 50 proc. nuo padaryto darbo, jis neskaičiavo, kiek jam turėdavo būti išmokama, pasitikėjo J. Š.. Jam buvo išmokamos įvairios sumos – 800 Lt, 1200 Lt, 2000 Lt. Šias sumas J. Š. mokėdavo penktadieniais, jis žinodavo, kam ir kiek mokėti. Per apklausą jam buvo parodyta užrašų knygutė, jis patvirtino ten nurodytas jam išmokėtas sumas, kadangi jos iš esmės atitiko faktiškai jam išmokėtas sumas, be to, sutapo ir išmokėjimo datos. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog atlyginimą kiekvieną penktadienį išmokėdavo pats direktorius, pasikvietęs į savo kabinetą. Išmokėdavo pinigus, pasižymėdavo kažką savo užrašų knygutėje, bet pasirašyti niekur neduodavo. Pasirašyti už minimalų atlyginimą duodavo vieną kartą per mėnesį darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose. Jam pateiktose užrašų knygutėse ties jo vardu nurodytos sumos atitinka jam kiekvieną penktadienį išmokėtas sumas, t.y. už 2011 m. sausio mėn. jis gavo 900 litų; vasario mėn. – 1700 litų; kovo mėn. – 1800 litų; balandžio mėn. – 1408 litų; gegužės mėn. – 1740 litų; birželio mėn. – 1600 litų; liepos mėn. – 1611 litų; rugpjūčio mėn. 1548 litus; rugsėjo mėn. – 1827 litus; spalio mėn. 1776 litus; lapkričio mėn. – 1130 litų; gruodžio mėn. – 1848 litus; už 2012m. sausio mėn.- 949 litus (3 t., 26-27 b.l.), A. K. patvirtino šiuos parodymus. Jis žino, kad yra atleistas už grubų darbo pažeidimą, tačiau atleidimo pagrindo neskundė, girtas darbe nebuvo.

Liudytojas S. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jis tvarkė automobilį, sumokėjo apie 420 Lt, pasirašė ant kažkokio dokumento, kur buvo surašyti darbai, tačiau čekio negavo.

Liudytoja D. P., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėja, teismo posėdžio metu parodė, kad šioje byloje ji atliko įrodymų tyrimą, tyrimas pradėtas pagal VMI pareiškimą, buvo išimtos užrašų knygelės, kuriose fiksuotas darbo užmokestis. Ji į apklausas kvietė bendrovės darbuotojus, per apklausas jiems būdavo pateikiami klausimai kaip buvo išmokami atlyginimai, jie aiškino, kad direktorius išmokėdavo atlyginimus kiekvieną penktadienį, tačiau pasirašyti žiniaraščiuose duodavo tik kartą per mėnesį. Taip pat jie paaiškindavo kokias suams gaudavo. Tada jiems duodavo pavartyti užrašų knygutę, liudytojai patvirtindavo išmokėtas pinigų sumas, užrašytas knygutėje. Ji tokius parodymus ir įrašydavo į protokolą. Nė vieno girto liudytojo ji neapklausė. Užfiksuotus parodymus, ji visada duodavo perskaityti, klausdavo ar neturi papildymų ir duodavo pasirašyti.

Iš liudytojo A. K. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad į darbą priėmė direktorius J. Š.. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus atlyginimas. Nuo 2009-02-01 darbo sutartis buvo pakeista ir A. K. buvo apiformintas ant pusės etato, t.y. 400 litų (atskaičius mokesčius), nors ir toliau dirbo pilnas darbo valandas. Priimant į darbą direktorius žadėjo mokėti procentus nuo atlikto darbo. A. K. darbo vieta buvo autoservise Gargžduose. A. K. atlyginimas priklausė nuo atliktų darbų. Nors atlyginimo gaudavo daugiau, tačiau pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraščiuose už minimumą. Atlyginimus direktorius kurį laiką mokėdavo kiekvieną savaitę, paskui rečiau. Kiekvieną išmokamą sumą J. Š. pasirašydavo savo užrašų knygutėje. A. K. apklausos metu pateikta užrašų knygutė yra ta pati, kurioje J. Š. kiekvieną kartą žymėdavosi darbuotojams išmokamas sumas, taigi A. K. gavo atlyginimo: 2009 m. sausio mėn. – 1100 litų; vasario mėn. – 1276 litus; kovo mėn. – 1300 litų; balandžio mėn. – 1070 litų; gegužės mėn. - 1200 litų; birželio mėn. – 1200 litų; liepos mėn. – 1760 litų; rugpjūčio mėn. – 1650 litų; rugsėjo mėn. – 1270 litų; spalio mėn. – 1500 litų; lapkričio mėn. – 1072 litus; gruodžio mėn.- 1600 litų; 2010 m.: sausio mėn. – 1040 litų; vasario mėn. – 1600 litų (3 t., 38-39 b.l.).

2012-04-24 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau AVMI) rašte nurodyta, kad fizinis asmuo pateikė AVMI raštu informaciją, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” dirba nelegalūs darbuotojai, neapskaitomos gautos pajamos bei mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Autoserviso patikrinimo metu buvo nustatyta, kad remontuojami 6 automobiliai, kuriems nebuvo užpildytos užsakymo paraiškos bei iš direktoriaus J. Š. buvo išimti užrašai apie darbuotojams išmokėtą neapskaitytą darbo užmokestį ir atliktus autoremonto darbus. Pagal užrašus nustatyta, kad nuo 2009-01-09 iki 2012-04-13 darbuotojams buvo išmokėta 389500 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio (1 t., 1-2 b.l.).

2012-12-14 Nr.5-3/114 specialisto išvadoje Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad:

- pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus: “už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. Š. atsakė už buhalterinės apskaitos organizavimą.

- pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-04-30 kasos operacijas atliko direktorius J. Š. ir atsakė už pinigus kasoje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000m.vasario 17d.nutarimu Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 22 punkto nuostatą.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius J. Š.) laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 93 atvejais neįtraukė į buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų.

- pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-1-02014-12 medžiagą dėl to, kad direktorius J. Š., organizuodamas ir tvarkydamas buhalterinę apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius J. Š.) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

- pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus negalima nustatyta, iš kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius J. Š.) išmokėjo 9 (devyniems) asmenims už darbą laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 darbo užmokestį, iš viso 86019,55 Lt.

- UAB “ (duomenys neskelbtini)” (direktorius J. Š.) nedeklaravo 9 (devyniems) asmenims už darbą laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 priskaitytų išmokų, priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms iš viso 116106,33 Lt ir pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB “ (duomenys neskelbtini)” turtą ir jo panaudojimą.

- UAB “ (duomenys neskelbtini)” (direktorius J. Š.) nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 19637,78 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir valstybei padarė nuostolį 19637,78 Lt.

- UAB “ (duomenys neskelbtini)” (direktorius J. Š.) nedeklaravo 9 (devyniems) darbuotojams už darbą laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 priskaityto darbo užmokesčio iš viso 116106,33 Lt ir 2009 metų I, II, III ir IV ketvirčių Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį bei laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2012-03-31 kiekvieno mėnesio Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB “ (duomenys neskelbtini)” turtą ir jo panaudojimą.

- UAB “ (duomenys neskelbtini)” (direktorius J. Š.) nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų iš viso 46419,31 Lt ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondui padarė nuostolį 46419,31 Lt.

- UAB “ (duomenys neskelbtini)” (direktorius J. Š.) laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-04-30 nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso 66179,73 Lt ir valstybei bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondui padarė nuostolį, iš viso 66179,73 Lt (1 t., 34-141 b.l., 2 t., 1-148 b.l.).

Nors kaltinamasis J. Š. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teigdamas, kad jokių nusikaltimų nepadarė, nes nemokėjo pinigų vokeliuose, visi išmokėti atlyginimai pagrįsti algalapiais, iš jo paimtuose užrašuose nurodyti jo asmeniniai skaičiai apie medžiagų (dažų) sunaudojimą ar detalių kainą, tiksliai to neprisimena, ten nėra jokių parašų, prie skaičių nenurodyti litai, jį įskundė iš keršto, tačiau tokia kaltinamojo versija, teismo nuomone, yra paneigta liudytojų M. M., V. B., I. S., R. R., S. Ž., A. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų K. J., V. B. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Netikėti liudytojų M. M., V. B., I. S., R. R., S. Ž., A. K. teisme duotais parodymais, jog jiems buvo mokamas didesnis atlyginimas nei nurodytas algalapiuose ir kuris buvo J. Š. fiksuojamas jo vedamoje užrašų knygutėje, nėra pagrindo. Tokius pačius parodymus šie liudytojai davė ikiteisminio tyrimo metu per apklausas, jų parodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, jų parodymus dėl išmokėtų sumų patvirtina iš J. Š. paimtos užrašų knygutės turinys. Byloje nėra jokių duomenų, jog šie liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti J. Š. ar būtų suinteresuoti jo nuteisimu. Vien ta J. Š. nurodyta aplinkybė, jog liudytojas A. K. jį apkalba, nes jis jį atleido iš darbo dėl girtavimo, nesudaro pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, juolab, kad jo parodymai dėl esminių aplinkybių atitinka kitų liudytojų parodymus. Nors liudytojai K. J. ir V. B. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau teismas jų parodymus teisme laiko kaip siekiančius padėti J. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir todėl remiasi jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie visiškai atitinka liudytojų M. M., V. B., I. S., R. R., S. Ž., A. K. parodymus. K. J. ir V. B. negalėjo įtikinamai paaiškinti savo parodymų pakeitimo priežasčių, jų nurodytas aplinkybes, jog apklausos protokolą tyrėja pildė ne jų žodžiais, o taip kaip jai reikėjo, jie neskaitė protokolų, paneigė teismo posėdžio metu apklausta liudytoja tyrėja D. P..

Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo abejoti ir specialisto išvada apie J. Š. padarytus teisės aktų pažeidimus ir atliktus išsamius paskaičiavimus.

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis J. Š. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31, tyčia, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterę I. K., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, o būtent laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 93 atvejais neįtraukė į buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų apie darbo užmokesčio mokėjimus (atskaičius mokesčius) 9 darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis, kurie nepagrįsti darbo užmokesčio žiniaraščiais kasos išlaidų orderiais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat tyčia laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę I. K., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio bei nepateikdamas buhalterei duomenų apie 9 asmenims už darbą laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 priskaitytų išmokų, priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, iš viso 116106,33 Lt ir tokiu būdu siekdamas išvengti 19637,78 Lt gyventojų pajamų mokesčio, nurodė pastarajai užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2009, 2010, 2011 metų Metines A klasės išmokų deklaracijas (forma FR0573) ir laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572), kurias pateikus elektroniniu būdu buvo pateikti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir jo panaudojimą, be to, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31, tyčia, turėdamas tikslą išvengti 46419,31 Lt socialinio draudimo įmokų, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę I. K., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nedeklaravo 9 darbuotojams už darbą laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-03-31 priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 116106,33 Lt ir nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų iš viso 46419,31 Lt (116106,33 x 39,98 %), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2009 metų I, II, III ir IV ketvirčių Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (forma SAM) bei laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2012-03-31 kiekvieno mėnesio Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB “ (duomenys neskelbtini)” turtą ir jo panaudojimą.

Motyvuojamoji dalis

Taigi kaltinamojo J. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta ir abejonių nekelia, jo veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. kaip žinomai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną pateikimas.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. Š. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė 2 tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, dirba. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriamos sankcijose numatytos vienos iš švelnesnių bausmės rūšių – baudos, nustatant už sankcijos vidurkį mažesnį jos dydį. Šios bausmės tarpusavyje bendrinamos dalinio sudėjimo būdu.

Byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys dėl 46419,31 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi byloje įrodyta, kad ši turtinė žala atsirado dėl J. Š. nusikalstamų veikų, o žalos dydis pagrįstas specialisto išvadoje pateiktais paskaičiavimais.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu iš nuteistojo J. Š. yra priteista 46419,31 Lt turtinės žalos atlyginimo, iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio išsprendimo įvykdymo nuteistajam J. Š. pratęstinas laikino nuosavybės teisės apribojimo į gyvenamąjį namą terminas.

UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalteriniai dokumentai, saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Pilies g. 12, Klaipėdos m., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB “ (duomenys neskelbtini)”.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 80 MGL (10400,00 Lt) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. 60 MGL (7800,00 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinai nubausti J. Š. 100 MGL (13000,00 Lt) dydžio bauda.

Išaiškinti J. Š., kad įsiteisėjus nuosprendžiui, jis per 6 mėnesius privalo sumokėti baudą į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Gargždų skyriaus sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Sumokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš nuteistojo J. Š. 46419,31 Lt žalos atlyginimo.

Pratęsti kaltinamajam J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 5599-2007-9041, taikymo terminą iki nuosprendžio dalies dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio išsprendimo įvykdymo.

UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinius dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Pilies g. 12, Klaipėdos m., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB “ (duomenys neskelbtini)”.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Stonkus