- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- A6.-178-738/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00060-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Pažeidėjas
- A. J. A.
dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui D. K. (toliau – institucijos atstovui),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Kauno r., (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pareigūnams tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2018 m. spalio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovėje) pradėtas operatyvus patikrinimas pagal 2018 m. spalio 22 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 1 FR1043-3421, kurio metu buvo tikrinamas laikotarpis nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2018 m. lapkričio 29 d. bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui siekė 18345,13 Eur. Tačiau bendrovės direktorius A. J. A., tikrintu laikotarpiu žinodamas, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. į kasą įnešta buvo 124214,57 Eur, o šiuo laikotarpiu iš kasos išmokėta 123695,81 Eur. Grynųjų pinigų likutis Bendrovės kasoje 2018 m. rugsėjo 30 d. buvo 613,40 Eur, t. y. nustatyta, kad A. J. A. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais bei darbuotojais, o VMI prie FM privalomus atlikti mokėjimus mokestinei nepriemokai dengti, Bendrovė pagal avansines apyskaitas nei karto nemokėjo, todėl savo neteisėtais veiksmais bendrovės direktorius pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus bei CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pilnai palaiko savo pareiškimą ir paaiškino, kad A. J. A. savo veiksmais, kuomet atsiskaitinėjo su žemesnėje eilėje esančiais kreditoriaus, pažeidė VMI prie FM teises. Administracinis nusižengimas visiškai įrodytas, todėl prašo A. J. A. pripažinti padarius nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta nusižengimą, jo neginčija, sutinka, kad būtų skirta minimali bauda.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. A. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad VMI nemokėjo, kadangi pirmiausiai stengėsi atsiskaityti su prekių tiekėjais, mažėjo prekių apyvarta, didėjo mokesčiai. Esamą nepriemoką valstybei padengs. Dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Prašo skirtiną baudą išdėstyti dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Nusižengimo faktą ir A. J. A. kaltę įvykdžius ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą įrodo byloje surinkti rašytiniai duomenys: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 2-8); mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 10-12); ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis (b. l. 13); integruota kliento informacija – bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 14-23); bendrovės mokesčių apskaitos priverstinio išieškojimo išrašai (b. l. 24-36); VMI 2018 m. spalio 22 d. operatyvaus patikrinimo pavedimas (b. l. 37); 2018 m. lapkričio 29 d. priminimas Bendrovei Nr. (23.31-08)464-703 apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką (b. l. 38-39); VMI 2018 m. lapkričio 29 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 40-43); A. J. A. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog paaiškinimą dėl susidariusios mokestinės nepriemokos, kuriame nurodė, jog Bendrovė pradėjo veiklą 1995 m., importuoja maistą naminiams gyvūnams iš JAV Diamond Pet Food kompanijos ir pagrinde užsiima didmenine prekyba, iki 2015 m. pradžios dirbo pelningai ir laiku mokėjo visus mokesčius, tuo tarpu sunkumai 2015 m. prasidėjo dėl to, jog nuo 1998 m. jų perkama produkcija pabrango apie 80 proc., kito JAV dolerio kursas euro atžvilgiu, kas įtakojo Bendrovės perkamų prekių savikainos pabrangimą, be to, atsirado didelė konkurencija ir labai sumažėjo Bendrovė prekių marža, tuo tarpu mokesčiai ir išlaidos stipriai padidėjo, taip pat kaimyninėje Lenkijoje tokio tipo produkcijai, kuria prekiauja Bendrovė, yra taikomas tik 8 proc. PVM tarifas, dėl ko Lenkijoje ši produkcija yra žymiai pigesnė ir daug pirkėjų fizinių asmenų perka ją Lenkijoje, o atsivežę į Lietuvą platina per socialinius tinklus ir nemoka jokių mokesčių valstybei. Be to, Bendrovės vadovas A. J. A. savo paaiškinime taip pat nurodo, jog Bendrovės sunkumai 2015 m. prasidėjo ir dėl internetinės prekybos Lenkijoje, pardavinėjant tą pačią produkciją Lietuvos rinkoje dvidešimt procentų pigiau, o dėl nepalankių sąlygų smulkiam verslui Lietuvoje pastoviai nutraukia savo veiklą daugelis įmonių, kas įtakoja Bendrovės klientų, kurie prekiaudavo Bendrovės prekėmis, praradimą, todėl mažėjant Bendrovės apyvartai ir pelnui bei pradėjus trūkti apyvartinių lėšų, jog nusipirkti prekes, Bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir pradėjo vėluoti mokėti mokesčius į valstybės biudžetą (b. l. 44-45); kasos knyga (b. l. 46-73); MB „Tavo draugas“ avansinė apyskaita (b. l. 74-84); VMI įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo, diplomas (b. l. 85-76, 87);
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 134473491, yra VMI prie FM skolininkė. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI prie FM, dėl susidariusios skolos valstybės biudžetui, nuo 2013 m. balandžio 16 d. bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), o nuo buvo priimtas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-261589 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui.
VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. vasario 1 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 3632,85 Eur, iš jos: 48,00 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 26,39 Eur šio mokesčio delspinigiai, 3307,00 E. P. vertės mokestis ir 251,46 Eur šio mokesčio delspinigiai, tuo tarpu Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. kovo 1 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 5777,49 Eur, iš jos: 26,00 EUR Mokestis už aplinkos teršimą ir 0,13 EUR šio mokesčio delspinigiai, 48,00 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 24,60 Eur šio mokesčio delspinigiai, 192,00 EUR Nekilnojamojo turto mokestis ir 0,78 Eur šio mokesčio delspinigiai, 5206,01 E. P. vertės mokestis ir 279,97 Eur šio mokesčio delspinigiai.
Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. balandžio 1 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui siekė jau 6968,63 Eur, iš jos: 26,00 Eur Mokestis už aplinkos teršimą ir 0,31 Eur šio mokesčio delspinigiai, 145,00 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 25,84 Eur šio mokesčio delspinigiai, 192,00 Eur Nekilnojamojo turto mokestis ir 1,86 Eur šio mokesčio delspinigiai, 6248,04 E. P. vertės mokestis ir 329,58 Eur šio mokesčio delspinigiai.
Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. gegužės 1 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo jau 7473,55 Eur, iš jos: 26,00 Eur Mokestis už aplinkos teršimą ir 0,61 Eur šio mokesčio delspinigiai, 211,38 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 27,28 Eur šio mokesčio delspinigiai, 192 Eur Nekilnojamojo turto mokestis ir 3,66 Eur šio mokesčio delspinigiai, 6629,70 E. P. vertės mokestis ir 382,92 Eur šio mokesčio delspinigiai.
Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. birželio 1 d, duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 5963,75 Eur, iš jos: 0,04 Eur Mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai, 76,88 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 3,64 Eur šio mokesčio delspinigiai, 0,24 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai, 5609,00 E. P. vertės mokestis ir 273,95 Eur šio mokesčio delspinigiai.
Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. liepos 1 d, duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo jau 7466,41 Eur, iš jos: 0,04 Eur Mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai, 66 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 3,99 Eur šio mokesčio delspinigiai, 0,24 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai, 279,00 Eur Pelno mokestis ir 1,20 Eur šio mokesčio delspinigiai, 6803,65 E. P. vertės mokestis ir 312,29 Eur šio mokesčio delspinigiai.
Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 14990,34 Eur, iš jos: 0,04 Eur Mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai, 123,76 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 5,05 EUR šio mokesčio delspinigiai, 0,24 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai, 279,00 Eur Pelno mokestis ir 3,68 Eur šio mokesčio delspinigiai, 14205,87 E. P. vertės mokestis ir 372,70 Eur šio mokesčio delspinigiai.
Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. rugsėjo 1 d, duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui siekė 16687,01 Eur, iš jos: 0,04 Eur Mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai, 149,64 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 6,29 Eur šio mokesčio delspinigiai, 0,24 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai, 279,00 Eur Pelno mokestis ir 6,16 EUR šio mokesčio delspinigiai, 15761,49 E. P. vertės mokestis ir 484,15 Eur šio mokesčio delspinigiai.
Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m, rugsėjo 30 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo net 17765,47 Eur, iš jos: 0,04 Eur Mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai, 149,64 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 6,29 Eur šio mokesčio delspinigiai, 0,24 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai, 279,00 Eur Pelno mokestis ir 6,16 Eur šio mokesčio delspinigiai, 16839,95 E. P. vertės mokestis ir 484,15 Eur šio mokesčio delspinigiai.
Iš rašytinės bylos medžiagos bei proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. A., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei darbuotojais, tai yra išmokėdamas atlyginimus sau ir savo sutuoktinei.
Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad bendrovės direktorius A. J. A., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus VMI, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatas. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl A. J. A. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie bendrovės vadovės veiksmai, kuomet bendrovė turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei darbuotojais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi.
Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. J. A. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. J. A. baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).
Skiriant A. J. A. nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog jis būtų baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus. Atsižvelgtina ir į A. J. A. paaiškinimus dėl bendrovės skolos valstybei susidarymo.
Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta A. J. A. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu
nutarė:
A. J. A. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.