Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2015 m. gruodžio 10 d.

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius, susipažinęs su administracine byla Nr. I-4190-362/2015 pagal M. A. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas M. A. Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2015 m. spalio 30 d. pateikė skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2015 m. gruodžio 8 d. iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmenį, gautą iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos matyti, kad M. A. 2015 m. lapkričio 9 d. mirė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių.

Administracinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – pareiškėjas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti. Šalimis administracinėse bylose gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal ATPK 98 straipsnio 1 dalies 1 p., 99 straipsnio 1 dalies 1 punktą tuo atveju, kai miršta bylos šalimi buvęs asmuo, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, byla nutraukiama (ATPK 101 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi vienos iš šalių byloje mirties atveju spręstinas klausimas, ar pagal byloje pareikštus reikalavimus yra galimas procesinių teisių perėmimas.

Procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialiųjų subjektinių teisių, t. y., kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir procesinių teisių. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo grindžiamas aplinkybe, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas pažeidžiant žmogaus teises, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Kadangi neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio ir tiesiogiai susijusi su vienu iš ginčo materialiojo teisinio santykio subjektų – pareiškėjos asmeniu, tai ši teisė pereiti kitiems asmenims negali (CK 5.1 str. 3 d.). Esant negalimam procesinių teisių perėmimui, negalimas ir procesinių pareigų perėmimas ir tai sudaro teisines prielaidas nutraukti administracinę bylą ATPK 101 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 5 p., 102 str. 2 d. , 105-107 str. str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinę bylą Nr. I-4190-362/2015 pagal pareiškėjo M. A. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.