Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Mačionytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-15 nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisijos) 2017-08-09 nutarimą Nr. 59-134 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam L. B., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. nuteistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį - 2 metams laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus apygardos teismo 2016-10-18 nuosprendžiu veika iš BK 181 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 294 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 75 straipsniu, jos vykdymą atidedant 1 metams.

Bausmės pradžia: 2017-01-23. Bausmės pabaiga: 2020-09-28. 1/2 bausmės faktiškai atliko: 2017-06-29. Neatliktos bausmės dalis 2017-08-02 buvo 3 metai 1 mėnuo 26 dienos.

Nesutinka su Komisijos išvada, kad nebendrauja su artimaisiais, kad bute gyvena vienas. Nurodo, kad palaiko socialinius ryšius su gyvenimo drauge, dukros motina, kuri šiuo metu padavė dokumentus skyryboms su dabartiniu sutuoktiniu, ir siekia toliau gyvenimą sieti su juo, jos dukters tėvu. Tiek dukra, tiek draugė gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo.

Pažymi, kad paskolos 15 000 Eur likutis Komisijos svarstymo dienia buvo 30 procentų, o šiai dienai ji yra padengta. Nuosprendžiu priteistas ieškinys – 3 094 Eur, periodiškai dengiamas po 10 Eur per mėnesį. Taip pat pažymi, kad jis pradėjo mediacijos procesą dėl civilinio ieškinio padengimo sąlygų ir nukentėjusiojo atsiprašymo. Pagal vykdomuosius raštus bendra skola taip pat pradėta dengi.

Atkreipia dėmesį, kad du komisijos nariai išsakė atskirąją nuomonę ir siūlė taikyti jam lygtinį paleidimą.

Nurodo, kad laisvėje turi nuosavybės teise priklausantį verslą (lombardų veikla), todėl paleistas gautų nuolatines pajamas, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) moka mokesčius.

Nesutinka, kad nedalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nes šiuo metu jis dalyvauja: Dailės terapijoje, įžanginėje bei smurto mažinimo programose, mokosi siuvėjo amato, pateikė Mykolo Riomerio universitetui prašymą atstatyti studijas viešojo administravimo srityje.

Pažymi, kad jis sutinka su intensyvia priežiūra. Taip pat pažymi, kad amnestija ir bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo taikyti seniai, prieš 17 metų.

Nurodo, kad padarytos nusikalstamos veikos, atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą.

Kritiškai vertina teismo sprendimą skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neįvertinta bausmės vykdymo paskirtis ir lygtinio paleidimo tikslai – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo ir kt. Mano, kad vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Mano, kad šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė atliko jam pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-15 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.

Nuteistasis dėl lygtinio paleidimo taikymo svarstytas pirmą kartą ir sutiko, jog lygtinio paleidimo atveju, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Pataisos namuose yra laikomas paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Neskatintas.

Iš 2017-07-28 socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą programoje; 2017-03-23 atliko būrio gerbūvio darbus. Nusikalstamą elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų nereiškia. Priežiūrą vertina palankiai, priešiškumo nereiškia, nedemonstruoja. Galiojančių nuobaudų neturi. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis kitose įstaigos rengiamose programose nedalyvavo, motyvacijos užimtumui nereiškė, nedalyvavo ir psichologinės tarnybos organizuojamose psicho-edukacinėse programose. Nuteistojo teigimu, šiuo metu jis pradėjo dalyvauti įstaigos rengiamose programose, tačiau šios aplinkybės atsirado jau po skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo, todėl jos įtakos Komisijos nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Be to, nuosprendžiu yra nukentėjusiam asmeniui priteista žala - 3 094 Eur, kuri, kuri nėra atlyginta. Pasak nuteistojo, žala nukentėjusiam asmeniui dengiama tik mokant po 10 Eur per mėnesį, kai tuo tarpu jo paties teigimu, jis turi santaupų, jam priklauso dvi įmonės, dirbančios veikiant įgaliotiniui, mokančios mokesčius, jis dengia savo paskolą. Taip pat nėra duomenų, kad jis dengtų kitus įsiskolinimus pagal vykdomuosius raštus. Pataisos namuose nuteistasis nedirba. Vien faktas, kad yra pradėtas mediacijos procesas dėl neturtinės žalos atlyginimo, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes duomenų apie jo eigą ir rezultatus byloje nėra.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis savaip interpretuoja išvadoje pateiktą nuteistojo asmenybės apibūdinimą, jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, frazes ištraukdamas iš konteksto. Išvadoje nurodyta, kad nuteistojo streso įveika pasireiškia aukšta savireguliacija, kad nėra jokių duomenų, kad jis būtų naudojęs smurtą, kad diskriminacinių nuostatų nereiškia, priežiūrą vertina teigiamai, priešiškumo nereiškia. Tačiau, išvadoje taip pat nurodyta, kad nors stebimi geri L. B. savitvardos įgūdžiai, tačiau gebėjimas atpažinti problemas, susijusias su paties nusikalstamu elgesiu – itin ribotas. Nurodyta, kad L. B. linkęs pateisinti pastarąjį nusikaltimą, racionalizuoja situacijas, asmeninę atsakomybę yra linkęs minimizuoti, dėl ko padaryta prielaida, jog tam tikroms susiklosčiusioms aplinkybėms asmuo pasinaudos ankstesniu patyrimu. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad L. B. gyvenimo stiliuje dominuoja nuolatinės stimuliacijos poreikis – stebimas pasitenkinimas rizikingu finansų valdymu. Stebima asmens savivokos stoka nusikalstamo elgesio vertinime, esą „jog gerai taip, kaip yra“. Dėl nusikalstamų patirčių emociniai išgyvenimai – labilūs. Asmuo problemas suvokia gan paviršutiniškai, negeba identifikuoti problemų giluminės kilmės, abstrakčiai vertina situacines pasekmes. Mąstymas abstraktus, gebėjimas numatyti alternatyvius problemų sprendimus - ribotas, remiasi stereotipinėmis išvadomis. Problemas atpažinti geba, tačiau problemų kilmė, priežastys nėra įsisavintos, arba jų suvokimas nėra nuodugnus, linkęs racionalizuoti bei minimizuoti problemų atsiradimo priežastis bei pasekmes. Praeityje tikslų siekęs pasirinkdamas lengvas, bei greitas strategijas, kuo aiškiausiai suvokdamas galimas rizikas, tikslų įgyvendinimas nesocialiai priimtinais būdais bei priemonėmis.

Kolegijos nuomone, išvardintos aplinkybės nerodo esminio pozityvaus paskirtos bausmės poveikio nuteistojo elgesiui. L. B. pastangas teisėjų kolegija laikytis pataisos namų taisyklių ir tvarkos vertina teigiamai, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir ateityje daugiau nenusikals. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, nuteistojo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, savo vaidmens minimizavimas, situacija bausmės atlikimo metu, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nedirba, nėra motyvuotas socialiniam užimtumui, nedalyvavimas įstaigos bei psichologinės tarnybos organizuojamose programose, įsiskolinimų pagal vykdomuosius raštus iš esmės nevykdo, o galimybes juos įvykdyti sieja tik su išėjimu į laisvę ir pajamų gavimu iš savo įmonių, - kelia pagrįstas abejones ar šiai dienai toks asmuo išėjęs į laisvę ir iš esmės nepakeitęs požiūrio į savo ankstesnę veiklą, nenusikals, visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Nuteistasis teigia, kad jo tvirti socialiniai ryšiai su vaiko motina, bendras gyvenimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Tačiau iš išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad patikrinus pasimatymų, skambinimo bei laiškų siuntimo registrus buvo nustatyta, kad nuo 2017 m. kovo mėnesio pasimatymų metu nuteistasis nelankomas, telefoniniais skambučiais ir laiškais su artimaisiais (tarp jų ir su buvusia žmona) kontakto nepalaiko.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, turi būti įvertintas ne tik nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atlikta bausmės dalis, galimybės adaptuotis laisvėje, tačiau ir nuteistojo asmenybė (ankstesni teistumai ir pan., padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), t. y. teismas privalo vertinti ne tik dinaminius, bet ir statinius nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, ką nagrinėjamu atveju teismas skundžiamoje nutartyje ir padarė. Apylinkės teismas pagrįstai vertino ne tik teigiamai L. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį laisvės atėmimo metu, bet ir ankstesnius jo padarytus nusikalstamus bei teistumus. L. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno nesunkaus, vieno apysunkio ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymą. Jis praeityje teistas 5 kartus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą, anksčiau jam taip pat buvo taikyta amnestija ir bausmės vykdymo atidėjimas, paskutiniu metu vykdomi nusikaltimai buvo tapataus modelio. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šios aplinkybės rodo, jog asmuo, jau žinodamas ir suvokdamas nusikalstamo elgesio pasekmes jokių išvadų nepasidarė ir vėl nusikalstamais veiksmais pažeidė įstatymus, dėl ko jo atžvilgiu ir buvo taikyta valstybės prievarta.

Nuteistasis sutinka, kad jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Todėl šiuo atveju, esant neatliktai daugiau nei 2 metų bausmės daliai, nuteistasis galimai ilgą laiką būtų prižiūrimas tik minimaliai.

Atsižvelgiant į nuteistojo psichologinį vertinimą, į nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo poziciją dėl padarytų nusikaltimų, jo elgesį bausmės atlikimo metu, konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą atmesti nuteistojo skundą ir Komisija atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu, rėmėsi visų byloje esančių bei lygtinio paleidimo klausimui išspręsti svarbių duomenų visuma, tinkamai išanalizavo šiuos duomenis bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-15 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.