Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal H. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 – ojo policijos komisariato 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 14-ANR_N-1926-2020 (toliau – Nutarimas), kuriuo H. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 500 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. 2020 m. lapkričio 17 d. Nutarimu H. V. nubaustas už tai, kad 2020 m. spalio 23 d. 13.35 val., būdamas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitykloje, Gedimino pr. 51, Vilniuje, ekstremalios situacijos šalyje metu, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip sukeldamas pavojų išplisti „COVID-19“ ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“, V-1471 „Dėl Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų.

2. 2021 m. kovo 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino H. V. skundo ir Nutarimą paliko nepakeistą

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Iš skundo argumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju H. V. nesutinka, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje.

7. Vienas iš administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusių civilinę saugą reglamentavusių teisės aktų buvo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. V-1473 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ (galiojęs nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. spalio 25 d.) kurio 2 punkte buvo įtvirtintas reikalavimas, vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims uždarose prekybos (įskaitant prekybos centrų patalpas), paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose dėvėti kaukes, išskyrus atvejus, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui dėvint kaukę. Tokiu išskirtiniu atveju paslaugos teikimo metu paslaugos gavėjas gali būti be jos. Kaukės dėvėti nereikia sportuojant sporto klubuose ir lankantis laisvalaikio ir pramogų parkuose, kai paslaugos teikimas dėvint kaukę neįmanomas. Kaukių taip pat buvo leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Negalintiems dėvėti kaukių asmenims buvo rekomenduojama nešioti veido skydelį.

8. Kitas poįstatyminis teisės aktas nusižengimo padarymo metu reguliavęs civilinę saugą buvo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. V-1471 „Dėl Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinų sąlygų“ (galiojęs nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d.). Šio teisės akto 2 punkte buvo įtvirtinta norma, įpareigojanti vyresnius nei 6 metų amžiaus įstaigos (įskaitant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų apylinkių) lankytojus dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) buvo leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį).

9. Remiantis ANK 2 straipsnio 1 dalimi pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Pareiškėjas neginčija, kad 2020 m. spalio 23 d. 13.35 val., būdamas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekos skaitykloje, Gedimino pr. 51, Vilniuje, ekstremalios situacijos šalyje metu, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tačiau skunde nesutikimą su padarytu administraciniu nusižengimu ir prašymą neskirti jam baudos iš esmės motyvuoja tuo, kad reikalavimas sveikiems asmenims uždarose patalpose dėvėti nosį ir burną dengiančią priemonę, jo nuomone, yra nepagrįstas, nes kaukes reikėtų dėvėti tik sergantiems asmenims, o jis buvo sveikas, todėl niekam grėsmės nekėlė.

10. Aukštesnysis teismas pažymi, jog kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nepaisant to ar asmuo pritaria teisės normose įtvirtintiems reikalavimams, jų vykdymas yra kiekvieno asmens pareiga. Pareigos dėl privalomos nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės dėvėjimo uždarose patalpose pareiškėjas nevykdė.

11. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, (šiuo atveju kaip teisingai nurodė pareiškėjas jis traukiamas atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį) laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kadangi skųsdamas nutarimą pareiškėjas sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu, tačiau prašė skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą, kurios ANK 526 straipsnio 3 dalies sankcija nenumato, teismas H. V. prašomą nuobaudą galėjo paskirti tik taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalį, numatantį galimybę atsižvelgus į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais skirti švelnesnę nei minimalią nuobaudą nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje arba jos neskirti. Svarstydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę teismas ne tik turi analizuoti ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, tačiau taip pat ir patikrinti ar paskyrus švelnesnę nuobaudą bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti nuobaudai keliami tikslai.

12. Taigi, pirmosios instancijos pagrįstai rėmėsi ANK 22 straipsniu argumentuodamas H. V. Nutarimu skirtos minimalios sankcijoje numatytos baudos skyrimo pagrįstumą ir pasisakė dėl 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, atmesdamas H. V. prašymą taikyti išimtines teisės normas ir už administracinio nusižengimo padarymą skirti jam įspėjimą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad byloje užfiksuoti duomenys: tarnybinis pranešimas (b. l. 10), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 5) patvirtina, kad kaukės nedėvėjimas nebuvo atsitiktinis veiksmas. Priešingai, H. V. tai darė ne tik sąmoningai, tačiau ir itin šiurkščiai negerbdamas aplinkinių. Atkreiptinas dėmesys, kad H. V. galėjo būti nubaustas jau vien už tai, kad bibliotekos skaitykloje nedėvėjo kaukės, tačiau tai pamatę apsaugos darbuotojai pareigūnus kvietė ne iš karto, iš pradžių ne kartą nurodė užsidėti kaukę, tačiau jis nesutiko ir pradėjo konfliktuoti. Iškvietus policijos pareigūnus pareiškėjas, galimai siekdamas išvengti baudos skyrimo, juos pasitiko jau užsidėjęs kaukę, pareigūnai pabendravo su pareiškėju, įspėjo jį dėl kaukės nedėvėjimo, tačiau vos jiems išėjus, H. V. ją vėl nusiėmė. Teismo vertinimu, tai parodo didelį jo neatsakingumą ir itin piktybišką, cinišką jo požiūrį į viešąją tvarką ir teisės aktų reikalavimus, todėl minimali sankcijoje paskirta 500 Eur bauda nelaikytina per griežta.

13. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir H. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.