- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- e1-658-972/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Kaltinamasis
- J. K.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (4 veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: ji 2021 m. vasario mėnesį, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), paėmusi nuo stalo stiklainį, tyčia metė jį į savo sūnų M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir pataikė jam į pakaušį, taip sukeldama jam fizinį skausmą.
Be to, ji 2021 m. kovo mėnesį, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė savo sūnui M. K., gim. 2005 m., per rankas bei peiliu vieną kartą dūrė M. K., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinę blauzdą, taip sukeldama jam fizinį skausmą.
Be to, ji 2021 m. kovo mėnesį, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia peiliu vieną kartą dūrė M. K., gim. (duomenys neskelbtini), į kairę pėdą, taip sukeldama jam fizinį skausmą.
Be to, ji 2021 m. balandžio 13 d., apie 18.30 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje žodinio konflikto metu tyčia koja ne mažiau kaip du kartus spyrė savo sūnui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), į kairę koją, taip sukeldama jam fizinį skausmą.
Kaltinamoji J. K. ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, parodė, kad 2021 m. balandžio 13 d. ryte ji prašė savo sūnaus M., jog jis ateitų pas ją į darbą ir parneštų namo vieną daiktą. Jis sutiko ir sutarė, kad jis ateis per ilgąją pietų pertrauką. Laukė darbe, kol sūnus ateis, tačiau jis neatėjo. Rašė jam žinutes, ar ateis, jis vis atrašydavo tuoj, tačiau taip ir neatėjo. Sūnus pas ją atėjo tik po pamokų, nors per ilgąją pertrauką turėjo pusantros valandos laiko. M. atėjus, ji klausė jo, kodėl jis taip elgiasi. M. atsakė, kad tingi pas ją eiti, nors nuo namų iki jos darbo yra 5 min. kelio. Po darbo, apie 18.30 val. kartu su M. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjusi į butą ji paprašė M. išvesti į lauką šunis. Kadangi M. paskutiniu metu rengiasi netvarkingai ir savęs neprižiūri, ji norėjo jį nufotografuoti savo telefonu ir parodyti, kaip jis atrodo. M. įėjo į virtuvę, o ji ėjo jam iš paskos, laikydama rankoje telefoną, pasakė, kad jį nufotografuos. M. supyko, pradėjo šaukti, jog ji nefotografuos, ir savo ranką tiesė link jos. Nežino, ar jis norėjo uždengti telefoną, ar jį atimti. Ji šaukė, kad fotografuos. M. vėl tiesė ranką link jos telefono, ir tada ji jam vieną kartą įspyrė į kairę koją, ar pataikė, nežino. M. nesakė, ar jam skauda, tik toliau rėkė: „atsiknisk nuo manęs“. Po to ji M. pasakė, kad išvestų šunis į lauką, ir jis pasiėmęs šunis išėjo. Ar M. ant kojos buvo kokių sužalojimų, ji nežino, nes nežiūrėjo. Pats M. irgi nesakė, kad jam kur nors skauda, nerodė jokių sužalojimų ar paraudimų. Kai M. išėjo į lauką, ji liko bute. M. grįžo kažkur už valandos ir išvedė kitus du šunis. Užtruko vėl apie valandą. Tada grįžo kartu su policijos pareigūnais, galėjo būti apie 21 val. Jiems papasakojo, kas įvyko. Atvyko vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie išsivežė M.. Dėl to, kad įspyrė M., labai gailisi, pažada daugiau taip nebesielgti. Bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena tik ji ir jos sūnus M. (b. l. 132-134). Papildomos apklausos metu J. K. nurodė, kad visiškai prisipažįsta padariusi nusikalstamas veikas, kurios nurodytos įtarime, t. y. kad 2021 m. vasario mėn., tikslios dienos neprisimena, būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su M. metu ji nuo stalo paėmė stiklainį ir metė jį į M.. Kur jam pataikė, neprisimena, tačiau galėjo būti, jog į pakaušį. Taip pat gali pasakyti, kad 2021 m. kovo mėnesio skirtingomis dienomis, tikslių datų tikrai neprisimena, buvo tokie įvykiai, kurių metu ji M. įdūrė su peiliu į koją, o kitą to pačio mėnesio dieną, taip pat kilus konfliktui, sudavė M. kumščiu per rankas bei įdūrė peiliu jam į kitą koją. Viskas vyko jų bute, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat visiškai sutinka ir dėl 2021 m. balandžio 13 d., apie 18.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio, kai M. ji ne mažiau kaip du kartus įspyrė į kairę koją. Konkrečių visų įvykių aplinkybių ji nenori pasakoti, nes jai nemalonu viską prisiminti ir apie tai kalbėti. Kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, viskas vyksta dėl to, kad M. dažnai jos neklauso, neruošia pamokų ir pan. Dėl to, ką padarė, ji labai gailisi, pažada daugiau taip nebesielgti. Sūnaus M. K. atsiprašė ir jis jai atleido (b. l. 141-143).
Nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam yra 15 metų, yra devintokas, lanko (duomenys neskelbtini). Balandžio mėnesį buvo pamokos, kai jam parašė mama. Ji liepė ateiti per pertrauką pas ją kažką paimti. Jis tuo metu buvo namie, mokėsi nuotoliniu būdu. Jis mamai pasakė, kad ateis, bet nenuėjo, nes kai jis ateina, mama apšmeižia jį prieš savo bendradarbius, t. y. sako, kad jis nesimoko, namie nieko nedaro. Jo mama dirba apsaugoje. Ji dirba nuo 8 val. iki 17 val., tą dieną ji dirbo iki 19 val. Pas mamą jis nuėjo vakare į darbo pabaigą. Mama jam pasakė, kad jis ją ignoruoja, jis atsakė, jog ne. Po darbo grįžo namo. Jis nebuvo susitvarkęs, todėl pradėjo tvarkytis. Mama atėjo su telefonu ir pasakė, kad jį nufotografuos ir nuotrauką įkels į „Facebook“, turbūt norėjo pagąsdinti. Jis sakė, kad nefotografuotų, čiupo už jos telefono, norėjo jį atimti, o mama pradėjo spardytis. Jam įspyrė į kairę koją, žemiau kelio, spyrė kokius tris ar keturis kartus. Spyris buvo normalus, žymių neliko. Po spyrio skaudėjo. Po įvykio mama keikėsi, buvo daug keiksmažodžių. Jis išvedė šunis. Buvo nuliūdęs, tiesiog nebeapsikentė ir iškvietė policiją. Konfliktas su mama įvyko apie 19.30 val. jų buto virtuvėje. Daugiau žmonių įvykio metu nebuvo, jie su mama gyvena dviese. Jis paskambino į policiją ir pasakė, kad prieš jį smurtauja mama. Jis nusprendė iškviesti policiją, nes mama prieš jį daug kartų yra smurtavusi. Anksčiau mama buvo du kartus jam į abi kojas įdūrusi su peiliu. Tada buvo susipykę dėl namų darbų. Mama klausė, kodėl jis nedaro namų darbų. Jis nieko neatsakė. Mama pjaustė mėsą ir dūrė su peiliu iš nugaros. Jis atsisuko, pakėlė koją ir jam mama įdūrė su peiliu į kairės kojos kauliuką, yra likęs randas, bėgo kraujas. Gal tai mama padarė netyčia, o gal ir specialiai. Po to, kai įdūrė, mama pasakė: „nieko čia tokio, nustos“. Jis pats susitvarkė koją. Tai buvo prieš mėnesį, vakarop, mano, kad buvo žiema. Antrą kartą, kai mama dūrė su peiliu, irgi buvo taip pat. Gal dar savaitę anksčiau. Mama tada darė valgyti, jis nebuvo susitvarkęs. Ji klykavo, rėkavo. Ji mušė jį į rankas su kumščiu, daužė nelabai stipriai, bet skausmas buvo. Trenkė daugiau nei 2 kartus. Vėliau virtuvėje mama kažką darė, irgi su peiliu pradėjo jį gąsdinti. Jis pakėlė koją, norėdamas apsiginti, galvojo, kad įdurs į šlepetę, tačiau ji pataikė jam į kitos kojos (dešinės) kauliuką, bėgo kraujas. Dar yra buvę, kai mama praskėlė jam galvą. Tą dieną jis pavalgė ir paliko stiklainį krienų ant stalo, tada ji juos metė ir pataikė jam į pakaušį, bėgo kraujas, jam skaudėjo. Viskas vyko, kai jam buvo 15 metų. Mama paskutiniu metu gal 4 mėn. ar 5 mėn. vartoja smurtą. Anksčiau ji mušdavo diržu. Apie tai jis pasakojo tik draugams, suaugusiems nieko nesakė. Yra sakęs tėčiui, tačiau jis nieko negali padaryti, nes yra Anglijoje. Mamai jaučia neapykantą, jos bijo dėl smurto ir kitų dalykų. Tai buvo pirmas įvykis, kai paskambino pagalbos telefonu. Mama labiausiai pykdavo dėl pamokų, o kartais, kai būna išgėrus, supyksta dėl bet ko. Po mamos smurto yra likę randai ant kojų ir galvoje. Jis dabar gyvena (duomenys neskelbtini), nebenori gyventi su mama. Jis mamai nenori atleisti, nes mano, kad jei atleistų, būtų tas pats (b. l. 31-33).
Nukentėjusysis M. K. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad balandžio 13 d. vakare mama jam spyrė namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Mama jį kvietė ateiti į darbą, tačiau jis atsisakė, nes ji visą laiką jį šmeižia. Jis pradėjo tvarkytis, o mama pradėjo jį fotografuoti, sakė, kad įdės jį į „Facebook“. Jis nenorėjo, kad jį filmuotų, norėjo iš mamos atimti telefoną, ir mama jam spyrė 4-5 kartus į tą pačią koją, į kairę blauzdą. Skausmas buvo trumpalaikis, nebuvo stiprus, žymių neliko. Jis mamai nieko nesakė, jie nesikalbėjo. Jis išėjo su šunimi į lauką ir iškvietė policiją, nes buvo supykęs. Kai mama jam spyrė, buvo įniršusi ir pikta. Kai jis išėjo su šuniuku, ji išgėrė, o kai jam spyrė, buvo blaivi. Seniau yra buvę įvykių, kai mama jam dūrė su peiliu į kojas. Tai buvo šiais ar praeitais metais, tiksliai nepamena. Ji buvo išgėrusi, konfliktas įvyko dėl namų darbų. Jis tada plovė indus, mama sėdėjo prie stalo ir darė valgyti, pjaustė morkas. Jis atsisuko ir pamatė, kad mama su tuo pačiu peiliu nori kažką daryti. Ji bandė kažkur durti, o jis bandė gintis koja. Jis atsisukęs pakėlė koją, bandė nuspirti peilį, ir ji įdūrė jam į kairę čiurną. Mama pasakė: „taip tau ir reikia“. Tuo metu bėgo kraujas, jam skaudėjo, jis pats susitvarkė žaizdą. Ant kojos liko randas. Mama anksčiau jam irgi buvo dūrusi su peiliu. Jie susipyko, kai ji buvo išėjusi į naktinę pamainą, tada jis nesusitvarkė, buvo su draugais. Kai ji grįžo, pamatė, kad jis nesusitvarkė, ir pradėjo pykti. Tuo metu jis darėsi arbatos, mama gamino valgyti. Mama keikėsi, pyko ir mojavo peiliu. Jis norėjo apsiginti, nuspirti peilį ir išėjo taip, kad mama jam įdūrė. Spėja, kad nuo jo judesio peilis jam įsmigo į dešinės kojos čiurną. Jis pats susitvarkė žaizdą, jam skaudėjo, liko randas. Mama jam nieko nesakė, buvo išgėrusi. Buvo dar įvykis, gal kovo mėn., kai mama grįžo apie 8.30 val. ir pamatė virtuvėje ne vietoje padėtą stiklainį. Tuo metu jis buvo savo kambaryje. Tada mama supyko dėl ne vietoje padėtų daiktų. Jam einant į tualetą, mama pradėjo šaukti ir mėtytis iš stiklainio, lėkštės. Ji stiklainiu (jis buvo mažas) pataikė jam į pakaušį, stiklainis nukrito ant žemės. Ji tuo metu buvo blaivi. Buvo kraujo, kraujas pats nustojo bėgti. Skausmą jis jautė kokią savaitę. Mama jo neatsiprašė (b. l. 57-59).
Iš 2021 m. balandžio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2021 m. balandžio 13 d. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į policiją, pranešdamas apie tai, kad 2021 m. balandžio 13 d., apie 18.30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje žodinio konflikto metu jo mama J. K. spyrė jam du kartus į koją ir taip sukėlė jam fizinį skausmą (b. l. 13-17).
Iš 2021 m. balandžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas netvarkingas, smurtą rodančių požymių nepastebėta. Ant M. K. išorinių sužalojimų nesimatė (b. l. 19-27).
Iš 2021 m. balandžio 22 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas M. K., ant jo dešinės ir kairės kojų matyti randai, galvoje matomas apvalus paraudimas (b. l. 70-74).
2021 m. balandžio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 482/2021 (03) konstatuota, kad M. K. nustatyti randai dešinėje blauzdoje, kairėje pėdoje. Jie pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją susiformavo sugijus žaizdoms, padarytoms mažiausiai 2 savaičių laikotarpiu iki teismo medicininės apžiūros, kaip sužalojimai nekvalifikuojami (b. l. 78).
Iš 2021 m. balandžio 21 d. – balandžio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip iškart po įvykio J. K., bendraudama su policijos pareigūnais, nurodo, jog jos sūnus „gavo į sprandą“ už nesimokymą ir melavimą, nurodo, jog konfliktas įvyko jos buto virtuvėje, kai ji savo telefonu norėjo nufotografuoti sūnų ir jam parodyti, kaip jis atrodo. M. K., bendraudamas su vaiko teisių apsaugos specialistais, nurodo, kad tarp jo ir mamos įvyko konfliktas dėl to, kad jis nesitvarko ir nesimoko, nurodo, jog mama jam įspyrė į koją (b. l. 79-88).
Iš 2021 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2021 m. balandžio 13 d. 20.31 val. M. K. paskambino į BPC. Pokalbio metu jis nurodo, kad mama prieš jį smurtauja, papasakoja, kad tą dieną susipyko su mama ir ji jį nufotografavo, pasakė, jog fotonuotrauką įdės į „Facebook“, ir pradėjo spardytis. Taip pat nurodo, kad prieš savaitę mama trenkė jam į veidą ir iš nosies pasipylė kraujas, o dar prieš porą dienų mama peiliu jam dūrė į koją, bėgo kraujas. Tai buvo prieš mėnesį. Nurodo, kad mama dažnai prieš jį smurtauja (b. l. 92-95).
2021 m. balandžio 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad iškart po įvykio bendraudamas su VTAS darbuotojais M. K. parodė, jog 2021 m. balandžio 13 d., apie 18.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mama jam pradėjo priekaištauti dėl to, kad jis nesimoko, nesijungia prie pamokų nuotoliniu būdu. Tarp M. K. ir jo mamos kilo ginčas, kurio metu mama spyrė M. K. į koją. Taip pat M. K. nurodė, kad jo mama prieš jį yra smurtavusi ir anksčiau (b. l. 98-110).
Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamoji J. K. 2021 m. vasario, kovo mėnesiais (tikslios dienos ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti) bei 2021 m. balandžio 13 d., apie 18.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo sūnui M. K.. Tokios kaltinamosios nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamoji J. K. suprato, kad smurtauja prieš savo sūnų, kad tokiais veiksmais sukelia jam fizinį skausmą, jį žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Motyvuojamoji dalis
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamosios J. K. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jos nukreiptos į kito asmens sveikatą. Ji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, yra dirbanti. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad Baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), įpareigojant ją dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei paskiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse numatyta tvarka. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, J. K. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – 3 kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, esantys byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. vasario mėn.), ir paskirti jai laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
J. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. kovo mėn.), ir paskirti jai laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
J. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. kovo mėn.), ir paskirti jai laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
J. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. balandžio 13 d.), ir paskirti jai laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę J. K. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – 3 kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.