Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistojo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (atvira vagystė iš L. K.) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (atvira vagystė iš I. K., pasikėsinimas) laisvės atėmimu 5 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 2 d., 180 str. 1 d. (plėšimas A. K. atžvilgiu, pasikėsinimas) laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtas bausmes subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2013-06-04 nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2013-06-04 nuosprendį. Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2012-08-12 apie 13 val., veikdamas bendrininkų grupėje su I. M., kuris dėl šios veikos padarymo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas Kauno apylinkės teismo 2013-03-08 nuosprendžiu, bei kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu - mažamečiu E. M., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), esančios visuomeninio transporto stotelės, kartu siekiant bendro tikslo, tai yra, E. M. ir N. V. stovint šalia ir stebint aplinką, I. M. priėjus prie nukentėjusiosios L. K., klausimu apie laiką nukreipus nukentėjusiosios dėmesį, pagriebus nukentėjusiosios rankinę ir pabėgant, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą – L. K. priklausantį turtą - rankinę su joje buvusiais asmeniniais daiktais bendros 230 Lt vertės.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 1 d., apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš I. K. rankų pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą – moterišką piniginę, 10 litų vertės, joje buvusius 158,03 litus įvairiomis kupiūromis, tuo nukentėjusiajai I. K. padarydamas 168,03 litų turtinę žalą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas praeivių.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 17 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini) esančioje „X“ visuomeninio transporto stotelėje, grasindamas panaudoti fizinį smurtą – sumušti, iš nepilnamečio A. K., gim. (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pasikėsino į netinkamą objektą – nukentėjęs su savimi neturėjo vertingų daiktų.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam paskirtą bausmę arba pakeisti švelnesne. Nurodo, kad jis yra labai jauno amžiaus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi. Anot apelianto, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per didelė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo N. V. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Esminių Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis N. V. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka tik su jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę N. V., be padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio, kaltės formos ir rūšies, nusikalstamų veikų padarymo motyvų, tikslų bei stadijos, atsižvelgė ir į itin svarbiais šiuo atveju laikytinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tai yra, kad jis teistas, jam inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas neteistu, administracine tvarka nebaustas, nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu yra nepilnametis, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nuo 2012-06-06 įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant lakias medžiagas (žalingas vartojimas), (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, N. V. motina J. V. dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaiko nepriežiūros nuo 2011 metų registruota socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje, N. V. gyvena su motina, šeimos gyvenimo sąlygos blogos, buitis skurdi, jo tėvas V. V. su šeima negyvena, su sūnumi bendrauja retai, jo auklėjime nedalyvauja, išlaikymą teikia epizodiškai, taip pat registruotas socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje; 2004 metais ir nuo 2009-08-25 iki 2011-02-18 N. V. laikinai buvo globojamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose; šiuo metu N. V. grąžintas motinai J. V.; N. V. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2011 metų; skyriaus specialistams žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas, delinkventinio elgesio vaikas, sistemingai nelankantis mokyklos, nuolat ir sistemingai darantis nusikalstamas veikas, vartojantis nelegalias psichotropines medžiagas, turintis priklausomybę klijų uostymui; 2012 metais N. V. buvo ugdomas ir gydomas (duomenys neskelbtini) specialiojoje mokykloje, iš šios institucijos nuolat bėgo, mokyklos administracijos charakterizuojamas neigiamai; (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2013-03-20 charakteristikoje nurodoma, kad N. V. 2012-09-17 buvo priimtas į 6 klasę, pamokose stengiasi atlikti duotas užduotis, tačiau ilgai sukoncentruoti dėmesio negali, gali išeiti iš pamokos neatsiklausęs mokytojo, dažnai vėluoja į pamokas, nors būna gimnazijoje, į pamokas dažniausiai turi palydėti klasės vadovė, kartais nereaguoja į mokytojų pastabas, išbalansuoja visos klasės darbą, trukdo mokytis kitiems klasės mokiniams, prie jų priekabiauja žodžiais ir fiziškai, dėl sūnaus elgesio kviečiama motina dažniausiai neatvyksta, mokinys su psichologe bei socialine pedagoge bendrauja nenoriai, į konsultacijas ateina tik pakviečiamas. Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų, šiuo atveju įvertinta ir tai, kad nuteistajam N. V. Kauno apylinkės teismo 2013-07-08 nutartimi šio teismo 2013-03-05 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė, jos nevykdant, buvo pakeista į areštą, o tai patvirtina, kad švelnesnės bausmės jo elgesiui įtakos nedaro. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas be BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių, tame tarpe ir nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo kaip nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, ką įvertinti teismą įpareigoja baudžiamasis įstatymas (BK 91 str. 2 d.), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paminėtųjų aplinkybių pagrindu pagrįstai nuteistajam N. V. už kiekvieną jam inkriminuotą nusikalstamą veiką paskyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes įvertino teisingai ir nuteistajam N. V. už kiekvieną jam inkriminuotą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę. Paskirtoji galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta, tinkama realizuoti bausmės tikslus, todėl ją mažinti nėra įstatyminio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. V. apeliacinį skundą atmesti.