Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2012-01-19 · Civilinė byla Nr. 2A-101/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
2A-101/2012
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00628-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
Atsakovas
R. J.
Kategorijos
  • 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-101/2012 (S)Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00628-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.2.; 35.6.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1887-460/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos projektai“ ieškinį atsakovui R. J. dėl įsakymo ir darbo sutarties papildymo pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Baltijos projektai“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. J., prašydamas: 1) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais įsakymą Nr. 08/07/3 ir 2008 m. liepos 3 d. darbo sutarties Nr. 122 papildymą; 2) taikyti restituciją – priteisti ieškovui iš atsakovo 35 216,33 Lt nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio; 3) priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškinyje nurodyta, kad UAB „Baltijos projektai“ akcininkais buvo atsakovas R. J. ir UAB „Baltijos projektai“ direktorius R. G., kiekvienam iš jų priklausė po 50 proc. UAB „Baltijos projektai“ akcijų. Bankroto administratorius nustatė, kad 2008 m. liepos 3 d. tarp UAB „Baltijos projektai“ 9 (darbdavys) ir R. J. (darbuotojas) buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 122. Atsakovas priimtas dirbti komercijos direktoriaus pareigoms ir nustatytas darbo užmokestis – 4 000 Lt, neatskaičius mokesčių. Darbo sutartis tą pačią dieną (2008 m. liepos 3 d.) papildyta ir vadovaujantis įsakymu Nr. 08/07/3 nuo 2008 m. liepos 3 d. atsakovui nustatytas mokėti 6 000 Lt priedas prie atlyginimo. Darbo sutartis nutraukta 2009 m. gegužės 6 d. pagal DK 137 straipsnį (darbdavio bankroto atveju). Bankroto administratorius, susipažinęs su perduotais UAB „Baltijos projektai“ finansiniais-buhalteriniais dokumentais, nustatė, kad tuo metu, kai buvo sudaryta nauja darbo sutartis su atsakovu ir paskirtas 6 000 Lt, neatskaičius mokesčių, priedas, UAB „Baltijos projektai“ buvo nemoki, jos finansinė situacija buvo sudėtinga, bendrovės veikla buvo nuostolinga. Ieškovas prašo minėtus įsakymą ir darbo sutarties papildymą pripažinti niekiniais ir negaliojančiais pagal CK 1.81 straipsnį, t. y. kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantį sandorį, ir pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas iš UAB „Baltijos projektai“ balanso už 2008 metus nustatė, kad įmonės valdomas turtas sudarė 1 489 913 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 077 147 Lt, t. y. įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Dalis nurodyto turto, kurio vertė 437 579,01 Lt, priklausė ne įmonei, o lizingo kompanijoms. Teismas pažymėjo, kad apie įmonės nemokumą galima spęsti ne tik iš įmonės balanso. Nustatyta, kad tuo metu, kai atsakovui buvo paskirtas priedas prie atlyginimo, UAB „Baltijos projektai“ kreditoriai buvo pateikę eilę pretenzijų dėl įsiskolinimo padengimo ir buvo inicijuota daugybė bylų dėl skolų išieškojimo iš UAB „Baltijos projektai“. Tai patvirtina bankroto administratoriaus nurodyti ir iš LITEKO duomenų nustatyti teismų priimti įsakymai, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendimai už akių. Klaipėdos apygardos teisme 2008 m. spalio 31 d. pateiktas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos projektai“, 2008 m. lapkričio 7 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdytas turto realizavimas bei išieškojimas šio turto vykdymo procese. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtino patikslintus kreditorinius reikalavimus, kurie susidarė dar iki bankroto bylos iškėlimo. Pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai, t. y. įsiskolinimas darbuotojams, sudaro 115 585,49 Lt, antros eilės kreditoriniai reikalavimai, t. y. įsiskolinimas biudžetui – 179 134,51 Lt, o trečios eilės – 1 549 540,40 Lt. Be to, byloje yra 2008 m. rugpjūčio 5 d. pranešimas kreditoriui, kad dėl nepalankių finansinių aplinkybių, įmonė šiuo metu negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ir įmonės direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas išmokėti avansą darbuotojams už liepos mėnesį, atsižvelgiant į sunkią įmonės finansinę situaciją. Teismo vertinimu, šie duomenys rodo, kad įmonės finansinė situacija ne tik iškėlus bankroto bylą, bet ir sudarius ginčijamą darbo sutarties papildymą jau buvo sunki, todėl padarė išvadą, kad dėl minėto įsakymo ir darbo sutarties papildymo UAB „Baltijos projektai“ turtas – piniginės lėšos sumažėjo. UAB „Baltijos projektai“ akcininkas (atsakovas) ir vadovas, žinodami, kad įmonės finansinė situacija sunki, ji negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, nepagrįstai didino ir mokėjo darbo užmokesti atsakovui. Mažinant bendrovės turtą buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Teismas pažymėjo, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau įstatyme nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys, pavyzdžiui CK 6.67 straipsnio 6 punkte, pagal kurį yra preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jei skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats yra to juridinio asmens dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad įsakymas Nr. 08/07/3 ir 2008 m. liepos 3 d. darbo sutarties Nr. 122 papildymas pripažintini niekiniais ir negaliojančiais pagal CK 1.81 straipsnį bei taikytina restitucija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl materialinės teisės normų pažeidimo. Ieškovas prašė įsakymą ir darbo sutarties papildymą pripažinti niekiniais ir negaliojančiais pagal CK 1.81 straipsnį ir pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana). Teismas įsakymą ir darbo sutarties papildymą pripažino niekiniais ir negaliojančiais tik pagal CK 1.81 straipsnį, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ar gerai moralei, tačiau taikė CK 6.67 straipsnio 6 punkte įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje įtvirtinta sąžiningumo prezumpcija. Įstatymų leidėjas, nustatydamas CK 6.67 straipsnyje sąžiningumo principo išimtį, siekė palengvinti tik actio Pauliana ieškinį pareiškusio kreditoriaus padėtį, todėl pripažįstant sandorį negaliojančiu kitu pagrindu ši išimtis negali būti taikoma.

2. Dėl procesinės teisės normų pažeidimų. Skundžiamas sprendimas neatitinka teismo turiniui keliamų reikalavimų, nes kai kurios skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies pastraipos yra nukopijuotos nuo ieškinio pažodžiui. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto kaip nesąžiningo. Tokia prezumpcija actio Pauliana atveju yra numatyta CK 6.67 straipsnyje. Net ir darant prielaidą, kad teismas nustatė visas CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana taikymo sąlygas, teisėtai preziumavo atsakovo nesąžiningumą, nepaisant viso to, teismas privalėjo nurodyti motyvus, dėl kurių atmetė atsakovo pateiktus įrodymus, paneigiančius nesąžiningumo prezumpciją. Teismas neargumentavo, kodėl atmetė atsakovo įrodymus.

3. Dėl nemokumo. Pripažįstant sandorį negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnį, yra svarbu nustatyti, ar įmonė buvo nemoki. Teismas, nustatydamas, kad įmonė yra nemoki, sutapatino sąvokas pradelsti įmonės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Akivaizdu, kad teismas neteisingai taikė teisės normą, reglamentuojančią įmonės nemokumą. Be to, teismas nustatė, kad tuo metu, kai atsakovui buvo paskirtas priedas prie atlyginimo, UAB „Baltijos projektai“ kreditoriai buvo pateikę eilę pretenzijų dėl įsiskolinimo padengimo ir buvo inicijuota daugybė bylų dėl skolų išieškojimo iš UAB „Baltijos projektai“. Pasak teismo, tai patvirtina iš LITEKO duomenų nustatyti teismų priimti procesiniai sprendimai. Žiūrint į procesinių dokumentų datas, darytina išvada, kad minėtas teismo teiginys prieštarauja logikai, nes atsakovui buvo paskirtas priedas prie atlyginimo 2008 m. liepos 3 d., o nurodyti procesiniai dokumentai priimti nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. vasario 23 d. Pusę į UAB „Baltijos projektai“ 2008 m. balansą įrašyto turto vertę sudaro 744 956,50 Lt. Akivaizdu, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (588 348 Lt) neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tačiau toks nemokumo skaičiavimas nėra tikslus, nes pradelstų įmonės įsipareigojimų dydis gali būti mažesnis nei per vienerius metus mokėtinų sumų dydis, o tai dar labiau patvirtina aplinkybę, kad 2008 m. liepos 3 d. įmonė nebuvo nemoki.

4. Dėl atsakovo nesąžiningumo. Pripažįstant sandorį negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnį, tai pat yra svarbu nustatyti, ar atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, jog įmonėje yra sunki finansinė padėtis. Teismas pripažino įmonės vadovo ir atsakovo nesąžiningumą remdamasis tik nesąžiningumo prezumpcija, nustatyta CK 6.67 straipsnyje, ir nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovo pateiktus įrodymus, paneigiančius nesąžiningumo prezumpciją. Konstatuoti, kad atsakovo elgesys buvo nesąžiningas galima tik tuo atveju, jeigu jis žinojo, jog įmonė yra nemoki ir nepaisant to sudarė darbo sutarties papildymą. Teismas teiginį, kad atsakovui buvo žinoma apie faktinį įmonės nemokumą, grindė tuo, jog kreditoriai buvo pateikę eilę pretenzijų ir inicijavę teismų procesus dėl skolų priteisimo. Pirma, iš pretenzijų įmonei negalima padaryti išvados, kad 2008 m. liepos 3 d. atsakovas žinojo, jog įmonė yra nemoki, nes žiūrint pagal datas ne visos pretenzijos buvo pateiktos iki 2008 m. liepos 3 d., o tų pretenzijų, kurios buvo pateiktos iki 2008 m. liepos 3 d., suma sudaro tik 62 430,20 Lt, kuri nedaro įtakos įmonės nemokumui. Kas liečia ieškovo nurodytų priimtų teismo procesinių sprendimų, jie buvo priimti po 2008 m. liepos 3 d., t. y. po to, kai buvo sudarytas darbo sutarties papildymas, todėl darytina išvada, kad atsakovas niekaip negalėjo žinoti, kad tą dieną egzistavo tos aplinkybės, nes jos atsirado vėliau. Antra, ar atsakovas turėjo žinoti, kad įmonė yra nemoki. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas įmonės vadovas privalo valdyti visą informaciją ir žinoti kokia yra įmonės finansinė būklė. Tačiau kiti įmonės darbuotojai neturi pareigos žinoti apie įmonės finansinę padėtį. Net ir akcininkai turi tik teisę gauti informaciją apie įmonės finansinę padėtį, tačiau neturi tokios pareigos. Atsakovo pareigos buvo komercijos direktorius, jis nebuvo įmonės vadovu, todėl pareigos žinoti įmonės finansinę padėtį neturėjo. Atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad nuo 2004 m. spalio 26 d. atsakovas dirbo UAB „Kruger“ projekto inžinieriumi, kurioje nuo 2006 m. birželio 1 d. gaudavo 9 000 Lt atlyginimą per mėnesį. Kadangi darbdavys nedraudė papildomai dirbti kitose įmonėse, atsakovas 2006 m. gegužės 18 d. sudarė darbo sutartį su ieškovu. 2008 m. pasikeitė UAB „Kruger“ vadovų pozicija dėl jų darbuotojų papildomo darbo kitose įmonėse, todėl atsakovas 2008 m. gegužės 30 d. nutraukė darbo sutartį su ieškovu. Po darbo sutarties su atsakovu nutraukimo ieškovas sudarė pelningą statybos rangos sutartį, kurios vykdymui buvo reikalingas kvalifikuotas specialistas – ypatingo statinio statybos vadovas, o atsakovas tokią kvalifikaciją turėjo. Todėl ieškovas pasiūlė atsakovui sudaryti naują darbo sutartį tokiomis sąlygomis kaip ir su UAB „Kruger“, o atsakovas sutiko ir nutraukė darbo sutartį su UAB „Kruger“. Joks protingas asmuo nebūtų nutraukęs neterminuotos darbo sutarties su įmone, kuri neturi finansinių sunkumų ir sudaręs darbo sutarties su kita įmone, kad ir tomis pačiomis sąlygomis, žinodamas, kad ši įmonė turi tokių finansinių sunkumų, dėl kurių jai gali būti iškelta bankroto byla ir dėl to jis gali prarasti darbą. Apie tikrąją ieškovo finansinę padėtį atsakovas sužinojo vėliau, tačiau buvo įsitikinęs, kad įvykdžius statybos rangos sutartį ieškovas ne tik atsiskaitys su visais kreditoriais, o ir ženkliai pagerins savo finansinę padėtį. Ieškovas nebaigė vykdyti minėtos statybos rangos sutarties, nes vienas iš kreditorių kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užkirto kelią normaliai ieškovo ūkinei finansinei veiklai. Šios faktinės aplinkybės paneigia ieškovo pateiktą versiją ir teismo padarytą išvadą apie tai, kad atsakovas buvo nesąžiningas bei tai, kad sudarydamas darbo sutartį su ieškovu siekė tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Baltijos projektai“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl materialinės teisės normų teisingo taikymo. Teismas, darydamas išvadą, kad sandoriu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, pagrįstai rėmėsi CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. Įstatymo leidėjas CK 6.67 straipsnyje nenurodė, kad šis straipsnis taikomas tik pripažįstant sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Be to, civilinėje teisėje yra taikomas CK vientisumo ir sistemiškumo principas.

2. Dėl procesinės teisės normų teisingo taikymo. Apeliantas nepateikė jokių argumentų, kad teismo nustatytos aplinkybės, kurios pasak apelianto yra nukopijuotos nuo ieškinio, yra neatitinkančios faktinės situacijos. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino pateiktų įrodymų, paneigiančių atsakovo nesąžiningumo prezumpciją. Ieškovo įsitikinimu, teismas tinkamai įvertino įrodymus šioje byloje, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nesąžiningumo prezumpciją. Vien nurodymas, kad atsakovas „nežinojo“ apie įmonės finansinę situaciją, kreditorius ir kitas sandorio sudarymo aplinkybes, nepaneigia nesąžiningumo prezumpcijos. Ieškovui nėra suprantama, kaip atsakovo teikti dokumentai paneigė nesąžiningumo prezumpciją.

3. Dėl įmonės nemokumo. Teismas teisingai įvertino aplinkybes, kad ieškovo finansinė situacija ne tik iškėlus bankroto bylą, bet jau sudarius ginčijamą darbo sutarties papildymą buvo sunki ir ieškovas neturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Realiai įmonė turto valdė už 347 753,69 Lt, nes į balansą buvo įrašytas lizingo bendrovėms priklausantis turtas ir beviltiškos debitorinės skolos. Tai reiškia, kad 2008 m. įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ženkliai viršijo visą įmonės turtą. Be to, iš 2008 m. pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad 2008 m. įmonė veikė nuostolingai ir patyrė 395 834 Lt nuostolį. Tai, kad procesiniai teismų sprendimai, pretenzijos yra priimti/gauti vėliau nei priimtas įsakymas ir pasirašytas darbo sutarties papildymas, neturi reikšmės, kadangi teismo procesiniai sprendimai buvo priimti pagal kreditorių pareiškimus, ieškinius dėl skolų priteisimo, o pagal pretenzijas reikalaujamos sumokėti skolos ar jų dalis buvo susidariusios dar iki įsakymo ir darbo sutarties papildymo. Pažymėtina, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai ginčijamo sandorio ir jo vykdymo metu viena pagal inicijuotas civilines bylas sudarė 688 012,18 Lt. Be to, ieškovas pateikė UAB „Baltijos projektai“ skolų tiekėjams buhalterinės sąskaitos 443 išrašą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. Pagal UAB „Baltijos projektai“ buhalterijoje fiksuotą ataskaitą 2008 m. liepos 1 d. įmonė turėjo 1 395 781,78 Lt pradelstų skolų. Tai rodo akivaizdų įmonės nemokumą.

4. Dėl atsakovo nesąžiningumo. Pirma, atsakovo nesąžiningumas, t. y. kad sudarydamas sandorį jis pažeidė kitų kreditorių teises, šiuo atveju yra preziumuojamas. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl darbo sutarties nutraukimo su UAB „Kruger“ ir įsidarbinimo pas ieškovą nepaneigia atsakovo nesąžiningumo prezumpcijos ir yra nesusiję su nagrinėjama civiline byla. Atsakovas galėjo nutraukti darbo sutartį su UAB „Kruger“ dėl daugybės priežasčių. Antra, nepaisant to, kad teismų procesiniai sprendimai dėl skolų iš ieškovo priteisimo buvo priimti vėliau nei sudarytas darbo sutarties papildymas, tačiau skolos ar jų dalis yra susidariusios dar iki darbo sutarties papildymo. Darbo užmokestis atsakovui buvo padidintas 2008 m. liepos 3 d. ir mokamas iki pat 2009 m. vasario mėn., taigi atsakovui buvo ar turėjo būti žinoma apie inicijuotas civilines bylas ir apie pareikštas pretenzijas, įrodančias sunkią įmonės situaciją darbo sutarties papildymo sudarymo metu. Trečia, atsakovas, kaip įmonės akcininkas, turėjo visas galimybes prieš sudarydamas sandorį gauti informaciją apie įmonės finansinę situaciją. Teismų praktikoje pažymima, kad sąžiningu asmeniu galima laikyti tik tokį asmenį, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo sandorio sudarymo aplinkybėmis. Atmestini atsakovo argumentai, kad jis, kaip įmonės akcininkas, prieš sudarant darbo sutarties papildymą neturėjo pareigos domėtis ir žinoti įmonės finansinę padėtį. Ketvirta, atsakovo nesąžiningumą taip pat įrodo ir tai, kad analogiškomis aplinkybėmis nuo 2008 m. liepos 1 d. tokį patį 6 000 Lt priedą prie atlyginimo pasiskyrė ir įmonės vadovas R. G., kuris taip pat turėjo 50 proc. įmonės akcijų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovas BUAB ,,Baltijos projektai“, atstovaujamas administratoriaus, reikalavimą pripažinti atsakovo ir UAB ,,Baltijos projektai“ 2008 m. liepos 3 d. sudarytos darbo sutarties papildymą dėl 6 000 Lt priedo prie atsakovo darbo užmokesčio niekiniu ir negaliojančiu grindė CK 1.81 straipsnio ir CK 6.66 straipsnio pažeidimais.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatinėjo aplinkybes, formulavo motyvus dėl ieškinio tenkinimo CK 1.81 straipsnyje ir CK 6.66 straipsnyje nurodytais pagrindais, tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad ginčijamos darbo sutarties papildymas pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu tik CK 1.81 straipsnyje numatytu pagrindu. Teismo sprendime nenurodyta, kad ieškinys tenkintinas ar netenkintinas CK 6.66 straipsnyje nurodytu pagrindu.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas: preziumuodamas atsakovo nesąžiningumą, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.67 straipsnio nuostatas, nenurodė motyvų, dėl kurių atmetė atsakovo pateiktus įrodymus, paneigiančius nesąžiningumo prezumpciją.

Civilinėje teisėje yra įtvirtinta sąžiningumo prezumpcija. Tai reiškia, kad asmuo turi įrodyti asmens, kuriam reiškia reikalavimus, nesąžiningumą. Tačiau įstatymas numato atvejus, kai yra preziumuojamas asmens nesąžiningumas (CK 6.67 straipsnis). Tokiu atveju asmuo, kurio nesąžiningumas pagal CK 6.67 straipsnį yra preziumuojamas, turi įrodyti esąs sąžiningas. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra UAB ,,Baltijos projektai“ akcininkas, turintis 50 proc. šios bendrovės akcijų. Kitas akcininkas, taip pat turintis 50 proc. akcijų, yra R. G., ginčijamos sutarties sudarymo metu buvo UAB ,,Baltijos projektai“ direktoriumi, sudaręs su atsakovu darbo sutartį. Taigi ginčijant sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu atsakovo ir UAB „Baltijos projektai“ nesąžiningumas pagal CK 6.67 straipsnio 6 punktą yra preziumuojamas, t. y. atsakovas, sudarydamas su UAB ,,Baltijos projektai“ ginčijamą darbo sutartį, žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčijama sutartis pažeidžia UAB ,,Baltijos projektai“ kreditorių teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamos darbo sutarties sudarymo metu UAB ,,Baltijos projektai“ finansinė padėtis buvo sunki, bendrovė buvo nepajėgi vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir apie tokią finansinę padėtį buvo žinoma bendrovės vadovui bei atsakovui, kaip akcininkui. Teismo vertinimu, darbo užmokesčio padidinimas 6 000 Lt priedu sumažino bendrovės turtą ir taip buvo pažeistos kreditorių teisės. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu UAB ,,Baltijos projektai“ pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas nebuvo nemoki. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas UAB ,,Baltijos projektai“ 2008 m. liepos 3 d. nemokumo būsenos pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nemokumo sampratą nenustatinėjo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad bendrovė, negalėdama atsiskaityti su kreditoriais ir skirdama atsakovui prie 4 000 Lt darbo užmokesčio 6 000 Lt priedą, dar labiau sumažino savo turtą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalė kreditorius (šiuo atveju bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorius) turi teisę ginčyti ne tik skolininko UAB ,,Baltijos projektai“ sudarytus sandorius, dėl kurių bendrovė tapo nemoki arba būdama nemoki suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, bet ir tuos, kurie kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, esant sunkiai finansinei situacijai, kai bendrovė negalėjo įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, 6 000 Lt priedo prie darbo užmokesčio mokėjimas, dar labiau sumažino jos turtą. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu UAB ,,Baltijos projektai“ turėjo kreditorių, kurie reikalavo įvykdyti finansinius įsipareigojimus ir kad bendrovė negalėjo su jais atsiskaityti ir tos aplinkybės atsakovas neginčija.

Atsakovas ginčija jam taikomą nesąžiningumo prezumpciją, nurodė faktines aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančias sąžiningumą ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes. Atsakovas pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo pateiktų įrodymų neįvertino, kad teismo sprendime nėra argumentų, dėl kurių teismas atmetė įrodymus, patvirtinančius jo sąžiningumą.

Ginčijant sandorį CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu yra svarbu nustatyti, ar atsakovas, sudarydamas darbo sutartį su UAB ,,Baltijos projektai“, buvo sąžiningas, nes dvišalį sandorį galima pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu tik tuo atveju, jei atsakovas buvo nesąžiningas. Atsakovo nesąžiningumas dėl jau aptartų motyvų yra preziumuojamas, tačiau gali būti nuginčijamas. Nustatant, ar sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, šalių sąžiningumas taip pat turi didelę reikšmę, nes yra vertinama ar šalių veiksmai atitinka ne tik teisės, bet ir moralės normoms – teisingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams.

Pagal DK 93 straipsnyje apibrėžtą darbo sutarties sąvoką darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros specialybės, profesijos ar kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, o darbdavys įsipareigoja už atliktą darbą mokėti sulygtą darbo užmokestį. Taigi darbo užmokesčio dydis yra nustatomas šalių (darbuotojo ir darbdavio) susitarimu. Atsakovas 2008 m. liepos 3 d. su darbdaviu UAB ,,Baltijos projektai“ sudarė darbo sutartį, pagal kurią įsipareigojo eiti komercijos direktoriaus pareigas, o darbdavys – mokėti 4 000 Lt, neatskaičiavus mokesčių, darbo užmokestį ir 6 000 Lt priedą.

DK normos ir kiti įstatymai nedraudžia darbo sutarties šalims susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tame tarpe ir dėl darbo užmokesčio dydžio, išskyrus atvejus, numatytus DK 4 straipsnyje. DK normos privačių juridinių asmenų darbuotojų darbo užmokesčio dydžio nenustato, išskyrus darbo užmokesčio minimumą (DK 187 straipsnis). DK 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbuotojai, darbdaviai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis.

Atsakovas sąžiningumą grindžia aplinkybėmis: kad jis iki darbo sutarties sudarymo su UAB ,,Baltijos projektai“ dirbo UAB ,,Kruger“ projekto inžinieriaus pareigose ir gavo 9 000 Lt atlyginimą, dirbdamas UAB ,,Kruger“ bendradarbiavo su UAB ,,Panevėžio statybos trestas“ ir gavo iš jos pasiūlymą sudaryti statybos darbų rangos sutartį dėl darbų objekte ,Prekybos centras ,,BIG“ su gyvenamosiomis patalpomis ir gyvenamaisiais namais (duomenys neskelbtini), kad jo iniciatyva UAB ,,Baltijos projektai“ 2008 m. gegužės 15 d. sudarė statybos rangos sutartį 1 740 065 Lt sumai su UAB ,,Panevėžio statybos trestas“; kad UAB ,,Baltijos projektai“ neturėjo kvalifikuoto specialisto ypatingo statinio statybai vadovo, todėl jis nutraukė darbo sutartį su UAB ,,Kruger“ ir įsidarbino UAB ,,Baltijos projektai“; kad buvo susitarta dėl panašaus darbo užmokesčio, kurį gavo UAB ,,Kruger“; buvo įsitikinęs, kad UAB ,,Baltijos projektai“, įvykdžiusi sutartį su UAB ,,Panevėžio statybos trestas“, ženkliai pagerins finansinę padėtį ir atsiskaitys su visais kreditoriais; vienas iš kreditorių UAB ,,Rusmanta“ nesutiko laukti kol bus įvykdyta sutartis, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo užkirstas kelias normaliai bendrovės veiklai, dėl ko atsirado sunkumų vykdyti sutartį su užsakovu. Šias aplinkybes atsakovas įrodinėja rašytiniais įrodymais: jo turimu kvalifikaciniu atestatu – atestuotas statinio statybos vadovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinių kategorija: ypatingi statiniai; UAB ,,Baltijos projektai“ atestatu, suteikiančiu teisę atlikti statinio statybos darbus, statinių kategorijos: ypatingi statiniai; statybos darbų rangos sutartimi, sudaryta tarp UAB ,,Baltijos projektai“ ir genrangovo UAB ,,Panevėžio statybos trestas“ dėl 1 740 065 Lt statybos darbų; leidimu vykdyti statinio (duomenys neskelbtini), statybą; darbo sutartimi su UAB ,,Kruger“ ir šios bendrovės 2006 m. liepos 27 d. raštu dėl atsakovo darbo užmokesčio; susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo; statybos darbų žurnalu apie statybos darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini).

Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis atėjo dirbti į UAB ,,Baltijos projektai“, nes bendrovei, vykdančiai ypatingo statinio statybos darbus, buvo reikalingas darbuotojas, turintis kvalifikacijos atestatą būti statybos vadovu ypatingų statinių kategorijai, patvirtina atsakovo kvalifikacinis atestatas, leidimas ypatingo statinio statybai, statybos darbų žurnalas (t. 1, b. l. 131, 143-144, 193-195). Atsakovas nuo 2004 m. spalio 27 d. dirbo UAB ,,Kruger“ projektų inžinieriumi, darbo sutartį nutraukė 2008 m. birželio 27 d., ką patvirtina darbo sutartis, sudaryta su UAB ,,Kruger“ ir susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 145-146, 191). Darbo sutartimi su UAB ,,Kruger“ buvo sulygtas 4 500 Lt darbo užmokestis. Nuo 2006 m. liepos 27 d. UAB ,,Kruger“ atsakovui darbo užmokestį padidino iki 9 000 Lt (b. l. 148-149).

Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB ,,Baltijos projektai“ 2008 m. gegužės mėnesį sudarė statybos darbų rangos sutartį ir vykdant šią sutartį bendrovei buvo reikalingas darbuotojas, turintis atitinkamą kvalifikaciją – atestuotas statinio statybos vadovas ypatingų statinių kategorijai. Atsakovas turėjo statybų versle patirtį: nuo 2004 m. spalio mėnesio dirbo projekto inžinieriumi UAB ,,Kruger“; nuo 2004 m. balandžio mėnesio atestuotas statinio statybos vadovu ir statinio statybos techniniu prižiūrėtoju ypatingiems statiniams. Atsakovas UAB ,,Baltijos projektai“ buvo priimtas komercijos direktoriaus pareigoms. Iš statybos darbų žurnalo turinio matyti, kad vykdant gyvenamojo namo pagal 2008 m. gegužės 15 d. statybos darbų rangos sutartį statybą atsakovas vykdė statybos projekto vadovo pareigas. Pagal statybos rangos darbų sutarties sąlygas UAB ,,Baltijos projektai“ gyvenamąjį namą turėjo pastatyti iš savo medžiagų, o tai reiškia, kad būtina buvo rūpintis ne tik statybomis, bet ir komerciniais reikalais. UAB ,,Baltijos projektai“ vadovui buvo žinoma apie atsakovo kvalifikaciją, nes jis šioje bendrovėje anksčiau buvo dirbęs projekto vadovu. Tuo metu tai nebuvo atsakovo pagrindinis darbas, nes jis dirbo UAB ,,Kruger“, todėl darbo užmokestis buvo ženkliai mažesnis. Atsakovo darbo užmokesčio dydį apsprendė statybos mastas – 11 304 kv. m ploto gyvenamasis namas, atsakovo kvalifikacija. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes sprendžia, kad atsakovui darbo užmokestis 10 000 Lt (4 000 Lt pagrindinis ir 6 000 Lt priedas) buvo nustatytas pagrįstai.

Atsakovas teigia, kad jam nebuvo žinoma apie UAB ,,Baltijos projektai“ įsiskolinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo žinoti apie UAB ,,Baltijos projektai“ finansinę padėtį, nes jis buvo ne tik šios bendrovės darbuotojas, bet ir akcininkas. Sprendžiant klausimą, ar atsakovui darbo sutarties šalių susitarimu nustatytas darbo užmokestis, tuo metu, kai bendrovė buvo nepajėgi įvykdyti finansinius įsipareigojimus, atitinka sąžiningumo, teisingumo principams, ar atsakovas elgėsi sąžiningai, teisėjų kolegija atsižvelgia į šias aplinkybes. UAB ,,Baltijos projektai“ 2008 m. gegužės mėnesį gavo 1 740 065 Lt užsakymą pastatyti gyvenamąjį namą – mūro (vidaus bei išorės sienų ir pertvarų mūras, dujų silikatų blokeliais, trisluoksnis mūras, stiklo blokelių mūras), sąramų, montavimo metalinio rėmo tvirtinimo darbus. Įrašai statybos darbų žurnale patvirtina, kad atsakovas šiuos darbus vykdė. Įrodymų, kad buvo dirbtinai siekiama sukelti bendrovės nemokumą ar išvengti prievolių kreditoriams, todėl atsakovui buvo nustatytas 10 000 Lt darbo užmokestis, byloje nėra. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad vykdant statybos rangos sutartį buvo tikimasi gauti pajamų ir taip būtų atsiradusi galimybė atsiskaityti su kreditoriais. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad statybos rangos sutarties vykdymo metu bendrovė 2008 m. rugpjūčio mėnesį galėjo darbuotojams išmokėti darbo užmokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo darbo užmokesčio dydis susijęs su UAB ,,Baltijos projektai“ tuo metu vykdoma ūkine veikla – gyvenamojo namo statyba, kurią vykdyti pagal statybos darbus reglamentuojančios teisės aktus buvo reikalingas atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas, galintis įvykdyti ypatingo statinio statybą. Todėl vertinant darbo sutarties šalių sąžiningumą ir gerą moralę nustatant atsakovui 10 000 Lt darbo užmokesčio dydį, vienareikšmiškai atsižvelgiant tik į kreditorių interesus ir neatsižvelgiant į konkrečią situaciją, kuriai esant buvo susitarta dėl atsakovo darbo užmokesčio, būtų neteisinga. UAB ,,Baltijos projektai“, sudarydama statybos rangos sutartį, siekė vykdyti ūkinę veiklą, gauti pajamų, ko pasekoje bendrovės finansinė padėtis galėjo gėrėti ir atsirasti galimybė atsiskaityti su kreditoriais.

Remdamasi išdėstytais šiame sprendime motyvais, teisėjų kolegija ginčijamo darbo sutarties papildymo dėl 6 000 Lt prie atsakovo darbo užmokesčio šalių veiksmus konkrečioje situacijoje (darbdavys UAB „Baltijos projektai“ buvo sudaręs statybos rangos sutartį ir iš šios vykdomos ūkinės veiklos turėjo perspektyvą gauti pajamų, pagerinti savo finansinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais, vykdant ypatingo statinio statybą buvo reikalingas atitinkamos kvalifikacijos specialistas) sulygstant atsakovui mokėti 10 000 Lt darbo užmokestį, iš jo 6 000 Lt kaip priedą, nepripažįsta neteisingais, nesąžiningais, prieštaraujančiais gerai moralei.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, o kai kurių įrodymų visiškai nevertino, ir dėl to teismo išvada, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamą darbo sutartį dėl 6 000 Lt darbo užmokesčio priedo nurodytu ieškovo pagrindu, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 3 600 Lt. Šaliai, kuruos naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato pagalbą nagrinėjant bylą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą ieškinį atmesti, iš atsakovo ieškovui priteisiama 3 600 Lt už advokato dalyvavimą pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 056 Lt žyminio mokesčio. Šio žyminio mokesčio atsakovas neprivalėjo mokėti, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atsakovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą apeliacinį skundą yra atleistas. Kai šalis, neprivalėjusi mokėti žyminio mokesčio, jį sumoka, žyminis mokestis grąžinamas. Todėl ieškovui iš valstybės biudžeto grąžinama 1 056 Lt (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prašymo prijungti papildomus įrodymus

Ši byla rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta 2011 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje. Išnagrinėjus bylą, sprendimą ar nutartį buvo nutarta priimti ir paskelbti 2012 m. sausio 19 d. Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. sausio 18 d. gautas atsakovo prašymas priimti papildomus rašytinius įrodymus. Kartu su prašymu buvo pateikti prašomi prijungti rašytiniai įrodymai. Kadangi šie rašytiniai įrodymai apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti jau po bylos išnagrinėjimo, prašymas dėl jų prijungimo netenkintinas, o su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai grąžinami atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo BUAB „Baltijos projektai“ (juridinio asmens kodas 300052249) 3 600 (tris tūkstančius šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovui R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš valstybės biudžeto 1 056 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio.

Netenkinti atsakovo R. J. prašymo dėl rašytinių įrodymų prijungimo ir su prašymu pateiktus rašytinius įrodymus grąžinti atsakovui.

TeisėjaiDanutė MilašienėVytas Milius Gintaras Pečiulis