- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-01
- Bylos Nr.
- AS-146-581-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- A., A. M.
- Atsakovas
- Utenos rajono savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Utenos rajono savivaldybės tarybai dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. liepos 1 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-22 sprendimą Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, motyvuodamas tuo, jog skundžiamą administracinį aktą jis gavo tik 2010-03-18. Paaiškino, kad nesutikdamas su šiuo aktu, skundą dėl jo 2009-12-29 padavė Utenos apskrities administracinių ginčų komisijai, kuri tik 2010-06-09 sprendimu konstatavo, jog ginčas dėl Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-22 sprendimo Nr. TS-373 jai nėra žinybingas.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti A. M. skundą dėl Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-22 sprendimo Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kaip paduotą neįgalioto paduoti skundą asmens.
Teismas, įvertinęs Utenos rajono savivaldybės administracijos pateiktą medžiagą, susijusią su ginčijamu administraciniu aktu, priėjo prie išvados, kad Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos sprendiniai yra skirti neapibrėžtam asmenų ratui, schemoje nustatytas viešųjų kelių tinklas patenka ne tik į vienos Utenos rajono savivaldybės, bet ir į Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijas. Dėl nurodytų priežasčių teismas laikė, kad Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema pagal savo pobūdį yra norminis administracinis aktas.
Teismas pažymėjo, kad teisę prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Pažymėjo, jog šiuo atveju nenustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas nagrinėtų bylą dėl A. M. teisių ar interesų pažeidimo.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad A. M. laikytinas neįgaliotu paduoti skundą asmeniu, todėl jo paduotą skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl nurodytų priežasčių atsisakęs priimti skundą, teismas nesvarstė pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 62-63) dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti nagrinėti jo skundą.
Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Pažymi, kad į teismą jis kreipėsi ne dėl Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-22 sprendimo Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“, kaip norminio administracinio akto, teisėtumo ištyrimo, bet dėl šio sprendimo, kaip pažeidžiančio jo teises ir interesus, panaikinimo. Jo manymu, sprendimas pažeidžia jo nuosavybės teises (saugiai ir netrukdomai naudotis jam priklausančia nuosavybe), nes kelias, ginčijamu aktu pripažintas viešuoju keliu, eina per jo sodybą ir skiria joje esančius pastatus.
2. Jeigu teismas, susipažinęs su jo paduotu skundu, manė, kad skundo formuluotė yra neaiški, jis privalėjo pasinaudoti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta skundo trūkumų šalinimo procedūra ir įpareigoti pareiškėją patikslinti skundą, taip pat nutartimi išaiškinti pareiškėjo teises siekiant apginti jo interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo bei atskirojo skundo argumentų, nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su specialiojo planavimo dokumentu – Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema – kuris buvo patvirtintas Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-22 sprendimu Nr. TS-373. Pareiškėjas kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą savo reikalavimą suformulavo būtent minėto Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-22 sprendimo atžvilgiu ir prašė šį sprendimą panaikinti.
Specialųjį teritorijų planavimą Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje įstatymų leidėjas apibrėžė kaip atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimą. To paties straipsnio 27 dalyje, specialusis planas (projektas) yra apibūdinamas kaip teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo, ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai. Pagrindiniams specialiojo teritorijų planavimo proceso aspektams reglamentuoti įstatymų leidėjas įtvirtino bendrąsias nuostatas Teritorijų planavimo įstatymo trečiajame skirsnyje „Specialusis teritorijų planavimas“.
Skirtingai nei bendrasis ar detalusis planavimas, specialusis teritorijų planavimas pasižymi didele specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, išvardintų Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, įvairove. Ši įvairovė lemia, jog specialusis teritorijų planavimo dokumentas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką gali būti priskiriamas tiek prie norminių, tiek prie individualių administracinių aktų (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009 m. birželio mėn. 30 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija 17).
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, specialusis teritorijų planavimas skirstomas į lygmenis pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį - gali būti nacionalinio (visa valstybės teritorija), regiono (valstybės teritorijos dalys, išsiskiriančios administraciniu (apskritys), principiniu funkciniu bendrumu), rajono (regiono dalys, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės), konkrečiu funkciniu bendrumu) ir vietovės (žemės sklypai ar jų grupės) lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Taigi vien faktas, jog konkretus teritorijų planavimo dokumentas yra priskirtinas prie specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, neleidžia daryti išvados, jog jis yra norminio pobūdžio aktas. Tai, ar konkretus specialiojo teritorijų planavimo dokumentas yra norminio ar individualaus pobūdžio, gali būti sprendžiama tik kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šio dokumento reguliavimo apimtį ir jo pobūdį bei kitus kriterijus (2008 m. balandžio 7 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-216/2008).
ABTĮ 2 straipsnio 13 dalis norminį teisės aktą apibrėžia kaip įstatymą, administracinį ar kitą teisės aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A5-63/2003, AS438-763/2009), norminiuose teisės aktuose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir kita.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą aktą, ypač jo tekstinę dalį (b. l. 17-56) sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis vertintinas kaip norminis administracinis aktas. Akte nustatomas vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymas visoje Utenos rajono teritorijoje (inter alia Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje). Šie nustatymai yra bendro, programinio, nevienkartinio pobūdžio, orientuojami į ateitį ir yra skirti individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei. Tokie nustatyti skundžiamo akto požymiai sudaro pagrindą konstatuoti, jog šis aktas yra norminio pobūdžio.
ABTĮ 110 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai pateikiamas abstraktus prašymas dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nepatenka į tokiame straipsnyje apibrėžtą subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, ratą. Tuo tarpu ABTĮ 111 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą paduodamas ryšium su individualia byla. Vadovaujantis minėtu straipsniu, prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą turi teisę ir asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Kitaip tariant, ABTĮ 110 straipsnyje nenumatytiems subjektams teisė kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo sietina išimtinai su tais atvejais, kai teisme jau nagrinėjama individuali byla, susijusi su tokių subjektų teisėmis ir teisėtais interesais.
Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad atsižvelgus į tai, jog Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema yra norminis administracinis teisės aktas, fiziniam asmeniui keliant individualų administracinį ginčą dėl specialiojo teritorijos planavimo dokumentu galimai pažeistų jo teisių, skunde turėtų būti suformuluoti atitinkami konkretūs ir savarankiški reikalavimai dėl galimai pažeistų teisių gynimo, o ne apskritai prašoma panaikinti patį norminiu administraciniu aktu laikytiną specialiojo planavimo dokumentą (tokio reikalavimo iškėlimas iš esmės reiškia prašymą ištirti norminio akto teisėtumą). Kaip jau minėta, individualioje administracinėje byloje norminio administracinio teisės akto teisėtumas gali būti tiriamas pareiškėjo, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo, prašymu arba teismo iniciatyva. ABTĮ 10 straipsnis nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, atsižvelgdamas į jo skunde išdėstytas faktines aplinkybes, taip pat į jo norimo ginčyti akto ypatumus (norminis administracinis teisės aktas), pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju turėjo pagrindą pasinaudoti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pasiūlyti pareiškėjui per teismo nustatytą terminą patikslinti savo skundą pateikiant konkrečius reikalavimus dėl specialiuoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jo subjektinių teisių gynimo (LVAT 2009 m. balandžio 30 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-213/2009; 2009 m. gegužės 15 d. nutartis adm. byloje Nr. AS63-240/2009 ir kt.).
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.