- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-04
- Bylos Nr.
- e2S-674-372/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- S. G.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7703-907/2017, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. G. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui AB SEB bankui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Ergo Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ir UADBB „Aon Baltic“ dėl žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo S. G. ieškinį. Teismas, iš ieškinio ir prie jo pateiktų dokumentų (lizingo ir pirkimo – pardavimo sutarties) nustatė, kad atsakovo – juridinio asmens buveinė yra Gedimino pr. 12, Vilnius. Be to, šalys susitarė, jog visi šalių ginčai sprendžiami Vilniaus miesto apylinkės teisme arba Vilniaus apygardos teisme, todėl sprendė, jog ieškovo ieškinys yra neteismingas Šiaulių apylinkės teismui ir atsisakė jį priimti. Siūlė ieškovui kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) S. G. prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde pažymi, kad ieškinį Šiaulių apylinkės teismui reiškė pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (ieškovo) S. G. atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 29 straipsnis nustato bendrąjį teritorinį civilinių bylų teismingumą, numatydamas, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o CPK 30 straipsnis numato alternatyvaus teritorinio teismingumo atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti, kuriam teismui paduos ieškinį. Pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. CPK 32 str. 1 d. numato sutartinį teismingumą, kuriuo šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu gali pakeisti teritorinį bylos teismingumą, ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 str.). Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas S. G. su atsakovu AB SEB bankas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Lizingo ir pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Teismo vertinimu, tarp šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis LR civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio prasme. Iš to seka, kad tokio pobūdžio sutarties šaliai fiziniam asmeniui, vartotojui, yra taikoma papildoma apsauga, kurią nustato 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB), ją aiškinanti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nacionaliniai teisės aktai ir juos plėtojanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Europos Sąjungos Teisingumo teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas turi savo iniciatyva nustatyti, ar pardavėjo arba tiekėjo su vartotoju sudarytoje sutartyje nustatyta išimtinę teritorinę jurisdikciją suteikianti sąlyga, kuri yra jame nagrinėjamo ginčo dalykas, patenka į direktyvos taikymo sritį, ir jei atsako į šį klausimą teigiamai, savo iniciatyva įvertinti galimą tokios teritorinę jurisdikciją nustatančios sąlygos nesąžiningumą (ESTT 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje VB Pénzügyi Lizing Zrt. prieš Ferenc Schneider, C-137/08, 56 punktas). Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, teismas turi jos netaikyti, nebent vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą tikrindamas savo teritorinę jurisdikciją (ESTT 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gyorfi, C-243/08, 35 punktas).
Iš Sutarties bendrosios dalies 9.4. punkto matyti, jog nustatyta, kad ginčai, kylantys iš Sutarties, sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose. Sutarties 11.7. punkte nurodyta, kad visi dėl šios Sutarties sąlygų vykdymo kilę klausimai sprendžiami abipusių derybų būdu. Nepavykus susitarti tarpusavyje, ginčai sprendžiami LR įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus miesto apylinkės teisme, o tais atvejais, kai pagal LR įstatymus ginčo sprendimas teismingas apygardos teismui – Vilniaus apygardos teisme. Iš Sutarties dalies – Kliento patvarkymai matyti, jog ieškovas pasirašydamas Sutartį, patvirtino, kad Pirkimo – pardavimo sutarties Bendrųjų sąlygų aprašą gavo, su sąlygomis susipažino ir sutiko. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo – juridinio asmens AB SEB banko buveinės vieta yra Gedimino pr. 12, Vilnius. Taigi šiuo atveju Sutarties 11.7. punkte įtvirtinta, jog ginčai tarp šalių nagrinėjami teisme pagal atsakovo buveinės vietą, t. y. Vilniaus mieste.
Apeliantas iš esmės atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas nagrinėti ginčą pagal ieškovo – vartotojo gyvenamąją vietą, nesąžiningai apsunkina silpnosios teisinių santykių šalies teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto (ieškovo) pozicija.
Pagal byloje esančios ginčo sutarties turinį spręstina, kad tai yra atsakovo parengta standartinė sutartis, kurios bendrosios dalies parengimui ieškovas neturėjo jokios įtakos. Tačiau, kaip anksčiau iš bylos medžiagos nustatyta, apeliantas (ieškovas) Sutarties dalyje – Kliento patvirtinimai, pasirašydamas Sutartį patvirtino, kad jam buvo suteikta galimybė iš anksto susipažinti su Sutarties sąlygomis ir pareikšti savo pastabas bei pageidavimus. Sutarties specialioji dalis, Mokėjimo grafikas sąskaita, Bendrosios dalies sąlygos su visais pakeitimais, buvo individualiai aptartos, yra aiškios, suprantamos ir su jomis sutiktina.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo S. G. paduotą ieškinį atsakovui AB SEB banko, teisingai išaiškino ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, pagrįstai nusprendė, kad ieškinys nėra teismingas Šiaulių apylinkės teismui, todėl naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį pagal atskirojo skundo argumentus nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį nepakeistą.
Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.