- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- eCIK-227/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02056-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Simniškis (pirm.), Andžej Maciejevski, Eglė Zemlytė
- Atsakovas
- R. L.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2025 m. vasario 28 d. paduotu atsakovės R. L. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovė R. L. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, nuostolių ir žalos atlyginimo.
Atrankos kolegija 2025 m. vasario 14 d. nutartimi Nr. DOK-494 atsisakė priimti ankstesnį atsakovės paduotą kasacinį skundą dėl to, kad jame nebuvo keliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą atsakovės paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad kasacinio skundo turinys pakeistas: 1) atsisakyta argumentų dėl CPK 47 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą; 2) nurodyti nauji argumentai, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.165, 6.193 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to neteisingai kvalifikavo šalių rezervavimo sutartį kaip ketinimų protokolą; 3) pakeisti argumentai dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo bei nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, kuriais teigiama, kad: apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, netinkamai įvertino ieškovo elgesį, nevertino ieškovo susirašinėjimo su tarpininke, neatsižvelgė į šalių sutartinius susitarimus, neįvertino atsakovės patirtų nuostolių, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra ieškovo kaltės dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo ir atitinkamai nėra pagrindo palikti atsakovei rezervacijos mokestį; teismai tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo veiksmai sukėlė atsakovei 4 000 Eur turtinę žalą, nes, jam nepagrįstai atsisakius pirkti turtą, atsakovė buvo priversta turtą parduoti už mažesnę kainą.