Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento – atstovui Tomui Mozūrai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., skundą dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininko Šarūno Žalėno 2018 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. LKKPKT-V-ANR_N-288-2018 (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK 18091375099.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. spalio 15 d. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininko Šarūno Žalėno nutarimu V. K. buvo skirta 45 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 560 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo 2018 m. birželio 4 d., 08.00 val. iki 2018 m. birželio 4 d., 19.00 val. neatvyko į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių adresu Mindaugo g. 26, Vilnius, dokumentų pateikimui bei nepateikė pateisinančių neatvykimą priežasčių, tuo nevykdė Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų karo prievolininkų pareigų.

Nesutikdamas su priimtu Nutarimu pareiškėjas V. K. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad karo prievolininkai privalo pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą arba pasitikrinti sveikatos. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 d. 14 p. nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti atidėta krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka — jeigu atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. V- 350 redakcija) patvirtinto Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo (toliau — Aprašas) 4, 5 ir 6 punktais, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioniniam Karo prievolės ir komplektavimo skyriui (toliau — Vilniaus RKPKS) jis pateikė 2018-05-31 prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą. 2018-06-06 iš Vilniaus RKPKS sulaukė skambučio Prašyme nurodytu telefonu. Jis buvau informuotas, kad jo Prašymas gautas ir el. paštu buvo paprašyta atsiųsti asmens dokumento kopiją, paaiškinant, kad tai reikia atlikti tam, kad Vilniaus RKPKS galėtų jį identifikuoti ir užregistruoti jo Prašymą. Jis geranoriškai įvykdė šį prašymą ir išsiuntė skenuotą paso kopiją nurodytu el. paštu. Tą pačią dieną iš Vilniaus RKPKS el. paštu gavo dar vieną laišką, kuriuo iki nurodytos dienos buvo prašoma atsiųsti kontaktinius duomenis: telefono numerį; deklaruotą ir faktinį adresus; elektroninio pašto adresą; asmens dokumento - paso arba asmens tapatybės kortelės (iš abiejų pusių) kopiją arba nuotrauką. Nors tokie reikalavimai akivaizdžiai pertekliniai, o visi minėti duomenys buvo nurodyti pačiame 2018-05-31 Prašyme, jis geranoriškai įvykdė ir šį Vilniaus RKPKS reikalavimą bei išsiuntė minėtus duomenis nurodytu ei. paštu. Tą pačią dieną iš Vilniaus RKPKS el. paštu gavo dar vieną laišką, kuriame nurodyta, jog jis turėjo atvykti iki 2018-06-04 ir jo laukiama atvykstant artimiausiu metu. Daugiau jokių paaiškinimų pateikta nebuvo. Aprašo 5 punktas numato, kad Prašymas atidėti Tarnybą turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodymo atvykti pasitikrinti sveikatos arba pateikti reikalingus dokumentus įteikimo datos. 2018-05-31 Prašymą jis pateikė nepraleidęs nurodyto termino. Jokio nurodymo iš Vilniaus RKPKS nebuvo gavęs iki pat 2018-09-13 — būtent tada gavo nurodymą atvykti pasitikrinti sveikatos arba pateikti reikalingus dokumentus. Vykdydamas minėtą 2018-09-13 nurodymą, 2018-10- 12 jis pateikė Vilniaus RKPKS pakartotinį prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą. Pažymi, kad į savo 2018-05-31 Prašymą negavo iš Vilniaus RKPKS jokio atsakymo, todėl buvo priverstas kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl vilkinimo atlikti veiksmus. Tik gavęs iš VAAT informaciją apie pateiktą skundą, Vilniaus RKPKS atsiuntė jam 2018-08-21 raštą Nr. VS-380 “Dėl pateiktų dokumentų”. Rašte buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, todėl 2018-08-21 raštą Nr. VS-380 jis buvo priverstas apskųsti Krašto apsaugos ministrui. Savo skunde, be kitą ko, nurodė ir tai, kad Vilniaus RKPKS jo atžvilgiu nepagrįstai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą. 2018-10-08 atsakyme į mano skundą Nr. 12- 01-1432 Krašto apsaugos ministras pripažino, kad Vilniaus RKPKS neišnagrinėjo jo 2018-05-31 Prašymo, taip pažeidė administracinės procedūros terminus, nepriimdamas jokio sprendimo dėl jo prašymo atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Skundo dalis dėl administracinio nusižengimo tyrimo buvo palikta nenagrinėta, motyvuojant tuo, jog pareigūnų priimtų sprendimų dėl administracinių nusižengimų apskundimas ir peržiūra priskiriami teismų kompetencijai.

Savo skunde pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad iš Vilniaus RKPKS jis yra gavęs vienintelį 2018-09-13 nurodymą atvykti pasitikrinti sveikatos arba pateikti reikalingus dokumentus (nurodymo Nr. 21929). Minėtą nurodymą jis įvykdė, todėl mano, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nevykdė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnyje nustatytai pareigų ir už tai jam skirti nuobaudą pagal ANK 560 str. 1 d. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad duomenys ir dokumentai, dėl kurių pateikimo jis turėjo atvykti 2018-06-04, buvo pateikti jau teikiant 2018-05-31 Prašymą ir vėliau — 2018-06-05 el. pastų. Šias aplinkybes patvirtina ir pats Vilniaus RKPKS savo atsiliepime į skundą VAAT. Todėl vienintelis jo taip vadinamas nusižengimas, Vilniaus RKPKS manymu, yra pats neatvykimo faktas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie skundžiamame nutarime nurodytą datą, kai jis turėjo atvykti į Vilniaus RKPKS, t.y. 2018-06-04. Adresu https://sauktiniai.kam.lt/ grafoje „Šaukimo eiga ir nurodymai“ prie savo pavardės jis pastebėjo tik įrašą :šaukimo procedūros vykdomos“.

Be to, pareiškėjas yra įsitikinęs, kad galiojanti šaukimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, kai informacija karo prievolininkams skelbiama viešai ir jiems nesiunčiami asmeniniai pranešimai (kvietimai, šaukimai) jų gyvenamosios vietos ar kitu žinomu adresu, galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus valdžios institucijų apribojimo, asmenų lygybės, Konstitucijos viršenybės, teisinės valstybės, o taip pat žmogaus teisių ir laisvių neatimamumo principus. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau — įstatymas) 6 str. 2 d. nustatyta, kad šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras, o apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios paskelbiama per Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės informavimo priemones. Įstatymo 6 str. 5 d. nustatyta, kad kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašas sudaromas ir paskelbiamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje (www.kam.lt) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios, o kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo eiga, kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, skelbiami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje, taip pat per kitas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos informacines visuomenės informavimo priemones. Pareiškėjo manymu, daugiau jokiai piliečių grupei, išskyrus Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 5 str. 2 d. nurodytus asmenis, netaikomas toks informavimo, nurodant atvykti į valstybinę įstaigą, būdas, kaip viešas paskelbimas valstybės institucijos interneto svetainėje. Civilinio proceso teisėje tokia galimybė numatyta tik tais atvejais, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių — tokiu atveju teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Nagrinėjamu atveju absoliučios daugumos karo prievolininkų gyvenamoji ir darbo vietos valstybės institucijoms yra žinomos. Galiojanti informavimo tvarka, be to, kad galimai yra diskriminacinė, sukuria galimybes Krašto apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų tarnautojams piktnaudžiauti valdžia bei užsiimti piktybiniu biurokratizmu piliečiu atžvilgiu. Pastaraisiais metais priimti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 6 straipsnio atskirų dalių pakeitimai galimai prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bet ir nuo 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvoje pradėtam taikyti Europos Sąjungos Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, kadangi visų atitinkamų kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašas yra skelbiamas viešai, jį galima atsisiųsti kaip vieną bylą arba kaip atskiras bylas pagal regionus, bet kas gali matyti tūkstančių piliečių asmens duomenis, tokius kaip vardas, pavardė, gimimo metai, gyvenamoji vieta (regionas), karo prievolininko kodas ir kt.

Pažymėtina, kad nėra jokio galiojančio įstatymo ar kitokio teisės akto, kuris įpareigotų piliečius privalomai ir reguliariai (t. y. kas dieną) sekti visas ar tik tam tikras visuomenės informavimo priemones ir (ar) valstybės institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones, stebėti tam tikrus informacijos šaltinius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalies nuostata, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, anaiptol nereiškia, kad piliečiai turi būti perskaitę visus galiojančius teisės aktus ir kasdien susipažinti su naujai įsigaliojančiais. Todėl visiškai neaišku, pagal kokius kriterijus apibrėžtina potencialaus karo prievolininko, kuris nesidomi naujienomis ir nesilanko valstybės institucijų interneto svetainėse, pareiga žinoti apie naujus įstatymus. Ši problema gali būti išspręstina paprasčiausiu būdu — asmeniškai raštu pranešant kiekvienam piliečiui, kuris pagal galiojančius įstatymus turi pareigą atlikti tam tikrą prievolę valstybei, apie prievolę, jos teisinį pagrindą, sąlygas, terminus, numatytas sankcijas už atsisakymą vykdyti prievolę ir kitą būtiną informaciją.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat jis prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 2, 5, 5¹ ir 5² dalys bei 15 str. 1 dalies 3-9 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18 ir 29 straipsnių nuostatoms.

Atsiliepimu į V. K. skundą Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyresn.specialistas ltn. Tomas Mozūra prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad 2018 m. sausio 4 d. buvo sudarytas karo prievolininkų sąrašas, kurie bus šaukiami 2018 m. atlikti karo tarnybą. Sudarytas sąrašas paskelbtas 2018 m. sausio 10 d. interneto svetainėje https://sauktiniai.kam.lt. Prie kiekvienos karo prievolininko pavardės pateikiama jam aktuali informacija t.y. jo šaukimo eilės numeris ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti (pateikti duomenis) su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Pareiškėjas šauktinių sąraše pateko šaukimo eilės numeriu - 7064, bei jam buvo nurodyta iki 2018 m. birželio 4 d. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriui (toliau - LK KPKT Vilniaus RKPKS) pateikti reikiamus duomenis (dokumentus) ryšiams palaikyti. Taigi šiuo atveju Pareiškėjui buvo nustatytas kone pusės metų laikotarpis įvykdyti KPI nustatytą pareigą. Be pateisinamos priežasties iki nurodyto termino Pareiškėjas nebuvo atvykęs į LK KPKT Vilniaus RKPKS, nei kitu būdu pateikė reikiamus duomenis (dokumentus). Pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. paštu (pateikimo paštui spaude nurodyta data) išsiuntė LK KPKT Vilniaus RKPKS prašymą atidėti tarnybą (registruotu laišku buvo gautas 2018 m. birželio 6 d.), klaidingai sutapatindamas prašymo išsiuntimo dieną (2018 m. birželio 5 d.) su prašymo surašymo data - 2018 m. gegužės 31 d. 2018 m. birželio 6 d. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas dėl karo prievolininko pareigos pagal KPI 37 str. 1 dalies 2 punktą dėl karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymo laiku pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis, nevykdymo. Pareiškėjui LK KPKT Vilniaus RKPKS 2018 m. birželio 8 d. išsiuntė šaukimą atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą iki 2018 m. rugpjūčio 16 d., nes yra įtariamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnyje (Karo prievolininkų pareigų nevykdymas). Pareiškėjas iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. neatvyko į administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat nepateikė neatvykimo priežasčių. 2018 m. rugpjūčio 17 d. išsiųstas dar vienas šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą iki 2018 m. rugsėjo 7 d. Pareiškėjas taip pat neatvyko, bei nepateikė neatvykimo priežasčių. 2018 m. rugsėjo 10 d. Pareiškėjui buvo išsiųstas Administracinio nusižengimo protokolas (paskirta 15 Eur bauda). Pareiškėjas iki nustatyto termino baudos nesumokėjo, todėl 2018 m. spalio 16 d. Pareiškėjui išsiųstas Nutarimas. Atsižvelgiant į KPI ir ANK reglamentavimą, bei siejant su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis nekyla abejonių, kad asmuo buvo pagrįstai nubaustas už administracinį nusižengimą, kuris padarytas Šauktinių sąraše nurodytu terminu neatvykus pateikti ar kitu būdu nepateikus reikiamų duomenų (dokumentų) karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai (šiuo atveju LK KPKT Vilniaus RKPKS). O LK KPKT Vilniaus RKPKS neviršydamas savo įgaliojimų atliko visus teisėtus ir būtinus veiksmus vadovaujantis KPI ir ANK nuostatomis.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą atsiliepime nurodama, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme tarp tų pačių šalių yra kilęs ginčas administracinėje byloje Nr. 1-2879-1063/2018 (byla neišnagrinėta), kuriuo Pareiškėjas prašo įpareigoti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninės karo prievolės ir komplektavimo skyrių priimti sprendimą dėl pateikto prašymo atidėti tarnybą ir informuoti apie priimtą sprendimą, prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, ar KPI 6 straipsnio 2, 5, 5¹ ir 5² dalys bei 15 straipsnio 1 dalies 3-9 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18 ir 29 straipsnių nuostatoms, bei prašo priteisti 800 Eur neturtinės žalos. Iš Pareiškėjo pateikto skundo nematyti kokios kilusios abejonės susijusios su KPI 6 ir 15 straipsnio taikymu turėtų būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą. Konstitucinis Teismas savo sprendimuose (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. liepos 5 d. sprendimai) yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet koks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), o tik toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas ( jo dalis), kuris turėtų būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų byloje dėl KPI 6 ir 15 straipsnių taikymo ginant jo galimai pažeistas teises t.y. nepateikė jokių argumentų, kokie jo reikalavimai yra susiję su šių minėtų KPI straipsnių taikymu ar kaip išsprendus KPI 6 ir 15 straipsnio atitiktį Konstitucijai būtų apgintos jo teisės. Minėti KPI straipsniai nėra susiję su asmens skunde keliamais reikalavimais dėl Nutarimo (administracinės nuobaudos) panaikinimo.

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas palaike atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas V. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, šaukimas įteiktas pareiškėjo seneliui. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nepateiktas, todėl teismas nagrinėja bylą pareiškėjui V. K. nedalyvaujant.

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje ištirtų įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, skundo bei atsiliepimo argumentus neturi pagrindo nesutikti su priimtu Nutarimu.

ANK 560 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų, išskyrus šio kodekso 558 straipsnyje numatytus atvejus, nevykdymą, paskirtų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkų pareigų nevykdymą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pareiškėjas V. K. yra kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatantį, kad karo prievolininkai privalo pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą arba pasitikrinti sveikatos. Tad administracinei atsakomybei pakanka, kad asmuo nepadarytų bent vienos iš šio įstatymo straipsnyje nurodytos veikos.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2018 m. sausio 4 d. buvo sudarytas karo prievolininkų sąrašas, kurie bus šaukiami 2018 metais atlikti karo tarnybą. Sudarytas sąrašas paskelbtas 2018 m. sausio 10 d. interneto svetainėje https://sauktiniai.kam.lt. Apie sudarytą karo prievolininkų sąrašo paskelbimą buvo plačiai skelbiama per visas informavimo priemones (televiziją, spaudą, internetą ir pan.). Prie kiekvienos karo prievolininko pavardės pateikiama jam aktuali informacija t.y. jo šaukimo eilės numeris ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti (pateikti duomenis) su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Pareiškėjas šauktinių sąraše pateko šaukimo eilės numeriu - 7064 bei jam buvo nurodyta iki 2018 m. birželio 4 d. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriui pateikti reikiamus duomenis (dokumentus) ryšiams palaikyti. Pareiškėjo teigimu, jis 2018 m. gegužės 31 d. pateikė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioniniam Karo prievolės ir komplektavimo skyriui prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą. Iš byloje esančio voko nuotraukos, kuriame buvo išsiųstas pareiškėjo prašymas, matyti, kad šis prašymas pašto skyriui buvo pateiktas ne jo surašymo dieną – 2018 m. gegužės 31 d., o 2018 m. birželio 5 d. (patvirtina spaudas ant voko su išsiuntimo data) ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninis Karo prievolės ir komplektavimo skyrius jį gavo 2018 m. birželio 6 d. (b.l. 42).

Įvertinus tai darytina išvada, kad pareiškėjas, priešingai nei teigiama skunde, prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą pateikė pašto skyriui praleidęs nurodytą terminą – 2018 m. birželio 4 d., taip pat be pateisinamos priežasties iki šio termino pabaigos nebuvo atvykęs į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio Karo prievolės ir komplektavimo skyrių bei nepateikė reikiamų dokumentų ryšiams palaikyti, nors tam buvo nustatytas pakankamai ilgas beveik šešių mėnesių laiko tarpas.

Tai, kad po pareiškėjo prašymo gavimo 2018 m. birželio 6 d. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio Karo prievolės ir komplektavimo skyrius susisiekė telefonu su pareiškėju ir paprašė jo elektroniniu paštu atsiųsti asmens dokumento kopiją, taip pat vėliau bendravo su juo elektroniniu paštu, nepaneigia nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jog jis nustatytu terminu neįvykdė karo prievolininko pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Priešingai, ši aplinkybė, t.y. Pareiškėjo prašymo surašymo data – 2018 m. gegužės 31 d. tik patvirtina faktą, kad V. K. buvo žinoma, jog jis savo karo prievolininko pareigas privalėjo įvykdyti iki 2016 m. birželio 4 d., todėl išsiuntęs savo prašymą pasibaigus šiam terminui, kuris, kaip jau buvo minėta, buvo pakankamai ilgas, jis pažeidė įstatymo keliamus reikalavimus.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2018 m. birželio 6 d. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas dėl karo prievolininko pareigos nevykdymo. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio Karo prievolės ir komplektavimo skyrius 2018 m. birželio 8 d. išsiuntė pareiškėjui šaukimą atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. (b.l. 26, 31-32), nes jis yra įtariamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 560 straipsnyje (Karo prievolininkų pareigų nevykdymas). Iš teismui pateiktų duomenų apie siuntų paiešką matyti, kad šaukimas V. K. buvo įteiktas (b.l. 35, 36). Tačiau pareiškėjas iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. neatvyko į administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat nenurodė neatvykimo priežasčių, todėl jam 2018 m. rugpjūčio 17 d. išsiųstas dar vienas šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą iki 2018 m. rugsėjo 7 d. (b.l. 37, 38-39). Pareiškėjas antrą kartą taip pat neatvyko pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną bei nenurodė jokių neatvykimo priežasčių.

ANK 608 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinio nusižengimo protokolas taip pat gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Kadangi Pareiškėjui buvo išsiųsti du šaukimai ir nei į vieną iš jų jis nereagavo, todėl, V. K. nedalyvaujant, jam 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo siūloma už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 560 straipsnio 1 dalyje, padarymą iki 2018 m. spalio 11 d. sumokėti 11 eurų dydžio baudą (b.l. 40-41). Šis protokolas buvo išsiųstas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėjas nustatytu terminu baudos nesumokėjo, todėl 2018 m. spalio 15 d. buvo priimtas skundžiamas nutarimas ir išsiųstas Pareiškėjui, kurį jis gavo bei apskundė teismui.

Vien ta aplinkybė, kad Pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. datuotas prašymas dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme tarp tų pačių šalių yra kilęs ginčas, kuriuo Pareiškėjas prašo įpareigoti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninės karo prievolės ir komplektavimo skyrių priimti sprendimą dėl pateikto prašymo atidėti tarnybą ir informuoti apie priimtą sprendimą, įtakos nagrinėjamam skundui neturi, nes, kaip jau buvo minėta, šis prašymas Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninės karo prievolės ir komplektavimo skyriui buvo išsiųstas pasibaigus terminui, per kurį pareiškėjas privalėjo įvykdyti karo prievolininko pareigas. Todėl šio prašymo, t.y. tarnybos atidėjimo pagrįstumo klausimas nėra aktualus sprendžiant pareiškėjo kaltės klausimą dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo dėl karo prievolininko pareigos nevykdymo, t.y. jo neatvykimo ir dokumentų nepateikimo.

Teismas taip pat sutinka su atsiliepime nurodytais argumentais, kad Pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 2, 5, 5¹ ir 5² dalys bei 15 straipsnio 1 dalies 3-9 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18 ir 29 straipsnių nuostatoms, yra nepagrįstas, nes jis nepateikė jokių argumentų, kokie jo reikalavimai būtent šioje byloje yra susiję su minėtų Karo prievolės įstatymo straipsnių taikymu ar kaip išsprendus šio įstatymo 6 ir 15 straipsnių atitikimą Konstitucijai būtų apgintos jo teisės, nes minėti Karo prievolės įstatymo straipsniai nėra susiję su Pareiškėjo skunde keliamais reikalavimais dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo.

Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, spręstina, jog skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, administracinė nuobauda pažeidėjui paskirta sankcijos ribose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. K. skundo netenkinti ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininko Šarūno Žalėno 2018 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. LKKPKT-V-ANR_N-288-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK 18091375099 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.