- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-370-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36350-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- J. J. G.
- Atsakovas
- V. G., A. K., UAB „Medicinos bankas“, VšĮ „Klasikos grupė“, R. P. P.
- Kategorijos
- 3.1.2.2Civilinių bylų teismingumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) J. J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-44052-869/2015 pagal ieškovės J. J. G. ieškinį atsakovams V. G., A. K., UAB „Medicinos bankas“, VšĮ „Klasikos grupė“, R. P. P. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir sandorių ginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė J. J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. G., A. K., UAB „Medicinos bankas“, VšĮ „Klasikos grupė“, R. P. P. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir sandorių ginčijimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-29 nutartimi nutarė ieškinio dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nustatyti ieškovei J. J. G. 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Ieškinį dalyje dėl sandorių nuginčijimo, atsisakė priimti, išaiškino ieškovei, jog atsižvelgiant į ieškinio sumą, šie reikalavimai yra teismingi atitinkamam apygardos teismui, t.y. Vilniaus miesto apygardos teismui.
Teismas nurodė, kad ieškovės J. J. G. ieškinio reikalavimai nėra aiškiai ir tiksliai suformuluoti. Teismas nustatė, kad ieškovei šiuo metu jau yra sukakę 24 metai, o CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau, kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos. Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2015-10-22, tad prieš trejus metus, ieškovė jau buvo sulaukusi 21 metų amžiaus. Teismas nurodė, kad CK 3.192(1) straipsnis numato pilnametystės sulaukusių vaikų, besimokančių atitinkamose ugdymo įstaigose, esančių iki 24 metų amžiaus ir stokojančių materialinės paramos, teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš tėvų priteisimo, tačiau reiškiant tokį ieškinį, ieškovas privalo nurodyti teismui aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Taigi, jei ieškovė pasirinktų šį pažeistų teisių gynimo būdą, ji turėtų patikslinti pareikštą ieškinį, pateikti duomenis apie ugdymo įstaigą, kurioje buvo mokomasi, pagrįsti materialinės paramos reikalingumą (turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir pan.) bei tėvų galimybes ją teikti ir pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas išaiškino, kad tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 str. 3 d.) nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį, įskaitant ir teisę kreiptis į teismą dėl šių sumų priteisimo. Tuo atveju, jei tikslindama ieškinio pagrindą bei dalyką ieškovė nuspręstų reikšti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovų (t.y. jos tėvų) priteisimo už tą laikotarpį, kuomet ieškovė dar buvo nepilnametė, spręstinas klausimas dėl asmenų, faktiškai vykdžiusių ieškovės išlaikymo prievolę (ieškovės močiutės), įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, atitinkamai pateikiant teismui ir jiems skirtų procesinių dokumentų, t.y. ieškinio su priedais egzempliorius. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismui yra pareikštas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, t.y. ginčas nėra susijęs su santuokos nutraukimo klausimais. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, išaiškino, kad reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėtini ne šioje išlaikymo įsiskolinimo priteisimo byloje, o atskiroje civilinėje byloje, kuri atsižvelgiant į ieškinio sumą, priskirtina apygardos teismo teismingumui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nutartį.
Nurodo, kad teismų praktika ir norminis reglamentavimas leidžia iš pareigos išlaikyti valdžią nevykdžiusių tėvų reikalauti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl šioje byloje pareiškė prašymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki ieškovei tampant pilnamete (t.y. laikotarpiu nuo 2005-06-10 iki 2008-06-10). Apeliantė nurodo, kad jos tėvai santuokos nutraukimo metu susitarė, kad ieškovės tėvas nemokės išlaikymo, o vietoje to palieka ieškovei ir jos motinai nekilnojamąjį turtą (butą). Buto dalis turėjo atitekti ieškovei, tačiau dėl jos per mažo amžiaus visas butas buvo perleistas ir užregistruotas ieškovės motinos vardu. Ieškovės motina nuolat imdama įvairias paskolas įkeisdavo bankui turtą, kas neabejotinai įtakojo, kad ieškovei būnant nepilnamete ieškovės motina visiškai neprisidėjo prie ieškovės išlaikymo. Iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų teismo argumentų nėra aiškiu, kokius trūkumus turėtų pašalinti, nes šioje byloje pateiktu ieškiniu ieškovė nereiškė reikalavimų pagal CK 3.192¹ str. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, pareikštame ieškinyje yra pateikti visi įstatyme numatyti ieškinio elementai, pateikti įrodymai, patvirtinantys tiek ieškinio pagrindą, tiek ir dalyką. Ieškinyje yra išdėstyti aiškūs reikalavimai. Teismas, nustatydamas tariamus ieškinio trūkumus, nepagrįstai apribojo ieškovės teisę pasirinkti ieškinio dalyką ir pagrindą kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą bei nepagrįstai dar nepradėjus nagrinėti bylos iš esmės atliko įrodymų vertinimą bei tyrimą, sprendė klausimą dėl įrodymų nepakankamumo bei ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tai, jo asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas.
Skundžiamoje nutartyje iš esmės nėra pateikiami jokie aiškūs argumentai, kodėl ieškovės reiškiami reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo negali būti nagrinėjami būtent šioje civilinėje byloje. Visų pareikštų reikalavimų išnagrinėjimas pagal pareikštą ieškinį vienoje civilinėje byloje užtikrintų ekonomiškumo, koncentruotumo principų bei universaliųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, sąlygotų kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tarp ginčo šalių galimybes. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo šiuo atveju laikytini turtiniais reikalavimais. Pareikštu ieškiniu reikšdama reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo neprašo ieškovei priteisti lėšų ar turto, dėl ieškinyje minimų sandorių nuginčijimo nereikalauja restitucijos taikymo, todėl ieškovės reiškiami reikalavimai šiuo atveju laikytini neturtiniais reikalavimais, todėl ieškinys visa apimtimi teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-10-29 nutartimi nutarė ieškinio daliai nustatyti trūkumus, o kitoje dalyje ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-10-29 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Dėl ieškinio trūkumų nustatymo.
Apeliantė nesutinka su teismo nustatytais ieškinio trūkumais, jog apeliantės ieškinio reikalavimai nėra aiškiai ir tiksliai suformuluoti, todėl ji turinti juos tikslinti ir pateikti įrodymus dėl išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumo. Apeliantė nurodo, kad ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos yra suformuluoti ir suprantami. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais ir pirmosios instancijos teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų laiko pagrįsta.
Kaip matyti iš pateikto ieškinio, yra reiškiamas reikalavimas iš atsakovų V. G. ir A. K. solidariai priteisti ieškovės naudai 18 000 EUR išlaikymo įsiskolinimą, nenurodant, už kokį laikotarpį toks įsiskolinimas yra susidaręs. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas nėra aiškiai ir tiksliai suformuluotas. Apeliacinės instancijos teismas dar atkreipia ieškovės dėmesį, kad ji ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia atsakovų solidarinę pareigą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 str. 3 d.). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šia praktika, pagrįstai ieškovę įpareigojo tuo atveju, jeigu ieškinys bus reiškiamas dėl įsiskolinimo, susidariusio jai esant nepilnametei, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti išlaikymą faktiškai teikusius asmenis ir pateikti jiems skirtų procesinių dokumentų atitinkamą egzempliorių kiekį.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei jos teisę reikalauti išlaikymo įsiskolinimo pagal CK 3.192 str.¹ nuostatas ir nurodė, kokius ieškinio trūkumus reikėtų pašalinti tokiu atveju, nereiškia nei ieškovės teisių suvaržymo teikti ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo, ieškovei esant nepilnametei, nei teismo įpareigojimo privalomai teikti reikalavimą CK 3.192 str.¹ pagrindu. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius ieškinio faktinį pagrindą, taip pat jokiu būdu nepažeidžia ieškovės teisių ir nereiškia, kad vieno ar kito įrodymo nepateikimą teismas vertintų kaip pagrindą atsisakyti priimti ieškinį – teisę teikti įrodymus ginčo šalys gali realizuoti ir vėliau. Tačiau, esant galimybei įrodymus pateikti kartu su ieškiniu, efektyviau yra užtikrinamas pasirengimas bylą nagrinėti iš esmės.
Dėl atsisakymo priimti ieškinį dalyje dėl sandorių nuginčijimo.
Apeliantė taip pat nesutinka, jog teismas atsisakė priimti ieškinio dalį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Apeliantė nurodo, jog reikšdama reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo, neprašo priteisti lėšų ar turto, nereikalauja restitucijos taikymo, todėl jos reiškiami reikalavimai šiuo atveju laikytini neturtiniais reikalavimais. Apeliantės nuomone, ieškinys visa apimtimi teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog apygardos teismai, kaip pirmos instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Šiame kontekste pažymima, kad daugelis ginčų gali būti daugiau ar mažiau susiję su turtu, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas galimai susijęs su turtu ginčas per se yra turtinis, tai galima nustatyti tik pagal konkretaus pareikšto ieškinio pobūdį. Ieškinio suma nustatoma pagal CPK 85 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, t.y. bet kuriuo atveju ieškinio suma nustatoma pagal ieškovo prašomas jam priteisti pinigų sumas ar turtą. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma tokiu būdu – pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.
Susipažinus su ieškinio reikalavimais matyti, kad ieškovė siekia pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) sutartinės hipotekos lakštais Nr. 01120070003633, Nr. 01120080024559, Nr. 01120080025127, Nr. 01120080025797 įregistruotą nekilnojamojo daikto įkeitimą, su vėlesniais jos pakeitimais, kuriais 2006-12-18, 2008-09-10, 2008-09-10, 2007-10-05 kredito sutarčių Nr. LOAN_40143, Nr. LOAN_80608, Nr. LOAN_80549, Nr. LOAN_45764 įvykdymui užtikrinti UAB „Medicinos bankas“ naudai buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartinės hipotekos lakštais buvo užtikrintas kredito sutarčių vykdymas. Todėl, teismui tenkinus ieškinį ir pripažinus hipotekos lakštus negaliojančiais atsirastų turtinio pobūdžio pasekmės - UAB „Medicinos bankas“ netektų daiktinės teisės į A. K. vardu registruotą nekilnojamąjį daiktą, o A. K. - pareigos įkeistu savo daiktu atsakyti už skolinius įsipareigojimus. Taigi, tokio pobūdžio (dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) ieškinio sumos nustatymui pagal minėtą normą reikšminga yra būtent atsakovės A. K. grąžintina suma arba atsakovo UAB „Medicinos bankas“ grąžintino turto (reikalavimo teisės) vertė, ir nebūtinai turi būti tik ieškovei grąžintina (gautina) suma. Be to apeliantė ieškinyje grįsdama laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, nurodė, jog, pripažinus hipotekos sandorius negaliojančius, negalėtų būti vykdomas priverstinis įsiskolinimų pagal kredito sutartis išieškojimas, priverstinai parduodant ginčo objektą (turtą). Taigi ieškovė yra išreiškusi turtinį suinteresuotumą į ginčo objektą (butą). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartyje konstatavo, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir, įvertinęs sandorių sumą, pripažino, jog byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui. Pažymėtina ir tai, kad nėra teisinio pagrindo remtis apeliantės skunde nurodyta teismine praktika civilinėse bylose, nes jose faktinės aplinkybės yra skirtingos. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausias teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2011).
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.