- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- 1-187-880/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25451-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- G. M.
- Nukentėjusysis
- J. R.
- Kategorijos
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dariui Šneideriui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M. 2020 m. birželio 27 d. apie 22.00 val., būdamas prie Puorių ežero, Širvintų sen., Širvintų r., konflikto metu tyčia kumščiu mažiausiai vieną kartą trenkė J. R. į žandikaulio sritį, tokiu būdu padarydamas dešinės pusės apatinio žandikaulio skersinį lūžį 48 danties projekcijoje, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Šiais veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Be to, G. M. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:
G. M. 2020 m. lapkričio 8 d. apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,08 promilės neblaivumas) namuose (duomenys neskelbtini), konflikto su J. B., su kuria jis gyvena neįregistravęs santuokos, metu, smurtaudamas tyčia rankomis sugriebė jos kaklą ir jį spaudė, tokiu būdu nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.
Šiais veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2020 m. galimai birželio 27 d. vakare, jis su J. R. buvo prie Puorių ežero, kur jie gėrė alkoholinius gėrimus. J. R. jam pasakė, kad jam reikia „ratų“. Jis taip suprato, kad jis nori iš kažkur gauti narkotikų. Jam tas nepatiko, todėl J. R. vieną kartą dešine ranka sudavė į veidą, į žandikaulį. Po to J. R. išėjo namo. Tik sekančios dienos rytą jis sužinojo, kad jis dėl lūžusio žandikaulio yra išvežtas į ligoninę. Dėl J. R. padaryto sužalojimo jis labai gailisi. Jo yra atsiprašęs, su juo susitaikė. Jam yra pateikti duomenys apie Vilniaus teritorinei ligoniui kasai padarytą žalą dėl J. R. gydymo. Padarytą žalą jis pripažįsta, ją atlygins. Dėl kaltinimo, jog sukėlė skausmą J. B., jis sutinka. 2020 m. lapkričio 8 d. nuo ryto jis buvo darbe ir į namus grįžo apie 17.30 val. Buvo gėręs alaus, bet apsvaigęs nesijautė. Namuose jie susipyko ir jis ją pastūmė paėmęs už kaklo. Ji pargriuvo ant lovos ir tuo viskas baigėsi. Tada ji iškvietė policiją. Dėl to, kad stūmė sugyventinę į kaklą jis gailisi, jos atsiprašė. Jis išgeria kartą į savaitę, dirba Vilniuje, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusysis J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 27 d. nuo 20.00 val., jis su P. V., A. S., gyvenančiais (duomenys neskelbtini) ir jam pažįstamu G. M., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), prie Puorių ežero, vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo išgėręs vieną skardinę alaus ir tris litrus sidro 4,5 stiprumo. G. M. su P. V. gėrė alų. G. M. buvo jau gerokai apgirtęs. Jis buvo irgi šiek tiek apgirtęs, bet viską kuo puikiausiai prisimena. Apie 22.00 val. jis pasakojo, kad nori išsilaikyti teises ir įsigyti ,,ratus“. Tai sakydamas turėjo minty, kad nori įsigyti automobilį. Jam pasakius, kad nori įsigyti ,,ratus“, G. M. pradėjo rėkti: ,,tuoj aš tau įsigysiu ratų“. Bandė ir jis, ir P. V. aiškinti, kad kalba buvo apie automobilį, bet G. M. matyt suprato, kad jis planuoja įsigyti narkotikų. G. M. žino, kad jis kažkada yra bandęs vartoti narkotinių medžiagų ir galimai dėl girtumo viską ne taip suprato. Pasakęs tą frazę ,,tuoj aš tau įsigysiu ratų“ G. M. jam ne mažiau kaip du - tris kartus smogė kumščiais į veido apatinę dalį, t. y. į žandikaulį. Smogė jam viena ranka į abi žandikaulio puses. P. V. jį nuo G. M. atgynė. Jei ne P. V., G. M. jam tikrai būtų dar sudavęs smūgių, nes buvo įpykęs ir agresyvus. P. V. apgynus, jis iškart vienas nuėjo namo. Atsigulė miegoti. Nuo G. M. suduotų smūgių baisiai skaudėjo abi veido puses, negalėjo prasižioti, sutino. Vos sulaukęs ryto, su mama nuvyko į Širvintų polikliniką, iš kur greitosios med. pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Žalgirio kliniką. Gydytojai jam nustatė apatinio žandikaulio kampo lūžį. Buvo gydytas ligoninėje ir namo išleistas 2020 m. liepos 3 d. (b.l. 31-33).
Nukentėjusysis J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. M. siūlė 300 Eur, bet jis nesutiko, mano, kad mažai, nes visą mėnesį negalėjo dirbti, kelti svarmenų. Jam reikėjo skolintis, kad pragyventų. Mama jį vežė pas daktarus, todėl buvo sugaištas jo ir jos laikas. Jis dirba statybose. Žandikaulis lūžo dviejose vietose. Šiuo metu ten irgi yra įdėtas metalas. Jo manymu, jam padaryta 500 Eur neturtinė žala.
Liudytojas P. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 27 d. vakare, jis kartu su savo drauge A. S. bei draugais G. M. ir J. R. sėdėjo prie Puorių ežero, bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Praėjus maždaug porai valandų, tarp J. R. ir G. M. prasidėjo konfliktas. Konflikto pradžioje kalba vyko apie kažkokius narkotikus, bet kodėl apie juos buvo kalbama jis nežino. Apie narkotikus pagrinde kalbėjo J. R., o G. M. tas labai nepatiko. G. M. yra labai nusistatęs prieš narkotikus. Taip žodis po žodžio jie tarpusavyje susimušė. Jis matė tik tai, kaip G. M. sudavė vieną smūgį ranka J. R. į veidą. Iš karto po to, jis G. M. nuo J. R. atitraukė. J. R. prie jų daugiau nebuvo ir išėjo. Ant J. R. veido jokio sužalojimo nesimatė. Jie irgi prie ežero daugiau nebuvo, išėjo namo. J. R. su G. M. yra seni draugai, abu bendrauja. Konflikto metu tiek G. M., tiek J. R. buvo girti. J. R. vos stovėjo ant kojų. Jis ir į namų pusę eidamas stipriai svirduliavo į šalis (b.l. 83-86).
2020 m. spalio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 2503/2020(01) konstatuojama, kad J. R. nustatytas dešinės pusės apatinio žandikaulio skersinis lūžis 48 danties projekcijoje, padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl vieno trauminio poveikio ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 47-49).
Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sugyventiniu G. M. gyvena keturis metus. Jie gyvena nuomotame bute (duomenys neskelbtini). Abu su sugyventiniu turi du mažamečius vaikus. Šiuo metu ji yra apsisprendusi skirtis su savo sugyventiniu ir ieškosi kito buto. Su juo nenori gyventi, nes jis pastoviai geria ir smurtauja. 2020 m. lapkričio 8 d. namo sugyventinis grįžo apie 17.30 val. Jis buvo šiek tiek neblaivus. Jam grįžus į namus, ji su dukra žiūrėjo televizorių. G. M. būdamas namuose dar iš šaldytuvo pasiėmė alaus ir jį gėrė. Vėliau, jau apie 18.00 val., G. M. sėdint šalia jos kambaryje ant lovos, jis abejomis rankomis stvėrė jai už kaklo ir parvertė ant savo kojų. Parvertęs ant savo kojų G. M. abejomis rankomis ją smaugė, sakydamas „aš tave suka pasmaugsiu, tai nors žinosiu už ką sėdėsiu“. Smaugiama ji patyrė fizinį skausmą, apklausos metu taip pat jaučia, kad skauda kaklą, tačiau greitosios medicininės pagalbos nereikia. Taip pat nesikreips pas medicinos ekspertus, nes sužalojimų nepatyrė. Sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Ji norėtų, kad sugyventinis nesiartintų prie jų nuomojamo buto, kol ji nesusiras kitos gyvenamosios vietos. Sugyventinis laikinai galėtų pagyventi pas tėvus (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11).
2020 m. lapkričio 8 d. 18.34 val. alkoholio kiekio matuokliu J. B. nustatyta 0 promilių (b.l. 105).
2020 m. lapkričio 8 d. 18.46 val. alkoholio kiekio matuokliu G. M. nustatytas 1.08 promilės neblaivumas (b.l. 105).
2020 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas ketvirtajame daugiabučio aukšte. Užėjus į butą yra jo prieškambaris. Šiek tiek dešiniau prieškambario yra buto virtuvė. Šiek tiek kairiau prieškambario yra buto kambarys. Užėjus į kambarį, ko kairėje pusėje, šalia sienos stovi spinta. Už jos per vidurį kambario stovi lovą. Šalia lovos, prie dešiniosios kambario sienos stovi spintelė, o ant jos televizorius. Už šios spintelės, kambario galinėje dalyje prie lango stovi stalas. Kambaryje tvarkinga, jokių pėdsakų ar daiktų, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai nėra. Padarytos fotonuotraukos (b.l. 12, 87-89).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog G. M. tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. tyčia suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą nesunkiai sužalojo žmogų. Nusikaltimas įrodytas kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo J. R. ir liudytojo P. V. parodymais, 2020 m. spalio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 2503/2020(01). Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 138 straipsnio 1 dalį.
BK 140 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis žmogaus kūnui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.
Teismas daro išvadą, kad yra įrodyta, jog G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui J. B. fizinį skausmą. Teismas jo kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, alkotesterio parodymų kvitais, t. y. byloje neginčytinai nustatyta, kad G. M. tyčia sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei kad nusikaltimą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).
Skiriant bausmę G. M., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t. y. kad padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurie yra baigti. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis anksčiau teistas septynis kartus, du kartus iš jų už smurtą artimoje aplinkoje. Šioje byloje kaltinamasis teisiamas taip pat dėl smurtinių nusikaltimų padarymo. Nusikaltimai sunkesnių pasekmių nesukėlė, padaryti pavieniais kaltinamojo veiksmais. Kaltinamasis administracine tvarka baustas aštuoniolika kartų (b.l. 116-117), dirba, išlaiko du mažamečius vaikus. Teismas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nusikaltimą paskiriant laisvės apribojimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams, o už BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nusikaltimą - laisvės apribojimo bausmę 1 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant, ir subendrinta bausmė skiriamas laisvės apribojimas 2 metams.
Remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažinama vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, be intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Paskirta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi (taikant nuteistajam palankesnę normą, nes vienas nusikaltimas padarytas iki nuosprendžio priėmimo, o kitas po nuosprendžio) subendrinama su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas visiškai sudedant ir galutinė subendrinta bausmė skiriama laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, be intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 34 MGL (1700 Eur) baudą, ją sumokant iki 2021 m. gegužės 3 d., uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Dėl civilinių ieškinių.
Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 564,58 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo, kuriuos sudaro nukentėjusiojo J. R. gydymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis buvo gydomas VšĮ Žalgirio ligoninėje ir VšĮ Širvintų ligoninėje ir jo gydymas kainavo 564,58 Eur, kuriuos apmokėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Kadangi ieškinys pagrįstas, su juo sutinka ir kaltinamasis, todėl jis yra tenkinamas.
Nukentėjusysis J. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo. Nurodė, kad dėl patirto sužalojimo vieną mėnesį negalėjo dirbti, buvo priverstas valgyti skystą maistą.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. R. į veidą, padarydamas dešinės pusės apatinio žandikaulio skersinį lūžį 48 danties projekcijoje, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis patyrė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, taip pat, kad tai turėjo neigiamos įtakos jo asmeninio gyvenimo kokybei, darbinių pareigų vykdymui, paveikė psichologiškai. Sužalojimai padaryti viešoje vietoje, stebint žmonėms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į teismų praktiką analogiškose bylose bei protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomos atlyginti jo patirtos neturtinės žalos dydis nėra per didelis, todėl priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams.
G. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir G. M. paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, G. M. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams, be intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Paskirtą bausmę vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi subendrinti su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas visiškai sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams, be intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 34 MGL (1700 Eur) baudą, ją sumokant iki 2021 m. gegužės 3 d.
Skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-11-08 iki 2020-11-09, pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. spalio 9 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį ir baudžiamosios poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones laiką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo G. M. priteisti 564,58 Eur padarytą žalą.
Civilinio ieškovo J. R. civilinį ieškinį patenkinti ir civiliniam ieškovui J. R. iš kaltinamojo G. M. priteisti 500 Eur neturtinę žalą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.