Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. P., nukentėjusiosios atstovei advokatei Marinai Saveljevai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: S. P. (S. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 6 punktą.

nustatė : S. P. nužudė kitą žmogų, o būtent: 2024 m. gegužės 26 d. naktį, apie 00 val. 30 min., Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš išgąsčio, kad vyksta nusikalstamas įsibrovimas į jo namą, ne mažiau kaip devyniolika kartų smogė kirviu broliui V. P. (V. P.) į galvą, veidą, krūtinę, nugarą, pilvą, rankas, pečius ir dešinę koją, dėl to nuo dauginių kirstinių galvos sužalojimų su kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais ir galvos smegenų suardymu V. P. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu S. P. nužudė savo brolį V. P.

Kaltinamasis S. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. yra jo žmonos gimtadienis, kurį esant geram orui jie švenčia savo vasarnamyje. Tada ir prasideda vasaros sezonas. Jos gimtadienis buvo (duomenys neskelbtini), buvo darbo diena, duktė dirbo, nusprendė gimtadienio šventę perkelti į šeštadienį. Jie su broliu kalbėjo, kad šis atvažiuos šeštadienį, kartu atšvęs, turės dvi išeigines dienas. Atšventė gražiai gimtadienį ir tai atsitiko. Jis gegužės 24 d. atsivežė pažįstamą L., kuri yra virėja, moka gražiai padengti stalą. Kitą dieną, gegužės 25 d., pradėjo ruoštis šventei, susitarė, kad apie 16 val. atvyks giminės, pažįstami. Reikėjo pasiruošti, kadangi jie vasarnamyje dar negyveno, reikėjo sutvarkyti namus, nupjauti žolę. Brolis atvyko anksčiau, apie 15 val., jie užkūrė židinį, apie 16 val. pradėjo rinktis kiti svečiai, padengė stalą, kepė šašlykus, visi susėdo už stalo. Niekas neketino nakvoti, visi pasėdėjo, išgėrė, moterys gėrė šampaną, vyną, o jie stipresnius gėrimus. Apie 20.30 val. žmonės pradėjo skirstytis, pasiliko jis, brolis, žmona ir pažįstama L. Dar truputį visi pasėdėjo. Po to žmona nuėjusi paklojo broliui lovą antrame aukšte. Tada nurinko viską nuo stalo ir su L. nuėjo miegoti, o jis su broliu pasiliko pavėsinėje, kalbėjosi nes buvo seniai, nuo 2023 m. rugsėjo mėn., nesimatę. Paprastai jie pasikalbėdavo telefonu, buvo susitikę sausio mėnesį, bet tik apie 10 minučių. Jie daug apie ką kalbėjosi, jis pasakojo, kaip sėjo pomidorus, kad ketina išmesti paparčius, o brolis norėjo pasiimti ir pasisodinti. Jie kūrė kažkokius planus, prieš tai jo anūkas, jis ir brolis žaisdami futbolą sulaužė vartus, žadėjo juos patvarkyti. Jie su broliu sėdėjo, buvo labai gražus oras, gera nuotaika. Jie sėdėjo, kalbėjosi, jis buvo atsirėmęs į sieną, buvo apie 22–23 val., visą dieną darbavosi, buvo idealus paveikslas, jis užsimerkė, dar prieš tai norėjo užrakinti rūsį ir tualetą, visą laiką nakčiai užrakindavo. Sėdėdami pavėsinėje jie dar su broliu išgėrė, jis nematė, kaip brolis išėjo, galbūtbekalbant jis užsnūdo. Kai jie su broliu sėdėjo pavėsinėje, šviesa degė. Matyt, brolis išeidamas išjungė pavėsinėje šviesą, nusprendęs, kad jis ten pasėdės, pamiegos ir paskui ateis. Jis užmigo, kiek laiko tai truko, nežino, bet galimai apie valandą. Galėjo būti apie 23 valanda, tiksliai laiko pasakyti negali, kai jis sėdėdamas atmerkė akis, aplinkui buvo tamsu, tuo metu pamatė, kad laiptais kyla žmogus be viršutinių rūbų, žmogus jam pasirodė aukštas, stambus, šis tyliai atidarė duris ir užėjo į namą, bet jokio garso nebuvo. Nuo pavėsinės, kur jis sėdėjo, iki įėjimo į namą yra apie 15 metrų. Pavėsinėje yra lemputė, dar yra žibintai, kurie įsijungia nuo judėjimo, bet jie buvo išjungti. Jo galvoje buvo pirma mintis, kad įėjo nepažįstamas ir nori nužudyti jo žmoną. Jis atsikėlė, išėjo iš pavėsinės, nežinojo, ką daryti, buvo vienintelė mintis, kad jis čia, žmona antrame aukšte, tarp jų pašalinis žmogus, kuris įėjo į namą. Jis atidaręs namo duris, įžengė į koridorių, bet ten nieko nebuvo. Brolis turėjo miegoti antrame aukšte, pirmame aukšte nieko nebuvo, ten turėjo jis miegoti. Atidarė kairėje pusėje duris į kambarį, bet ten nieko, jokio silueto nepamatė. Nebuvo laiko kažko paklausti, buvo šviesa ir galima buvo įjungti, kodėl neįjungė, jis nežino. Pagalvojo, kad, jei įjungs šviesą, tai tas, kuris įėjo, supras, kad jis įėjo. Paėjo į priekį, kur yra virtuvė, ten taip pat nieko nebuvo. Jis pagalvojo, kad tas, kuris įėjo, pakilo į antrą aukštą, o jo žmona yra antrame aukšte. Dar nuo rudens kampe buvo padėti instrumentai, jis ištiesė ranką ir paėmė pirmą pasitaikiusį po ranka, tai buvo mažas kirvukas. Jis išėjo į koridorių, atidarė duris, nieko nebuvo, nuėjo link laiptų, buvo tamsu, šviesos nejungė, be to, dar buvo užuolaidos nuo saulės, ir tada įvyko netikėtas susidūrimas, stovėjo, nieko nebuvo, ir staiga priešais save pamatė žmogų. Kai jis ėjo į namą, jam buvo baisu, nes ten buvo jo žmona, jie beveik 40 metų kartu. Kai pamatė žmogaus siluetą, vietoje veido buvo balta dėmė, nes veido nesimatė, čia buvo kažkoks instinktas, smegenys nespėjo pagalvoti ir jis sudavė smūgius, kiek, nežino. Jis daug galvojo apie tai, bet nežino, kas tai buvo, ar tai smūgis, ar tai kažkas jį stūmė ir nubloškė į sieną, jis atsitrenkęs į sieną susmuko, jam pasirodė, kad kažkas baisaus žengė link jo. Tai buvo baimė, norėjo gyvybę apginti, kiek smūgių sudavė, nežino. Paskui kirvį numetė ar šis jam iškrito iš rankų. Jis išėjo į lauką, pašaukė žmoną ir jai pasakė, kad į namą pateko nepažįstamas žmogus, kad kviestų policiją. Ji iškvietė policiją, pareigūnai iš karto atvažiavo. Jis stovėjo apačioje, nėjo į namą, laukė prie vartelių apie 20 minučių. Atvykus pareigūnams, atidarė vartelius, pamojo ranka ir jie atėję paklausė, kas nutiko. Jis pasakė, kad į namą pateko svetimas žmogus ir, tikriausiai, norėjo nužudyti jo žmoną, dabar guli koridoriuje. Po to pareigūnai pažiūrėjo, tada žmona jo paklausė, kur yra jo brolis. Jis pareigūnams pasakė, kad gali paieškoti, nes brolis nuėjo miegoti ir turi būti pirmame ar antrame aukšte. Jie švietė žibintuvėliais, bet ten nieko nebuvo. Tada jis suprato, kad kažkas ne taip, net nenorėjo apie tai galvoti, jis policininkams pasakė, kad jį nušautų čia pat, jei ten yra jo brolis. Jis nežino, kaip galėjo atsirasti kraujo ant brolio marškinėlių, bet mano, kad brolis galėjo susižeisti lipdamas į antrą aukštą, nes ten stovėjusios spintelės durys buvo sulaužytos. Jis sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, pasirūpino laidotuvėmis.

Nukentėjusioji I. P. parodė, kad ji gimtadienio šventėje nedalyvavo, ji buvo savo sode, jie toli vienas nuo kito gyvena. Jie su V. (duomenys neskelbtini) d. minėjo savo vestuvių metines, kartu gyveno 29 metus. Pas ją atėjo draugė su anūke, o vyras išvyko į brolio žmonos gimtadienį. Po kojos lūžio jai skauda ir sunku vaikščioti, o ten miegoti reikia pakilti į antrą aukštą, ji ten nenakvoja jau seniai, todėl nevažiavo. Ryte jai paskambino S. žmona ir pasakė, kad V. buvo nužudytas. Ji negalėjo patikėti, pagalvojo, kad juokauja, bet jai pasakė, kad taip yra. Ji paskambino draugams, nes pati nevairuoja, jie atvežė ją į Klaipėdą, ją kvietė į policijos skyrių. Ji nežino, kas įvyko, nieko nematė, jo niekas negrąžins ir jai nesvarbu, kas ten įvyko. Jos gyvenimas sugriautas, jis buvo draugas ir vyras. Draugiškesnių brolių ji nėra mačiusi gyvenime, nebūdavo jokių konfliktų, visą laiką padėdavo vienas kitam. Ji nežino, kas ten buvo. Pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 25 000 eurų. Ją vyras išlaikė, ji nedirbo, po traumos neturi iš ko gyventi. Laidotuvių išlaidas apmokėjo jo brolis.

Liudytoja G. P. parodė, kad jos gimtadienis buvo (duomenys neskelbtini) d., kai kurie žmonės dirbo, negalėjo atvykti, todėl nusprendė perkelti gimtadienį į gegužės 25 d. Vyro brolis dirbo ir negalėjo atvykti, jos dukra taip pat dirbo, jie nusprendė susirinkti sode ir atšvęsti jos gimtadienį. Paskutiniu metu dažniausiai jos gimtadienį švęsdavo sode, buvo sezono atidarymas ir kartu susitikimas su giminaičiais, nes visus metus bendrauja tik telefonais ir labai retai susitikdavo. Apie 16 val. suvažiavo žmonės, jie susirinko pavėsinėje, buvo nemažai svečių ir pradėjo švęsti, labai gražiai visi pabendravo, jokių konfliktų nebuvo, apie 21 val. svečiai išvažiavo, o vyro brolis ir jos draugė pasiliko. Vyro brolis visada atvažiuodavo iš savo sodo su mašina, pastatydavo savo mašiną kieme ir pasilikdavo pas juos nakvoti. Tą dieną viskas taip pat buvo, ji su drauge nurinko indus nuo stalo, sutvarkė, išplovė indus, išgėrė kavos su tortu, pasėdėjo, pabendravo su vyru ir jo broliu, paskui atsisveikino ir apie 22 val. ir nuėjo į viršų. Jos per dieną pavargo, buvo daug žmonių, rūpesčių, buvo karštas oras, o vyras su broliu pasiliko, jie seniai buvo nesimatę ir mėgo pakalbėti. Broliai visą laiką gražiai bendravo. Ji su vyru yra vedę ir kartu gyvena apie 40 metų, per tą laiką, kiek ji žino, broliai niekada nesipyko. Tą vakarą taip pat viskas buvo. Jos su drauge išėjo, atsigulė ir beveik užmigo, kai staiga ji išgirdo riksmą, pradžioje nesuprato, kur ir kas vyksta, pagalvojo, kad sapnuoja. Po to išgirdo šaukiant, kad jis ėjo jus žudyti. Pažadinus draugę, pasakė, kad apačioje kažkas įvyko, kad S. rėkauja, kad kažkas ėjo jas žudyti. Ji apsirengė ir greitai išėjo iš kambario per balkoną į verandą, ten turėjo miegoti vyro brolis. Ten nieko nebuvo, ji įjungė šviesą, tačiau jai vyras liepė likti viršuje ir niekur neiti. Ji norėjo pamatyti, kas yra, bet žmogaus nesimatė, matė tik žmogaus kojas. Paklausus, kas atsitiko, vyras atsakė, kad kažkas svetimas ėjo į namą ir norėjo jas nužudyti, kad jis šį nužudė ir liepė kviesti policiją. Draugei L. pasakė, kad įvyko kažkas baisaus, kad S. kažką nužudė, liepė skambinti į policiją. Ji paskambino policijai, pasiliko viršuje ir laukė policijos atvykimo. Ji stovėjo balkone, vyras buvo lauke, atsisėdo ir sėdėjo ant sūpynių. Vyras buvo su šortais ir marškinėliais. Vyro brolis turėjo miegoti verandoje. Anksčiau ten buvo paprastas balkonas, kai nusipirko sodą, sutvarkė ir padarė verandą. Vyro brolis, kai pas juos pasilikdavo, miegodavo verandoje. Tą kartą ji ten jam paklojo lovą ir išėjus į verandą ten rado akinius, šlepetes ir brolio marškinėlius. Verandoje yra gera izoliacija, nes yra plastikinės durys ir ji nieko negirdėjo, jos su drauge buvo įsijungusios savo telefonus. Kai vyksta jų šventės, tai kiekvienas žino, kiek gali ir kiek reikia išgerti. Vyrai daugiausiai gėrė stipresnius gėrimus. Vyras su broliu tikrai gėrė degtinę, o moterys gėrė šampaną. Ji tikrai nestebėjo ir nežiūrėjo, kiek gėrė vyras, negalėtų pasakyti, kad vyras buvo labai išgėręs, nes vyras daug negerdavo, kitą dieną jam būna negerai. Jos vyras išgeria tik per šventes, o prieš tą šventę nebuvo gėręs. Jie atvažiavo gegužės 24 d., suvežė visus produktus, po to važiavo parvežti jos draugės, ji pasiliko nakvoti, padėjo tvarkyti stalą.

Liudytoja L. P. parodė, kad gegužės 24 d. vakare jos pasiimti atvažiavo S., ji turėjo padėti pasiruošti gimtadieniui. Kitą dieną, gegužės 25 d., jos viską paruošė ir apie 16 val. atvyko svečiai. Jie išsiskirstė apie 21 val. Ji su G. susitvarkė, atsigėrė arbatos ir apie 22 val. nuėjo į viršų. G. ją pažadino apie 23 val. ir pasakė, kad apačioje yra triukšmas, ir išėjo į verandą. Ji per duris girdėjo, kaip S. šaukė neiti į apačią. Ji niekur nebuvo išėjusi, sėdėjo ant lovos. Jos iškvietė policiją, pareigūnai jas apklausė ir S. išsivežė. Šventės metu jokių konfliktų nebuvo, visi buvo pažįstami, ne pirmą kartą buvo toje kompanijoje. Ji miegojo namo antrame aukšte kartu su G., S. turėjo miegoti pirmame aukšte, o jo brolis turėjo miegoti verandoje ant sofos. Kai jos nuėjo miegoti, jie pasiliko lauke pavėsinėje, sėdėjo ir kalbėjosi. Ji ne pirmą kartą buvo toje kompanijoje, pažįsta gerai ir V., ir S., jie pasilikdavo, bendraudavo, kalbėdavosi. Niekas negalėjo įtarti, kad kažkas galėjo atsitikti. Ji negirdėjo, ar S. brolis V. buvo atėjęs į kambarį, buvo įsijungusi planšetę ir per ausines žiūrėjo filmą. Ji nežino, kaip tai galėjo atsitikti, pažįsta šią šeimą apie 25 metus, draugauja. S. neagresyvus žmogus, nežino, kas galėjo atsitikti ir kas tai galėjo būti.

Iš 2024-06-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad S. P. apklausose duotus parodymus patvirtino įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. (t. 2, b. l. 78–80)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. P. lavone nustatyta: kirstinės žaizdos dešinio antakio srityje, nosyje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, galvos kairėje smilkininėje srityje, kairės ausies kaušelyje, galvos momeninės srities kairėje, galvos pakaušinėje srityje (daugybinės), poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešinėje skruostinėje srityje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairio antakio srityje, galvos smegenų daugybiniai suardymai dešinio ir kairio pusrutulių pakaušinėse, galvos smegenų kamieno srityse, dešinio ir kairio skruostikaulių, viršutinio žandikaulio, nosikaulių lūžiai, daugininiai atviri kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai pagal mikroskopinį vaizdą ir lokalizaciją padaryti paveikus kertančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, turinčiu linijinę užgaląstą briauną – ašmenis – su daugybiniais nelygumais, netrukus iki mirties, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1., 6.6.2. punktais. Kirstinės žaizdos kairiame dilbyje, krūtinės kairiame priekiniame- šoniniame paviršiuose (su odos nubrozdinimu), nugaros krūtininės dalies dešinėje pagal makroskopinį, mikroskopinį vaizdą ir lokalizaciją padarytos paveikus kertančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, tikėtina, netrukus iki mirties, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, pilvo priekinio paviršiaus dešinėje, dešinio peties sąnario srityje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairės pažasties duobėje, kairio peties sąnario srityje, dešinėje blauzdoje, dešinio pakinklio srityje, nugaros krūtininės dalies kairėje pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją padaryti, tikėtina, paveikus kertančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu netrukus iki mirties, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairės alkūnės sąnario srityje, odos nubrozdinimai galvos kaktinės srities kairėje, nosyje pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), tikėtina, netrukus iki mirties, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. P. mirė nuo dauginių kirstinių galvos sužalojimų su kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais, galvos smegenų suardymu. Tai nurodo: kirstinės žaizdos dešinio antakio srityje, nosyje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, galvos kairėje smilkininėje srityje, kairės ausies kaušelyje, galvos momeninės srities kairėje, galvos pakaušinėje srityje (daugybinės), poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešinėje skruostinėje srityje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairio antakio srityje, galvos smegenų daugybiniai suardymai dešinio ir kairio pusrutulių pakaušinėse, galvos smegenų kamieno srityse, dešinio ir kairio skruostikaulių, viršutinio žandikaulio, nosikaulių lūžiai, dauginimai atviri kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai. Neatmetama galimybė, kad V. P. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. V. P. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,00 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,48 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų neblaivumo laipsnį. V. P. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniolika trauminių poveikių (t. 1, b. l. 52–55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. P. konstatuota: odos nubrozdinimai dešiniame petyje, nugaroje, dešinėje rankoje, poodinės kraujosruvos kairėje rankoje, juosmens dešinėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais kontaktiniais smūginiais bei dinaminiais poveikiais kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių bei briauną daiktais. Sužalojimai padaryti 1–3 paros iki objektyvios apžiūros, galbūt ir užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. S. P. konstatuoti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 2, b. l. 33).

2024-05-29 įvykio vietos apžiūros protokole ir prieduose nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kur stovi dviejų aukštų namas. Įėjus į namą, pirmo aukšto koridoriuje ant grindų šalia durų ant pilvo guli vyro lavonas, vilkintis juodos spalvos šortus. Vyro galva, nugara ir rankos gausiai suteptos krauju, ant pakaušio ir veido pastebima daug žaizdų. Šalia vyro lavono numestas krauju suteptas kirvis, kurio rankena medinė. Šalia kūno pastebima didelė kraujo bala. Galbūt krauju sutepta metalinių namo durų vidinės pusės apačia bei koridoriuje esantys daiktai ir paviršiai. Apžiūrėtas namo antras aukštas, kuriame stovi sofa-lova. Ant šalia lovos esančių laiptų turėklo kabo galbūt krauju sutepti marškinėliai. Pavėsinėje yra du stalai ir krosnis. Ant stalų yra tušti ir netušti alkoholio buteliai, skardinės ir maistas (t.1, b. l. 15–29).

2024-06-21 įvykio vietos apžiūros protokole ir prieduose nurodyta, kad papildomai apžiūrėtas namelio antras aukštas. Paimti ant laiptų turėklo kaboję berankoviai marškinėliai, ant kurių yra į kraują panašios dėmės, bei akiniai su į kraujo pėdsakus panašiomis dėmėmis. Marškinėliai ir akiniai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (t.1, b. l. 30–39, 40–48).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024-09-19 specialisto išvadoje nurodyta, kad ant pateiktų tirti marškinėlių ir akinių, paimtų iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. P.lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė kaip 9×10-25 (t.1, b. l. 140–144).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2024-05-26 2.17 val. S. P. nustatytas 1,72 promilės girtumas (t.1, b. l. 156–158).

2024-05-27 S. P. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad S. P. sutikus, atlikta dalinė jo kūno apžiūra, neapnuoginant kūno, fiksuojant jo vilkimus drabužius, rankas, veidą, kojas. Sportiniai marškinėliai suplėšyti, ant avimų batų matomos dėmės, panašios į kraują. Ant dešinės rankos ir dešinio peties matomas įdrėskimas, nugaros dalyje, liemens srityje – įdrėskimas, aplink jį – kraujosruva (t. 2, b. l. 17–28).

2024-05-31 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad 2024-05-26 0.45 val. G. P. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir informavo, kad reikalinga policija į (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, nes kažkas name atsitiko ir bijoma nulipti į pirmą aukštą, girdisi neaiškūs garsai (t.1, b. l. 150–153).

2024-10-14 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas įvykio vietoje rastas ir paimtas kirvis bei iš įtariamojo S. P. paimti drabužiai: šortai, marškinėliai, kojinės ir avalynė (sandalai). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimo kirvio galva yra metalinė, juodos spalvos. Kirvio ašmenys išgaląsti. Kirvakotis medinis. Kirvakočio galas nudažytas juoda spalva. Ant viso kirvio (kirvakočio, galvos ir ašmenų) matosi rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Apžiūrimi marškinėliai yra skylėti, sutepti rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Tokios pat rusvos dėmės matomos ant abiejų sandalų (t. 2, b. l. 38–49).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2024-05-26 4.35 val. GMP nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur koridoriuje ant grindų rado gulintį vyro lavoną be viršutinių rūbų, be kvėpavimo, kraujotakos. Vyro kaktos srityje buvo apie 4–5 cm kirstinė žaizda, kūnas kruvinas (t.1, b. l. 56–57).?

Iš Policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų matyti, kad vyksta pokalbis į įvykio vietą atvykusių pareigūnų su S. P., kuris atrodo neblaivus. Pastarasis rusų kalba emocionaliai pasakoja, kad į namą užėjo pusnuogis žmogus, „ne mūsiškis“. S. P. tvirtina užėjęs iš paskos tyliai, turėjo pasidėjęs kirvuką, jį paėmė ir tas pusnuogis žmogus puolė ant jo. Tas pusnuogis žmogus išjungė šviesą, todėl jam šovė mintis, kad ten yra jo žmona, kurią reikia apginti. Įtariamasis prašo pareigūnų pažiūrėti, kur yra jo brolis, ir, jei koridoriuje iš tikrųjų ant žemės guli negyvas brolis, tai tegu pareigūnai ima pistoletą ir jį nušauna (t.1, b. l. 146–149).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nėra duomenų, kad S. P. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenos, žinoma, kad jis buvo neblaivus. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t.1, b. l. 108–181).

BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Ši veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017, 2K-231-303/2018).

Remiantis visais išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad S. P. nužudė V. P. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, bet teigė nesupratęs, kad nukentėjusysis buvo jo brolis, palaikė brolį įsibrovėliu. S. P. aiškino, kad po išgertuvių pabudęs pavėsinėje pamatė vyriškį, einantį į jo namą, ir, išsigandęs dėl savo žmonos, nuėjo šiam iš paskos. Kaltinamasis aiškino, kad šviesos neuždegė, pasiėmė po ranka pasitaikiusį kirvį ir pamatęs priešais save žmogų, kurio veido neįžiūrėjo, šiam smogė su rankoje turėtu kirviu. Kaltinamasis negalėjo pasakyti, kiek kartų ir kur sudavė nukentėjusiajam, nežino, ar šis jį pastūmė, ar ant jo nugriuvo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. P. mirė nuo dauginių kirstinių galvos sužalojimų su kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais, galvos smegenų suardymu, sužalojimai padaryti mažiausiai devyniolika trauminių poveikių (t. 1, b. l. 52–55). S. P. patvirtino savo parodymus, parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė vietą kambaryje, iš kurios pasiėmė kirvį, kuriuo nešinas išėjo į prieškambarį. Paaiškino, kaip staiga prieš save pamatęs nepažįstamą žmogų spontaniškai smūgiavo šiam į galvą su kirviu du ar tris kartus. Parodė, kaip po suduotų smūgių, jo manymu, dėl ant jo krentančio nepažįstamojo kūno, jis atsitrenkė į prieškambario kampą ir prisėdo, kaip smūgiavo gulinčiam, jo manymu, link jo šliaužiančiam kūnui (t. 2, b. l. 78–80). Nors kaltinamasis tvirtina, kad taip veikė bijodamas dėl savo žmonos gyvybės, bet tokiai baimei atsirasti galėjo turėti įtakos tik suvartotas alkoholio kiekis. 2024-05-26 2.17 val. S. P. nustatytas 1,72 promilės girtumas (t.1, b. l. 156–158). Iš policijos pareigūnų dėvimų vaizdo registratorių įrašų matyti, kad pareigūnai ilgai stengėsi patikrinti S. P. blaivumą (t.1, b. l. 146–149). Iš apžiūros protokolo matyti, kad G. P. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą 2024-05-26 0.45 val. (t.1, b. l. 150–153). Todėl įvykio metu kaltinamojo neblaivumas galėjo būti didesnis ir neabejotinai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis būtų turėjęs pagrindo bijoti dėl savo žmonos gyvybės, kad būtų jiems kažkas grasinę ar būtų užpuolę juos ar aplinkinius sodų bendrijos gyventojus. Kaltinamasis žinodamas, kad žmona namuose yra ne viena, dar yra jos draugė ir jo brolis, turėjo suprasti, jog ir šie asmenys gali vaikščioti jo name. Kaltinamasis tvirtino pamatęs prieš save žmogų, kurio veido neįžiūrėjo, išsigando ir smogė kelis kartus su kirviu nukentėjusiajam į galvą. Nėra duomenų, kad nukentėjusysis bandė atlikti kokius nors aktyvius pavojingus smurtinius veiksmus ar grasino juos atlikti, nes šis tik įėjo į patalpą, kur tuo metu buvo S. P. Liudytojos G. P. ir L. P. parodė, kad jokio konflikto nei tarp brolių, nei kitų šventėje dalyvavusių asmenų nebuvo. Nors kaltinamasis teigia, kad įvykio metu stengėsi apsaugoti savo žmoną nuo tariamo užpuoliko veiksmų, tačiau S. P. veiksmai (reakcijos būdas) aiškiai neatitiko nukentėjusiojo veiksmų pobūdžio ir pavojingumo. Aptartų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad įvykio metu nebuvo susidariusi teisėtos būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamajam reikėjo gintis intensyviai suduodant nukentėjusiajam su kirviu į galvą ir įvairias kūno vietas daugybinius smūgius. Todėl, nesant būtinosios ginties, nėra teisinio pagrindo kaltinamojo veiksmus vertinti kaip tokios situacijos ribų peržengimą (BK 28 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis pakankamai gerai prisiminė įvykio aplinkybes, aiškiai nurodė, kad, pamatęs į namą įeinantį nepažįstamąjį, nuėjo iš paskos, pasiėmė kirvį ir vaikščiojo nedegdamas šviesos. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis buvo pasiruošęs susitikti su, jo manymu, įsibrovusiu asmeniu, kurio pasirodymas koridoriuje jam nebuvo visiškai netikėta, nelaukta situacija, kuri jam galėjo sukelti staigaus didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būseną. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad, nesant duomenų apie S. P. psichikos sutrikimus, žinant, kad jis buvo neblaivus, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t.1, b. l. 108–181).

Specialisto išvada patvirtina, kad V. P. mirė nuo dauginių kirstinių galvos sužalojimų su kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais, galvos smegenų suardymu. V. P. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniolika trauminių poveikių (t. 1, b. l. 52–55). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. P. mirtis buvo dėsninga S. P. atliktų smurtinių veiksmų pasekmė. Kaltinamasis, smurtaudamas kelis kartus kirviu smūgiuodamas nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, veikė tyčia. S. P. suprato vartojamo smurto pavojingumą, numatė to padarinius – ne tik galimą sveikatos sutrikdymą, bet ir nukentėjusiojo mirtį. Pavartoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas, suduotų smūgių lokalizacija objektyviai atskleidžia S. P. tyčios sukelti nukentėjusiajam ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes turinį.

Kaltinamasis S. P. buvo kaltinamas tyčia itin žiauriai nužudęs V. P., nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą – nužudymas itin žiauriai.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininkas atima kito žmogaus gyvybę kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Kiekvienas nužudymas savaime vertinamas kaip nežmoniškas ir žiaurus veiksmas, tačiau papildomai šio požymio buvimas kaltininko veiksmuose gali būti konstatuojamas atsižvelgiant į veikos padarymo būdą (pvz., sudeginimas, sušaldymas, ypač didelių fizinių kančių sukėlimas), taip pat ir į kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti apie ypatingą nusikaltimo arba paties kaltininko žiaurumą. Šis veiką kvalifikuojantis požymis žymi nužudymo padarymo būdą, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumas tokiu atveju yra daug didesnis būtent dėl išskirtinio veikos padarymo būdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018).

Pagal teismų praktiką nužudymas itin žiauriai suprantamas kaip veika, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012). Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nukentėjusysis nužudomas artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-55-699/2017). Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų skaičių, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-231-511/2022).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. P. mirė nuo dauginių kirstinių galvos sužalojimų su kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais, galvos smegenų suardymu. Lavone nustatytos kirstinės žaizdos dešinio antakio srityje, nosyje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, galvos kairėje smilkininėje srityje, kairės ausies kaušelyje, galvos momeninės srities kairėje, galvos pakaušinėje srityje (daugybinės), poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešinėje skruostinėje srityje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairio antakio srityje, galvos smegenų daugybiniai suardymai dešinio ir kairio pusrutulių pakaušinėse, galvos smegenų kamieno srityse, dešinio ir kairio skruostikaulių, viršutinio žandikaulio, nosikaulių lūžiai, dauginiai atviri kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai pagal mikroskopinį vaizdą ir lokalizaciją padaryti paveikus kertančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, turinčiu linijinę užgaląstą briauną – ašmenis – su daugybiniais nelygumais, netrukus iki mirties, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 52–55). Įvertinus padarytus sužalojimus, negalima nustatyti, nuo kurio smūgio į galvą nukentėjusysis prarado sąmonę, ar prieš mirtį patyrė itin didelius skausmus (išgyvenimus). Iš kaltinamojo parodymų galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis pargriuvo sudavus du ar tris kartus, smūgiai į galvą buvo suduoti pakankamai masyviu įrankiu – kirviu, lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,00 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,48 promilės etilo alkoholio. Be to, specialisto išvadoje aprašyti nužudytojo sužalojimai, kurių didžioji dalis specialisto kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sprendžiant, ar nužudymas padarytas itin žiauriai, vertinamas ne tik sužalojimų skaičius, bet ir kitos veikos aplinkybės, kurioms esant jie buvo padaryti. Nužudymo priemonė nebuvo iš anksto pasirinkta – smūgiai suduoti po ranka pasitaikiusiu įrankiu, Kaltinamojo veiksmai buvo spontaniški ir ilgai netruko. Nors pasirinktas įrankis ir smūgių lokalizacija rodo S. P. pasirinkto elgesio kryptingumą nužudyti nukentėjusįjį, tačiau nėra duomenų, kad jis būtų planavęs iš anksto savo veiksmus, tam ruošęs atitinkamus įrankius, apsvarstęs nužudymo būdą. Nenustatyta, kad atlikdamas šiuos veiksmus S. P. juos būtų suvokęs kaip itin žiaurius. S. P. nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius, smurtavimo pobūdis, trukmė, laikas bei intensyvumas nesiekia kvalifikuoto – kankinant ar kitaip itin žiauriai – nužudymo požymių, nukentėjusiojo V. P. gyvybės atėmimo būdas nebuvo ypač žiaurus. Todėl iš kaltinimo pašalinamas šis kvalifikuojamasis požymis, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Kaltinamasis S. P. buvo kaltinamas tyčia nužudęs savo artimą giminaitį, nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – artimo giminaičio nužudymas.

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Kaltinamasis S. P. ir nužudytasis V. P. buvo broliai. Kaltinamasis aiškino, kad jokio konflikto su broliu nebuvo, tai patvirtino liudytojos G. P. ir L. P., be to, ir nukentėjusioji I. P. parodė, kad jos vyro V. ir jo brolio S. santykiai buvo geri, jie vienas kitam padėdavo. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad į jo namą užėjo nepažįstamas asmuo, kurį jis nužudė, kad jis savo brolio nužudyti nenorėjo. Iš dėvimųjų vaizdo kamerų įrašų matyti, kad S. P. atvykusiems policijos pareigūnams aiškino, kaip pamatė į namą įeinantį nepažįstamą asmenį ir bijodamas dėl savo žmonos gyvybės jį nužudė, kaltinamasis negalėjo patikėti, jog nužudytasis gali būti jo brolis. Nors S. P. ir V. P. buvo broliai, tačiau nenustatyta, kad kaltinamasis smūgiuodamas kirviu suvokė, kad žudo savo brolį, nenustatyta jo tyčia nužudyti savo brolį.

Esant tokioms aplinkybėms, S. P. įvykdytas V. P. nužudymas neatitinka kvalifikuojančio požymio – artimo giminaičio nužudymas, todėl iš kaltinimo pašalinamas šis kvalifikuojamasis požymis, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

S. P. veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto 6 punkto perkvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Paprastai švelnesnė nei nustatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų nėra. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, vertinami bylos duomenys, apibūdinantys tiek kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltininko asmenybę. Tačiau šioje byloje nenustatyta BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų. Nors S. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys jį apibūdina teigiamai, tačiau duomenys, apibūdinantys pačią nusikalstamą veiką, nerodo mažesnio jos pavojingumo – nukentėjusysis nužudytas suduodant 19 smūgių kirviu į galvą ir kitas kūno vietas.

Teismas, skirdamas bausmę S. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis S. P. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, pensininkas, charakterizuojamas gerai, padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, turintį negrįžtamų pasekmių. Sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir į visas aptartas aplinkybes kaltinamajam S. P. skirtina bausmė, artima minimaliai.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas S. P. sulaikymo laikas nuo 2024-05-26 iki 2024-05-27, dvi dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus atlikti bausmę S. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintinos.

Pripažinus S. P. kaltu dėl V. P. nužudymo, kaltinamajam atsirado pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Nukentėjusioji I. P. parodė, kad vyro laidotuvėmis pasirūpino S. P., todėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ji nereiškia.

Nukentėjusioji I. P. dėl vyro V. P. nužudymo pareiškė 25 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl vyro mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, vienišumo jausmą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.

Neturtinė žala I. P. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo S. P. veiksmais, kuriais atimta gyvybė jos artimam žmogui. Nužudytasis yra nukentėjusiosios vyras, jie santuokoje gyveno ilgą laiką, todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, ir tuo jai padaryta ypatinga žala, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji nurodė, kad su vyru juos siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai. Kaltinamasis S. P. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir jo dalį, 2 000 eurų, atlygino (t. 2, b. l 150–151). Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, I. P. civilinis ieškinys dėl 25 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, sumažinus dalimi, kuri yra atlyginta, priteisiant iš kaltinamojo S. P. nukentėjusiajai I. P. 23 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: šlepečių pora, berankoviai marškinėliai su kraujo dėmėmis, apatinės kelnaitės, šortai, batai, kojinės, sportiniai marškinėliai, šortai, 3 vokai su biologinių pėdsakų ėminiais, kirvis, akiniai, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (t. 2, b. l. 57–58), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini.

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2025 m. sausio 16 d., Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad I. P. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, jai atstovavo baudžiamojoje byloje advokatė Marina Saveljeva, teisinės pagalbos išlaidas sudaro 781,25 eurų, šią sumą prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybei.

Nukentėjusiosios atstovė advokatė Marina Saveljeva ikiteisminio tyrimo metu teikė nukentėjusiajai teisines konsultacijas, rengė procesinius dokumentus, susipažino su bylos medžiaga ir kt. bei parengė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, rengėsi ir atstovavo jos interesams teisiamuosiuose posėdžiuose, vykusiuose pirmosios instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, šios bylos apimtį, nagrinėjimo pirmosios instancijos trukmę (2 teisiamieji posėdžiai), antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nėra pagrindo mažinti. Teisinės pagalbos išlaidos – 781,25 eurų – atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus, todėl išieškotinos iš S. P. valstybei.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2024-10-18 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, S. P. turtui – banko sąskaitoms „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (neišieškoma suma 924 eurai), siekiant užtikrinti civilinį ieškinį – 23 000 eurų, pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir civilinio ieškinio atlyginimo (t.1, b. l. 172–176).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. P. (S. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo laiką nuo 2024-05-26 iki 2024-05-27, dvi dienas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus atlikti bausmę S. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

Priteisti iš S. P. atlyginti I. P. 23 000 eurų neturtinę žalą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. P. turtui – banko sąskaitoms „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (neišieškoma suma 924 eurai), siekiant užtikrinti 23 000 eurų civilinį ieškinį, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir civilinio ieškinio atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: šlepečių porą, berankovius marškinėlius su kraujo dėmėmis, apatines kelnaites, šortus, batus, kojines, sportinius marškinėlius, šortus, 3 vokus su biologinių pėdsakų ėminiais, kirvį, akinius, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas – 781,25 Eur – išieškoti iš S. P. valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.