Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė V. M. (V. M.) (toliau – ir Pareiškėjas), skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – pratęsimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Vadovaujantis Lietuvos Baudžiamojo Proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pratęsimo V. M..

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta Pareiškėjui taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir tenkinti skundą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

8. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

9. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies tolesnio taikymo Pareiškėjui, atsižvelgė į Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo 2022 m. rugsėjo 16 d. medicininės apžiūros išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad stebimuoju laikotarpiu V. M. psichikos būsena yra gerėjanti, bet nepakankamai stabili ir nors jokių užuominų į agresyvų elgesį, konfliktines situacijas nefiksuota, skyriaus vidaus tvarkos taisyklių laikėsi bei gydytojų, personalo rekomendacijas vykdė be priekaištų, tačiau jis išlieka nekritiškas susirgimo ir padaryto nusikaltimo atžvilgiu. Be to, stebimi hipochondrinio turinio skundai, santykio kliedėjimo idėjos (broliai, norėdami jam pakenkti, susitarė su gydytojais ir jam padarė diagnozę), rezonuojantis, klampus mąstymas, epizodais stokojantis logikos.

10. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. To paties straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

11. Pareiškėjas skundu nesutinka su jam diagnozuota lėtine liga – paranoidine šizofrenija, tačiau iš aukščiau aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad V. M. sveikatos būklė reikšmingai pasikeitė ir kad gydymo visiškas nutraukimas ar taikomos priverčiamosios medicininės priemonės pakeitimas į švelnesnę priverčiamąją medicininę priemonę būtų pakankama ir adekvati priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Nors Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo diagnozuota jokia lėtinė liga, tačiau iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad V. M. diagnozuota lėtinė liga – paranoidinė šizofrenija. Pats V. M. stebėjimo laikotarpiu nors ir bendrauja noriai, tačiau kalbą sunkiai supranta, daug kartų kartoja tuos pačius žodžius, emocijos ir afektas stokoja adekvatumo, jo dėmesys sutelktas į liguistus išgyvenimus, aktyviai išsako nuodijimo kliedėjimo idėjas, prašo tik jam vienam suprantamų tyrimų dėl nuodų nustatymo. V. M. yra nekritiškas savo padarytai nusikalstamai veikai, ką patvirtina ir jo paties teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu duoti paaiškinimai, jog jis nusikalstamos veikos, už kurios padarymą būnant nepakaltinamu jam buvo skirta priverčiamoji medicinos priemonė, nepadarė (b. l. 20–21). Kaip ir nurodoma 2022 m. rugsėjo 16 d. medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip ir nagrinėjamame skunde matyti, kad V. M. elgesyje yra stebimi hipochondrinio turinio skundai, santykio kliedėjimo idėjos. V. M. ankščiau daug kartų gydytas psichiatrijos ligoninėje, jam diagnozuota liga yra įgavusi nepertraukiamą eigą. Nors medicininiuose dokumentuose konstatuojama, jog V. M. būklė yra gerėjanti, tačiau rekomenduojama tęsti gydymą stacionare, kadangi gydomas ambulatoriškai V. M. jam paskirtų vaistų nevartodavo.

12. Aptartos aplinkybės patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti vis dar būtinas Pareiškėjo tolesnis pastovus stebėjimas bei gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o tokio gydymo nutraukimas ar pakeitimas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis šiuo metu neturėtų teigiamos įtakos V. M. sveikatai.

13. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi Pareiškėjui pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl Pareiškėjo skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

V. M. (V. M.) skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartį

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.