- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-1002-343/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Jolita Cirulienė, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- UAB „Vidarta“, V. J.
- Ieškovas
- D. R.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Vidarta“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas užtikrinti galimų su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusių nuostolių atlyginimą civilinėje byloje pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovams UAB „Vidarta“, V. J. dėl skolos ir netesybų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi (b.l. 9, t. 1) ieškovo reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas atsakovės UAB „Vidarta“ turtas ieškinyje pareikšto reikalavimo dydį atitinkančiai sumai. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. nutartimi (b.l. 6, civilinė byla Nr. P2-9773-54/2007), atsakovei įmokėjus ieškovo prašomą priteisti sumą į teismo depozitinę sąskaitą, 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi (b.l. 91, t. 2) buvo atmestas atsakovės UAB „Vidarta“ prašymas užtikrinti galimų su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusių nuostolių atlyginimą. Teismas nurodė, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos, todėl prašymas užtikrinti nuostolius, kurie gali atsirasti dėl nebetaikomų laikinųjų apsaugos priemonių, yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 93-95, t. 2) atsakovė UAB „Vidarta“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti, atsakovės prašymą užtikrinti galimų su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusių nuostolių atlyginimą išnagrinėti iš esmės ir jį patenkinti. Atsakovė nurodo, kad 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos tik dėl to, kad atsakovė sumokėjo atitinkamą pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą, t.y. atsakovės atžvilgiu liko galioti savo esme laikinąsias apsaugos atitinkantys ir identiškas pasekmes atsakovės turtinėms teisėms turintys suvaržymai. Negalėdama disponuoti šia pinigų suma ilgą laiką atsakovė patiria didelius nuostolius, kurių suma apskaičiuotina atsižvelgiant į vidutinės metinės Lietuvos komercinių bankų terminuotųjų indėlių palūkanų normos vidurkį už laikotarpį nuo pinigų sumokėjimo į teismo depozitinę sąskaitą dienos iki tikėtinos bylos išnagrinėjimo dienos, nustatytinos įvertinus bylos eigą. Tokiu būdu apskaičiuota galimų nuostolių suma sudaro 12750 Lt. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį ir į tai, jog nagrinėjant bylą ieškovas pripažino gavęs 20000 Lt iš atsakovo V. J., tačiau savo kreditorinio reikalavimo nesumažino, neprašė teismo taikyti atitinkamai mažesnio dydžio laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1d. nutartis naikintina, galimų su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines normas, reglamentuojančias galimų su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusių nuostolių atlyginimo užtikrinimą, priėmė nepagrįstą, todėl naikintiną nutartį. Pirmosios instancijos teismui neatskleidus klausimo esmės, nesiaiškinus su pareikšto prašymo pagrįstumu susijusių faktinių aplinkybių, nesant galimybių padarytus pažeidimus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, klausimas grąžintinas Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Laikinosios apsaugos priemonės - tai civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovo atžvilgiu taikomi turtinio ar kitokio pobūdžio suvaržymai, orientuoti į operatyvų ir realų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Kad šie suvaržymai, taikomi neįvertinus ieškovo teisme reiškiamų materialinių reikalavimų pagrįstumo, neiškreiptų proceso šalių interesų pusiausvyros, nepažeistų CPK 17 str. įtvirtinto šalių procesinio lygiateisiškumo principo, kaip atsvara ieškovo teisei reikalauti taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones civilinio proceso teisėje įtvirtintos ne tik teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens teisė kreiptis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo ar panaikinimo, taip pat asmens, kurio atžvilgiu tokia priemonė taikoma, teisė reikalauti užtikrinti nuostolių, galimai atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo bei teisė reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius teismui atmetus reikalavimus, kuriems užtikrinti ribojimai buvo taikomi. CPK 146 str. 3 d. įtvirtintas reglamentavimas, jog atsakovui pateikus galimai atsirasiančios prievolės įvykdyti jam nepalankų teismo sprendimą užtikrinimą, teismas gali panaikinti ar pakeisti atsakovo atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, vertintinas kaip į proceso šalių interesų pusiausvyros užtikrinimą orientuota atsakovo teisė su teismo pritarimu pasirinkti ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimo būdą, mažiausiai įtakojantį atsakovo teises ir teisėtus interesus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog galimybė koreguoti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui įmokėjus reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą apibrėžta CPK 146 str., kuriame reglamentuojamas vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita, tuo tarpu visiškas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, siejamas su jų taikymo pagrįstumu, apibrėžiamas CPK 150 str. Sistemiškai aiškinant tokį įstatymų leidėjo pasirinkimą, darytina išvada, jog CPK 146 str. 2 d. įtvirtintas, nagrinėjamoje byloje atsakovės pasirinktas, ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo būdas laikytinas alternatyva jos atžvilgiu taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog pinigų įmokėjimas į teismo depozitinę sąskaitą sukuria iš esmės analogiškus turtinius suvaržymus kaip ir CPK 145 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė - atsakovo piniginių lėšų areštas, kadangi atsakovas praranda teisę disponuoti konkrečia pinigų suma. Nesant esminių skirtumų tarp taikomų suvaržymų pasekmių, nėra teisinio pagrindo skirtingai vertinti ir teismo teisę, esant pagrįstam atsakovo prašymui, reikalauti, kad ieškovas užtikrintų nuostolių, galimai atsirasiančių dėl šių suvaržymų taikymo, užtikrinimą. Nurodytų aplinkybių visuma vienintelį ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytą atsisakymo tenkinti atsakovės prašymą motyvą, o kartu ir visą nutartį leidžia vertinti kaip nepagrįstus. Iš kitos pusės, kaip minėta, atsakovo teisė pasirinkti alternatyvų jo teisių suvaržymo būdą, kartu sietina ir su protingai bei sąžiningai besielgiančio atsakovo pareiga savo procesines teises įgyvendinti taip, kad be pagrindo nebūtų didinami galimi procesiniai nuostoliai (CPK 42 str. 5 d.), nuo kurių priklauso ir atsakovo teisės reikalauti šiuos nuostolius atlyginti apimtis (CPK 147 str. 3 d., 3 str. 6 d., CK 6.248 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą, ne tik nevertino atsakovės nurodytą galimų nuostolių dydį pagrindžiančių argumentų, bet ir nesiaiškino, kokią įtaką galimų nuostolių dydžiui galėjo turėti pačios atsakovės veiksmai. Iš bylos medžiagos matyti, jog pinigai į teismo depozitinę sąskaitą buvo sumokėti dar tada, kai suvaržymai nebuvo pritaikyti konkretaus atsakovės turto atžvilgiu (b.l. 13-14, t. 1). Nors atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo metu, ieškovas ieškinyje (b.l. 23-24, t. 1) nurodė konkretų atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio atžvilgiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Disponavimo nekilnojamuoju daiktu suvaržymai patys savaime nesukuria jokių nuostolių. Toks suvaržymas realias pasekmes gali sukurti tik tuo atveju, jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo prarasta galimybė sudaryti turto perleidimo, įkeitimo ar kitokio suvaržymo sandorį. Todėl atsakovo, užtikrinusio teisme reiškiamo reikalavimo įvykdymą įmoka į teismo depozitinę sąskaitą, su teisės disponuoti įmokėta pinigų suma praradimu susiję nuostoliai gali būti vertinami kaip pagrįsti tik tuo atveju, jeigu atsakovas neturi turto, kurio atžvilgiu ribojimai gali būti taikomi arba, nors ir turi turto, disponavimu juo suvaržymai būtų nulėmę dar didesnius nuostolius. Priešingu atveju atsakovo veiksmai gali būti vertinami kaip jo paties veiksmais dirbtinai sukurti nuostoliai, už kurių atsiradimą ieškovas neatsako. Nesiaiškindamas šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neatskleidė reiškiamo prašymo esmės. Kadangi pagal pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikto prašymo pagrįstumo negali įvertinti, klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329str. 1d., 327str.1d.2p., 337str. 3p.)..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 151 str., 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., teismas
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti, prašymo užtikrinti galimų su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusių nuostolių atlyginimą pagrįstumo klausimą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.