Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-214-885/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-05
Bylos Nr.
1-214-885/2011
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-363-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
E. A., M. B.
Nukentėjusysis
L. V., D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-214-885/2011Proceso Nr. 1-41-1-363-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 5 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,kaltinamiesiems E. A. ir M. B.,nukentėjusiesiems L. V., D. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 2006-03-15 Palangos miesto apylinkės teismo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 4 d. 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda; 2) 2009-09-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. l d., 302 str. 1 d. areštu 60 parų ir 55,71 Lt dydžio bauda, paleistas iš pataisos namų, atlikus arešto bausmę 2010-02-10, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus: 1) 2008-11-25 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2009-02-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 300 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmės subendrintos su 2008-11-25 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, sumokėti 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 3) 2009-04-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmę subendrinus su 2009-02-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms per 3 mėn., nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; 4) 2009-06-15 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d.- l m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 4d., 9d., paskirta bausmė subendrinta su 2009-04-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 75 str. l d., 2d. 4p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą nukentėjusiajai turtinę žalą, bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą 10 MGL (1300Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; 5) 2009-09-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. 5 mėnesiams laisvės atėmimu. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2009-06-15 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 75 str. l d., 2d. 4p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar tęsti registraciją darbo biržoje, bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą nukentėjusiajai turtinę žalą, bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti nuosprendžiu paskirtą 10 MGL (1300Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, 2009-10-21 įrašytas į Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. ir M. B. veikdami bendrininkų grupėje, 2010-03-07 apie 18.50 val. viešoje vietoje – Šiauliuose, Žilvyčių g. 10 namo kieme, bendrais tyčiniais įžūliais veiksmais - E. A. apstumdant nukentėjusįjį D. V., o pastarajam nukritus ant žemės, M. B. ir E. A. suduodant nukentėjusiajam D. V. rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių, po to, M. B. laikant prispaustą nukentėjusįjį D. V. prie žemės tuo pačiu metu E. A. smūgiuojant iš rankų ir kojų, nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau 8 smūgių, D. V. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam D. V. galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas dešinėje pakaušio pusėje ir dešinės akies vokų išoriniame kampe, odos nubrozdinimus kairėje kaktos pusėje, kairiame skruoste, dešiniame smilkinyje ir dešiniame žaste, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko E. A. spirdamas nenustatytą skaičių smūgių, bet nemažiau 4 smūgių nukentėjusiajai L. V. į šoną bei kojos kelį, rankomis suduodamas nenustatytų skaičių smūgių į šonus, tačiau ne mažiau 4 smūgius, po ko nukentėjusiajai L. V. pargriuvus ant žemes E. A. spyrė vieną smūgį į šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajai krūtinės ląstos sumušimą, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisme kaltinamasis E. A. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2010-03-07 apie 19 val. jis su draugu M. B. ėjo pro nukentėjusiųjų namo kiemą. Abu buvo neblaivūs. Jis pamatė, kad tame kieme prie būdos buvo pririštas šuo, kuris ant jų lojo, puolė, todėl jis jį paspyrė. Išėjo šeimininkas, paklausė „ko jūs čia vaikštot". Jie susistumdė ir prasidėjo muštynės. Smūgiai buvo su pastūmimu, jis jų net nepavadintų smūgiais. Jis suprato, kad yra muštynių kaltininkas ir kad jis išprovokavo muštynes. Po to, į lauką išėjo moteris ir vyras jai pasakė, kad kviestų policiją. Kadangi jie toliau mušėsi, moteris priėjusi puolė ant jo, o jis ją pastūmė. Jis nepamena, ar jis spyrė moteriai į krūtinę, nes dėl girtumo įvykio detalių, kiek kam sudavė smūgių nepamena. Prisimena, kad po konflikto vyras su moterimi nubėgo į namus, o jis su M. pradėjo eiti link savo namų, bet atvyko policija ir juos sulaikė. M. nieko nedarė, nesimušė ir tikrai nieko nelaikė. Ten buvo vyriškas konfliktas, todėl M. nebuvo reikalo jį ginti. Be to, kadangi silpnesniojo, t.y. mušamo vietoje buvo D. V., tai M. B. iš vis nesikišo. Savo veiksmų konkrečiai nepamena, nes buvo labai girtas. Nukentėjusiųjų V. nepažįsta ir juos tada matė pirmą kartą. Dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta ir norėtų juos atlyginti.

Apklaustas teisme kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2010-03-07 vakare, jis su E. A. ėjo per nukentėjusiųjų, kuriuos jis jau pažinojo iš anksčiau, kiemą. Su L. V. jis pažįstamas 4-5 metai, nes bendravo artimai, kai D. V. buvo Ispanijoje. Kai nutrūko santykiai su L. V., bendrauti teko tik su D. V. Tą vakarą jau buvo gerokai išgėrę. Jiems einant per V. kiemą pradėjo loti jų prie būdos pririštas šuo. E. norėdamas nutildyti spyrė šuniui, tačiau ar pataikė - neprisimena. Nuo šuns lojimo į kiemą išėjo D. V., kuris su E. tarpusavyje susižodžiavo. Jis į jų ginčą nesikišo, stovėjo kiek atokiau. Po to vyrai tarpusavyje susikibo, kuris pirmas pradėjo muštynes D. V., ar E. A., jis pasakyti negali, nes nebeprisimena. Vyrams tarpusavyje besiritant į kiemą išėjo L. V., kuri bandė E. A. patraukti į šoną, tačiau jai to padaryti nepavyko. Jis L. pasakė, kad ši nesikištų. Nematė, kad E. būtų sudavęs ar spyręs L.. Jis stovėjo penkių-šešių metrų atstumu nuo konfliktuojančių vyrų ir stebėjo muštynes, o lauke buvo prietema, todėl galėjo to momento ir nepastebėti. Jis į muštynes nesikišo, nes D. V. nieko jam nesakė, jie nesipyko. Jis D. V. nelaikė prispaudęs prie žemės ir nepadėjo E. A. jo mušti. Po konflikto atvažiavo policija ir juos suėmė. Jo kaltė yra tik tai, kad buvo ne vietoje ir ne laiku. Žalą sutinka atlyginti tik dėl to, kad padėtų draugui E. A., bet D. V. jis pats visiškai nelietė ir kaltu neprisipažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų paaiškinimų, įvykio aplinkybės ir kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis D. V. parodė, kad 2010-03-07 apie 18.50 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme išgirdo cypiantį šunį, o žmona pasakė, kad kieme stovi du vyrai. Išėjęs į namo kiemą pamatė, kaip jo šunį E. A. koja prispaudęs laiko prie žemės ir jis E. A. pasakė, kad šis paleistų šunį ir išeitų iš kiemo. E. A. jis tuomet nepažinojo, tačiau su juo buvo iš matymo pažįstamas vardu M.. Vyriškis pasakęs, kad šuo suplėšė kelnes, puolė ant jo ir jie apstumdė. Tai buvo pirmas konfliktas, kurio norėdamas išvengti, jis nuėjo toliau ir atsitraukė, tačiau E. A. ėjo paskui. Pirmo konflikto metu M. norėjo juos išskirti ir nieko jam nedarė. Tuo metu į kiemą išėjo jo žmona L. V. bei svečiuose pas juos buvusi žmonos draugė E.. Jis žmonai pasakė, kad ši iškviestų policiją. Tada įvyko antras konfliktas tarp jo ir E. A. ir tada E. A. vėl jį užpuolė ir pradėjo mušti, pastūmė, nuo ko jis griuvo ant žemės bei susitrenkė galvą į garažo duris, buvo lyg sąmonę praradęs. Kadangi jį puolė gulintį, bandydamas apsisaugoti, jis apsikabino vaikiną ir prisitraukė artyn, kad šis negalėtų jo mušti. E. A. smūgiavo į įvairias kūno vietas kojomis ir rankomis, o kai jis pargriuvo ant žemės, jį M. laikė neleisdamas atsistoti, o kitas vaikinas spardė. Tada žmona bandė juos skirti, bet E. jai spyrė į krūtinę ir pastūmė. Ar M. jam sudavė - nematė, kadangi, kai jį pastūmė, griūdamas atsitrenkė į garažo kampą ir jautėsi apsvaigęs, be to užsidengė rankomis galvą, todėl nieko nematė. Tačiau, kad jį laikė M. jis sprendžia pagal tai, kad antro konflikto metu jis juto, kad kažkas jį laikė, kai E. A. jį spardė. Be to, kai E. A. mušė jo žmoną, o jis norėjo atsikelti ir padėti žmonai, jis to padaryti negalėjo, nes kažkas jį laikė. Pirmo susistumdymo metu M. dar bandė juos skirti, o antro, kai jis pargriuvo - jį prispaudęs laikė. M. jis pažysta tik iš matymo, kelis kartus buvo susitikę žvejyboje, artimiau nebendravo. Įvykio metu jis buvo išgėręs vieną butelį alaus, girtas nesijuto, įvykio aplinkybes prisimena gerai. Atvykę pareigūnai, bandžiusius pabėgti vyriškius sulaikė. Dėl padarytų sužalojimų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nes buvo sumuštas savo namo kieme, vaikai išsigando, nes matė jį kruviną, be to bijojo eiti į mokyklą, kad kas neužpultų.

Nukentėjusioji L. V. parodė, kad 2010-03-07 ji su vyru, vaikais ir savo drauge buvo namuose, kai išgirdo šuns kaukimą kieme. Draugė E. pro langą pamatė, kad kieme stovi du nepažįstami jaunuoliai. Tada ji pasakė apie tai savo vyrui, kuris išėjo laukan. Išgirdusi kieme triukšmą, ji pati išbėgo laukan, kur pamatė, kad jos vyras yra įstumtas į kampą tarp garažų ir jį spardė kojomis abu vyriškiai. Kiek smūgių sudavė abu vyriškiai ji negali pasakyti, bet tikrai matė, kad rankomis ir kojomis mušė abu. D. neturėjo galimybės priešintis, todėl ji pradėjo šaukti, kad E. gelbėtų, bei kviestų policijos pareigūnus. Norėdama apginti savo vyrą, ji įsiterpė į tarpą ir pradėjo traukti E. A. nuo vyro. Tada E. A. ją sviedė ir spyrė koja į šoną, į kelį bei į koją. Iš viso tris - keturis kartus, bei keletą kartų sudavė rankomis į šonus, nes veidą ji buvo užsidengusi. Po to jis ją pastūmė, ir ji nugriuvo ant žemės ir tuomet E. A. spyrė vieną smūgį į šoną. Konflikto metu ją mušė tik E., o M. jai nesudavė nė vieno smūgio. Gerai atsimena, kad kai konfliktas prasidėjo, vyrai iš pradžių kalbėjos, o po to, jos vyrą mušė vienas E. A., o M. B. stovėjo šalia už kokių 3 metrų ir į konfliktą nesikišo. Tačiau, kai ji antrą kartą išėjo į kiemą, ji matė, kad abu vyriškiai mušė ir spardė jos vyrą įspaudę į kampą prie garažo. Po to atvyko policijos pareigūnai, kurie iškvietė greitosios medicinos pagalbos ekipažą ir ją su vyru išvežė į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, nes vyrui buvo prakirstas antakis ir galva, ir bėgo kraujas, o jai labai skaudėjo šoną. Dėl sužalojimų ji patyrė tiek fizinę, tiek moralinę, tiek turtinę žalą, nes nenorėdama prarasti darbą ėjo dirbti su sulaužytais šonkauliais, dėl ko patyrė fizinį skausmą, be to išsigando jos mažamečiai vaikai, ji patyrė nepatogumą, kadangi apie pusantro mėnesio negalėjo dirbti buities darbų. Dėl padarytų sužalojimų jai reikėjo pirkti vaistų. M. ji pažįsta iš anksčiau, nes su juo artimai bendravo.

Liudytoja E. G. parodė, kad 2010-03-07 vakare buvo pas bendradarbę L. V. svečiuose su savo mažamete dukra. Sėdėdama virtuvėje prie lango išgirdo lauke cypiant šunį bei praskleidusi užuolaidas pamatė, kad kieme prie šuns būdos stovi du nepažįstami vyrai, vienas iš jų spardė prie būdos pririštą šunį. L. pakvietė iš gretimo kambario savo vyrą D., kad jis išeitų į kiemą pasižiūrėti, kas ten dedasi. D. lauke užtruko, ir tai sukėlė įtarimą. Ji pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad kieme vyksta muštynės. Gerai neįsidėmėjo, kuris iš vyrų mušė D. V. Ar kaltinamieji stovėjo, ar gulėjo pasakyti negali. Išskirti kiekvieno jų veiksmus - negali, nes buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi. Be to, neatsimena, ar D. V. buvo apsupę ar ne. Išėjusi į lauką ji matė kaip vienas iš vyrų spyrė koja L. į krūtinę ir ji nusirito į pakalnę, o D. tuomet jau gulėjo ant žemės, prie garažų. Ji labai išsigando ir paskambino į policiją. Ji taip pat bandė skirti vyrus, tačiau jai nepavyko. Ji M. B. laikė už striukės, bet jis išsimuistė ir pasitraukė. Ji neatsimena, kaip ten buvo, bet tada ji paėmė L. V. telefoną, kuris buvo ant žemės. Atvykę policijos pareigūnai abu vyrus, kurie mušė V. išsivežė, o V. išsivežė greitoji medicinos pagalba, nes ji matė prakirstą galvą ir bėgantį kraują D. V.

Liudininkas S. V. parodė, kad su patruliu A. J. budėjo centrinėje miesto dalyje, kai gavo pranešimą apie įvykį Žilvyčių g. 10, Šiauliai. Nuvykę į įvykio vietą kaltinamųjų nerado, tačiau juos sulaikė truputį toliau nuo įvykio vietos ir pristatė į areštinę. Sužaloti jie nebuvo. Moteris sakė, kad skauda pilvą, minėjo apie pabėgusį šunį, o vyriškiui jie iškvietė greitąją pagalbą. Kaltinamieji buvo išgėrę.

2010-03-07 D. V. protokolas-pareiškimas, kad 2010-03-07 apie 18.50 val. jis buvo sumuštas dviejų vyrų savo namo adresu Žilvičių g. 10, namo kieme, vienas iš vyrų spyrė į krūtinę jo žmonai (I tomas, b.l. 6).

2010-03-07 Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinės patrulio A. J. tarnybinis pranešimas, kad vyko pagal pranešimą dėl konflikto Žilvičių g. 10, kur nuvykus buvo sulaikyti du asmenys E. A. ir M. B., sumuštiems nukentėjusiems buvo iškviesta greitoji pagalba (I tomas, b.l. 8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 283/10(04), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam D. V. sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos dešinėje pakaušio pusėje ir dešinės akies vokų išoriniame kampe, odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje, kairiame skruoste, dešiniame smilkinyje ir dešiniame žaste, poodinė kraujosruvą dešinės akies vokuose galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau 6 trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais paviršiais, paveikus galvą veidą ir dešinį žastą. D. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (I tomas, b.l. 12-13)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 277/10(04) nurodyta, kad nukentėjusiajai L. V. padaryti sužalojimai: krūtinės ląstos sumušimas, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, poodinė kraujosruvą ir odos nubrozdinimas dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais paviršiais, paveikus krūtinės ląstą kairį dilbį ir dešinę alkūnę. Poodinė kraujosruvą ir odos nubrozdinimas dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje galėjo gautis griuviminės traumos metu. L. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (I tomas, b.l. 17)

2010-06-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pranešimas, kad L. V. ligos pašalpa nuo 2010-03-07 nepaskirta, nes nepristatytas nedarbingumo pažymėjimas ir prašymas pašalpai gauti. D. V. nedarbingumo pažymėjimas išduotas nuo 2010-03-10 dėl ligos, nesusijusios su trauma (I tomas, b.l. 31)

2010-06-16 VĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties informacija apie nukentėjusiems nustatytus sužalojimus. (I tomas, b.l. 33-35).

Medicininiai dokumentai apie Šiaulių ligoninėje nukentėjusiems nustatytus sužalojimus (I tomas, b.l. 40-57).

2010-09-02 nukentėjusiojo D. V. parodymų patikrinimas vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kaip D. V. patvirtino savo parodymus, parodydamas konkrečius veiksmus įvykio vietoje (I tomas b.l. 65-72).

2010-09-02 nukentėjusiosios L. V. parodymų patikrinimas vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kaip L. V. patvirtino savo parodymus, parodydama konkrečius veiksmus įvykio vietoje (I tomas b.l. 80-85).

2010-09-02 akistatų protokolai tarp nukentėjusiųjų D. V. ir L. V. bei įtariamojo M. B., iš kurių matyti, kad įtariamasis M. B. kaltu neprisipažino ir pasiliko prie savo duotų parodymų. (I tomas b.l. 125-126,129-130).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas mano, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamųjų padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jų kaltei įrodyti.

Kaltinamųjų veiksmai įvertinus veikos požymius – viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, teisingai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

E. A. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, be to, jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga.

Nors M. B. neprisipažino padaręs nusikalstamos veikos, jo dalyvavimą be kitų byloje esančių įrodymų patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo D. V. parodymai, duoti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek parodymų patikrinimo vietoje protokole. D. V. nurodė, kad jį laikė M. B., nes jis juto, kad kažkas jį laikė, kai E. A. jį spardė. Kadangi E. A. negalėjo tuo pat metu ir mušti D. V. ir jį laikyti, teismas mano, jog tai, kad M. B. laikė D. V. yra įrodyta. Be to, jeigu M. B. būtų nelaikęs jo prispaudęs, D. V. matant, kaip E. A. muša jo žmoną, nebūtų buvę kliūčių atsistoti ir bandyti apginti žmoną.

M. B. kaltę taip pat patvirtina ir nukentėjusiosios L. V. parodymai. Nors L. V. teismo posėdžio metu davė ne visai nuoseklius parodymus, paskutinio teismo posėdžio metu, pagarsinus jos pirminius parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei parodymų patikrinimo vietoje protokolą, ji patvirtino, jog viskas taip ir buvo, o jos parodymų kitimas galėjo atsirasti dėl to, kad prabėgo daug laiko ir ji ne visai tiksliai atsimena įvykio aplinkybes. Todėl teismas vadovaujasi paskutiniais L. V. parodymais, kuomet ji nurodė, kad matė, kaip abu kaltinamieji mušė D. V. gulintį ant žemės. Teismas laiko, kad yra įrodyta, jog M. B. mušė D. V. Nors D. V. ir nematė, kad M. B. jį mušė, tačiau jis buvo užsidengęs veidą rankomis ir galėjo visų veiksmų nematyti, tačiau L. V. nurodė, kad išbėgusi į kiemą ji matė, kaip M. B. su E. A. įspaudę į kampą jį spardė. Nors L. V. nurodė, kad neprisimena, ar matė, kaip M. B. laikė D. V., tačiau tai galėjo būti dėl to, kad kai E. A. mušė ją ji to negalėjo matyti, nes ji buvo užsidengusi galvą rankomis.

M. B. kaltę taip pat patvirtina ir liudytojos E. G. parodymai, iš kurių matyti, kad ji nors ir negali išskirti konkrečių M. B. veiksmų (mušimo ar laikymo), taip pat patvirtino, kad ji kieme vienu metu M. B. laikė už striukės, bet jis išsimuistė ir pasitraukė. Tai taip pat paneigia M. B. versiją, kad jis stovėjo nuo konflikto atokiai ir į konfliktą nesikišo. Jeigu jis būtų nesikišęs, liudytojai E. G. nebūtų buvę pagrindo jį laikyti, o jam bandyti ištrūkti.

Visi byloje esantys įrodymai atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, patvirtina su įvykiu susijusias reikšmingas aplinkybes, todėl jų pagrindu teismas E. A. ir M. B. pripažįsta padarius nusikaltimą.

Remiantis gydymo įstaigų pažymų kopijomis, matyti, kad E. A. (I tomas, b.l. 168) ir M. B. (I tomas, b.l. 199) yra pakaltinami, todėl būdami įstatymo numatyto amžiaus jie kaip subjektai pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmę E. A. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. E. A. veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia padarė nesunkų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką jis padarė būdamas praeityje teistas 2 kartus (I tomas, b.l. 143-145), teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas. E. A. nors yra jauno amžiaus, darbingas, tačiau niekur nedirba, nors yra registruotas darbo biržoje, yra nevedęs, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, charakterizuojamas neigiamai, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. E. A. laikytinas recidyvistu. Tokių aplinkybių visuma rodo, kad E. A. nelinkęs taisytis laisvėje, nuolat ir sistemingai pažeidinėja įstatymus, tokiu savo neteisėtu elgesiu ne tik linkęs pažeisti teisės normas, bet ir akivaizdžiai ignoruoti doros visuomenės principus, privalomas normalaus elgesio taisykles. Dėl šios priežasties E. A. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, žemiau sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į E. A. paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2010-03-07 18.50 val. iki 2010-03-08 14.35 val.

E. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Skirdamas bausmę M. B. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. B. veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia padarė nesunkų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką jis padarė būdamas praeityje teistas 5 kartus (I tomas, b.l. 172-176), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka. M. B. nors yra jauno amžiaus, darbingas, tačiau niekur nedirba, nors yra registruotas darbo biržoje, yra nevedęs, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, charakterizuojamas neigiamai, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. M. B. laikytinas recidyvistu. Tokių aplinkybių visuma rodo, kad M. B. nelinkęs taisytis laisvėje, nuolat ir sistemingai pažeidinėja įstatymus, nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tokiu savo neteisėtu elgesiu ne tik linkęs pažeisti teisės normas, bet ir akivaizdžiai ignoruoti doros visuomenės principus, privalomas normalaus elgesio taisykles. Dėl šios priežasties M. B. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, žemiau sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 1249,00 Lt sumai yra pagrįstas bylos medžiaga, kaltinamieji jį pripažįsta visiškai, todėl yra tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų M. B. ir E. A. solidariai priteistina atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1249,00 Lt žalą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl 400 litų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, nes iš bylos medžiagos matyti, kad D. V. buvo sumuštas, turėjo gydytis, savaitę laiko negalėjo dirbti, todėl šis jo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas ir iš kaltinamųjų M. B. ir E. A. solidariai priteistina atlyginti 400 Lt turtinės žalos atlyginimo D. V.. D. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. LR CK 6.250 str. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. D. V. įžūliai buvo sumuštas kaltinamųjų savo namų kieme, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą bei dvasinį sukrėtimą, sumuštą tėvą matė jo vaikai, dėl ko jam taip pat galėjo atsirasti nepilnavertiškumo ir nepasitikėjimo savimi jausmas. Iš kaltinamųjų M. B. ir E. A. solidariai priteistina atlyginti 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. V..

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl 80 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ji buvo sumušta, turėjo gydytis ir pirkti vaistus, todėl šis jos reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas ir iš kaltinamųjų M. B. ir E. A. solidariai priteistina atlyginti 80 Lt turtinės žalos atlyginimo L. V.. L. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. LR CK 6.250 str. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. L. V. įžūliai buvo sumušta kaltinamųjų savo namų kieme, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą bei dvasinį sukrėtimą. Nenorėdama prarasti darbo ji ėjo dirbti su sutrenktais šonkauliais, dėl ko patyrė fizinį skausmą, be to išsigando jos mažamečiai vaikai, ji patyrė nepatogumą, kadangi apie pusantro mėnesio negalėjo dirbti buities darbų. Iš kaltinamųjų M. B. ir E. A. solidariai priteistina atlyginti 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo L. V..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 297-299 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1d., 2 d., 304 - 305 str., 307 str., 308 str., 310 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę E. A. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. A. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į E. A. paskirtą bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2010-03-07 iki 2010-03-08.

E. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus E. A. suimti.

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2009-09-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 3 metais laisvės atėmimo, dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmę M. B. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. B. sulaikymo dienos.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus M. B. suimti.

Priteisti iš M. B. ir E. A. solidariai atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovaujamai Šiaulių teritorinės ligonių kasos 1249,00 Lt (tūkstantį du šimtus keturiasdešimt devynis litus 00 ct) turtinę žalą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti D. V. iš M. B. ir E. A. solidariai 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 2000,00 Lt (du tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti L. V. iš M. B. ir E. A. solidariai 80,00 Lt (aštuoniasdešimt litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus