Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei B.Motiejūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui M. Z. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti, kad atsakovas M. Z. nėra jos dukters L. Z., gim.2014-11-10, biologinis tėvas bei po tėvystės nuginčijimo L. Z. pavardę pakeisti iš „Z“ į „D“. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovės santuoka su atsakovu Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu yra nutraukta 2015-07-01, o ištuoka įregistruota 2014-08-23. Nurodė, kad po dviejų mėnesių po ištuokos jai gimė duktė L. Z.. Jos gimimo įraše tėvu yra įrašytas atsakovas, nes duktė gimė nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo. Nurodė, kad atsakovas nėra ir negali būti jos dukters Lanos biologinis tėvas, o Lanos tėvystės nustatymo klausimai bus sprendžiami tuomet, kai tik ji sužinos Lanos biologinio tėvo tikslesnius asmens ir gyvenamosios vietos duomenis. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo ji pasiliko santuokinę pavardę „Z“, tačiau atsakovas nesutinka, jog Lana turėtų jo pavardę, todėl ji pageidauja, kad po tėvystės nuginčijimo Lanai būtų suteikta jos mergautinė pavardė „D“.

Išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovė jiems paaiškino, kad L. Z., gim.2014-11-10 nėra M. Z. dukra. Lanos tėvas yra Lenkijos pilietis, kuris laikinai gyveno ir dirbo Lietuvoje. Jos nėštumas nebuvo planuotas, nes Lanos biologinis tėvas nenorėjo, kad ji gimdytų. Ji žino tik jo vardą, kitų duomenų neturi. V. Z. įsipareigojo gavusi Lanos biologinio tėvo asmens duomenis nustatyti Lanai tėvystę. Skyrius neprieštarauja, kad būtų nuginčyta L. Z. tėvystė. Nesutinka, kad Lanos pavardė būtų pakeista, nes Lanos mamos pavardė yra Z, todėl vaiko pavardės pakeitimas neatitinka vaiko interesų bei prieštarauja įstatymams (50 b.l.).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad atsakovas M. Z. nėra jos nepilnametės dukros biologinis tėvas, todėl prašo nuginčyti tėvystę. Prašė pakeisti Lanos pavardę iš “Z“ į „D“, nes atsakovas nesutinka, kad Lana turėtų jo pavardę. Ji supranta, kad vaiko interesus tai gal ir pažeis, nes dukros ir mamos pavardės bus skirtingos, tačiau nenori dėl to nuolat konfliktuoti su atsakovu.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą ir paaiškino, jog sutinka, kad būtų nuginčyta L. Z. tėvystė, tačiau paaiškino, kad vaikui turi būti suteikta pavardė viena iš tėvų. Nuginčijus tėvystę, lieka tik mamos pavardė, o šiuo metu ji yra Z, todėl Lanai turi būti palikta Z pavardė, nes įstatymas numato, kad vaikas turi turėti tėvų pavardę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš L. Z. gimimo liudijimo ir gimimo įrašo nustatyta, kad Lana gimė 2014-11-10, jos tėvu įrašytas M. Z., motina – V. Z., Lanos gimimas įregistruotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2054). Pastabose įrašyta, kad tėvų ištuoka įregistruota 2014-08-23 (5, 37 b.l.). 2014-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu tarp šalių L. Z. ir M. Z. nutraukta santuoka bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (6-7 b.l.). 2014-08-23 įregistruota M. Z. ir V. Z. ištuoka, įrašo Nr.404 (8 b.l.). Iš santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad 2013-06-15 M. Z. ir V. D. įregistravo santuoką, po santuokos sudarymo Viktorijai suteikta Z pavardė (42 b.l.).

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.). CK 3.140 str. 2 d. įtvirtinta, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 str. nurodyta tvarka. CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad tėvystę ginčyti, kai vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės

Tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3. 3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad priimant teisės aktus, juos taikant, sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių ištuoka tarp V. Z. ir M. Z. įregistruota 2014-08-23, o L. Z. gimė 2014-11-10, t.y. po dviejų mėnesių po šalių ištuokos. Lanos gimimo įraše tėvu įrašytas M. Z., nes po ištuokos nebuvo praėję 300 dienų, tačiau pastabose įrašyta, kad tėvų ištuoka įregistruota 2014-08-23. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas M. Z. nėra Lanos biologinis tėvas, todėl turi būti nuginčyta jo tėvystė. Atsakovas sutinka su ieškiniu ir prašo jį tenkinti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais šalių paaiškinimais. Tuo labiau, kad šalių santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-9176-794/2014 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad iki santuokos nutraukimo sutuoktiniai kartu negyveno daugiau kaip metus laiko, bendro ūkio nevedė, artimų santuokinių ryšių nepalaikė.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės nuginčijimo, ieškovė patvirtino, kad M. Z. nėra L. Z. biologinis tėvas yra pagrindas tenkinti ieškinį (Lietuvos Respublikos CK 3.149-3.151 str.). Esant tokioms aplinkybėms bei įrodymams, šalių paaiškinimams, darytina išvada, jog vaiko gimimo liudijime įrašytasis tėvas M. Z. nėra ieškovės dukters Lanos, gim. 2014-11-10 biologinis tėvas.

Nuginčijus tėvystę yra pagrindas panaikinti L. Z., gimusios 2014-11-10, Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2014-11-20 gimimo akto įraše Nr.2054 žinias apie tėvą M. Z. (CK 3.286 str.).

Pažymėtina, kad nuginčijus tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir CK 3.161 str. 2 d. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, todėl ieškovei išaiškintina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl tėvystės nuginčijimo, ji turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.141 str. 2 d.).

Dėl pavardės pakeitimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7str. 1 d. bei CK3.161 str. 1 d. įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja CK3.167 str., kurio 2 d. numatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. To paties straipsnio 4 d. nurodyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-10-29 įsakymu Nr. 1R-415, nustatytais pagrindais ir tvarka. Šių taisyklių 15 p. nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti pakeista tik vieno iš tėvų pavarde. Teismas pažymi, kad šios kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Be to, teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.).

Ieškovė pareiškė reikalavimą po tėvystės nuginčijimo dukros L. Z. pavardę pakeisti iš „Z“ į „D“, t.y. ieškovės mergautinę pavardę. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas nesutinka, kad Lana turėtų jo pavardę, todėl ji yra priversta teismo prašyti dukros pavardę pakeisti į jos mergautinę, tačiau pati nurodo, kad pakeitus pavardę bus pažeisti dukros interesai, nes skirsis jų pavardės, kadangi po santuokos nutraukimo ji pasiliko Z pavardę. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad jis nėra biologinis Lanos tėvas, todėl nenori, kad Lana turėtų jo pavardę. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio nesutiko su šiuo reikalavimu, nes vadovaujantis CPK ir civilinės metrikacijos taisyklėmis vaikas turi turėti vieno iš tėvų pavardę. Kadangi ieškovė yra Z, todėl Lana pagal mamos pavardę turi turėti Z pavardę. Jos pakeitimas galimas, nustačius Lanos biologinį tėvą, jo tėvystę ir tėvų susitarimu pakeitus vaiko pavardę iš mamos į tėvo pavardę, taip pat – ieškovei pakeitus savo pavardę į kitą. Šiuo metu nesant tokių pagrindų, mergaitei paliekama Z pavardė, nes toks sprendimas labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, iš atsakovo nepriteistinas žyminis mokestis ir išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra L. Z., gim. 2014-11-10, a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas

Įpareigoti Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių panaikinti L. Z., gim. 2014-11-10, a. k. (duomenys neskelbtini) 2014-11-20 gimimo akto įrašo Nr. 2054 duomenis apie tėvą M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini)

Ieškinį dalyje dėl pavardės pakeitimo nepilnamečiui vaikui atmesti.

Šį teismo sprendimą per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.