Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-02-20 · Civilinė byla Nr. 2-670-881/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-20
Bylos Nr.
2-670-881/2012
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-03151-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
(nepasirinktas)
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
UAB „Fima“, "Fima" Vilniaus universitetas
Kategorijos
  • 111.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-670-881/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03151-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 111.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-670-881/2012 pagal ieškovo UAB „Fima“ ieškinį atsakovui Vilniaus universitetui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Fima“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad UAB ,,Fima“ atitinka supaprastinto pirkimo ,,Duomenų centro rekonstrukcijos techninio projekto parengimo ir rekonstrukcijos darbų pirkimas 2011-03/149“ minimalius kvalifikacinius reikalavimus; panaikinti atsakovo Vilniaus universiteto 2011 m. spalio 19 d. sprendimą atmesti UAB ,,Fima“ pasiūlymą pirkimui, kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Nurodė, jog tiekėjas UAB ,,Fima“, siekdamas įrodyti atitikimą pirkimo dokumentų 13.7 punkto reikalavimui, pateikė atsakovui 2010 m. balansą (2010 m. kritinio likvidumo koeficientas, apskaičiuotas pagal perkančiosios organizacijos nurodytą formulę ir yra lygus 0,89) ir 2011 m. šešių mėnesių balansą, pagal kurį 2011 m. šešių mėnesių likvidumo koeficientas yra lygus 1,4. 2011 m. spalio 7 d. ieškovas gavo prašymą patikslinti kvalifikacijos duomenis. 2011 m. spalio 13 d. ieškovas patikslino kvalifikacijos duomenis ir paaiškino, jog pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kvalifikacijos duomenų patikrinimas nėra savitikslis. Perkančioji organizacija privalo įsitikinti, ar tiekėjas yra pajėgus įvykdyti sutartį. Tuo tikslu perkančioji organizacija privalo vertinti ne tik jos pirkimo dokumentuose konkrečiai įvardintus dokumentus, bet ir visus kitus jai pateiktus dokumentus, kurie patvirtina tiekėjo pajėgumą. Taip pat paaiškino, jog perkančioji organizacija turėtų vertinti ne tik 2010 m. balansą, bet ir jai pateiktą 2011 m. šešių mėnesių balansą. Tačiau 2011 m. spalio 19 d. ieškovas gavo atsakovo pranešimą, kuriuo šis informavo apie tai, kad ieškovo pasiūlymas yra atmetamas, nes tiekėjas neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, t. y., kad tiekėjas neatitinka kritinio likvidumo koeficiento reikalavimų. Pažymi, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nenustatė laiko momento, kuriuo kritinio likvidumo koeficientas turėtų būti lygus 1 ar didesnis už 1, taigi nenustačius laiko momento, perkančioji organizacija turėjo vertinti esamą tiekėjo būklę, o pagal ją, tiekėjo UAB ,,Fima“ kritinio likvidumo koeficientas yra lygus 1,4. Tuo tarpu perkančioji organizacija, formaliai taikydama Viešųjų pirkimų įstatymą, neskatina konkurencijos ir neužtikrina, kad bus pasiektas viešojo pirkimo tikslas – įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Be to, nurodo, jog kvalifikacijos vertinimo tikslas yra ne konkretaus dokumento pateikimas, o įsitikinimas tiekėjo pajėgumu, tuo tarpu perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė vertinti tiekėjo pateiktą tarpinį balansą kaip pakankamus atitikimo kvalifikaciniam reikalavimui įrodymą, taip pažeisdama tiekėjų lygiateisiškumo principą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus universitetas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus universiteto Viešojo pirkimo komisija, nagrinėdama, ar tiekėjų pateikti dokumentai patvirtina kandidatų atitikimą Konkurso sąlygose numatytus kvalifikacijos reikalavimus, visų dalyvių dokumentuose nustatė tam tikrų netikslumų. Ieškovo dokumentuose buvo nustatyti netikslumai, susiję su Konkurso sąlygų 13.7 punktu, numatančiu reikalavimą kaip patvirtinantį dokumentą pateikti paskutinį finansinių metų arba laiko nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu veiklą tiekėjas vykdė trumpiau nei vienerius finansinius metus) balanso, pateikto VĮ Registrų centrui, arba šalies, kurioje yra registruotas tiekėjas, atitinkamo dokumento tinkamai patvirtintą kopiją. Be šio trūkumo, dalyvio UAB ,,Fima“ pateiktuose dokumentuose Komisija nustatė ir kitų netikslumų: pirma, susijusių su Konkurso sąlygų 13.3 punktu, numatančiu reikalavimą dėl atsiskaitymo su valstybės biudžetu, antra, susijusių su Konkurso sąlygų 13.8 punkto reikalavimu pateikti paskutinių 3 finansinių metų arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) pelno (nuostolio) ataskaitų (forma F arba B), pateiktų VĮ Registrų centrui, kopijas, trečia, susijusių su Konkurso sąlygų 13.9 - 13.10 punktų reikalavimais dėl įvykdytos negyvenamosios paskirties ypatingo statinio rekonstrukcijos darbų sutarties ir įvykdytos techninio projekto rengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties, ketvirta, susijusių su Konkurso sąlygų 13.11 punktu, numatančiu reikalavimą pasiūlyti tinkamą kvalifikaciją turinčius specialistus. Komisija 2011 m. spalio 7 d. visiems dalyviams išsiuntė raštus, kuriais prašė tiekėjų patikslinti kvalifikacinius duomenis. Tuo atveju, jei perkančioji organizacija būtų vertinusi UAB ,,Fima“ pateiktą 2011 m. I-ojo pusmečio balansą, o kitų tiekėjų – už 2010 metus, būtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, t. y. UAB ,,Fima“ būtų suteiktas konkurencinis pranašumas prieš kitus tiekėjus. Pažymi, jog visi kiti konkurse dalyvavę tiekėjai vienodai suprato konkurso sąlygas ir pateikė perkančiajai organizacijai 2010 metų balansus, todėl nėra pagrindo teigti, jog konkurso sąlygos buvo neaiškios ar dviprasmiškos. Be to, perkančiosios organizacijos nustatytas reikalavimas dėl tiekėjo kritinio likvidumo koeficiento dydžio ir dokumento, patvirtinančio atitikimą, nėra formalus ar perteklinis, nes perkančiajai organizacijai labai svarbu, kad nupirktos paslaugos būtų realiai suteiktos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas, atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ), kurio paskirtis – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Tuo užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nusipirktų tai, ko reikia, perkančiosios organizacijos pateikiami pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių (VPĮ 24 str.). Sprendžiant ginčą svarbu nustatyti, ar atsakovas laikėsi visų šių VPĮ įstatymo nuostatų ir ar perkančiosios organizacijos pateikiamų pirkimo dokumentų sąlygos buvo tikslios, aiškios ir be dviprasmybių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus universitetas Valstybės žinių priede ,,Informaciniai pranešimai“ Nr. 67 paskelbė supaprastintas skelbiamas derybas ,,Duomenų centro rekonstrukcijos techninio projekto parengimo ir rekonstrukcijos darbų pirkimas 2011-03/149“ (Pirkimo Nr. 110139), kuris finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos regioninės plėtros fondo bei Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis.

Supaprastintų skelbiamų derybų ,,Duomenų centro rekonstrukcijos techninio projekto parengimo ir rekonstrukcijos darbų pirkimas 2011-03/149“ sąlygų 3 skyriuje buvo nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai (b. l. 41-45). Viešojo pirkimų sąlygų tiekėjai įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, taip pat nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl sąlygų išaiškinimo, todėl teismas sprendžia, kad viešojo pirkimo sąlygos, susijusios su tiekėjams keliamais kvalifikacijos reikalavimais, tiekėjams buvo aiškios, tikslios ir be dviprasmybių.

VPĮ 3 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo yra svarbi VPĮ 32 straipsnio pirmosios dalies nuostata, pagal kurią perkančioji organizacija įpareigota išsiaiškinti, ar tiekėjas kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Tam tikslui perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus (VPĮ 24 str. 2 d. 2 p.). Vadovaujantis VPĮ 32 straipsnio pirmąja dalimi perkančioji organizacija turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35-37 straipsnių nuostatomis. Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus ir prašyti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę ir finansinę kandidato ar dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus.

Vadovaudamasi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 7 punktu, perkančioji organizacija, atlikdama kvalifikacijos tikrinimo procedūrą, pasirenka, jos nuomone, svarbius tiekėjų kvalifikaciją (teisę verstis atitinkama ūkine veikla, ekonominę ir finansinę būklę bei techninius gebėjimus) apibūdinančius kriterijus, nustato jų reikalaujamas reikšmes ir patikrina, ar pirkimo procedūrose dalyvaujančių tiekėjų kvalifikacijos kriterijų reikšmės atitinka iškeltus reikalavimus. Teisė pačiai perkančiajai organizacijai nustatyti tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus įtvirtinta ir šių rekomendacijų 12, 13 punktuose, pagal kuriuos perkančioji organizacija gali nustatyti kitokius nei pateikti šiame teisės akte kvalifikacijos vertinimo kriterijus, arba nustatyti aukštesnes jų reikšmes, tačiau tokiu atveju ji turi būti įsitikinusi, kad toks sprendimas yra pagrįstas.

Nagrinėjamu atveju, viešojo pirkimo Sąlygų 13 punkte nurodyta, jog tiekėjas, pageidaujantis dalyvauti pirkime, turi atitikti bendruosius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir ekonominės bei finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus ir pateikti lentelėse nurodytus kvalifikacinius reikalavimus įrodančius dokumentus (o jei dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti nurodytų dokumentų – kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų, kad tiekėjo kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus). Pirminius pasiūlymus, dalyvauti viešajame pirkime, pateikė ūkio subjektų grupė, kurią sudaro UAB ,,Satela“ ir UAB ,,Domipa“, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, UAB ,,Eltel Networks“ ir UAB ,,Fima“. Viešųjų pirkimų komisija, išnagrinėjusi pasiūlymus, nustatė, jog tiekėjo UAB ,,Fima“ pateiktas pasiūlymas yra neišsamus, o būtent tiekėjo pateikti atitiktį pirkimo sąlygų 13.3 punkto, 13.7 – 13.11 punktų nustatytiems reikalavimams patvirtinantys duomenys yra neišsamūs. Vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalimis, Vilniaus universiteto supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 69.1 punktu bei viešojo pirkimo Sąlygų 46 punktu, perkančioji organizacija paprašė, kad tikėjas patikslintų netikslius kvalifikacinius duomenis apie savo kvalifikaciją. Įvertinusi tiekėjo pateiktus kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus, perkančioji organizacija nustatė, jog tiekėjas UAB ,,Fima“ atitinka 13.1, 13.2, 13.4 – 13.7, 13.11, 13.12 ir 13.13 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, tačiau padarė išvadą, kad tiekėjas neatitinka 13.7 punkte nustatyto reikalavimo (kad tiekėjo kritinio likvidumo koeficientas turi būti ne mažesnis nei 1,0), nes pagal pateikto 2010 metų balanso duomenis tiekėjo kritinio likvidumo koeficientas yra 0,89 (trumpalaikio turto 65 559 357 Lt ir atsargų 7 165 732 Lt skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais 65 532 335 Lt), todėl atmetė tiekėjo pasiūlymą (b. l. 174).

Kadangi ieškovas iš viešojo pirkimo buvo eliminuotas dėl neatitikimo viešojo pirkimo Sąlygų 13.7 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, teismas nepasisako dėl visų viešojo pirkimo Sąlygose nustatytų tiekėjams keliamų kvalifikacijos reikalavimų, ir analizuoja tik kvalifikacijos reikalavimą, susijusį su likvidumo koeficiento nustatymu, bei ieškovo atitiktį šiam kvalifikaciniam reikalavimui.

Viešojo pirkimo Sąlygų 13.7 punkte nustatyta, jog tiekėjo kritinio likvidumo koeficientas turi būti ne mažesnis nei 1,0. Tame pačiame punkte detalizuota, jog kritinio likvidumo koeficientas – išreiškiamas kaip įmonės trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais. Jeigu trumpalaikiai įsipareigojimai lygus 0, laikoma, kad tiekėjas atitinka nustatytą kritinio likvidumo reikalavimą (b. l. 43). Be to, tame pačiame viešojo pirkimo Sąlygų punkte išaiškinta, jog tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai yra paskutinių finansinių metų arba laiko nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei vienerius metus) balanso, pateikto VĮ Registrų centrui, arba šalies, kurioje yra registruotas tiekėjas, atitinkamo dokumento tinkamai patvirtinta kopija. Tiekėjas UAB ,,Fima“ Juridinių asmenų registre įregistruotas 1992 m. kovo 16 d. (b. l. 28), ieškovo įstatų 1.6 punkte (b. l. 9) nurodyta, kad bendrovės finansiniai metai yra kalendoriniai metai, įstatų 6.2 punkte (b. l. 16-17) nustatyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtina metinį finansinių ataskaitų rinkinį, vadinasi, ieškovas turėjo perkančiajai organizacijai pateikti paskutinių finansinių metų, t. y. 2010 metų, balansą, kuris buvo patvirtintas visuotiniame akcininkų susirinkime ir pateiktas VĮ Registrų centrui, tuo tarpu ieškovas perkančiajai organizacijai pateikė ne tik 2010 metų balansą, pagal kurio duomenis tiekėjo kritinio likvidumo koeficientas buvo 0,89 (trumpalaikio turto 65 559 357 Lt ir atsargų 7 165 732 Lt skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais 65 532 335 Lt), t. y. mažesnis, negu reikalavo perkančioji organizacija, bet ir balansą už pusę 2011 metų, pagal kurio duomenis tiekėjo kritinio likvidumo koeficientas buvo 1,4, t. y. atitiko viešojo pirkimo Sąlygose nustatytus tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus.

Ieškovas aiškina, jog perkančioji organizacija pernelyg formaliai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, todėl nepagrįstai atmetė tiekėjo UAB ,,Fima“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį kvalifikacijos reikalavimų. Kaip jau buvo minėta, Viešųjų pirkimų įstatymas nustato perkančiosios organizacijos prievolę išsiaiškinti ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.) bei teisę išsiaiškinti kandidatų ir dalyvių ekonominę ir finansinę būklę. Tuo tikslu atsakovas turėjo teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus ir prašyti pateikti vieną ar kelis ekonominę ir finansinę tiekėjo būklę apibūdinančius dokumentus. Kritinis likvidumo koeficientas (Quick Ratio, Acid Test), dar vadinamas skubaus padengimo koeficientu, parodo įmonės sugebėjimą greitai (skubiai) realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus, tam iš trumpalaikio turto yra atimamos atsargos kaip mažai likvidus turtas. Pripažįstama, jog neturėtų būti didelių skirtumų tarp einamojo ir kritinio likvidumo rodiklių. Koeficiento dydis parodo kiek vienas trumpalaikių įsipareigojimų litas dengiamas greitai realizuojamu trumpalaikiu turtu (atėmus atsargas). Vertinant šį rodiklį labai svarbu žinoti, kiek kokybiškai yra įtraukiamos į apskaitą pirkėjų skolos įmonėje. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 18.5 punkte nurodyta, kad rekomenduojama kriterijaus reikšmė – kritinio likvidumo koeficientas ne mažesnis už 0,5, nes žemesnė nei 0,5 reikšmė laikoma nepatenkinama, jeigu rodiklis mažesnis nei 1, įmonės likvidumas žemas, o tarp 1,0 ir 1,5 normalus (Rekomendacijų 18.5 p., www.wikipedia.org.lt ir www.auditum.lt informacija, CPK 179 str. 3 d., 423⁸ str. 1 d.). Rekomendacijose nurodyta, kad koeficientas negali būti mažesnis nei 0,5, tačiau tai nedraudžia perkančiajai organizacijai, siekiančiai kad perkami darbai būtų realiai įvykdyti, nustatyti normalų kritinio likvidumo koeficientą. Be to, nagrinėjamu atveju pirkimo objektas yra informacinių technologijų taikymo centro patalpų techninio projekto parengimas ir rekonstrukcijos darbai, o Lietuvos Respublikos Statistikos departamento skelbiamas finansinės būklės rodiklis pagal įmonių veiklos rūšį yra aukštesnis nei 1 (pavyzdžiui, įmonių, kurių veikla – specializuota statyba, vidutinis kritinio likvidumo koeficientas yra 1,23, įmonių, kurių veikla yra inžinierinių statinių statyba – 1,33), todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo Sąlygose nustatė pernelyg aukštus, dėl to diskriminuojančius atskirus tiekėjus kvalifikacijos reikalavimus. Kadangi ieškovo kritinio likvidumo koeficientas neatitiko atsakovo viešojo pirkimo Sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, perkančioji organizacija pagrįstai priėmė sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, kaip neatitinkantį tiekėjams keliamų minimalių kvalifikacijos reikalavimų.

Ieškovas tai pat įrodinėja, jog perkančioji organizacija privalėjo remtis ne tik 2010 metų balansu, bet ir pateiktu balansu už 2011 metų pirmąjį pusmetį. Teismas šį ieškovo argumentą atmeta, nes sprendžia, jog vertindama tik šio tiekėjo pateiktus naujausius finansinės veiklos rodiklius, perkančioji organizacija pažeistų Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą konkurso dalyvių lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, be to, nepagrįstai ieškovui būtų suteikusi konkurencinį pranašumą kitų kandidatų atžvilgiu, kas būtų traktuojama kaip Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų imperatyvių normų pažeidimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje (civilinė byla UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-295/2005) nurodė, kad pirkimų komisijos sprendimo panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Imperatyviųjų teisės normų pažeidimas vykdant viešuosius pirkimus gali reikštis esminių įstatyme nustatytų principų, dėl kurių buvo pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos, pažeidimą. Taigi sprendimas naikinamas tik tada, jei nustatomi imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, t. y. tiek konkrečių Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų taisyklių, tiek pirkimų, kuriais būtina laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, esminiai pažeidimai.

Teismas sprendžia, jog perkančioji organizacija, atmesdama ieškovo pasiūlymą, kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacijos reikalavimų, nepažeidė viešųjų pirkimų tvarkos bei Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, kadangi Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta viena iš imperatyviųjų įstatymo normų – pareiga perkančiajai organizacijai atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Supaprastintų skelbiamų derybų ,,Duomenų centro rekonstrukcijos techninio projekto parengimo ir rekonstrukcijos darbų pirkimas 2011-03/149“ 46 punkte (b. l. 49). Priešingas Viešųjų pirkimų įstatymo ir pirkimo sąlygų, nustatančių perkančiajai organizacijai pareigą atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, aiškinimas pažeistų imperatyvias teisės normas ir prieštarautų Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintiems skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams.

Tokią praktiką, nagrinėjamu klausimu formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, jog skirtingiems tiekėjams nevienodai aiškinamos ir taikomos viešųjų pirkimų teisės ir pirkimo dokumentų normos, kai po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neatitinkantį pasiūlymą padarytų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, neabejotinai pažeistų Viešųjų pirkimo įstatyme įtvirtintas imperatyvias nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-25/2009).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 423(1) straipsniu, 423 (8) straipsniu, 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Fima“ ieškinį atsakovui Vilniaus universitetui atmesti.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Vilija Mikuckienė