Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-408-935/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-04
Bylos Nr.
1-408-935/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21559-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Civilinis ieškovas
J. S.
Kaltinamasis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-408-935/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21559-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1., 2.1.15.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,nukentėjusiajai ir civiliniai ieškovei J. S.,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., gimęs (duomenys neskelbtini)Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), devynių klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 259 straipsnio 1 dalį 3 MGL dydžio bauda;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį 4 MGL dydžio bauda;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė M. P. paskirta laisvės atėmimas devyniems mėnesiams su 4 MGL dydžio bauda;Vilniaus mieto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, M. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir 4 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuo 2015 m. balandžio 12 d. 21.00 val. iki 2015 m. balandžio 13 d. 03.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), J. S. užmigus, pagrobė nuo stalo J. S. mobiliojo ryšio telefoną Samsung i9300, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su Tele2 SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 312,53 Eur, ir iš minėto buto pasišalino.

Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu M. P. parodė, jog jis telefoną rado prie laiptinės, jo negrobė. Paaiškino, jog jis sutiko J. S. prie PC „Maxima“, kartu nuėjo į parduotuvę nusipirkti išgerti, alkoholį vartojo pas J. S. namuose. Pritrūko alkoholio, todėl dar kartą nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alkoholio, kurį kartu su J. S. vartojo prie jos namų laiptinės. Vėliau jis nuėjo pas savo pažįstamą pasiskolinti 5 Eur. Grįždamas ėjo pro J. S. namą, pamatė stovintį nepilną alaus butelį, tai buvo tas pats butelis, iš kurio buvo geriama anksčiau, šalia gulėjo telefonas. Jis nežinojo, kad tai J. S. telefonas. Telefoną paėmė ir tą pačią dieną ar kitą dieną nunešė jį į lombardą. Įvykis galėjo vykti 2015 m. balandžio 12 d. Su J. S. susitiko apie 17-18 val. Parduotuvėje pirko alkoholinių kokteilių, alaus. Antrą kartą į parduotuvę ėjo apie 21 val., pirko sidrą. Nematė, kad J. S. tą vakarą būtų naudojusi telefonu. Kitą dieną, po to kai jis jau buvo telefoną nunešęs į lombardą, pas jį atvažiavo J. S., pasakė, kad dingo telefonas. Telefonas, kai jį turėjo, neskambėjo, jis pats galimai skambino telefonu. Sužinojęs, kaip atrodo J. S. telefonas, iš karto prisipažino, jog rado telefoną.

Ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad 2015 m. balandžio 12 d. vakare su J. S. vartojo alkoholį. Iš pradžių alkoholį vartojo prie parduotuvės „Maxima“, po to pas J. S. namuose. Paskui jie vėl nuėjo į parduotuvę „Maxima“, nusipirko dar alaus. Grįžę iš parduotuvės „Maxima“ gėrė alkoholį lauke prie J. S. namo laiptinės. Begeriant paskambino draugė ir jis nuėjo pas ją. Jis iš draugės pasiskolino 5 Eur. M. P. teigė, jog ėjo pro J. S. namo laiptinę link autobuso sustojimo ir pamatė, kad ten, kur jie gėrė, yra alaus butelis. Nutarė pažiūrėti, ar butelyje liko alaus. Priėjęs pamatė, kad butelyje yra dar alaus, o šalia gulėjo mobiliojo ryšio telefonas. Telefoną jis pasiėmė. M. P. aiškino, jog jis nežinojo, kad mobilus telefonas priklauso J. S.. Jis nematė, kad rastą telefoną būtų turėjusi J. S.. Rastą telefoną jis pridavė į lombardą, esantį Žemynos g. 18, prekybos centre „Kubas“. Buvo girtas, todėl neprisimena, kada tiksliai pridavė telefoną į lombardą, t. y., ar 2015 m. balandžio 12 d. vakare, ar kitos dienos ryte. 2015 m. balandžio 13 d. jam paskambino J. S. ir paklausė, ar nematė jos telefono Samsung Galaxy. M. P. nurodė, kad tokį telefoną rado ir jį pridavė į lombardą. (b. l. 53, 56)

Teisiamojo posėdžio metu J. S. parodė, jog įvykis vyko 2015 m. balandžio 12 d., tą dieną atsimena gerai. Apie 20 val. ji nuėjo į parduotuvę nusipirkti sidro, ten sutiko pažįstamą M. P., pasiūlė jam kartu išgerti. Nukentėjusioji teigė, jog ji kartu su M. P. nuėjo pas ją į namus ir vartojo alkoholį, gėrė sidro kokteilį, vėliau ji nuėjo miegoti. Apie 3 val. pabudo, M. P. jau nebuvo, nerado telefono. Telefoną pastoviai pasideda ant stalo. Suprato, jog telefoną pavogė M. P., nes išėjo neatsisveikinęs. Suprato, kad jis paėmė telefoną nuo staliuko. Gerai atsimena, jog telefonas buvo ant staliuko prie lovos, kadangi laukė vyro skambučio. Nukentėjusioji nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu pirmosiose apklausose nurodė kitokias įvykio aplinkybes, kadangi bijojo, kad jos vyras sužinos, jog pas ją buvo užėjęs kitas vyras. Po to, kai vyras sužinojo, kad pas ją buvo užėjęs M. P., ji apklausos metu nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji patvirtino, jog po įvykio ji buvo sutikusi M. P., jam pasakė, kad jis iš namų pagrobė telefoną, o jis atsakė, jog telefoną rado, žadėjo atsiimti telefoną iš lombardo. Su M. P. tarėsi, kad jis kas mėnesį mokės po 20 Eur ir atlygins žalą. M. P. jau yra sumokėjęs 20 Eur. Ji su M. P. prie laiptinės tikrai negėrė, kadangi turi savo namus, be to, kaimynai galėtų iškviesti policiją. J. S. teisme parodė, jog civilinį ieškinį reiškia tik dėl žalos patirtos dėl telefono pagrobimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2015 m. balandžio 12 d., apie 21.00 val., nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Taikos g. 1. Su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną Samsung i9300, IMEI (duomenys neskelbtini). Telefone buvo Tele2 Pildyk kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje nusipirko kokteilį ir išėjo iš parduotuvės. Prie kasų buvo žmonių, tačiau į juos neatkreipė dėmesio. Išėjusi iš parduotuvės, prie turėklų sutiko M. P., su kuriuo kalbėjo apie 10 minučių, paskui nuėjo namo. Grįžusi namo, pamatė, kad nėra telefono. Jau buvo apie 22.00 val., todėl į parduotuvę ieškoti telefono nebuvo nuėjusi. Kas galėjo pavogti telefoną, nežino. Telefone įdiegta programa „Anti – Theft“, todėl 2015 m. balandžio 13 d. ryte internete pamatė, kad telefonas buvo Žemynos g. 18. Pavogto telefono vertė 404 Eur. (b. l. 9)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. S. papildomai parodė, kad 2015 m. balandžio 24 d, apie 15.00 val., Šeškinės mikrorajone susitiko pažįstamą M. P., kurio paklausė, ar jis ką nors žino apie jos pavogtą mobilų telefoną. M. P. pasakė, kad rado jos telefoną tą pačią dieną, kai jie buvo susitikę prie parduotuvės ,,Maxima“, esančios Taikos g. 1, Vilniuje. Rastą telefoną užstatė lombarde, esančiame Žemynos g. 18, Vilniuje. J. S. M. P. nurodė, kad rastas telefonas yra jos, dėl telefono vagystės yra parašiusi pareiškimą policijoje. M. P. paprašė atsiimti pareiškimą, žadėjo išpirkti telefoną iš lombardo, tačiau to nepadarė. J. S. buvo įsitikinusi, kad M. P. iš kišenės pavogė jos telefoną. (b. l. 13)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. S. papildomai parodė, kad 2015 m. balandžio 12 d. vakare ji buvo viena namuose ir vartojo alkoholį, išgėrė 2 litrus stipraus sidro kokteilio. Apie 21 val., pritrūkus alkoholio, ji nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Taikos g. 1, Vilniuje. Parduotuvėje nusipirko 2 litrus sidro kokteilio. Išeidama iš parduotuvės, sutiko M. P., kuriam pasiūlė kartu išgerti. M. P. sutiko. Ji jam davė 1,20 Eur, kad jis paimtų dar 1 litrą stipraus sidro kokteilio. Su 3 litrais sidro jie nuėjo pas ją į namus ir kartu gėrė. Grįžusi namo, ji savo mobilaus ryšio telefoną Samsung i9300 su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) padėjo savo kambaryje ant stalo šalia savęs. Nukentėjusioji aiškino, jog išgėrus apie 0,5 litro sidro, ji tapo labai girta, nieko neprisimena, kas toliau buvo. Atsibudusi apie 3.00 val. nakties, pamatė, kad kambaryje nėra M. P. ir jos telefono. Kitos dienos ryte ji skambino į savo telefoną, M. P., tačiau abu telefonai buvo išjungti. Ji suprato, kad telefoną pavogė M. P.. Policijoje 2015 m. balandžio 15 d. parašė pareiškimą dėl pavogto telefono nurodydama melagingas aplinkybes, kad telefoną jai kažkas pavogė iš kišenės parduotuvėje. Praėjus kelioms dienoms po pareiškimo parašymo, tikslios datos ji neprisimena, susitiko su M. P., kuris prisipažino, kad pavogė jos telefoną ir pridavė į lombardą, esantį Žemynos g. 18, Vilniuje. M. P. prašė dėl pavogto telefono nerašyti pareiškimo policijai. M. P. žadėjo atiduoti pinigus už pavogtą telefoną, tačiau telefono negrąžino ir žalos neatlygino. (b. l. 14)

Iš J. S. pareiškimo matyti, kad 2015 m. balandžio 12 d., apie 21.00 val., išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Taikos g. 1. Galimai parduotuvėje prie kasų iš palto kišenės kažkas ištraukė mobilų telefoną Samsung i9300, IMEI (duomenys neskelbtini). Telefono dingimo faktą pastebėjo tik namie. Telefone buvo įstatyta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Telefone buvo įdiegta programėlė „Anti – Theft“. Pasinaudojusi minėta programa nustatė, kad 2015 m. balandžio 13 d. jos telefone jau buvo įdėta kita SIM kortelė, o telefonas veikė parduotuvėje „Kubus“, esančioje Žemynos g. 18. Padaryta 1386,24 Lt žala. (b. l. 3)

Teisme liudytojas A. Ž. parodė, jog M. P. jam yra matytas, jis užstatinėja daiktus lombarde. Liudytojas patvirtino, jog byloje esantis paskolos kvitas buvo užpildytas jo ranka. Asmenys atnešdami daiktus į lombardą ne visuomet atsineša priedus ir dokumentus. Užstatant telefoną nei priedų, nei telefono dokumentų nėra reikalaujama. Asmuo pasirašo, kad daiktą įsigijo teisėtu būdu. Priimant telefoną tikrinama tik tai, ar jis veikia.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad lombardo UAB „DND LT“ IT specialistas R. R. tyrėjui pateikė įkeitimo dokumentų registravimo žurnalo 1 lapą bei lombardo paskolos kvitus, iš kurių matyti, jog M. P. 2015 m. balandžio 13 d. į lombardą, esantį Žemynos g. 18, Vilniuje, atnešė ir užstatė mobiliojo ryšio telefoną Samsung S3 IMEI (duomenys neskelbtini). (b. l. 26-29)

Iš specialisto išvados Nr. 91TPK-PL-399/2015 matyti, kad M. P. dėl narkopriklausomybės ir gyvenimo būdo skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga. (b. l. 81)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad būtent M. P. įgijo nukentėjusiajai J. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Šį faktą patvirtina tiek paties M. P. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek J. S. parodymai, tiek byloje esančiose įkeitimo dokumentų registravimo žurnalo lapo bei lombardo paskolos kvitų kopijose užfiksuoti duomenys.

Ginčas byloje iš esmės kilo tik dėl to, kaip M. P. įgijo J. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Pats M. P. viso proceso metu teigė, jog jis J. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną rado prie namo, kuriame gyvena nukentėjusioji, laiptinės, jis nesuprato, kad telefonas priklauso būtent nukentėjusiajai, todėl šį telefoną paėmė ir vėliau pridavė į lombardą. Vis tik tokią M. P. nurodomą mobiliojo ryšio telefono įgijimo versiją paneigia nukentėjusiosios J. S. parodymai duoti teisme. J. S. teisme tvirtino, jog ji su M. P. alkoholį vartojo jos bute. Ji mobiliojo ryšio telefoną visuomet pasideda ant stalo. Tuo metu, kai su M. P. vartojo alkoholį, mobiliojo ryšio telefoną taip pat buvo pasidėjusi ant stalo, kadangi laukė vyro skambučio. Pavartojusi alkoholio ji užmigo, o pabudusi mobiliojo ryšio telefono neberado. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir 2015 m. rugsėjo 17 d. vykusios apklausos metu. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiosios parodymais. Aptarti nukentėjusiosios parodymai leidžia konstatuoti, jog tuo metu, kai ji su M. P. bute vartojo alkoholį, mobiliojo ryšio telefonas buvo ant stalo, šio telefono dingimo faktą nukentėjusioji pastebėjo tik po to, kai M. P. bute jau nebebuvo. Taigi yra visiškai akivaizdu, jog bute ant stalo gulinčio mobiliojo ryšio telefono negalėjo paimti joks kitas asmuo išskyrus M. P.. Teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad J. S. mobiliojo ryšio telefoną prarado būdama prie namo, kuriame gyvena, laiptinės.

Tiesa, nukentėjusioji tiek savo pareiškime, tiek pirmosiose dviejuose apklausose nurodė kitokias telefono netekimo aplinkybes, tačiau teisme bei apklausos vykusios 2015 m. rugsėjo 17 d. metu ji paaiškino, dėl kokių priežasčių jos parodymai pasikeitė, t. y. pareiškime ir pirmosiose apklausose ji nurodė kitokias aplinkybes, kadangi nenorėjo, jog jos vyras sužinotų, kad pas ją bute buvo kitas vyras, tikrąsias įvykio aplinkybes ji nurodė tik po to, kai jos vyras sužinojo, kad bute buvo M. P.. Nukentėjusiosios nurodomos parodymų pakeitimo priežastys yra logiškos ir suprantamos, todėl teismas konstatuoja, jog parodymų keitimo faktas neleidžia abejoti nukentėjusiosios parodymų duotų teisme bei 2015 m. rugsėjo 17 d. vykusios apklausos metu patikimumu, tuo labiau, jog pareiškime užfiksuoti duomenys ir pirmosiose apklausose nukentėjusiosios duoti parodymai dėl susitikimo su M. P. aplinkybių neatitinka kaltinamojo išdėstytos įvykių versijos, kuri iš dalies sutampa su teisme nukentėjusiosios duotais parodymais.

M. P. teigė, kad jis mobiliojo ryšio telefoną rado prie namo, kuriame gyvena nukentėjusioji, laiptinės, t. y. toje vietoje, kur jis neva anksčiau su nukentėjusiąja vartojo alkoholį. Prie tos vietos priėjo, kadangi pastebėjo nugertą alaus butelį, tai buvo tas pats butelis, iš kurio buvo geriama anksčiau. Šalia šio butelio ir gulėjo telefonas. Vis tik tokie M. P. parodymai kelia abejonių. Pats M. P. teigė, kad su J. S. įvykio dieną į parduotuvę ėjo du kartus, vieną kartą pirko alų bei sidrą, o antrą kartą įsigijo sidro, antrąjį kartą į parduotuvę ėjo, kadangi pritrūko alkoholio. Taigi tokie M. P. teiginiai leidžia konstatuoti, jog pirmo apsipirkimo metu įsigytas alkoholis turėjo būti suvartotas, t. y. prie laiptinės negalėjo likti neišgerto alaus. Jeigu tikėti M. P. versija, prie laiptinės galėjo būti likę tik sidro, t. y. alkoholinio gėrimo, kuris buvo įsigytas antrojo apsipirkimo metu. Čia pastebėtina ir tai, kad nukentėjusioji tvirtino, jog su M. P. vartojo sidrą. M. P. teiginius dėl alkoholio vartojimo prie laiptinės paneigia nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, kad alkoholį ji su M. P. vartojo bute, o prie namo laiptinės alkoholio nevartojo, kadangi turi savo namus, be to, dėl alkoholio vartojimo policiją galėtų iškviesti kaimynai. Nagrinėjamu atveju teismas tiki nuketėjusiosios parodymais, kad alkoholis buvo vartojamas būtent jos bute, o ne lauke prie namo laiptinės, kadangi iš tikrųjų vartoti alkoholį M. P. nurodytoje vietoje nebuvo jokio poreikio, be to, toks elgesys galėjo sukelti nepageidaujamą aplinkinių reakciją. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pats M. P. teisme tvirtino, kad pirmą kartą alkoholį su nukentėjusiąja vartojo bute, todėl net jeigu ir tikėti jo versija, kad jis su nukentėjusiąja buvo nuėjęs nusipirkti dar alkoholio, nėra jokio pagrindo manyti, kad nusipirkus papildomai alkoholio jis buvo geriamas prie laiptinės, kurioje yra butas, kuriame gyvena nukentėjusioji.

Teismo įsitikinimu, faktą, kad M. P. mobiliojo ryšio telefoną pagrobė tuo metu, kai jis buvo J. S. bute, iš dalies patvirtina ir tai, jog J. S. dėl telefono dingimo kreipėsi būtent į M. P., kaip į asmenį, kuris galėtų žinoti telefono dingimo aplinkybes. Aplinkybę, kad nukentėjusioji kreipėsi į M. P. dėl telefono dingimo patvirtina tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusioji.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog byloje yra įrodyta, kad M. P., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), J. S. užmigus pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Samsung i9300.

Iš nukentėjusiosios teisme pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) bei vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijų) matyti, jog J. S. įsigyto telefono vertė yra 1079,10 Lt, kas atitinka 312,53 Eur, todėl konstatuotina, jog M. P. pagrobė būtent tokios vertės svetimą turtą, o ne kaip buvo nurodyta kaltinime 404 Eur vertės turtą. Čia teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog nusikaltimu jai buvo padaryta 1386,24 Lt turtinė žala, ši suma atitinka 401,48 Eur, o ne kaip buvo nurodyta kaltinime 404 Eur.

Teismas nenustatė M. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas M. P. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis) į padarytos turtinės žalos dydį, nedidelė šios žalos dalis yra atlyginta. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad M. P. anksčiau yra teistas, taip pat ir už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, jis yra baustas administracine tvarka, jis šiuo metu nedirba. M. P. VšĮ „Psichikos sveikatos centre buvo konsultuotas priėmimo skyriuje 2011 metais, jam diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą įrašytas nuo 2008 m. balandžio 30 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus (priklausomybės sindromas). Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, M. P. yra skirtina viena iš griežtesnių, tačiau ne pati griežčiausia, Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių, t. y. areštas. Atsižvelgus į M. P. skiriamos bausmės rūšį, jo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, arešto bausmės dydis yra nustatytinas šiek tiek didesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnyje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Nukentėjusioji J. S. baudžiamojo proceso metu prašė atlyginti jai nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Ji nurodė, jog žalą patyrė dėl mobiliojo ryšio telefono pagrobimo, teigė, kad už telefoną sumokėjo 1386,24 Lt (atitinka 401,48 Eur) (tokie teiginiai yra patvirtinti nukentėjusiosios pateiktų dokumentų kopijomis), 20 Eur kaltinamasis jai jau yra grąžinęs. Teisme nekilo jokio ginčo dėl nusikaltimu padarytos žalos dydžio, M. P. teigė, jog atlygins nukentėjusiajai patirtą žalą. Čia pabrėžtina, jog pagrobto mobiliojo ryšio telefono vertė yra 312,53 Eur, tačiau nukentėjusioji už šį telefoną mokėjo 401,48 Eur, todėl konstatuotina, kad būtent tokio dydžio žala jai ir buvo padaryta. Įvertinus aptartas aplinkybes, J. S. civilinis ieškinys yra tenkinamas iš dalies, t. y. jai iš M. P. priteistini 381,48 Eur (iš prašomos priteisti sumos yra atimama sumokėta žalos dalis (401,48 Eur – 20 Eur = 381,48 Eur)) turtinei žalai atlyginti.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti M. P. paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus nuosprendį vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą penkiasdešimt penkioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. P. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

J. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. P. J. S. priteisti 381,48 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis