Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai, kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui, nukentėjusiai S. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirba, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus: 1) 2005 m. gegužės 25 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimas 5 mėn.; 2) 2006 m. birželio 12 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d., - 6 mėn. laisvės apribojimo; 3) 2006 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.-2 epizodai, 254 str. ld., 180 str. 2d., 63 str.l, 4 d., - laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn.; 4) 2008 m. rugsėjo 12 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., - 4 mėn. laisvės apribojimu; 5) 2009 m. liepos 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 284 str. 1 d., 180 str. 1 d., 63 str.l, 2 d. 63 str. 5 d. 1 p. - 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimu; 6) 2009 m. lapkričio 4 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d.-l m. 3 mėn. laisvės apribojimo; 7) 2011 m. balandžio 15 d. Druskininkų m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 63 str. 1, 2 d. 5 d. 1 p.- 4 m. 6 mėn. laisvės apribojimo; 8) 2013-06-05 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 286 str. - 2 m. ir 10 mėn. laisvės atėmimo bausme. LR BK 64 str. 1,3 d. d. tvarka bausmes subendrinti jas dalinai sudedant, prie Vilkaviškio rajono apylinkės teismo naujai paskirtos bausmės pridėti 2011-04-15 Druskininkų rajono apylinkės teismo paskirtos 4 m. ir 6 mėn. 1. a. ir neatliktos 1 metų 9 mėn. ir 13 d. bausmės dalį ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 4 (keturis) metus ir 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, kaltinamas pagal LR BK182 str. l d., 214 str. l d., 215 str. l d., 198¹ str. 1d., 198² str. 1d.,

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. J. apgaulės būdu, veikdamas kartu su kitais nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis taip savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent : 2015 m. balandžio 25 d., apie 13 val. 14 min., iš neteisėtai laikomo mobilaus ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), paskambinus į S. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakius, kad jos banko sąskaitą naudojasi daug žmonių dėl to vykdomas tyrimas, tokiu būdu apgaule išviliojus S. M. elektroninės bankininkystės duomenis, kuriais neteisėtai pasinaudojant tą pačią dieną prisijungus prie SWEDBANK elektroninės bankininkystės per kompiuterinę sistemą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) iš telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), iš S. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 500 € į J. A. banko sąskaitą LT(duomenys neskelbtini), kurią A. J. gavo apgaule, t.y. nurodęs, kad bus pervesti pinigai už telefoną, tokiu būdu A. J. savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus pinigus, padarydamas S. M. turtinę 500 € žalą.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu kaltinamasis A. J. kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 21-me būryje. Pardavinėjo telefoną “Samsung Galaxy”, kurį buvo gavęs už neteisėto „permetimo“ į pataisos namus paėmimą. Kontaktavo su nuteistuoju prisistačiusiu G. Su nurodytu nuteistuoju susipažino vienas per kitą , jis galėjo atlikinėti bausmę 9,10 arba 11 būryje, tačiau dažniausiai nuteistieji savo tikro vardo nenurodo. Sutarė parduoti telefoną už 500 eurų. Nuteistasis prašė banko sąskaitos numerio į kurią galėtu pervesti pinigus. Prieš 1-2 savaites buvo gavęs sąskaitos numerį iš A.. A. skambino iš kito draugo vardu A. numerio, jo pavardę įvardinti atsisako. Sutaręs dėl telefono pardavimo nusiuntė sąskaitos numerį žinute, po to tą pačią dieną, vakare telefoną įdėjo į maišiuką nuleista virve iš kito aukšto. Po to paskambino A. ir pasakė, kad gali nueiti ir paimti pinigus, ji nurodė, kad iš karto negali, vėliau kitas draugas bandė vesti į tą pačią sąskaitą pinigus, tačiau buvo užblokuota, taip pat pinigų nebuvo galima išgryninti ir bankomate, tik tada suprato, kad pinigai gauti apgaulės būdu. Su A. laisvėje nebendravo, jos telefoną gavo iš brolio, kadangi ji yra brolio draugė, broliui sakė, kad sąskaitos reikia, kadangi gauna pinigų už parduotus telefonus, „samagoną“. Pats brolis savo sąskaita negalėjo leisti pasinaudoti, kadangi sakė, jog jam kažkas negerai su antstoliais.

Nukentėjusi S. M. parodė, kad įvykis buvo balandžio mėnesį. Buvo sukrėsta po mamos laidotuvių, kažkas paskambino telefonu, prisistatė saugumo tarnybos darbuotoju iš Vilniaus departamento, nurodė, kad jos sąskaita naudojasi sukčiai, tokiu būdu plaunami pinigai, aiškino, kad nurodytą procesą reikia sustabdyti. Taip pat domėjosi, kodėl neatvyko į departamentą, tada pati paklausė, kodėl neįteikė šaukimo. Pradėjo grasinti įvardindami straipsnius, kad ją gali nuteisti, sakė duoti bankininkystės duomenis. Turėjo abejonių, tačiau kadangi buvo blogos būsenos, padiktavo elektroninės bankininkystės duomenis. Po to kai padiktavo duomenis, supratusi apgaulę, paskambino į banką ir sąskaitą užblokavo. Nuo duomenų padiktavimo iki skambučio į banką praėjo apie 5-10 min., tačiau jos sąskaitoje buvę 500 eurų jau buvo pervesti. Vėliau pinigai grąžinti iš A. sąskaitos. Taip pat buvo bandyta imti paskolas, tačiau to padaryti nepavyko. Telefono numerio iš kurio buvo skambinta neprisimena, tačiau jį nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. perskaičius parodymus ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 4), kad pokalbio su paskambinusiu asmeniu metu jai buvo nurodytas kitas telefono numeris, kuriuo ji perskambino, patvirtino, kad parodymai teisingi. Reiškia 2200 eurų civilinį ieškinį. Padaryta 200 eurų turinė žala, kadangi po įvykio blogai jautėsi pirko vaistus, taip pat dėl kilusių rūpesčių, važinėjimo į policijos įstaigą reikėjo pirkti degalus. Po įvykio buvo dar labiau sugniuždyta, naktimis blogai miegojo, todėl patyrė neturtinę žalą. Dėl patirtos turtinės žalos kvitų nėra išsaugojusi, dėl vykimo į tyrimo įstaigą, neprašė atlyginti išlaidų.

Liudytoja J. A. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyro brolis. Su juo bendravo kelis kartus telefonu. A. J. paskambino norėdamas susipažinti kaip su brolio žmona. Iš kokio telefono numerio skambino bei ar visada skambindavo iš to paties neprisimena. Kartą paskambinęs prašė leisti pasinaudoti sąskaita, aiškino, kad pardavė ar nori pirkti telefoną . Sąskaitos numerį davė. Į sąskaitą buvo pervesti pinigai, kad pervesti pinigai pasakė paskambinęs pats A. J., pasitikrinus matė, kad pervesti 500 eurų. Tą pačią dieną turėjo pinigus išgryninti ir perduoti į sutartą vietą atvažiavusiam asmeniui. Būdama banke sužinojo, kad pinigai gauti apgaule, jos buvo klausiama ar padaryti grąžinimą ar kviesti policiją. Pinigus grąžino. Po to paskambinus A. J. pasakė, kad sąskaitoje „nešvarūs“ pinigai, tuo su juo bendravimas ir baigėsi.

Liudytojas R. J. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis. Su juo bendravęs dėl banko sąskaitų. Brolis aiškino, kad banko sąskaitų reikia dėl parduodamų ar perkamų telefonų. Sąskaitos numerį davė, po to bendravo su kaltinamojo draugu. Vėliau buvo apklausiamas dėl į sąskaitą papuolusių pinigų kaip suprato dėl apgaule parduodamų automobilių. Brolis taip pat prašė J. A. telefono numerio, sakė nori susipažinti kaip su jo drauge. Vėliau sužinojo, kad J. A. jam nežinant kaltinamajam davė savo sąskaitos numerį. Apie tai sužinojo tik po pinigų pervedimo, liepė pinigus grąžinti.

S. M. banko sąskaitos išrašu bei pateikta informacija apie prisijungimų prie nukentėjusios sąskaitos laiką, matyti, kad 2015-04-25 500 € buvo pervesti į J. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13) pervedimas atliktas prie sąskaitos prisijungus 2015 04 25 13 val. 58 min. , jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (b.l.14) .

Raštu dėl informacijos pateikimo, nustatyta, jog IP adresas (duomenys neskelbtini) priklausė galutiniam vartotojui, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 17).

Telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais buvo skambinta nukentėjusiajai išklotinėmis, nustatyta, kad nukentėjusios naudojamu telefono numeriu bei telefono numeriu (duomenys neskelbtini) bendrauta 2015 04 25 13 val. 14 min. pokalbis truko 405 s. 13 val. 48 min. pokalbis truko 218 s., 14 val. 19 min. pokalbis truko 24 s., 15 val. 12 min. pokalbio trukmė 708 s., naudojantis minėtais numeriais bendrauta ir su J. A., be to J. A. skambinta naudojantis telefonu (duomenys neskelbtini), 2015 04 25 13 val. 57 min.. Minėtų numerių IMSI kontrole nustatyta, kad SIM kortelės su minėtais numeriais buvo dėtos į tą patį telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (b.l. 21-37, 38, 41).

Kaltinamasis A. J. parodydamas iš esmės pripažino dalį faktinių aplinkybių dėl savo veiksmų, tačiau kaltinimus neigė nepripažindamas subjektyvaus požymio, kaltės buvimo veiksmuose. Neneigė, kad atliko dalį objektyviosios pusės veiksmų, tai yra susitarė dėl banko sąskaitos, ją perdavė kitam nuteistajam, tačiau neigė tyčios buvimą aiškindamas, kad tuo metu nesuvokė, jog sąskaita bus panaudota neteisėtai panaudojant svetimus mokėjimo priemonių, jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, aiškino, kad apie tokį duomenų įgijimą visiškai nieko nežinojo, aiškino, kad į jo gautą J. A. sąskaitą, turėjo būti pervesti pinigai už neteisėtai parduotą mobilaus ryšio telefoną.

Teismas tokį kaltinamojo aiškinimą vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, juo nesivadovauja, jis paneigtas visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Subjektyvių nusikaltimo sudėties požymių buvimas negali būti nustatomas byloje objektyviai kaip tai galima padaryti su objektyviais nusikaltimo sudėties požymiais. Kaltininko tyčios turinį teismas nustato remdamasis objektyviomis veikos darymo aplinkybėmis. Faktines aplinkybes nustato leistinais ir ištirtais įrodymais surinktais byloje. Kaip matyti išdėstytais bylos įrodymais. A. J. su J. A. bendravo tą pačią dieną ir laikotarpiu kuomet skambinta nukentėjusiai bei apgaule gauti jos elektroninės bankininkystės duomenys. Išdėstytais įrodymais nustatyta, kad nuo kontakto su nukentėjusia iki pinigų pervedimo į A. J. gautą J. A. banko sąskaitą praėjo visiškai nedidelis laiko tarpas. Be to kaip matyti iš banko pateiktos informacijos(b.l. 14) bei telefono numerių išklotinės, tuo pačiu telefonu bendrauta tiek su J. A., tiek su nukentėjusia, be to J. A. skambinta 2015 04 25 13 val. 57 min., o pervedimas iš nukentėjusios sąskaitos atliktas 2015 04 25 13 val. 58 min.. , gretinat šiuos nustatytus duomenis su liudytojos J. A. parodymais, neabejotina, kad kaltinamojo veiksmų laikas bendraujant su J. A. bei aiškinant apie pinigų pervedimą, sutampa su nenustatytų asmenų veiksmais nukentėjusios atžvilgiu bei neteisėtu jos mokėjimo ir tapatybės duomenų įgijimu ir naudojimu, kas neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis veikė pasiskirsčius vaidmenimis ir suderintai, su nenustatytais asmenimis esančiais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Aukščiau nurodytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis suprato, kokiu tikslu reikalinga liudytojos J. A. sąskaita, žinojo, kad sąskaita būtina neteisėtai panaudojant svetimas mokėjimo priemones bei naudotojo tapatybės duomenis į ją pervedant pinigus, nuo nusikalstamų veiksmų pradžios veikė suderintai su kitais nenustatytais asmenimis jo veiksmai buvo būtina sąlyga ir reikšmingi apgaule įgyjant svetimus pinigus, įgyjant ir naudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Byloje asmenys, su kuriais bendrai veikė kaltinamieji nenustatyti, tačiau apie jų pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Iš byloje surinktų duomenų seka, kad tai buvo asmuo, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) PN, t. y. jau sulaukęs amžiau, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė bei pakaltinamas. Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamojo nustatyti veiksmai, kuriais jis prisidėjo prie nusikalstamų veikų, objektyviosios pusės požymių įgyvendinimo pasireiškė tuo, kad jis surado asmenį, kuris leistų pasinaudoti jo banko sąskaita pinigams pervesti ir paimti, betarpiškai nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu derino pinigų į sąskaitą pervedimą bei galimybę juos išgryninti.

Nurodytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis A. J. suprato, jog veikdamas bendrai su įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasiskirsčius vaidmenimis, kiekvienam atliekant jam priskirtą vaidmenį, neteistai įgyja ir naudojasi apgaulės būdu įgytais nukentėjusios elektroninės bankininkystės duomenimis, neteisėtai prisijungia prie nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės sąskaitų ir atlieka finansines operacijas, taip panaudodami apgaulę užvaldo svetimus pinigus. Visi bendrininkai atsako už bendrą nusikalstamą veiką, nors jie atliko tik dalį objektyviosios pusės požymių. Kaltinamojo veikos atitinka ir teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 214 str. 1d. 215 str. 1d., BK 182 str. 1d..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. J. veikos dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų įgijimo, panaudojimo ir finansinių operacijų inicijavimo bei atlikimo buvo kvalifikuota pagal BK 198¹ str. 1 d. ir 215 str. 1 d. ir 198² str. 1 d. 214 str. 1d.. Kvalifikuojant veikas pagal BK 198¹ str. 1 d. 215 str. 1 d., bei 198² str. 1 d. 214 str. 1d.. reiktų konstatuoti, jog šios veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, nes idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose ir kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų veikų neapima. Kaltinamojo A. J. veika, kvalifikuota pagal BK 198¹ str. 1 d., yra veikos, kvalifikuotos pagal BK 215 str. 1 d., sudėtinė dalis, o veika kvalifikuota pagal BIK 198² str. 1d. yra veikos kvalifikuotos pagal BK 214 str. 1d. sudėtinė dalis. BK 215 str. 1 d. 214 str. 1d. numatytų veikų objektyvioji pusė nagrinėjamu atveju pasireiškia veiksmų visuma. Informacinės sistemos apsaugos priemonės – techninė arba programinė įranga, skirta apsaugoti informacinę sistemą nuo įvairaus pobūdžio pažeidimų. Prisijungimas pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones bus tuo atveju, kai priėjimas prie informacinės sistemos resursų yra gaunamas apeinant informacinės sistemos saugumo politikos nustatytas procedūras ir procesus. Toks pažeidimas gali būti tiek procedūrinio, tiek techninio pobūdžio, iš jų prisistatant kitu vartotoju, naudojant ne savo slaptažodį ir pan. Akivaizdu, kad neteisėtai inicijuoti ar atlikti bent vieną finansinę operaciją, neteisėtai panaudojant bent vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, šioje byloje nagrinėjamais atvejais buvo galima tik neteisėtai įgijus, duomenis ir prisijungiant prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones – panaudojant neteisėtai gautus nukentėjusio prisijungimo prie banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis. Taigi šiuo atveju kvalifikuojant atliktas veikas, konstatuotina ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 215 str. 1 d., o dalis – BK 198¹ str. 1 d. bei analogiškai BK 214 str. 1d. ir BK 198² str. 1 d.. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. BK 215 str. 1 d. ir 214 str. 1d. nustatytos griežtesnės sankcijos ir yra pavojingesnės veikos, todėl kaltinamojo A. J. veikos turi būti kvalifikuotos tik pagal BK 215 str. 1d. ir 214 str. 1d.. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo A. J. nusikalstama veika iš BK 198¹ str. 1 d. ir 215 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK 215 str. 1d., iš BK 214 str. 1d. 198² str. 1d. perkvalifikuojama į BK 214 str. 1d..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis A. J. teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui vėl padarė tyčinius nusikaltimus. Toks asmuo yra recidyvistas ( LR BK 27 str. 1d. ). Nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, baustas už nustatytos tvarkos reikalavimų pažeidimus. Įndividualizavus kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, įvertinus vaidmenį bendroje veikoje, sprendžia, kad jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės artimos sankcijų vidurkiams.

S. M. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai. Civilinė ieškovė pareikštu ieškiniu(1t. b.l. 9) prašė priteisti iš kaltinamojo 200 eurus turtinę žalą, kurią kaip nurodė sudaro išlaidos kurui dėl vykimo į tyrimo įstaigas, taip pat vaistams dėl patirto streso išleistos lėšos. Taip pat 2000 eurų neturtinę žalą. Baudžiamojoje byloje gali būti reiškiamas ieškinys dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarytai žalai atlyginti(BPK 109 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tam, kad turtinė žala būtų atlyginta, jos dydis turi būti įrodytas. Iš nukentėjusios civilinio ieškinio matyti, kad ji prašo priteisti išlaidas vaistams, bei išlaidas kurui dėl vykimo į banką, policijos įstaigą, tačiau savo reikalavimo nepagrindžia jokiais įrodymais. Prie civilinio ieškinio nėra pridėta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji patyrė 200 eurų išlaidas. Neabejotinai nustatyta, jog S. M. ne kartą vyko į ikiteisminio tyrimo įstaigą, į prokuratūrą ir į teismą, tačiau šis faktas, pats savaime, nėra pagrindas priteisti išlaidas, turėtas vykstant į minėtas įstaigas. Pagal LR BK 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti, pripažįstami proceso išlaidomis. LR BPK 104 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad minėtos išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šias išlaidas pripažinus proceso išlaidomis jos, vadovaujantis LR BPK 105 straipsnio 1 dalimi, gali būti išieškomos iš kaltu pripažinto asmens valstybės naudai.

Iš minėtų normų analizės seka išvada, kad išlaidos, atsiradusios dėl vykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą nelaikytinos jas patyrusio asmens turtine žala. Asmuo, turėjęs išlaidų dėl vykimo į minėtas institucijas, turi teisę teikti prašymą šioms institucijoms dėl patirtų išlaidų, susijusių su kelione, atlyginimo. Institucijai ar įstaigai atlyginus šias išlaidas jas patyrusiam asmeniui, atsiranda teisė šias išlaidas išieškoti iš kalto asmens valstybės naudai.

Dėl išvardintų aplinkybių civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl negali būti priteistinas..

Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusios atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika, naudota apgaulė, ji patyrė nepatogumus dėl naudojimosi jos asmens duomenimis bei asmeninio pobūdžio informacija, be to veika vykdyta ir naudojantis jos emocine būkle dėl netekties, todėl yra pagrindas tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo kaltės laipsnį nusikalstamoje veikoje, į nukentėjusios nurodytas aplinkybes dėl patirto streso, siekdamas užtikrinti interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad nukentėjusios nurodytas neturtinės žalos dydis ne visiškai atitinka protingumo kriterijus, civilinis ieškinys tenkintinas dalinai iš kaltinamojo priteisiant 800 eurų padarytos neturtinės žalos nukentėjusios naudai( CK 6.250 str.).

Kaltinamajam A. J. BPK 51 str. 2 d. pagrindu buvo paskirtas gynėjas. Byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas privalomai, siekiant užtikrinti jam garantuojamą teisę į tinkamą gynybą, ši teisė negali būti ribojama. Duomenų, kad kaltinamojo turtinė padėtis būtų pakankama pasikviesti gynėją pačiam, nėra. Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Bausmės skirtinos pagal BK 215 str. 1d. 182 str, 1d. bendrintinos apėmimo būdu BK 63 str. 5d. 1p. pagrindu, kadangi nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 182 str. 1 d. ir nuteisti 2 ( dvejiems) metams laisvės atėmimo, pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 215 str.1 d. ir nuteisti jį 3(trejiems) metams ir 3(trejiems) mėnesiams laisvės atėmimo, pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 214 str. 1d. ir nuteisti jį 3(trejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4d. 5d. 1p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę A. J. paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams ir 6(šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1d. 3d. prie paskirtos bausmės pridėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 06 05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę A. J. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6(šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2015-12-22. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti suėmimą.

S. M. (gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai priteisti jos naudai 800 eurų neturtinės žalos iš A. J..

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o A. J. nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.