- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- 1S-1138-175/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00173-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- J. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. (J. K.) skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
J. K. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, nuteistas laisvės atėmimu 8 metams 1 mėnesiui. Bausmės pradžia – 2012 m. gegužės 29 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 29 d. Komisijos 2016 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalį. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatavęs, kad nenustatyta nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistasis R. K. skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad, pasak teismo, komisijos nurodytos aplinkybės, kad jis yra penkis kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, aktyvų mokymąsi, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nes taip elgtis pataisos įstaigoje privalo kiekvienas nuteistasis. Tačiau toks vertinimas, pasak nuteistojo, yra neteisingas. Nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas taikomas neatsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą. Todėl teismo nutartyje nurodytas motyvas, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą, dėl to negali būti paleistas lygtinai, nei įstatymo, nei aplinkybių visumos prasme neatitinka tikrovės, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pozicija dėl nusikaltimo (kaltės nepripažinimas) jau buvo įvertinta teismo skiriant bausmę, todėl taip pat negali būti motyvas netaikyti lygtinio paleidimo. Pasak J. K., komisijos nutarime nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad jis stengiasi pasitaisyti, tačiau teismas į šias aplinkybes, esminius komisijos argumentus visiškai neatsižvelgė, į juos nesigilino ir jų neanalizavo. Priešingai, teismas visiškai formaliai ir deklaratyviai nurodė, kad komisijos nutarime nėra nurodyti ir tinkamai įvertinti nuteistojo riziką mažinantys veiksniai, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pats teismas tokių veiksnių nutartyje taip pat nenurodė. Ne visi nuteistieji pataisos įstaigoje yra skatinami, mokosi, elgiasi nepriekaištingai, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir bausmę atlieka lengviausios grupės sąlygomis, todėl teismo teiginys, kad taip turi elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nėra pagrindas išvadai apie nuteistojo pasitaisymą, prieštarauja logikai. Teismo išvada, kad nuteistasis atitinka tik formalias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau to nepakanka ir lygtinis paleidimas negali būti taikomas, yra teisiškai nepagrįsta ir neteisėta. Skunde taip pat teigiama, kad teismas visiškai nesigilino į lygtinio paleidimo sąlygų turinį ir esmę. Nuteistasis J. K. nurodo, kad yra atlikęs daugiau, kaip pusę paskirtos bausmės, todėl įstatymų leidėjas numato galimybę taikyti lygtinį paleidimą. Bausmės atlikimo metu skatintas už nepriekaištingą elgesį, mokymąsi, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama ne kartą ir vertinimo rezultatai gerėja, rizika mažėja. Taip pat nebuvo įvertinta, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Didelę įtaką elgesiui daro glaudūs ryšiai su šeima. Nuteistasis yra vedęs, auga du nepilnamečiai vaikai, su šeima palaiko artimus ryšius, bendrauja. Į auklėjamojo pobūdžio priemones reaguoja teigiamai, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Visos šios aplinkybės, pasak nuteistojo, sudaro pagrindą patvirtinti komisijos nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Atsiliepime į nuteistojo J. K. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį. Nuteistojo J. K. skundas atmetamas.
Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priimtas sprendimas atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, yra pagrįstas, motyvuotas, išvados paremtos visapusiškus aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, vertinimu. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė (58 balai iš 168 galimų), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš kurios sprendžiama, ar nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Nuteistasis skunde tvirtina, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, tačiau su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat ir paties nuteistojo J. K. skunde nurodyta nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (penkis kartus skatintas, mokėsi, įgijo specialybę, palaiko ryšius su artimaisiais), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.Remiantis socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis J. K. dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, už tai buvo skatintas, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje, kuri kiekvienam nuteistajam yra privaloma, šiuo konkrečiu atveju nerodo akivaizdžios J. K. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, nėra aišku, kokiose konkrečiose programose, skirtose mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir kriminogeninius veiksnius, nuteistasis dalyvavo, kokią įtaką dalyvavimas šiose programose turėjo pozityviems nuteistojo mąstymo, elgesio pokyčiams. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 69 balų sumažėjo iki 58 balų, rizika išlieka vidutinė. Be to, po daugiau nei pusės laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, nuteistojo požiūris į save, problemų atpažinimo sunkumai, nelankstus požiūris, vertybinės nuostatos, galintys lemti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį lygtinio paleidimo laikotarpiu. Ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys, kuris yra statiškas, tačiau pagal OASys šis veiksnys sudaro 20 balų iš nustatytų 58 balų. Taigi, 38 balai šiuo atveju yra kintami, t. y. gali būti mažinami nuteistojo pastangomis bausmės atlikimo metu elgtis nepriekaištingai. Šiuo aspektu pažymima, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas už grubų pažeidimą – alkoholio vartojimą. Nors nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistasis pažeidimą padarė praėjus dviems metams nuo bausmės atlikimo pradžios, kai jam neabejotinai buvo žinoma pataisos įstaigoje nustatyta tvarka, nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir nesudaro pagrindo jo elgesį laikyti nepriekaištingu. Pagrįstų abejonių dėl sėkmingo nuteistojo J. K. pataisos proceso kelia nuteistojo mąstymo ir požiūrio aspektai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, kalbėdamas apie savo nusikalstamą elgesį, kai kuriais atvejais jį pateisina. Nors supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, nevengia praplėsti atsakomybės ribų, o taisyklių laikytis atsižvelgiant į asmeninį interesą. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis savo nusikalstamo elgesio kritiškai nevertina, savo nuostatas koreguoja priklausomai nuo to, ar tokia korekcija bus palanki jam asmeniškai. Be to, socialinio tyrimo išvadoje vertinant nuteistojo mąstymo pokyčius nurodyta, kad nuteistasis iš viso neigia turintis problemų, nors pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad problemine sritimi galėtų būti laikomos su alkoholiu susijusios problemos. Nuteistasis pataisos namuose baustas už alkoholio vartojimą, pats pripažino turėjęs administracinių nuobaudų už vairavimą išgėrus, buvo apsinuodijęs alkoholiu. Nesugebėjimas atpažinti problemines sritis, taip pat gebėjimo suprasti savo paties požiūrio ir kitų asmenų situacijos vertinimo skirtumus sunkumai, itin kategoriška nuomonė, perdėtas pasitikėjimas savimi, pernelyg didelis susirūpinimas dėl trumpalaikių sąnaudų ir naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose neturėjo reikšmingos įtakos nuteistojo pozityviems mąstymo ir elgesio pokyčiams, o taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui. Teigiamos nuteistojo elgesį charakterizuojančios aplinkybės buvo įvertintos atliekant bausmę, nuteistasis 2016 m. birželio 27 d. iš paprastosios grupės perkeltas į lengvąją grupę, tačiau jos nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo jau šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą pagrįstai tikintis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Aptartų aplinkybių pagrindu kolegija sprendžia, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. K. (J. K.) apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.