- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-17
- Bylos Nr.
- I-3884-602/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Uždarosios akcinės bendrovės „Kvadro Vilnius“
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės „Kvadro Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Kvadro Vilnius“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
UAB „Kvadro Vilnius“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Tarnyba) 2008 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 3K08/124 taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (b.l. 3-7).
Pareiškėjas nurodė, jog nutarime konstatuota, jog bendrovė nepateikė Tarnybai 2008 m. gegužės 8 d. Prekių atsakingo saugojimo akte prie 2008 m. gegužės 8 d. Tikrinimo protokolo nurodyto alkoholinio gėrimo įsigijimo dokumentų. Pareiškėjo nuomone, toks Tarnybos teiginys neatitinka tikrovės ir faktinių bylos aplinkybių. 2008 m. gegužės 8 d. Tikrinimo protokole tikrinime dalyvavusi G. K. aiškiai išreiškė savo poziciją nurodydama, jog ieškos sąskaitos faktūros rastai degtinei ir pateiks Tarnybai. Remiantis Alkoholio kontrolės įstatymu, dokumentai gali būti pateikiami ir vėliau. Pareiškėjo teigimu, reikalinga PVM sąskaita faktūra Tarnybai buvo pateikta 2008 m. gegužės 13 d., o pakartotinai Tarnybai pateikta su 2008 m. gegužės 21 d. paaiškinimu. Tai, kad bendrovės darbuotoja, tikrinimo metu nenurodė, jog jos nurodymu buvo pirkta degtinė reprezentacinėms reikmėms, pareiškėjo nuomone, nereiškia, jog PVM sąskaita faktūra išrašyta po patikrinimo. Pažymėjo, kad bendrovės kaltė dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo nėra įrodyta, Tarnyba nutarime remiasi tik prielaidomis ir spėliojimais. Tarnyba patikrino T. K. įmonę, iš kurios buvo pirkti alkoholiniai gėrimai reprezentacinėms reikmėms ir nenustatė fakto, kad PVM sąskaita faktūra būtų buvusi išrašyta po patikrinimo. Alkoholinio gėrimo butelis pirktas reprezentacinėms reikmėms, 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje TKSP Nr. 0072 yra žyma ,,reprezentacinėms reikmėms“, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 4-175 patvirtintų Alkoholinių gėrimų realizavimo juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių reprezentacinėms reikmėms taisyklių 5 punktas, todėl, pareiškėjo nuomone, nepagrįstas Tarnybos skundžiamame nutarime nurodytas teiginys, jog šis dokumentas neįrodo alkoholinio gėrimo įsigijimo. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos nurodyti motyvai, jog šioje PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta alkoholinio gėrimo talpa, partijos ženklas, nepateikta atitikties deklaracija, todėl negalima nustatyti alkoholinio gėrimo tapatumo, yra nepagrįsti, netaikytini perkant alkoholinius gėrimus reprezentacinėms reikmėms. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklės netaikytinos. Tarnyba taip pat nepagrįstai nurodė, kad 2008 m. gegužės 7 d. kasos kvite Nr. 0029191 nenurodyti pirkėjo rekvizitai bei prekių siuntos rekvizitai. Toks Tarnybos motyvas nepagrįstas jokiais teisės aktais. Šiuo atveju kasos kvite yra visi privalomi kasos kvito rekvizitai ir joks teisės aktas nenustato, jog kasos kvite nurodomi pirkėjo rekvizitai ir alkoholinių gėrimų identifikavimo duomenys.
Pažymėjo, kad joks teisės aktas nenustato draudimo alkoholinius gėrimus, įsigytus reprezentacinėms reikmėms, laikyti vienoje ar kitoje vietoje, be to, Tarnyba nenustatė fakto, kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas fiziniams asmenims. Dėl kito pažeidimo pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. gegužės 14 d. gavo Tarnybos pranešimą, kuriame nurodyta, jog bendrovės padarytas pažeidimas nurodytas 2008 m. gegužės 13 d. protokole Nr. 98. Prie šio pranešimo pridėtas 2008 m. gegužės 14 d. protokolas Nr. 98. Pažymėjo, kad bendrovė negavo 2008 m. gegužės 13 d. protokolo Nr. 98, todėl pažeistos bendrovės procesinės teisės, skundžiamame nutarime Tarnyba remiasi procesiniu dokumentu, kurio bendrovė neturi ir net nežino, kuo yra kaltinama, tuo suvaržyta teisė į gynybą. Paaiškino, kad bendrovė iš didmeninės prekybos sandėlio pervežė alkoholinius gėrimus – alų, į jai priklausančią mažmeninę alkoholinių gėrimų prekybos vietą su prekių transportavimo dokumentais – krovinio važtaraščiais. Bendrovė pateikė Tarnybai krovinio važtaraščius bei alaus įsigijimo dokumentus. Pažymėjo, kad Invoice 28Ee10 buvo pateiktas Tarnybos darbuotojams tikrinimo metu 2008 m. gegužės 8 d., ir tai užfiksuota 2008 m. gegužės 8 d. Faktų fiksavimo akte, taip pat šis prekių įsigijimo dokumentas buvo pridėtas ir prie 2008 m. gegužės 14 . protokolo, tokia aplinkybė nurodyta prie šio protokolo priedų. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos motyvas, jog bendrovės pateikti dokumentai nevertinami, nes negali pagrįsti alkoholinių gėrimų įsigijimo į Tarnybos tikrintą vietą, yra nesuprantamas. Pareiškėjo teigimu, šie dokumentai įrodo alkoholinių gėrimų įsigijimą į didmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais sandėlį. Paaiškino, kad bendrovė pateikė Tarnybai 2008 m. balandžio 18 d. krovinio važtaraštį Nr. PR_VID_PA00000276 ir 2008-04-24 krovinio važtaraštį Nr. PR_VID_PA00000280. Pareiškėjo nuomone, vien tai, kad juose nėra nurodyta krovinio pakrovimo data ir laikas, krovinio iškrovimo data ir laikas, transporto priemonės markė ir numeris, negali paneigti alaus gabenimo iš bendrovės didmeninės prekybos sandėlio į bendrovei priklausančią mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vietą. Krovinio važtaraščiuose nurodyta, jog alus įvežtas pagal įsigijimo dokumentus 28Ee23 ir 28Ee24, tačiau šis alus buvo įvežtas pagal įsigijimo dokumentus 27Ee23, 27Ee24, dėl rašymo apsirikimo klaidos dokumentų numeriai buvo įrašyti neteisingai. Pažymėjo, kad Tarnyba surašė du procesinius dokumentus – 2008 m. gegužės 8 d. Tikrinimo protokolą Nr. 127 ir 2008 m. gegužės 14 d. protokolą Nr. 98. Tarnyba nėra viešai paskelbusi jos surašomų procesinių dokumentų formų, tvarkos ir pan., todėl, pareiškėjo nuomone, kyla objektyvumo problema.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 66-72). Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo pateikta 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita faktūra, 2008 m. gegužės 7 d. kasos kvitas neįrodo alkoholinio gėrimo, rasto tikrinimo metu įmonės restorano bare, įsigijimo, nes 2008 m. gegužės 7 d. kasos kvite nenurodyti pirkėjo rekvizitai – pirkėjo pavadinimas, kodas, buveinė, nei prekių siuntos identifikavimo rekvizitai – produkto kiekis talpykloje, partijos ženklas ir kt. Pagal pateiktą 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitą faktūrą taip pat negalima nustatyti minėtame dokumente nurodyto ir faktiškai rasto alkoholinio gėrimo tapatumo. Pareiškėjas tikrinimo metu nepateikė rasto alkoholinio gėrimo atitiktį patvirtinančio dokumento, todėl rasto alkoholinio gėrimo neįmanoma susieti su minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodytu alkoholiniu gėrimu. Pateiktoje Tarnybai PVM sąskaitoje faktūroje yra įrašas apie prekių paskirtį - ,,reprezentacinėms reikmėms“, o tikrinimo metu alkoholinis gėrimas buvo rastas pradėtas pilstyti viešojo maitinimo įmonėje – restorano bare, t. y. buvo laikomas turint tikslą parduoti fiziniams asmenims. Nurodė, kad remiantis 2008 m. gegužės 8 d. tikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma, Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pažeidimas neinkriminuotinas. Pažymėjo, kad pareiškėjo teigimu, reprezentacinėms reikmėms jis pirko vieną butelį degtinės, vieną butelį giros ir ledų porciją. Atsakovo nuomone, toks paaiškinimas nėra logiškas ir tikroviškas. Nurodė, kad patikrinus T. K. individualią įmonę, nustatyta, kad 2008 m. gegužės 7 d. kasos kvitas buvo anuliuotas. Pažymėjo, kad pareiškėjas atsakomybės mėgina išvengti teigdamas, jog restorane dirbo nauja vadovė, todėl pirmą savo darbo dieną dėl nežinojimo ir padarė pažeidimą, tačiau, atsakovo teigimu, nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. 2008 m. gegužės 8 d. Tarnybos darbuotojų patikrinimo metu rastam buteliui restorano vadovė dokumentų nepateikė, nenurodė, kad butelis pirktas jos pavedimu reprezentacinėms reikmėms, todėl, atsakovo nuomone, įmonė apgaule siekia išvengti atsakomybės. Nurodė, kad pareiškėjas gavo Tarnybos 2008 m. gegužės 14 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 dalie 2 punktą, kokiu būdu ir kuo remiantis nustatytas pažeidimas. Prie 2008 m. gegužės 14 d. pranešimo priedų nurodytas 2008 m. gegužės 14 d. protokolas, kuris kartu su pranešimu buvo įteiktas pareiškėjui. Todėl pareiškėjo teisės nebuvo suvaržytos. Iš tarnybos surinktos medžiagos nustatyta, kad įmonės restorano baro pirmame ir antrame aukštuose buvo parduodamas tam tikrų rūšių alus, kuriam nepateikti juridinę galią turintys privalomi tu gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Šie alkoholiniai gėrimai pareiškėjo pateiktuose 2008 m. balandžio 18 d. ir 2008 m. balandžio 24 d. krovinio važtaraščiuose nenurodyti. Iš minėtų važtaraščių neįmanoma nustatyti, kokio išpilstymo, kokio stiprumo ir kokio partijos ženklo alus buvo gabentas. Be to, Tarnyba konstatavo, kad įmonės pateikti važtaraščiai negali patvirtinti tikrinimo metu rasto alaus pristatymo į (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadangi juose nenurodytas krovinio pakrovimo data ir laikas, krovinio iškrovimo data ir laikas, transporto priemonės markė ir valstybinis numeris. Atsakovo nuomone, pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus neįmanoma nustatyti, koks būtent alus, iš kur ir kaip atsirado mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje, (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjo argumentas, kad neįrodytas alaus pilstymo faktas, atsakovo nuomone, atmestinas kaip nepagrįstas. Paaiškino, kad Tarnybos Tikrinimo protokolas surašomas įmonės patikrinimo metu nustačius Alkoholio kontrolės ar Tabako kontrolės įstatymų pažeidimą, o Protokolas surašomas surinkus visą medžiagą, kurios pakanka pažeidimui nustatyti pačioje Tarnyboje. Nurodė, kad procesiniams dokumentams keliami reikalavimai nustatyti pačiame Alkoholio kontrolės įstatyme. Pažymėjo, kad Tarnybos procesinių dokumentų registracijos žurnalas yra viešai neskelbiamas, siekiant užtikrinti ūkio subjektų duomenų apsaugą ir Tarnybos atliekamų funkcijų efektyvumą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kvadro Vilnius“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (2008 m. balandžio 18 d. redakcija Nr. I- 857) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad draudžiama Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turi licenciją verstis didmenine ir mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (b.l. 78-79). Pareiškėjas nubaustas už tokius pažeidimus: neteisėtą vieno butelio 0,5 l, 40 proc. stiprumo degtinės ,,Lietuviška degtinė. Originali“ pareiškėjui priklausančiame restorane pardavimą ir kelių skirtingų rūšių alaus pardavimą, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.
Tarnybos pareigūnų atlikto patikrinimo metu rastai degtinei ,,Lietuviška degtinė. Originali“ reikalingi įsigijimo arba gabenimo dokumentai pateikti nebuvo. Tai patvirtina 2008 m. gegužės 8 d. Tikrinimo protokole Nr. 127 esantis G. K. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad sąskaitos faktūros bus ieškoma ir ji bus pateikta Tarnybai jos nustatytu laiku (b.l. 79). Tarnyba nustatė terminą iki 2008 m. gegužės 12 d. pateikti reikalingus dokumentus (b.l. 79). Nustatyta, kad 2008 m. gegužės 23 d. Tarnyboje gautas pareiškėjo raštas ,,Dėl 2008-05-08 Tikrinimo protokolo Nr. 127“ (b.l. 83), kuriame nurodyta, kad rastas butelis degtinės buvo įsigytas pagal 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitą faktūrą TKSP Nr. 0072 ir kasos kvitą Nr. 29191 iš T. K. individualios įmonės, nurodytas degtinės butelis ir kitos prekės reprezentacinėms reikmėms buvo pirktos restorano vadovės G. K. nurodymu. Rašte minėta PVM sąskaita faktūra ir kasos kvitas pateikti kartu su raštu. Iš byloje pateikto 2008 m. gegužės 7 d. Prekių atsakingo saugojimo akto (b.l. 82) matyti, kad tikrinimo metu rastas gėrimas – degtinė ,,Lietuviška degtinė. Originali“, 0,5 l. 40 proc. alk. tūrio, L 27-12-07, rastos degtinės banderolė buvo pažeista ir dalis neįskaitoma, rasta banderolės dalis HBF 550730. Pareiškėjo pateiktoje 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad buvo įsigyta 1 vnt. degtinės ,,Lietuviška degtinė. Originali“ ir dar keletas prekių (b.l. 84). Teismas nustatė, kad pareiškėjo pateiktoje 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje nenurodyta alkoholinio gėrimo talpa, koncentracija, partijos ženklas, nepateikta atitikties deklaracija, t. y. neįmanoma nustatyti Tarnybos pareigūnų patikrinimo metu rastos degtinės ir pareiškėjo pateiktoje 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos degtinės tapatumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas remdamasis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. B1-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, 7 ir 8 punktais padarė išvadą, kad bet kokiu atveju tiekėjas turi turėti atitikties deklaraciją, o jos nepateikdamas mažmenine prekyba alkoholiais prekiaujančiom įmonėms privalo į juridinę galią turintį privalomą dokumentą įrašyti anksčiau minėtą nuostatą, jog ,,šiame dokumente išvardinti alkoholiniai gėrimai atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus, turi atitiktį patvirtinančius dokumentus ir yra tinkami vartoti žmonėms“. Pareiškėjo pateiktoje 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje tokio įrašo nėra, o tai reiškia, kad ji negali būti laikomas teisėtu juridinę galią turinčiu privalomu alkoholinių gėrimų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančiu dokumentu, ja remiantis neįmanoma identifikuoti Tarnybos pareigūnų patikrinimo metu rasto alkoholinio gėrimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Tarnybai kaip dar vieną minėto alkoholinio gėrimo įsigijimą patvirtinantį dokumentą pateikė kasos kvitą (b.l. 84). Teismas pažymėjo, kad įsigijimą patvirtinančio juridinę galią turinčio dokumento paskirtis – identifikuoti prekę, t. y. dokumente nurodyti prekės duomenys turi sutapti su tikrinamos prekės duomenimis. Kasos kvitas galėtų būti laikomas įsigijimą patvirtinančiu dokumentu tik tokiu atveju, jeigu jame atsispindėtų tam tikri duomenys, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti prekę. Tokiame kasos kvite turėtų būti nurodomas pirkėjas ir jo rekvizitai, prekių identifikavimo rekvizitai – kiekis talpykloje, partijos ženklas arba tinkamumo vartoti terminas, koncentracija ir pan. Pareiškėjo pateiktame kasos kvite atsispindi tik atlikta ūkinė operacija – parduotas vienas butelis degtinės ,,Originali lietuviška“ ir nurodyta minėto alkoholinio gėrimo pardavimo kaina, tačiau daugiau jokių duomenų, leidžiančių nustatyti Tarnybos patikrinimo metu rasto alkoholinio gėrimo ir kasos kvite nurodyto gėrimo tapatumą, minėtame dokumente nepateikta. Be to, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pateiktas pirkimo kvitas netrukus po atliktos operacijos buvo anuliuotas (b.l. 96). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas kasos kvitas negali būti laikomas teisėtu Tarnybos pareigūnų patikrinimo metu rasto alkoholinio gėrimo įsigijimą patvirtinančiu dokumentu.
Teismas pažymėjo, kad 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje yra žyma, kad joje nurodytos prekės skirtos reprezentacinėms reikmėms (b.l. 84). Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 4-175 patvirtintų Alkoholinių gėrimų realizavimo juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių reprezentacinėms reikmėms taisyklių (toliau – ir Taisyklės) su vėlesniais pakeitimais (2004 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. 4-266, 2007 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 4-311) 3 punkte numatyta, kad parduoti alkoholinius gėrimus juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių reprezentacinėms reikmėms turi teisę įmonės, turinčios licencijas gaminti alkoholinius gėrimus, licencijas verstis didmenine ar mažmenine prekyba jais. Taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ir atstovybės (išskyrus įmones, turinčias licencijas verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais) Lietuvos Respublikoje gali pirkti alkoholinius gėrimus reprezentacinėms reikmėms šių Taisyklių 3 punkte nurodytose įmonėse. Kadangi pareiškėjas yra įmonė, turinti licenciją verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl, remiantis minėtomis nuostatomis, jis neturėjo teisės įsigyti alkoholinių gėrimų reprezentacinėms reikmėms iš kitos įmonės, kuri verčiasi mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba. Teismas taip pat pažymėjo, kad įrašas 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje ,,reprezentacinėms reikmėms“ dar nėra laikytinas pakankamu įrodymu, jog joje nurodytos prekės pirktos būtent nurodytu tikslu. Pelno mokesčio įstatymo (2008 m. balandžio 10 d. redakcija Nr. IX-675) 22 straipsnyje nurodyta, kad reprezentacinės sąnaudos – vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis užmegzti arba esamiems pagerinti. Iš paminėtų nuostatų seka išvada, kad reprezentacinės sąnaudos turi būti skiriamos konkrečiam, pakankamai apibrėžtam asmenų ratui. Iš byloje pateikto 2008 m. gegužės 8 d. Tikrinimo protokolo Nr. 127 (b.l. 78-79) ir 2008 m. gegužės 8 d. Prekių atsakingo saugojimo akto (b.l. 82) matyti, kad rastas alkoholinis gėrimas – vienas butelis degtinės, buvo laikomas pareiškėjui priklausančio restorano baro antrame aukšte ir buvo pradėtas pilstyti, alkoholinio gėrimo patikrinimo metu buvo likę apie 440 ml. Aplinkybės, kad minėtas butelis degtinės buvo pirktas reprezentacinėms reikmėms, nėra nurodyta ir 2008 m. gegužės 8d. Tikrinimo protokole, o tik vėliau Tarnybai pateiktame paaiškinime (b.l. 83). Nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėjo įsigytas degtinės butelis buvo laikomas restorano bare su tikslu parduoti, o ne reprezentuoti pareiškėjo veiklą. Kadangi pareiškėjas nepateikė minėto alkoholinio gėrimo įsigijimą patvirtinančių dokumentų, laikytina, kad pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio1 dalies 2 punktas ir 2 dalies 2 punktas.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (2008 m. sausio 21 d. redakcija) 37 punkte, Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje, numatyta, kad įmonės, turinčios licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, Lietuvos Respublikoje gali juos pirkti tik iš įmonių, turinčių licencijas juos gaminti arba verstis didmenine prekyba, o parduoti – fiziniams asmenims, Ūkio ministerijos nustatyta tvarka juridiniams asmenims, užsienio juridinių asmenų filialams ir atstovybėms, perkantiems alkoholinius gėrimus reprezentacinėms reikmėms, taip pat užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ir tarptautinių organizacijų atstovybėms, akredituotoms Užsienio reikalų ministerijoje. Byloje nėra nustatyta, kad Tarnybos pareigūnų patikrinimo metu rastas degtinės butelis atitinka tą, kuris buvo pirktas T. K. individualioje įmonėje. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju negalima teigti, kad pareiškėjas padarė minėtų Taisyklių 37 punkto ir Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pažeidimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui priklausančio restorano baro antrame aukšte 2008 m. gegužės 8 d. Tarnybos patikrinimo metu rastas pradėtas pilstyti degtinės butelis, o tai reiškia, kad buvo vykdomas alkoholinio gėrimo pardavimas. Mažmeninė prekyba alkoholiu galima, kai prekybos vietoje turimi parduodamų alkoholinių gėrimų įsigijimą patvirtinantys dokumentai (Taisyklių 8.9 p.). Kai tokių dokumentų prekybos vietoje nėra ir jie nepateikiami per Tarnybos pareigūnų nustatytą laikotarpį, tokiu atveju konstatuotinas Alkoholio kontrolės įstatymo 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto pažeidimas.
Iš byloje pateikto 2008 m. gegužės 8 d. Faktų fiksavimo akto (b.l. 98), 2008 m. gegužės 14 d. Protokolo Nr. 98 (b.l. 80) matyti, kad 2008 m. gegužės 8 d. Tarnybos pareigūnų atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui priklausančio restorano pirmame aukšte buvo parduodamas ir laikomas alus ,,Tamsusis alus Kozel černy“, 30 l Statinė, 3,9 proc. alk. tūrio, gamintojas Pilzensky Prozdroj a.s. Čekija, 01-07-08, bei alus ,,Šviesusis alus Staropramen Premium beer“ 30 l, 5 proc. alk tūrio, gamintojas Pivovary Staropramen a.s. Čekija, 29-10-2008, restorano bare antrame aukšte parduodamas ir laikomas alus ,,Tamsusis alus Kozel černy“, 30 l, 39 proc. alk. tūrio, gamintojas Pilzensky Prozdroj a.s. Čekija, 05-06-08, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Apie nustatytą pažeidimą pareiškėjas buvo informuotas 2008 m. gegužės 14 d. Tarnybos pranešimu Nr. 3S-1093 (b.l. 74-75), prie kurio pridėtas 2008 m. gegužės 14 d. Protokolas Nr. 98, ir nurodyta pateikti iki 2008 m. gegužės 21 d. rastų alkoholinių gėrimų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Minėto pranešimo tekste nurodyta Protokolo Nr. 98 data – 2008 m. gegužės 13 d., laikytina akivaizdžia rašybos klaida, neturėjusia esminės reikšmės pareiškėjo teisei į gynybą, nes minėto pranešimo prieduose nurodyta teisinga Protokolo data ir numeris – 2008 m. gegužės 14 d. Protokolas Nr. 98. Pareiškėjas neginčija fakto, kad 2008 m. gegužės 14 d. Protokolą jis gavo. Nustatyta, kad 2008 m. gegužės 23 d. pareiškėjas Tarnybai pateikė du krovinio važtaraščius: 2008 m. balandžio 18 d. krovinio važtaraštį Nr. PR_VID_PA00000276 (b.l. 126) ir 2008 m. balandžio 24 d. krovinio važtaraštį Nr. PR_VID-PA00000280 (b.l. 127). Iš pateiktų važtaraščių neįmanoma nustatyti, ar juose nurodyti tie patys gėrimai, dėl kurių Tarnyba nustatė pažeidimą. Važtaraščiuose nėra nurodyta, kokio išpilstymo, kokios koncentracijos ir kokio partijos ženklo alus ,,Staropramen Premium“ ir ,,Kozel Dark“ buvo gabenami. Teismas konstatavo, kad minėti važtaraščiai surašyti nesilaikant visų teisės aktų reikalavimų: nenurodyti krovinio pakrovimo data ir laikas, krovinio iškrovimo data ir laikas, transporto priemonės markė ir valstybinės numeris. Tuo buvo pažeisti Kelių transporto kodekso 29 straipsnio reikalavimai, kadangi pareiškėjo pateikti važtaraščiai visų straipsnyje nurodytų reikalavimų neatitinka.
Analizuodamas važtaraščius, teismas padarė išvadą, kad pagal juos alus ,,Staropramen Premium“ iš didmeninės prekybos sandėlio Arimų g. 35, Vilnius, į mažmeninės prekybos vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo gautas pagal invoice Nr. 28Ee10 ir invoice Nr. SE8134, o alus ,,V.Kozel Dark“ – pagal invoice Nr. 28Ee23 ir invoice Nr. 28Ee24. Byloje yra pateiktas tik invoice Nr. 28Ee10, kuriame nurodyta, kad pagal jį įsigyta dvylika 30 l talpos alaus ,,Staropramen Premium“ statinių. Tuo tarpu 2008 m. balandžio 14 d. krovinio važtaraštyje Nr. PR_VID_PA00000276 nurodytas minėto alaus kiekis yra 120 l. Kitų dokumentų, kuriais galima pagrįsti Tarnybos tikrinimo metu rastų alkoholinių gėrimų įsigijimą, nėra. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnybos rastas alus buvo atvežtas pagal invoice Nr. 27Ee23 ir invoice Nr. 27Ee24, tačiau per klaidą jie krovinio važtaraščiuose įrašyti kaip įsigyti pagal invoice Nr. 28Ee23 ir invoice Nr. 28Ee24. Iš byloje pateikto invoice Nr. 27Ee23 teismas nustatė, kad pagal jį įsigyta devyniasdešimt 30 l talpos alaus ,,V.Kozel dark“ statinių (b.l. 116), pagal invoice Nr. 27Ee23 įsigyta du šimtai 30 l talpos alaus ,,V.Kozel dark“ statinių (b.l. 121). Tuo tarpu iš byloje pateiktų krovinių važtaraščių matyti, kad pagal 2008 m. balandžio 18 d. krovinio važtaraštį įsigyta 120 l minėtos rūšies alaus, pagal 2008 m. balandžio 24 d. krovinio važtaraštį – 210 l alaus. Taigi, netgi tuo atveju, jeigu galima būtų pripažinti akivaizdžią rašybos apsirikimo klaidą, konstatuotina, kad neįmanoma nustatyti, jog 2008 m. balandžio 14 d. ir 2008 m. balandžio 24 d. krovinių važtaraščiuose nurodytas alus yra tapatus alui, kuris nurodytas minėtuose įsigijimo dokumentuose (invoice). Teismas konstatavo, kad pateikti krovinio važtaraščiai ir įsigijimo dokumentai (invoice) nepatvirtina Tarnybos pareigūnų patikrinimo metu rastų alkoholinių gėrimų įsigijimo arba gabenimo, t. y. neįmanoma nustatyti, koks kiekis ir kokio alaus buvo atgabenta pagal minėtus dokumentus į Gedimino pr. 46-2, Vilnius, esančią prekybos vietą.
Teismas pažymėjo, kad byloje pateikta ir daugiau dokumentų, kurie patvirtina tam tikrus alkoholinių gėrimų gabenimo faktus (b.l. 100-111, 113, 115, 117-120, 122-124). Tačiau minėti dokumentai nesusiję su pareiškėjo pateiktais 2008 m. balandžio 18 d. ir 2008 m. balandžio 28 d. krovinių gabenimo važtaraščiais, kuriuose nurodytas tam tikrų rūšių alaus pervežimas iš didmeninio prekybos sandėlio Arimų g. 35, Vilnius, į mažmeninės prekybos vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurioje buvo atliktas patikrinimas. Pareiškėjo teiginys, kad jis pateikė dokumentus, įrodančius alkoholinių gėrimų atgabenimą į didmeninį sandėlį, nekeičia pažeidimo padarymo esmės, nes pareiškėjas prekybos (laikymo) vietoje reikalingų dokumentų, įrodančių prekių gabenimą iš didmeninio prekybos sandėlio į mažmeninės prekybos vietą neturėjo ir jų nepateikė vėliau. Taigi, kokiu būdu ir kokie gėrimai buvo atvežti į (duomenys neskelbtini), Vilnius, neįmanoma nustatyti. Todėl laikytina, kad pareiškėjas vertėsi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais – alumi, neturėdamas privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11–1186/2007 nurodė, kad ,,Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. <...> Straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos nuostatos iš esmės yra tokios pačios, tačiau yra adresuotos platesniam, negu straipsnio 1 dalies 2 punkto, subjektų ratui. Nagrinėjamuoju atveju tai reiškia, kad alkoholinių produktų laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietose – 17 str. 1 d. 2 p.) sutampa su tokių produktų laikymu 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo prasme“. Remiantis minėtu išaiškinimu, teismas konstatavo, kad Tarnybai nereikėjo įrodinėti alkoholinių gėrimų pardavimo fakto, minėtu atveju nustatant Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto pažeidimą. Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo atsakovo laikomas vienu pažeidimu, nors ir buvo kvalifikuotas pagal dvi atskiras Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio nuostatas.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalies 2 punktą.
Teismas nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 31 straipsnyje numatyta, kad viena iš valstybės alkoholio kontrolę vykdančių institucijų yra Tarnyba. Tarnybos kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, Alkoholio kontrolės įstatymas bei Tarnybos nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Alkoholio kontrolės įstatymo 32 str.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 683 patvirtino Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 6 punkte nurodyta, kad vykdydama savo funkcijas, Tarnyba kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų tabako ir alkoholio kontrolės klausimais (6.1 p.), kontroliuoja, kaip įmonės laikosi nustatytosios, tabako gaminių, alkoholio produktų gamybos, prekybos, licencijavimo tvarkos (6.6 p.), kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, susijusių su alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimo ribojimu (6.8) ir įgyvendina kitus uždavinius. Nuostatų 10 punkte įtvirtinta, kad Tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia Tarnybos direktorius. Byloje pateiktos 2004 m. balandžio 30 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-221 patvirtintos Įmonių tikrinimo rezultatų įforminimo taisyklės, kurių 1 punkte nurodyta, kad Taisyklėmis nustatoma Tarnybos pareigūnų vykdomų įmonių tikrinimų atlikimo tvarka, procedūros, pagal kurias turi būti vykdomas tikrinimo metu surinktos informacijos, nustatytų faktų įforminimas. Nuostatų 20 punkte numatyta, kad tikrinimo rezultatai įforminami: 1) Tikrinimo protokolu; 2) Administracinio teisės pažeidimo protokolu; 3) Tikrinimo pažyma – tais atvejais, kai pažeidimas nenustatytas. Nuostatų 22 punkte numatyta, kad pareigūnai, nustatę, kad yra pažeisti Alkoholio kontrolės ar Tabako kontrolės įstatymų reikalavimai, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio tikrinimo protokolą. Kadangi nustatyta, kad Tarnybos pareigūnai pareiškėjui priklausančio restorano baro patikrinimo metu, nustatė Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, jam pagrįstai buvo surašytas 2008 m. gegužės 8 d. Tikrinimo protokolas. Teismas pažymėjo, kad minėtu direktoriaus įsakymu ir vėlesniu daliniu jo pakeitimu (2008 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 1S-23) buvo patvirtina Tikrinimo protokolo forma. Nustatyta, kad 2008 m. gegužės 14 d. pareiškėjui buvo surašytas Protokolas Nr. 98, kuriame nurodyti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai, nustatyti taip pat 2008 m. gegužės 8 d. įvykusio tikrinimo metu, tačiau kadangi turėjo būti papildomai patikrinti, užfiksuoti tik vėliau. Teismas pažymėjo, kad minėtame Tarnybos direktoriaus įsakyme tokios dokumento formos kaip ,,Protokolas“ nėra įtvirtinta. Tačiau šiuo atveju reikia vadovautis Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad įgaliotos institucijos, nustatę tam tikrą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Taigi, šiuo atveju neturi esminės reikšmės tai, kaip protokolas, kuriame nustatytas pažeidimas pavadintas, tačiau jis turi atitikti Administracinių teisės pažeidimo kodekse nustatytą turinį. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnyje numatyta, kas nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Teismas konstatavo, kad 2008 m. gegužės 14 d. Protokolas visų protokolo reikalavimų neatitinka, nes nėra asmens, kurio atžvilgiu surašytas protokolas, parašo, o tai reiškia, kad protokolas surašytas nedalyvaujant pareiškėjui ar jo atstovui. Tačiau teismas padarė išvadą, kad šis procesinis pažeidimas šiuo atveju nelaikytinas esminiu, turėjusių negrįžtamų neigiamų pasekmių pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas apie nustatytą pažeidimą informuotas Tarnybos 2008 m. gegužės 14 d. pranešimu, prie pranešimo pridėtas ir protokolas, kuriame nurodytas pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas, jo nustatymo aplinkybės ir terminas, per kurį pareiškėjas gali pateikti savo paaiškinimus ir įrodymus, kad realiai pažeidimas vis dėlto padarytas nebuvo. Protokolas nėra laikomas galutiniu procesiniu dokumentu, kuris sukelia pareiškėjui tam tikras teises ir pareigas. Protokole tik užfiksuojamos tam tikros nustatytos aplinkybės, nuo kurių vėlesnio patvirtinimo arba paneigimo priklauso, ar jų nustatymas rodo esant padarytą tam tikrą pažeidimą. Šiuo atveju darytina išvada, kad pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo.
Nustatyta, kad pažeidimo nagrinėjimo Tarnyboje metu nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pažeidimo tyrimui nekliudė, tačiau taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą padaro jau ne pirmą kartą, o tai nors ir nelaikytina atsakomybe sunkinančia aplinkybe, neigiamai charakterizuoja įmonę. Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį ir galimą jo pavojingumą žmonių sveikatai ir gyvybei, konstatuotina, kad pareiškėjui paskirta 5000 Lt bauda atitinka teisingumo ir proporcingumo reikalavimus ir yra pagrįsta.
III.
Pareiškėjas UAB „Kvadro Vilnius“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. 2008 m. rugsėjo 5 d. bendrovės atstovė advokatė Ona Vitartienė pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjo atstovo dalyvavimas yra būtinas, nes norima pateikti teismui paaiškinimus bei atsikirtimus į atsiliepimą. Taip pat prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pateikė ir bendrovė. Teismas bylos nagrinėjimo neatidėjo, skundžiamame sprendime net neužsiminė, jog buvo pateikti aukščiau nurodyti prašymai, skundžiamame sprendime nėra motyvų, kodėl prašymai nebuvo patenkinti. Pagal ABTĮ 53 straipsnio 1 dalį šalių procesinės teisės yra lygios. Šiuo atveju teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, nes tiek bendrovės atstovas, tiek bendrovė savo rašytiniuose prašymuose nurodė svarbias neatvykimo priežastis, kurios buvo pateisinamos, be to, nurodė, kad norės teikti paaiškinimus bei atsikirtimus į atsakovo atsiliepimą, o tai yra taip pat svarbios aplinkybės, užtikrinančios procesinį lygiateisiškumą.
2. Kadangi atsakovas atsiliepime konstatuoja pareiškėjo apgaulę ar sukčiavimą, o teismas išnagrinėjo bylą net nesuteikdamas galimybės atsikirsti į atsakovo atsiliepimo motyvus bei kaltinimus iš esmės neteisėta veika, skundžiame sprendime remiamasi papildomais įrodymais, kuriais nebuvo remtasi nutarimo priėmimo metu, todėl buvo pažeistas procesinio lygiateisiškumo principas, suvaržyta teisė teikti paaiškinimus bei atsikirtimus.
3. Konstitucinio teismo aktuose ne kartą yra konstatuota ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas - vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.Tai yra ne tik fundamentalios asmens teisės, be kartu, sutinkamai su Konstitucinio teismo doktrina, sudedamieji teisinės valstybės principo elementai. Kadangi bylos nagrinėjimo metu teismas nesuteikė galimybės bendrovės atstovui teikti paaiškinimus bei atsikirtimus į Tarnybos atsiliepime nurodytus motyvus, pasisakyti dėl papildomų Tarnybos pateiktų įrodymų, tuo pažeistas teisinių santykių stabilumo ir pusiausvyros užtikrinimo principas.
4. Teismas skundžiamame sprendime konstatuoja, kad vieni ar kiti bendrovės pateikti dokumentai nėra alkoholinių gėrimų įsigijimą patvirtinantys juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai, tačiau nepateikia tokio vertinimo teisinio (įstatyminio) pagrindo. Teismo motyvas, jog 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje nenurodyta alkoholinio gėrimo talpa, koncentracija, partijos ženklas, nepateikta atitikties deklaracija, t. y. neįmanoma nustatyti Tarnybos pareigūnų patikrinimo metu rastos degtinės ir pareiškėjo pateiktoje 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos degtinės tapatumo, yra nepagrįsti, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Bendrovė pagal 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitą faktūrą TKSP Nr. 0072 ir kasos kvitą Nr. 29191 pirko alkoholinį gėrimą degtinę „Lietuviška originali“ reprezentacinėms reikmėms. Tokį alkoholinių gėrimų įsigijimo būdą nustato Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 7 dalis bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 4-175 patvirtintos Alkoholinių gėrimų realizavimo juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių reprezentacinėms reikmėms taisyklės. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalis nustato, jog PVM sąskaita - faktūra - dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalis nustato privalomus PVM sąskaitos - faktūros rekvizitus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ 2, 2.1 punktas nustato, jog PVM sąskaita - faktūra juridinės galios neturi, jeigu joje nėra visų teisės aktuose nustatytų privalomų rekvizitų. Teismas nenurodė, koks teisės aktas nustato, jog PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodyta alkoholinio gėrimo koncentracija, talpa, bei koks teisės aktas nustato, jog PVM sąskaita faktūra kaip tiekimo dokumentas yra skirtas alkoholinio gėrimo tapatumui nustatyti. Be to, teisės aktai nustato, jog kasos kvitas taip pat yra įsigijimo dokumentas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 3 punktas nustato, jog kasos aparato kvitas - kasos aparatu išspausdintas specialios formos ir turinio prekių (paslaugų) pardavimo ir (ar) prekių pirkimo dokumentas, atitinkantis kasos aparatų techninius reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 28 punktas nustato, kad jeigu prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įforminamas ne PVM sąskaita faktūra ar sąskaita faktūra, o kasos aparato kvitu, PVM sąskaita faktūra ar sąskaita faktūra išrašoma pirkėjui pareikalavus. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų teisės normų, kasos kvitas ir PVM sąskaita faktūra yra prekių tiekimo (prekių įsigijimo) dokumentai, jie nėra skirti prekių tapatumui nustatyti.
5. Teismas nemotyvavo teisės aktų normomis, kodėl atmetė bendrovės pateiktus PVM sąskaitą faktūrą ir kasos kvitą.
6. Teismo motyvai, jog pareiškėjo pateiktoje 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje nėra įrašo „šiame dokumente išvardinti alkoholiniai gėrimai atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus, turi atitiktį patvirtinančius dokumentus ir yra tinkami vartoti žmonėms“, o tai reiškia, kad ji negali būti laikomas teisėtu juridinę galią turinčiu privalomu alkoholinių gėrimų įsigijimą patvirtinančiu dokumentu, ja remiantis neįmanoma identifikuoti Tarnybos pareigūnų patikrinimo metu rasto alkoholinio gėrimo, jog įsigijimą patvirtinančio juridinę galią turinčio dokumento paskirtis - identifikuoti prekę, yra nepagrįsti jokiais teisės aktais ir atmestini.
7. Alkoholinį gėrimą identifikuoja jo ženklinimo etiketė, kurioje nurodyta privaloma ženklinimo informacija, o ne PVM sąskaita faktūra, kasos kvitas ar įrašas PVM sąskaitoje faktūroje, jog „šiame dokumente išvardinti alkoholiniai gėrimai atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus, turi atitiktį patvirtinančius dokumentus ir yra tinkami vartoti žmonėms“. Alkoholinis gėrimas buvo įsigytas reprezentacinėms reikmėms, joje neturėjo būti įrašo „šiame dokumente išvardinti alkoholiniai gėrimai atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus, turi atitiktį patvirtinančius dokumentus ir yra tinkami vartoti žmonėms“, joje buvo įrašas toks koks ir privalėjo būti – „reprezentacinėms reikmėms“. Alkoholinių gėrimų atitikimą atitikties dokumentams pagal savo kompetenciją kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o ne Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 35.2 punktas nustato, jog fiskalinius kasos apartu išspausdintame kvite privalo būti ryškūs, lengvai įskaitomi šie duomenys: kvito antraštė (ūkio subjekto pavadinimas, kasos aparto įrengimo adresas ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas arba ūkio subjekto kodas, jeigu jis nėra šio mokesčio mokėtojas); kvito eilės numeris, išdavimo data ir laikas; prekės (paslaugos) arba jų grupės pavadinimas; prekės (paslaugos) kaina; prekių (paslaugų) kiekis; visa mokėtina suma; pridėtinės vertės mokesčio suma, jeigu ūkio subjektas yra šio mokesčio mokėtojas; iš asmens gauta suma; grąža; fiskalinis logotipas ir unikalus kasos aparato numeris. Šio aprašo 36 punktas nustato, jog turi būti išspausdintas alkoholinio gėrimo arba alkoholinių gėrimų grupės pavadinimas. Šiuo atveju kasos kvite yra visi privalomi kasos kvito rekvizitai ir joks teisės aktas nenustato, jog kasos kvite nurodomi pirkėjo rekvizitai ir alkoholinių gėrimų identifikavimo duomenys. Teismas netaikė teisės aktų nuostatų, o priėmė teisės aktais nepagrįstą atsakovo poziciją.
9. Teismo motyvai, jog žyma „reprezentacinėms reikmėms“ neįrodo, kad būtent tuo tikslu alkoholiniai gėrimai buvo įsigyti, nes buvo laikomi bare tikslu parduoti, yra nepagrįsti ir atmestini. Byloje nėra jokių įrodymų, jog šis gėrimas buvo parduodamas. Administracinėje teisenoje faktai yra grindžiami įrodymais, o ne tikimybe, o esant abejonėms, visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnis šiuo atveju nėra taikytinas, nes Pelno mokesčio įstatymo 1 straipsnis reglamentuoja, jog šis įstatymas nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką. Šioje byloje nėra sprendžiamas mokestinis ginčas. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnis reglamentuoja prekių suvartojimą PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, kas visiškai atitinka alkoholinių gėrimų įsigijimą reprezentacinėms reikmėms Alkoholio kontrolės įstatymo prasme. Bendrovė pagal 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitą faktūrą įsigijo alkoholinį gėrimą reprezentacinėms reikmėms. 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje TKSP Nr. 0072 yra žyma „reprezentacinėms reikmėms“, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 4-175 patvirtintų Alkoholinių gėrimų realizavimo juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių reprezentacinėms reikmėms taisyklių 5 p. Ūkio ministro patvirtintos taisyklės nustato tik vieną reikalavimą -PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti žymą „reprezentacinėms reikmėms“. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 patvirtintos Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklės, taikomos parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, nėra taikomos parduodant ar perkant alkoholinius gėrimus reprezentacinėms reikmėms, jos taikomos tik tuomet, kai alkoholiniai gėrimai yra parduodami didmenininkų, importuotojų ar gamintojų mažmenininkams, atitikties deklaracijos pagal šias taisykles gali reikalauti tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, o Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p. nustato draudimą parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus be atitikties deklaracijos, tai yra visai kitas pažeidimas, nei kvalifikavo Tarnyba.
10. Alkoholinių gėrimų įsigijimo reprezentacinėms reikmėms tvarkos pažeidimas yra atskiras Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pažeidimas.
11. Teismo motyvas, kad kasos kvitas vėliau buvo anuliuotas, todėl jis nėra įsigijimo dokumentas, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas rėmėsi aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė Tarnyba skirdama ekonominę sankciją ir priimdama nutarimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą savo nutarimuose pažymėjo, jog sankcijos, skiriamos už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, savo griežtumu prilyginamos kriminalinei bausmei. Tokiose bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika, atsakomybėn traukiamas asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip kaltinamajam baudžiamojoje byloje. Bendrovei tokios aplinkybės nėra žinomos, nes ji turi kasos kvitą ir PVM sąskaitą faktūrą pinigus sumokėjo, prekes gavo.
12. Tarnyba savo atsiliepime nurodo, jog 2008 m. gegužės 7 d. kasos kvitas Nr. 00029190, kuriuo UAB „Kvadro Vilnius“ pirko degtinę „Lietuviška Originali“, buvo anuliuotas. Tačiau Tarnyba savo nutarime nurodo, kad UAB „Kvadro Vilnius“ pateikė 2008 m. gegužės 7 d. kasos kvitą Nr. 0029191, pagal kurį iš tiesų ir buvo pirkti alkoholiniai gėrimai. Iš esmės Tarnyba teismui pateikė neteisingas aplinkybes, o teismas jų nepatikrinęs perrašė atsakovo atsiliepimo teiginius.
13. Bendrovės skundas galėjo būti nagrinėjamas tik dėl tų aplinkybių, kurios buvo nurodytos Tarnybos nutarime, vertinti galima tik tuos įrodymus, kuriais buvo grindžiamas viešojo administravimo subjekto - Tarnybos -individualus administracinis aktas - nutarimas, nes jame pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 39 straipsnio 2 dalį nurodomos pažeidimo aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
14. Iš 2008 m. balandžio 18 d. Krovinio važtaraščio Nr. PR_VID_PA00000276 ir 2008 m. balandžio 24 d. Krovinio važtaraščio Nr. PR_VID_PA00000280 yra visiškai aiškus ūkinių operacijų turinys, jie patvirtina ūkinį įvykį, juose yra pagrindiniai rekvizitai, tokie kaip siuntėjas ir jo turima licencija, bei gavėjas ir jo turima licencija. Vien dėl formalių rekvizitų trūkumo šie važtaraščiai netampa gabenimą nepatvirtinančiais dokumentais, ar neturinčiais juridinės galios dokumentais. Be to, alkoholiniai gėrimai buvo gabenami tarp įmonės padalinių, bendrovė šiuos alkoholinius gėrimus įvežė teisėtai pagal pateiktus pirkimo dokumentus.
15. Invoice yra prilyginamas PVM sąskaitai faktūrai. Pagal Invoice alaus įvežta į didmeninės prekybos sandėlį daugiau (atitinkamai 2700 1 ir 6000 1 alaus), o į bendrovės padalinį jo nugabenta mažiau, nes bendrovė vykdo ir didmeninę prekybą, o tai nesuponuoja išvados, kad gabenimo dokumentai netinkami. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalis nustato, jog PVM sąskaita - faktūra - dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Kai toks dokumentas išrašytas atsiradus prievolei jį išrašyti kitoje valstybėje narėje, jis laikomas PVM sąskaita faktūra, jeigu atitinka tos valstybės narės reikalavimus, keliamus tokiu atveju išrašomai PVM sąskaitai faktūrai. Prie Čekijoje išrašytų Invoice (PVM sąskaitų faktūrų) yra pridėti Packing list (pakrovimo lapai), kuriuose aiškiai nurodytas alkoholinių gėrimų vartoti tinkamumo terminas, atitinkantis Tarnybos tikrinimo metu rastų alkoholinių gėrimų tinkamumo vartoti terminą. Šioje byloje nėra nustatyta, jog Čekijoje kaip valstybėje narėje išrašyti Invoice (PVM sąskaitos faktūros) neatitinka Čekijoje tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, toks klausimas šioje byloje nebuvo net sprendžiamas, šie dokumentai yra tinkami, galiojantys.
16. Teismo motyvai, jog dokumentų, įrodančių alkoholinių gėrimų atgabenimą į didmeninės prekybos sandėlį, pateikimas nekeičia pažeidimo padarymo esmės, nes pareiškėjas prekybos (laikymo) vietoje reikalingų dokumentų, įrodančių prekių gabenimą iš didmeninio prekybos sandėlio į mažmeninės prekybos vietą neturėjo ir jų nepateikė vėliau, yra atmestini. Teismas, darydamas tokią išvadą, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose bei materialinės teisės aiškinimo bei taikymo taisyklių, nurodytų 2007 m. spalio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje A2-952/2007. Alkoholio kontrolės įstatymas išskiria du savarankiškus pažeidimus su savarankiška pažeidimo sudėtimi: 17 straipsnio l dalies 2 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas (draudimas parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus neturint juridinę galią turinčių privalomų šių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų) ir 17 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 10 punktas (draudimas parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus jų prekybos ir laikymo vietoje neturint juridinę galią turinčių privalomų šių gėrimų įsigijimo dokumentų). Sankcijos už šiuos pažeidimus yra skirtingos. Alaus įvežimo dokumentai buvo Tarnybai pateikti tikrinimo metu, šie dokumentai Tarnybos buvo paimti, tai užfiksuota 2008 m. gegužės 8 d. Faktų fiksavimo akte. Šiuo atveju prekybos (laikymo) vieta - tikrintas bendrovės padalinys, o ne bendrovės didmeninės prekybos sandėlis, todėl bendrovė nepažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto reikalavimų, nes alaus įvežimo dokumentai į bendrovės didmeninės prekybos sandėlį yra pateikti, jie nėra nuginčyti. Toks netinkamas materialinės teisės normų taikymas ir faktinių aplinkybių vertinimas galėjo įtakoti teismo skundžiamo sprendimo nepagrįstumą.
17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas protokolo administracinio teisės pažeidimo byloje esmę, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (administracinė byla Nr. Nl6-566/2007). Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (administracinė byla Nr. N17-705/2006). Todėl nustatydami nagrinėjamų pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (Aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2007 m. spalio 17 d. pasitarime „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas“). Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, administracinė teisė neturi būti plečiamai aiškinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Tarnyba, remdamasi 2008 m. gegužės 14 d. Protokolu, kuris neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, priėmė Nutarimą. Tokiu būdu Protokolas ir yra tas procesinis dokumentas, kurio pagrindu priimtas Nutarimas, Nutarime išdėstytos būtent tos aplinkybės, kurios nurodytos 2008 m. gegužės 14 d. Protokole, kitokių aplinkybių jame nenurodyta, todėl šis procesinis pažeidimas laikytinas esminiu, bendrovės teisės yra pažeistos, o teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino esminius procesinės teisės pažeidimus, kurie yra individualaus administracinio akto vieni iš negaliojimo pagrindų.
18. Tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 1S-221 su vėlesniais jo pakeitimais, kuriuo yra patvirtintos procesinių dokumentų formos, yra administracinis aktas, įgijęs norminio teisės akto prasmę (ABTĮ 2 str. 13, 16 d.). Ant Protokolo, kaip procesinio dokumento nurodyta, jog jis patvirtinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-221, 2008 m. sausio 21 d. įsakymo 1S-23 redakcija. Tačiau teismas nustatė, kad nurodytais įsakymais tokio dokumento kaip „Protokolas“ patvirtinta nebuvo. Viešojo administravimo subjektas, ant neegzistuojančio dokumento nurodydamas, jog šis dokumentas yra naudojamas administracinio akto pagrindu, bei tokio dokumento pagrindu priimdamas individualų administracinį aktą - nutarimą, iš esmės pažeidžia bendrovės kaip teisinių santykių subjekto teises, teisėtus lūkesčius, Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus viešojo administravimo subjektų veiklos skaidrumo ir objektyvumo principus. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai).
19. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, neatsakė į bendrovės skunde išdėstytus argumentus ir visus keliamus klausimus, teismo skundžiamas sprendimas pagrįstas ne teismo bylos nagrinėjimo eigoje padarytomis išvadomis, o atsakovo atsiliepimo į skundą teiginiais, perrašytais iš minėto dokumento. Toks teismo sprendimas vertintinas kaip be motyvų.
Atsakovas valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos vyriausybės su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad iš administracinės bylos Nr. 1-3884-602/2008 medžiagos matyti, kad šaukimą pareiškėjo vardu 2008 m. rugsėjo 16 d. 10:10 val. į Vilniaus apygardos administracinį teismą pasirašytinai 2008 m. rugpjūčio 27 d. gavo pareiškėjo restorano vadovė G. K., o šaukimą pareiškėjo atstovės advokatės O. Vitartienės vardu 2008 m. rugsėjo 16 d. 10:10 val. į Vilniaus apygardos administracinį teismą pasirašytinai 2008 m. rugpjūčio 25 d. gavo advokato padėjėja L. S.. 2008 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio protokole nurodyta, kad į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir jo atstovas. Kadangi pareiškėjas ir jo atstovas apie posėdį buvo informuoti tinkamai ir tinkamu laiku, t. y. nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, teisėjų kolegija, pasitarusi vietoje, pagrįstai nutarė bylą nagrinėti pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant.
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalies 2 punktas draudžia įmonėms parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 18 straipsnis „Atsekamumas“ numato, kad turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą (pagal Reglamento 2 str. gėrimai priskiriami maisto produktams), pašarą, maistui skirtą gyvūną ir kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėtį į maistą ar pašarą.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. B1-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, 7 punktas numato, kad įmonės, turinčios licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, realizuodamos juos, privalo turėti iš tiekėjo gautas alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų kopijas arba juridinę galią turinčiuose prekių tiekimo dokumentuose turi būti įrašyta: „Šiame dokumente išvardinti alkoholiniai gėrimai atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus, turi atitiktį patvirtinančius dokumentus ir yra tinkami vartoti žmonėms“.
Kadangi pareiškėjo pateiktoje 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija TKSP Nr. 0072 nėra nei įrašo apie alkoholinių gėrimų atitiktį, nei pateiktas alkoholinių gėrimų atitiktį patvirtinantis dokumentas, neįmanoma nustatyti minėtame dokumente nurodyto ir faktiškai rasto alkoholinio gėrimo tapatumo. Be to, pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje yra įrašas apie prekių paskirtį – „Reprezentacinėms reikmėms“, o tikrinimo metu alkoholinis gėrimas buvo rastas pradėtas pilstyti viešojo maitinimo įmonėje - restorano bare antrame aukšte (duomenys neskelbtini), Vilnius, t. y. buvo laikomas turint tikslą parduoti fiziniams asmenims, todėl nėra įrodymų teigti, kad tikrinimo metu rastas alkoholinis gėrimas yra būtent tas, kurį įmonė pagal 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TKSP Nr. 0072 įsigijo reprezentacinėms reikmėms.
Žemesnės instancijos teismas
Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. Al1-1186/2007 konstatavo, kad aiškindama nurodytas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, t. y. aiškindama šiose teisės normose nurodytų nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos nuostatos iš esmės yra tokios pačios, tačiau adresuotos platesniam negu straipsnio 1 dalies 2 punkto, subjektų ratui. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad alkoholinių produktų laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietose - 17 str. 1 d. 2 p.) sutampa su tokių produktų laikymu 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo prasme. (...) argumentai, kad pažeidimo kvalifikacijai pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra būtina nustatyti prekių pardavimo faktą, kolegijos pripažintini nepagrįstais.
Pagal Lietuvių kalbos žodyno (t. I-XX, 1941-2002) elektroninio varianto I leidimą (2005) www.lkz.lt reprezentacija - tai atstovavimas (ppr. geras) kam nors. Reprezentacinėms reikmėms nagrinėjamu atveju reikštų, kad prekės skirtos kam nors atstovauti, reprezentuoti.
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad reprezentacinės sąnaudos - tai vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai.
2008 m. gegužės 8 d. tikrinimo metu nustatytų aplinkybių apimtyje (2008 m. gegužės 8 d. Tikrinimo protokolas Nr. 127) Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pažeidimas neinkriminuotinas.
Pareiškėjas reprezentacinėms reikmėms pirko tik vieną degtinės butelį, vieną giros butelį ir ledų porciją. Pareiškėjas nurodo, kad visos minėtos prekės buvo pirktos reprezentacinėms reikmėms, tačiau akivaizdžiai matosi, jog toks paaiškinimas nėra logiškas ir tikroviškas, kadangi natūraliai kyla klausimas kokia gali būti reprezentacija, nupirkus butelį degtinės, giros ir porciją ledų, ir kokių asmenų naudai buvo patirtos reprezentacinės sąnaudos. Net jei tokia reprezentacija ir vyko, įmonėje rastas butelis jos reikmėms nebuvo sunaudotas, jis rastas laikomas ir parduodamas įmonės restorane kartu su kitais gėrimais. Butelis buvo pradėtas pilstyti.
Pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo rasto alkoholinio gėrimo įsigijimo. Tarnybos darbuotojai taip pat patikrino ir T. K. individualią įmonę, (duomenys neskelbtini), Sudervės km., Vilniaus raj. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2008 m. gegužės 7 d. kasos kvitas Nr. 29191, kuriuo pareiškėjas pirko degtinę „Lietuviška originali“, buvo anuliuotas. Vadinasi, 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita faktūra serija TKSP Nr. 0072 išrašyta prekėms, kurių kasos kvitas anuliuotas. 2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintos Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos 31 punkte numatyta, kad kasos aparatas turi būti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose būtų spausdinami išsamūs duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą ar kitokius įregistruotą įplaukų sumą galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grąžinimą pirkimo panaikinimą klaidų taisymą darbą ne prekių registravimo režimu ir panašiai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto pažeidimą konstatavo įvertinęs alkoholinio gėrimo laikymo ir pardavimo aplinkybes, ir tik papildomai rėmėsi faktu, kad pateiktas pirkimo kvitas netrukus po atliktos operacijos buvo anuliuotas.
Iš pareiškėjo pateiktų važtaraščių Nr. PR_VD_PA00000276 ir Nr. PR_VDPA00000280 negalima nustatyti kokio išpilstymo, kokio stiprumo (nenurodyta alk. koncentracija) ir kokio partijos ženklo alus „Staropramen Premium“ buvo gabentas, todėl šių dokumentų negalima susieti su tikrinimo metu rastu konkrečiu „Staropramen Premium“ alumi, 30 ltr. išpilstymo, 5 proc. alk. tūrio, 29-10-2008. Iš minėtų važtaraščių taip pat negalima nustatyti, kokio išpilstymo (nenurodytas alaus talpų tūris), kokio stiprumo (nenurodyta alk. koncentracija) ir kokio partijos ženklo alus „Kozel Dark“ buvo gabentas, todėl šių dokumentų taip pat negalima susieti su tikrinimo metu rastu konkrečiu alumi „Kozel černy“, 30 ltr. išpilstymo, 3,9 proc. alk. tūrio, 01-07-08 ir „Kozel černy“, 30 ltr. išpilstymo, 3,9 proc. alk. tūrio, 05-06-08.
Pareiškėjas ne tik patikrinimo metu, bet ir vėliau nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad tikrinimo metu rastas alus iš Čekijos pirmiausia buvo atgabentas į didmeninės prekybos sandėlį Arimų gatvėje ir iš jo paskirstytas į mažmeninės prekybos vietą Gedimino prospekte. Iš aukščiau pateiktų važtaraščių spręstina, jog iš didmeninės prekybos sandėlio Arimų g. 35, Vilnius, į mažmeninės prekybos vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius, tariamai gabentas alus „Staropramen Premium“ buvo gautas pagal invoice Nr. 28EelO ir invoice Nr. SE8134, o alus „Kozel Dark“ - pagal invoice Nr. 28Ee23 ir invoice Nr. 28Ee24, tačiau invoice Nr. SE8134, 28Ee23, 28Ee24 pareiškėjas Tarnybai nepateikė. Pareiškėjo pateikti invoice Nr. 27Ee23 ir Nr. 27Ee24 minėtuose krovinio važtaraščiuose nenurodyti, todėl negalima tvirtinti, kad šiuose važtaraščiuose nurodyti alkoholiniai gėrimai buvo gauti pagal minėtus invoice. Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai (2007-12-11 prekių sąrašas (Packing list) Nr. 24, 2007 m. gruodžio 11 d. invoice Nr. 27Ee24, 2007 m. gruodžio 11 d. dokumentas Nr. 2717, 2007 m. gruodžio 11 d. tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR BL/4A 0253991, 2007 m. spalio 26 d. prekių sąrašas (Packing list) Nr. 23, 2007 m. spalio 26 d. invoice Nr. 27Ee23, 2007 m. spalio 26 d. dokumentas Nr. 2716, 2007 m. spalio 27 d. tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR 6LA 0363799) negali būti vertinami, nes nesusiję su pareiškėjo pateiktais krovinio važtaraščiais ir negali pagrįsti 2008 m. gegužės 14 d. Protokole Nr. 98 nurodyto alaus įsigijimo į Tarnybos darbuotojų tikrintą prekybos vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjo pateiktas invoice Nr. 28EelO nepagrindžia 2008 m. balandžio 18 d. krovinio važtaraščiu Nr. PR_VID_PA00000276 tariamai gabentų 1200000 litrų alaus „Staropramen Premium“ įsigijimo, kadangi pagal invoice Nr. 28EelO buvo įsigyta dvylika 30 ltr. alaus statinių, t. y. tik 360 litrų alaus. Be to, krovinio važtaraštyje Nr. PRJVTDPA00000276 nurodyta, kad gabento alaus mato vienetas - litras, t. y. gabenti alaus buteliai, tuo tarpu pagal invoice Nr. 28Eel0 pirktos 30 ltr. statinės. Pagal pateiktus važtaraščius ir invoice neįmanoma nustatyti, koks kiekis ir kokio alaus bei iš kur buvo atgabenta į (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančią prekybos vietą.
Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų, tame tarpe ir Tarnybos, tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio Įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnis numato, kad proceso šalims raštu pranešama apie nustatytus šio įstatymo pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios būtinos bylai išspręsti. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo; jeigu yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys. 2008 m. gegužės 14 d. Protokolas Nr. 98 kartu su 2008 m. gegužės 14 d. pranešimu apie bylos nagrinėjimą Nr. 3S-1093 pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas 2008 m. gegužės 21 d., minėtame pranešime pareiškėjui pasiūlyta pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nustatyto pažeidimo, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog 2008 m. gegužės 14 d. protokolas neatitinka visų protokolo reikalavimų kadangi jame nėra asmens, kurio atžvilgiu surašytas protokolas, parašo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2008 m. gegužės 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-771/2008 išaiškino analogiškas Tabako kontrolės įstatymo nuostatas dėl protokolo turiniui keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuoroda į ATPK 260 straipsnį, ją aiškinant kartu su Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsniu, turi būti suprantama kaip ATPK 260 straipsnio taikymas mutatis mutandis principu. O tai reiškia, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo prasme atitinka šio įstatymo 37 straipsnyje nurodytas pasiūlymas raštu pateikti savo nuomonę apie tariamai padarytą pažeidimą; parašą protokole atitinka parašas ant registruoto laiško, kuriuo įteikiamas protokolas, įteikimo pranešimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir nepasisakė, kad 2008 m. gegužės 14 d. protokolas Nr. 98 nėra procesinis dokumentas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse yra išaiškinęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą.
Tarnybos Tikrinimo protokolas surašomas įmonės patikrinimo metu nustačius Alkoholio kontrolės ar Tabako kontrolės pažeidimą, o Protokolas surašomas surinkus visą medžiagą, kurios pakanka pažeidimui nustatyti, pačioje Tarnyboje. Tarnybos surašomi procesiniai dokumentai atitinka visus objektyvumo ir skaidrumo standartus. Tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 1S-221 (2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1S-23 redakcija) numato tik procesinių dokumentų formą protokolui kaip procesiniam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti pačiame Alkoholio kontrolės įstatyme. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą. 2008 m. gegužės 14 d. Protokolas Nr. 98 ir 2008 m. gegužės 8 d. Tikrinimo protokolas Nr. 127 surašyti vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str., todėl yra teisėti.
Tarnyba pareiškėjui ekonominę sankciją skyrė ne už alkoholinių gėrimų kokybės ar saugos reikalavimų pažeidimus, kas yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija, o už alkoholinių gėrimų pardavimą ir laikymą neturint juridinę galią turinčių šių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 11 dalis nustato, kad baudas už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 7-12 punktuose, 2 dalies 2, 3, 6-10 punktuose, 5-11 ir 13 dalyse, 18 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą, taip pat už savivaldybių tarybų nustatytų prekybos alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis ribojimų ar draudimų pažeidimą skiria Tarnyba ir policija.
Tarnyba, atlikdama tam tikros įmonės, prekiaujančios alkoholiniais gėrimais, patikrinimą, turi nustatyti rastų alkoholinių gėrimų ir jų įsigijimą patvirtinančiuose dokumentuose nurodytų gėrimų tapatumą, kadangi kitaip neįmanoma nustatyti, ar pateiktuose įsigijimą patvirtinančiuose dokumentuose tikrai yra nurodytos tos pačios prekės kaip ir rastos tikrinimo metu. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 18 straipsnyje numatyta, kad turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną ir kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino ir ištyrė surinktus įrodymus, teisingai aiškino teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, priėmė teisėtą ir motyvuotą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus ir prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 57 straipsnį ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus.
Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalies 2 punktas draudžia įmonėms parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. B1-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, 7 punktas numato, kad įmonės, turinčios licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, realizuodamos juos, privalo turėti iš tiekėjo gautas alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų kopijas arba juridinę galią turinčiuose prekių tiekimo dokumentuose turi būti įrašyta: „Šiame dokumente išvardinti alkoholiniai gėrimai atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus, turi atitiktį patvirtinančius dokumentus ir yra tinkami vartoti žmonėms“.
Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjo pateiktoje 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija TKSP Nr. 0072 nėra nei įrašo apie alkoholinių gėrimų atitiktį, nei pateiktas alkoholinių gėrimų atitiktį patvirtinantis dokumentas, dėl ko neįmanoma nustatyti minėtame dokumente nurodyto ir faktiškai rasto alkoholinio gėrimo „Lietuviška originali“ tapatumo. Pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje yra įrašas apie prekių paskirtį – „Reprezentacinėms reikmėms“, o tikrinimo metu alkoholinis gėrimas buvo rastas pradėtas pilstyti viešojo maitinimo įmonėje - restorano bare antrame aukšte (duomenys neskelbtini), Vilnius, t. y. buvo laikomas turint tikslą parduoti fiziniams asmenims. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, kad nėra įrodymų teigti, kad tikrinimo metu rastas alkoholinis gėrimas yra būtent tas, kurį įmonė pagal 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TKSP Nr. 0072 įsigijo reprezentacinėms reikmėms. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje padarė pagrįstas išvadas, jog butelio degtinės „Originali lietuviška“ įgijimas nėra pagrįstas atitinkamais rekvizitais, kurių pagalba būtų galimybė identifikuoti rasto alkoholinio gėrimo įgijimą. Pareiškėja kaip ūkio subjektas privalėjo pasirinkti elgesio variantą atitinkantį teisės aktų reikalavimus, kad nekiltų abejonių dėl jos veiklos teisėtumo.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad alkoholinis gėrimas nebuvo naudojamas reprezentacinėms reikmėms.
Šioje dalyje pareiškėjos padarytas pažeidimas pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 dalies 2 punktą kvalifikuotas teisingai ir keisti kvalifikavimo nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs nustatytus įrodymus daro išvadą, jog iš pareiškėjo pateiktų važtaraščių Nr. PR_VD_PA00000276 ir Nr. PR_VDPA00000280 (t I., b.l. 36, 37) negalima nustatyti kokio išpilstymo, kokio stiprumo ir kokios partijos ženklo alus „Staropramen Premium“ buvo gabentas, todėl šių dokumentų negalima susieti su tikrinimo metu rastu konkrečiu „Staropramen Premium“ alumi, 30 ltr. išpilstymo, 5 proc. alk. tūrio, 29-10-2008. Iš minėtų važtaraščių taip pat negalima nustatyti, kokiose talpose alus buvo, nes nėra nurodytas alaus talpų tūris, kokio stiprumo ir kokios partijos ženklo alus „Kozel Dark“ buvo gabentas. Todėl šių dokumentų taip pat negalima susieti su tikrinimo metu rastu konkrečiu alumi „Kozel černy“, 30 ltr. išpilstymo, 3,9 proc. alk. tūrio, 01-07-08 ir „Kozel černy“, 30 ltr. išpilstymo, 3,9 proc. alk. tūrio, 05-06-08.
Apeliantas nurodo, kad nėra įrodyta, kad gėrimu buvo prekiaujama. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. Al1-1186/2007 aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas pažymėjo, kad straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos nuostatos iš esmės yra tokios pačios, tačiau adresuotos platesniam negu straipsnio 1 dalies 2 punkto, subjektų ratui. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad alkoholinių produktų laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietose - 17 str. 1 d. 2 p.) sutampa su tokių produktų laikymu 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo prasme. (...) argumentai, kad pažeidimo kvalifikacijai pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra būtina nustatyti prekių pardavimo faktą, kolegijos pripažintini nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šiam atvejui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, nagrinėjant analogiškas bylas.
Įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad tikrinimo metu rastas alus iš Čekijos pirmiausia buvo atgabentas į didmeninės prekybos sandėlį Arimų gatvėje ir iš jo paskirstytas į mažmeninės prekybos vietą Gedimino prospekte, byloje nėra. Nėra paneigtos atsakovo nurodytos aplinkybes, kad pateikti važtaraščiai patvirtina, jog iš didmeninės prekybos sandėlio, esančio Arimų g. 35, Vilnius, į mažmeninės prekybos vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius, gabentas alus „Staropramen Premium“ buvo gautas pagal invoice Nr. 28EelO ir invoice Nr. SE8134, o alus „Kozel Dark“ - pagal invoice Nr. 28Ee23 ir invoice Nr. 28Ee24, tačiau invoice Nr. SE8134, 28Ee23, 28Ee24 pareiškėjas Tarnybai nepateikė. Pareiškėjo pateikti invoice Nr. 27Ee23 ir Nr. 27Ee24 minėtuose krovinio važtaraščiuose nenurodyti, todėl negalima tvirtinti, kad šiuose važtaraščiuose nurodyti alkoholiniai gėrimai buvo gauti pagal minėtus invoice. Pagrįsta atsakovo išvada ir pagrįsta įrodymais, kad pareiškėjo pateikti dokumentai (2007 m. gruodžio 11 d. prekių sąrašas (Packing list) Nr. 24, 2007 m. gruodžio 11 d. invoice Nr. 27Ee24, 2007 m. gruodžio 11 d. dokumentas Nr. 2717, 2007 m. gruodžio 11 d. tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR BL/4A 0253991, 2007 m. spalio 26 d. prekių sąrašas (Packing list) Nr. 23, 2007 m. spalio 26 d. invoice Nr. 27Ee23, 2007 m. spalio 26 d. dokumentas Nr. 2716, 2007 m. spalio 27 d. tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR 6LA 0363799) negali būti vertinami, nes nesusiję su pareiškėjo pateiktais krovinio važtaraščiais ir negali pagrįsti 2008 m. gegužės 14 d. Protokole Nr. 98 nurodyto alaus įsigijimo į Tarnybos darbuotojų tikrintą prekybos vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjo pateiktas invoice Nr. 28EelO nepagrindžia 2008 m. balandžio 18 d. krovinio važtaraščiu Nr. PR_VID_PA00000276 tariamai gabentų 1200000 litrų alaus „Staropramen Premium“ įsigijimo, kadangi pagal invoice Nr. 28EelO buvo įsigyta dvylika 30 ltr. alaus statinių, t. y. tik 360 litrų alaus. Pagrįstai nustatyta, kad neatitinka gabento alaus talpos, tai yra krovinio važtaraštyje Nr. PRJVTDPA00000276 nurodyta, kad gabento alaus mato vienetas - litras, t. y. gabenti alaus buteliai, tuo tarpu pagal invoice Nr. 28Eel0 pirktos 30 ltr. statinės. Pagal pateiktus važtaraščius ir invoice neįmanoma nustatyti, koks kiekis ir kokio alaus bei iš kur buvo atgabenta į (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančią prekybos vietą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas remiasi šiais įrodymais, nes jie nėra paneigti. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai aiškino alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto normas ir nukrypo nuo teismų praktikos, susiformavusios atskiriant minėtus pažeidimus nuo pažeidimų įtvirtintų Alkoholio kontrolės įstatymo 1 dalies 12 punkte ir 2 dalies 10 punkte.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 683 patvirtintų Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos nuostatų 20 punktu nustatyta, kad tikrinimo rezultatai įforminami: 1) Tikrinimo protokolu; 2) Administracinio teisės pažeidimo protokolu; 3) Tikrinimo pažyma – tais atvejais, kai pažeidimas nenustatytas. Nuostatų 22 punkte numatyta, kad pareigūnai, nustatę, kad yra pažeisti Alkoholio kontrolės ar Tabako kontrolės įstatymų reikalavimai, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio tikrinimo protokolą.
Administracinių teisės pažeidimo kodeksu nėra nustatytas tikrinimo protokolo turinys. Turinio forma taip pat nėra nustatyta ir žinybiniais aktais. Todėl vertinant Tikrinimo protokolo turinį būtina vadovautis bendromis Administracinių teisės pažeidimo kodekso nuostatomis, nustatančiomis atskirų protokolų turinį. Toks vertinimas leidžia daryti išvadą, jog Tikrinimo protokole privalomai turi būti nurodytos aplinkybes pakankamos pradėti teisės pažeidimo tyrimo procedūras. ATPK 260 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.
2008 m. gegužės 14 d. protokole yra nurodytos esminės aplinkybės, kurios patvirtina padaryto pažeidimo požymius. Bet kokie netikslumai užfiksuoti tikrinimo protokole nėra kliūtis juos pašalinti atliekant pažeidimo tyrimą bei pažeidimo nagrinėjimą. Netinkamas pažeidimo kvalifikavimas, nustatytas tikrinimo metu gali būti keičiamas pažeidimo nagrinėjimo metu, remiantis tiek tikrinimo metu surinktais įrodymais bei pažeidimą padariusio asmens pateiktais įrodymais.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 11 dalis nustato, kad baudas už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 7-12 punktuose, 2 dalies 2, 3, 6-10 punktuose, 5-11 ir 13 dalyse, 18 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą, taip pat už savivaldybių tarybų nustatytų prekybos alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis ribojimų ar draudimų pažeidimą skiria Tarnyba ir policija. Tarnyba pareiškėjui ekonominę sankciją skyrė už alkoholinių gėrimų pardavimą ir laikymą neturint juridinę galią turinčių šių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, o ne už alkoholinių gėrimų kokybės ar saugos reikalavimų pažeidimus, kas yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui ir jo atstovei apie bylos nagrinėjimą buvo tinkami pranešta. Todėl formaliai byla galėjo būti nagrinėjama šalims nedalyvaujant. Tačiau pareiškėjos atstovė 2009 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes dalyvauja kitos bylos nagrinėjime apie kurią buvo pranešta anksčiau nei administracinės bylos posėdį. Ši priežastis yra svarbi ir dėl to galėjo būti atidėtas bylos nagrinėjimas jei tai yra būtinybė teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. posėdžio protokolas patvirtina, kad teismas, prieš pradedamas nagrinėti bylą iš esmės, aptarė pareiškėjo ir jo atstovės pateiktus prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir nustatė, jog byla gali būti nagrinėjama nedalyvaujant pareiškėjos atstovei (t. I., b.l. 172-176). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą patikrina priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tame tarpe ir ar pagrįstai buvo nutarta nagrinėti bylą nedalyvaujant pareiškėjo atstovei ar ši aplinkybė galėjo sukliudyti objektyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl to, kad pirmosios instancijos tesime byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjos atstovei nėra pagrindo.
ABTĮ 86 straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė. Teismas priimtą sprendimą tinkamai argumentavo ir pagrindė įrodymais, teisingai kvalifikavo ginčo santykius.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas palikdamas ginčijamą nutarimą tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u taria:
Uždarosios akcinės bendrovės „Kvadro Vilnius“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.