Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2997-990/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-12
Bylos Nr.
1-2997-990/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
G. M.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant kaltinamajam G. M., jo gynėjui advokatui L. Ž.,prokurorui Sigitui Jankauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 227 straipsnio 2 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamų veikų aplinkybės

G. M. 2017 m. vasario 28 d. apie 21.53 val. Simono Stanevičiaus gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 32A vairavo automobilį „Mazda CX-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,01 promilės etilo alkoholio. Policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį blaivumui patikrinti, išlipęs iš automobilio, siekdamas išvengti blaivumo patikrinimo ir baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui- (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui J. P. į ranką įkišdamas 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) davė kyšį už neteisėtą policijos pareigūno neveikimą, t. y. už tai, kad nebūtų atliekamas blaivumo patikrinimas, nebūtų registruojamas įvykis ir nebūtų pradėtas nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, ikiteisminis tyrimas.

G. M. 2017 m. gegužės 9 d. apie 17.15 val. Žalgirio gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 127 vairavo automobilį „Citroen C2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,79 promilės etilo alkoholio.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu G. M. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamų įvykių metu jis buvo gyvenimo duobėje, vyko skyrybos. Nuo 2016 metų liepos mėnesio jis gydosi nuo depresijos. Nagrinėjamų įvykių metu buvo paūmėjimas, jis pasielgė labai neatsakingai. Po to, kad nebūtų pagundų, jis užsikodavo. 2017 m. vasario 28 d. jis namuose išgėrė 5 skardines alaus, po ko automobiliu „Mazda CX-7“ važiavo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. Važiuojantį jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis siūlė pareigūnams 50 eurų kyšį, kad jį paleistų, nes vairuotojo pažymėjimas buvo labai brangus. Jis nenorėjo, kad iš jo atimtų vairuotojo pažymėjimą. Automobilis „Mazda CX-7“ priklausė asmeniui, vardu Marius. Prieš dvi savaites iki įvykio jis iš Mariaus įsigijo minėtą automobilį, bet automobilis dar nebuvo jam perrašytas. Už automobilį jis sumokėjo pinigus, tačiau neturėjo laiko minėtą automobilį įregistruoti savo vardu. Po nagrinėjamų įvykių policija minėtą automobilį atidavė Mariui, o šis minėtą automobilį grąžino jam. Šiuo metu minėtas automobilis stovi jo kieme Gelvonų gatvėje, Vilniuje. Antrą kartą jis pas draugą išgėrė apie 5 skardines alaus, po ko važiavo tėvo automobiliu. Bevažiuojantį jį sustabdė policijos pareigūnai. Tėvo automobilį jis paėmė tėvo neatsiklausęs, kadangi tuo metu tėvo namuose nebuvo. Automobilio rakteliai kabėjo koridoriuje. Šiuo metu net nėra minčių apie alkoholį, vaikšto į anoniminių alkoholikų susirinkimus. Savo veiksmus jis vertina blogai.

Teisiamojo posėdžio metu G. M., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu G. M. parodė, kad 2017 m. vasario 28 d. apie 16 val. Baltupių mikrorajone esančio namo kieme su draugais jis gėrė alkoholinius gėrimus- jis išgėrė 5 skardines alaus. Išgėręs alaus jis vairuodamas automobilį „Mazda CX-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su draugais važiavo į Fabijoniškių mikrorajone esančią parduotuvę „Kubas“ dar nusipirkti alkoholinių gėrimų. Atvažiavus prie parduotuvės jiems iš paskos atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jam sustojus priėjo prie automobilio, liepė išlipti, paėmė automobilio raktelius, nusivedė į policijos tarnybinį automobilį ir davė papūsti į alkotesterį. Jam buvo nustatytas 2,29 promilių girtumas. Įvykio vietoje būdamas prie policijos tarnybinio automobilio jis vienam policijos pareigūnui davė vieną 50 eurų banknotą ir bandė su pareigūnu susitarti. Jį pareigūnas įspėjo, kad už kyšio davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Po to policijos pareigūnai nuvežė jį į priklausomybės ligų centrą paimti jo kraujo mėginį. Automobilį „Mazda CX-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis pirko 2017 m. sausio mėnesį iš draugo Mariaus, kurio pavardės jis nežino, už automobilį jis mokėjo 3 500 eurų, tačiau automobilio savo vardu jis neužregistravo. Dokumentuose nurodyto automobilio savininko R. J. jis nepažįsta. 2017 m. gegužės 9 d. jis išgėrė 5 skardines alaus, po ko apie 17 val. jis vairuodamas tėvui priklausantį automobilį „Citroen C2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Žalgirio gatvės į namus, į Ulonų gatvę. Žalgirio gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,32 promilių girtumas. Vėliau buvo nuvežtas į priklausomybės ligų centrą paimti jo kraujo mėginį. Dėl visko, ką padarė, jis labai gailisi (b. l. 98).

Ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2017 m. vasario 28 d. apie 21.40 val. patruliavimo metu iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Simono Stanevičiaus gatve ties pastatu Nr. 34 važiuoja automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Atvykęs prie pastato, esančio Simono Stanevičiaus g. 32A, jis pastebėjo važiuojantį automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė. Kartu su kitu patruliu jis priėjo prie minėto automobilio, kurio vairuotojui prisistatė. Vairuotojas G. M. išlipo iš automobilio, iš galinės džinsų kišenės išsitraukė pinigus ir jam į ranką įkišo 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini). G. M. pasakė: „tu manęs nematei, aš einu namo“. G. M. atrodė akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, iš pastarojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. G. M. keletą kartų buvo paaiškinta, kad už kyšio davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau G. M. į tai nekreipė dėmesio ir nenutraukė savo neteisėtos veikos. G. M. jis paaiškino, kad šis yra sulaikytas ir nurodė eiti į tarnybinį automobilį girtumui nustatyti. Einant link policijos tarnybinio automobilio G. M. pasakė: „jeigu mažai, galiu duoti dar, visiems bus gerai“. Alkoholio matuokliu G. M. buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas. Vėliau G. M. buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti (b. l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu K. D. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyresniuoju tyrėju. 2017 m. gegužės 9 d. apie 17.10 val. patruliavimo metu iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad nuo pastato, esančio Kalvarijų g. 180, Vilniuje, link Žalgirio gatvės važiuoja pilkos spalvos automobilis „Citroen C2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Jis sureagavo į šį pranešimą ir važiuodamas Žalgirio gatve maždaug ties pastatu, esančiu Žalgirio g. 127, pamatė minėtą automobilį. Įjungęs garsinius ir šviesos specialiuosius signalus jis sustabdė minėtą automobilį „Citroen“. Priėjęs prie automobilio „Citroen“ jis pamatė, kad šio vairuotojas neblaivus, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, vairuotojo būseną jis įvertino kaip labai girto asmens. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo kelių policijos ekipažas. Apie 17.16 val. alkotesteriu vairuotojui buvo nustatytas 2,32 promilių girtumas. Vairuotojas nieko neaiškino. Paaiškėjo, kad vairuotojas- tai G. M., kuris nuvežtas į priklausomybės ligų centrą paimti kraujo mėginį (b. l. 86).

Specialistas, ištyręs G. M. kraują, paimtą 2017 m. vasario 28 d. 22.35 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 2,01 promilės etilo alkoholio (b. l. 58).

Specialistas, ištyręs G. M. kraują, paimtą 2017 m. gegužės 9 d. 17.45 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 2,79 promilės etilo alkoholio (b. l. 104).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad G. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- liudytojų parodymai, specialisto išvados- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad G. M. 2017 m. vasario 28 d. apie 21.53 val. Simono Stanevičiaus gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 32A vairavo automobilį „Mazda CX-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,01 promilės etilo alkoholio. Policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį blaivumui patikrinti, išlipęs iš automobilio, siekdamas išvengti blaivumo patikrinimo ir baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Ketvirtosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiajam patruliui J. P. į ranką įkišdamas 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) davė kyšį už neteisėtą policijos pareigūno neveikimą, t. y. už tai, kad nebūtų atliekamas blaivumo patikrinimas, nebūtų registruojamas įvykis ir nebūtų pradėtas nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, ikiteisminis tyrimas. Taip pat G. M. 2017 m. gegužės 9 d. apie 17.15 val. Žalgirio gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 127 vairavo automobilį „Citroen C2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,79 promilės etilo alkoholio.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

G. M. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,01 promilės etilo alkoholio, taigi G. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį.

G. M. už tai, kad nebūtų atliekamas blaivumo patikrinimas, nebūtų registruojamas įvykis ir nebūtų pradėtas nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, ikiteisminis tyrimas, t. y. už neteisėtą pareigūno neveikimą vykdant įgaliojimus policijos pareigūnui davė 50 eurų dydžio kyšį, taigi G. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

G. M. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,79 promilės etilo alkoholio, taigi G. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

G. M. padarė nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje.

Už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė.

Spręsdamas dėl G. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas įvertina ir tai, kad G. M. yra neteistas, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, pagal kurias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, laisvės atėmimo bausmės neskirtinos. G. M. yra dirbantis, taigi G. M. skirtinos švelniausios rūšies BK 227 straipsnio 2 dalies ir 281 straipsnio 7 dalies sankcijose numatytos bausmės- baudos. Nustatydamas baudų dydį teismas atsižvelgia į tai, kad G. M. prieš padarydamas šiuos nusikaltimus du kartus buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimu G. M. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,37 promilės girtumas), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu G. M. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 3,12 promilės girtumas). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad G. M. teigiamų socialiai naudingų išvadų nepadarė, po to, kai buvo nubaustas už vairavimą neblaiviam vėl vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio- G. M. transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio vairavo ir pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje: 2017 m. gegužės 9 d. pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę pasirašęs protokolus dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 70-72), tą pačią dieną G. M. vėl vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas leidžia teismui pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant G. M. pakankamai dideles baudas: už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą G. M. skirtina 180 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 6 778,80 eurų dydžio bauda; už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą (2017 m. vasario 28 d. nusikaltimas) G. M. skirtina 90 MGL, t. y. 3 389,40 eurų dydžio bauda; už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą (2017 m. gegužės 9 d. nusikaltimas) G. M. skirtina 120 MGL, t. y. 4 519,20 eurų dydžio bauda. Šios bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės- 180 MGL dydžio baudos pridedant dalį- 40 MGL dydžio baudą, skirtiną už 2017 m. vasario 28 d. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir 50 MGL dydžio baudą, skirtiną už 2017 m. gegužės 9 d. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir G. M. skirtina subendrinta 270 MGL, t. y. 10 168,20 eurų dydžio bauda.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, G. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, G. M. skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu- 90 MGL, t. y. 3 389,40 eurais ir G. M. skirtina galutinė 180 MGL, t. y. 6 778,80 eurų dydžio bauda, nustatant šią baudą sumokėti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. M. nuo 2017 m. vasario 28 d. 23.10 val. iki 2017 m. kovo 1 d. 14.15 val., kas atitinka vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 36, 37, 40), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis G. M. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors G. M. nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga G. M. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs G. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija G. M. kraujyje beveik septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei beveik dvigubai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). G. M. prieš padarydamas šiuos nusikaltimus du kartus buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimu G. M. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,37 promilės girtumas), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu G. M. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 3,12 promilės girtumas), taigi nustatytinas maksimalus įstatyme nustatytas G. M. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas- treji metai.

Teismas taip pat pažymi, kad G. M. 2017 m. vasario 28 d. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu „Mazda CX-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio G. M. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „Mazda CX-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. J. (b. l. 13). Ikiteisminio tyrimo metu M. J. pateikė 2017 m. sausio 10 d. transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad R. J. pardavė M. J. automobilį „Mazda CX-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20). Teismas yra įsitikinęs, kad faktas, jog automobilio „Mazda CX-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku duomenų bazėje nurodytas ne pats G. M., neužkerta kelio minėto automobilio konfiskavimui. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė G. M., minėtas automobilis nagrinėjamo įvykio metu R. J. priklausė tik de iure, de facto minėtas automobilis priklausė G. M., kuris minėtą automobilį nupirko iš M. J., t. y. nagrinėjamo įvykio metu faktiškai minėto automobilio savininkas buvo G. M., kuris minėtą automobilį valdė, naudojo bei disponavo, tik savo nuosavybės teisės nebuvo įregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad minėto automobilio savininkas nagrinėjamo įvykio metu buvo ne R. J. ir ne M. J., patvirtina ir M. J. veiksmai- iš saugojimo aikštelės, į kurią 2017 m. vasario 28 d. buvo nuvežtas automobilis „Mazda CX-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paėmęs minėtą automobilį, pastarąjį, kaip teismo posėdžio metu parodė pats G. M., M. J. iš karto grąžino G. M.. G. M. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad šiuo metu minėtas automobilis stovi namo, kuriame jis gyvena, kieme. Teismas yra įsitikinęs, kad faktas, jog registruose kaip automobilio „Mazda CX-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra įregistruotas ne faktinis šio automobilio savininkas G. M., neužkerta kelio minėto automobilio konfiskavimui. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi padėti įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį, tame tarpe ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Šia baudžiamojo poveikio priemone įgyvendinama idėja, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai- konstatuota, kad kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Teismas taip pat pažymi, kad sprendimas nekonfiskuoti automobilio galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kuomet asmuo veiką padaro epizodiškai naudodamasis kitam asmeniui priklausančia transporto priemone, pavyzdžiui, veiką padaro darbuotojas, naudodamasis darbdaviui priklausančia transporto priemone, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nekonfiskavus automobilio „Mazda CX-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėto automobilio faktinis savininkas liktų G. M., taigi teismui priėmus sprendimą konfiskuoti ne G. M. valdomą transporto priemonę, o minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai- G. M., turėdamas teisę valdyti minėtą automobilį, nebūtų sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo bei iš jo nebūtų atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Kita vertus kaltininko manymas, kad nėra galimybių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę, galėtų skatinti kaltininką ir toliau daryti priešingas teisei veikas valdant minėtą transporto priemonę nesibaiminant, kad minėta transporto priemonė gali būti konfiskuota.

Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad R. J. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mazda CX-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

G. M. 2017 m. gegužės 9 d. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasis kelių transporto priemone- R. M. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Citroen C2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio G. M. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. Baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta, kad R. M. žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad minėtas automobilis bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti- kaip teisiamojo posėdžio metu parodė G. M., jis tėvui priklausančio automobilio raktelius paėmė tėvo neatsiklausęs, dėl ko nėra teisinio pagrindo konfiskuoti R. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Citroen C2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Citroen C2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 790 eurų (b. l. 81, 82), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti R. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Citroen C2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš G. M. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma- 1 790 eurų.

G. M. taip pat davė kyšį- 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri laikytina nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, priemone. Minėta, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko 50 eurų nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje (b. l. 27-29), konfiskuotina.

Procesinės prievartos priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu G. M. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 52, 99-100), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹, 66, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti G. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 180 MGL, t. y. 6 778,80 eurų dydžio baudą.

Pripažinti G. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2017 m. vasario 28 d. nusikaltimas), ir skirti jam 90 MGL, t. y. 3 389,40 eurų dydžio baudą.

Pripažinti G. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2017 m. gegužės 9 d. nusikaltimas), ir skirti jam 120 MGL, t. y. 4 519,20 eurų dydžio baudą.

Šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės- 180 MGL dydžio baudos pridedant dalį- 40 MGL dydžio baudą, skirtą už 2017 m. vasario 28 d. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir 50 MGL dydžio baudą, skirtą už 2017 m. gegužės 9 d. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir G. M. skirti subendrintą 270 MGL, t. y. 10 168,20 eurų dydžio baudą.

G. M. skirtos baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu- 90 MGL, t. y. 3 389,40 eurais ir G. M. skirti galutinę 180 MGL, t. y. 6 778,80 eurų dydžio baudą.

Į G. M. skirtą bausmę įskaityti jo laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną dieną, jį prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Įpareigoti G. M. 6 703,48 eurų dydžio baudą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Įspėti G. M., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Skirti G. M. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, konfiskuoti automobilį „Mazda CX-7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje bei išieškoti (konfiskuoti) iš G. M. 1 790 eurų.

G. M. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas