Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-116-2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-05
Bylos Nr.
1A-269-116-2011
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00651-2006-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vaclovas Iždonas (pirm.), Irena Ivanovienė, Klavdija Kruminienė
Kaltinamasis
M. S., G. P.
Advokatai
Igoris Manzurovas

Įžanginė dalis

Baudž. bylos Nr. 1A-269-116/2011Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00651-2006-7Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.; 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.; 2.1.2.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

kolegijos teisėjų Irenos Ivanovienės, Klavdijos Kruminienės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, Ievai Rimdeikienei, Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Aurelijai Gališanskytei,išteisintiesiems M. S., G. P.,gynėjams advokatams Igoriui Manzurovui, Vygantui Barkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo

M. S. ir G. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

M. S. ir G. P. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys 28 216,28 Lt sumai atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, dirbdamas direktoriumi UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuri, atstovaujama vadybininkės J. D. 2006 m. liepos 14 d. faksimiliniu būdu sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Panevėžys, dėl šiai įmonei priklausančio medienos krovinio 2006 m. liepos 17 d. pakrovimo ir pristatymo į Vokietiją UAB (duomenys neskelbtini) naudojamu automobiliu „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba „KRONE“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties pagrindu 2006-07-17 UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojui O. R. nuvykus į UAB (duomenys neskelbtini), esančią Jonavos r., (duomenys neskelbtini), kur laikotarpiu nuo 8.00 iki 13.00 val. į UAB (duomenys neskelbtini) automobilį „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrauta 1362 vnt. medinių padėklų, priklausančių UAB (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną O. R. (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje siuntų skyriuje pasiėmus šį UAB (duomenys neskelbtini) krovinį patvirtinančius dokumentus: 2006 m. liepos 17 d. tarptautinį krovinio transportavimo važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Trakų r., (duomenys neskelbtini), direktore G. P. ir turėdamas vieningą su ja tikslą apgaule savo ir pastarosios naudai įgyti svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, 2006-07-17 apie 18.00 val. O. R. per J. D. melagingai pranešdamas, jog minėtoje autobusų stotyje atsiimti dokumentai nėra pakrauto krovinio dokumentai, davė nurodymą O. R. nevykti iš Marijampolės miesto ir juos iš O. R. 2006-07-18 apie 13.20 val. AB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Marijampolės r., paėmė, įteikdamas jam tos pačios dienos ryte Trakų r., (duomenys neskelbtini) paimtus iš bendrininkės G. P. užpildytus žinomai suklastotus prekių pervežimo dokumentus – tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti duomenys, neatitinkantys tikrovės apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) automobilyje „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaboje „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys 1362 vnt. mediniai padėklai, priklauso UAB (duomenys neskelbtini), ir panaudojus šiuos dokumentus – jų pagrindu vairuotojui O. R. pristačius krovinį Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), Vokietija, savo ir G. P. naudai apgaule užvaldė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – medinius padėklus bendros 28 216,28 litų vertės,

G. P. buvo kaltinama tuo, kad ji, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Trakų r., (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama vieningą tikslą su bendrininku – UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilnius, direktoriumi M. S., apgaule savo ir jo naudai įgyti svetimą UAB (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Panevėžys, priklausantį turtą, 2006 m. liepos 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei J. D., atstovaujančiai minėtą bendrovę, faksimiliniu būdu sudarius sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl šiai įmonei priklausančio medienos krovinio 2006 m. liepos 17 d. pakrovimo ir pristatymo į Vokietiją UAB (duomenys neskelbtini) naudojamu automobiliu „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties pagrindu 2006-07-17 UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojui O. R. nuvykus į UAB (duomenys neskelbtini), esančią Jonavos r., (duomenys neskelbtini), kur laikotarpiu nuo 8.00 iki 13.00 val. į UAB (duomenys neskelbtini) automobilį „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabą „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrauta 1362 vnt. medinių padėklų, priklausančių UAB (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną O. R. Marijampolės autobusų stotyje siuntų skyriuje pasiėmus šį UAB (duomenys neskelbtini) krovinį patvirtinančius dokumentus: 2006 m. liepos 17 d. tarptautinį krovinio transportavimo važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-07-17 apie 18.00 val. bendrininkui M. S. per J. D. melagingai pranešus O. R., jog minėtoje autobusų stotyje atsiimti dokumentai nėra pakrauto krovinio dokumentai, ko pagrindu O. R. nevyko iš Marijampolės miesto, 2006-07-18 ryte Trakų r., (duomenys neskelbtini), į tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą (duomenys neskelbtini), įrašydama duomenis, neatitinkančius tikrovės apie tai, UAB (duomenys neskelbtini) automobilyje „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaboje „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys 1362 vnt. medinių padėklų priklauso UAB (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus prekių pervežimo dokumentus, kuriuos perdavė atvykusiam bendrininkui M. S., o šiam tą pačią dieną 2006-07-18 apie 13.20 val. AB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Marijampolės r., paėmus iš O. R. tikrus 2006-07-17 (duomenys neskelbtini) stotyje gautus krovinio dokumentus ir įteikus minėtus jos suklastotus dokumentus, kuriuos panaudojus – šių dokumentų pagrindu vairuotojui O. R. pristačius krovinį Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), Vokietija, savo ir M. S. naudai, apgaule užvaldė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – medinius padėklus, bendros 28 216,28 Lt vertės.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendžiu M. S. ir G. P. išteisinti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; M. S. ir G. P. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniu skundu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį:

M. S. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei BK 300 straipsnio 1 dalį, ir nubausti: už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, 100 MGL dydžio bauda, už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, 100 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti galutinę bausmę – 100 MGL dydžio baudą;

G. P. pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį ir nubausti: už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, 100 MGL dydžio bauda; už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, 100 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 100 MGL dydžio baudą.

Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik išteisintųjų parodymais ir gynybos nurodytais duomenimis, tačiau nenurodė motyvų, kodėl atmetė M. S. ir G. P. kaltinančius duomenis. Tokiu būdu teismas pažeidė įstatymo reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas teismų praktikoje taikytinas įrodymų vertinimo taisykles.

Pažymi, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė aplinkybę, jog 2006-07-17 UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas O. R. atvyko į Jonavos r. (duomenys neskelbtini), ir į jo vairuojamą automobilį „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrauta 1362 medinių padėklų. Nuosprendyje nurodyta, jog ši aplinkybė akivaizdi, kadangi ją patvirtina liudytojų UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo O. R., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. L., J. L. parodymai, telefoninių pokalbių išklotinės, O. R. pildyti dokumentai: reiso techninė ataskaita, kelionės lapas bei UAB (duomenys neskelbtini) sprendimai O. R. išmokėti dienpinigius už 2006-07-17 ir tos dienos išlaidas kurui įtraukti į buhalterinę apskaitą. Tačiau teismas, nuosprendyje patikėjęs D. L. ir J. L. parodymais dėl medinių padėklų pakrovimo, jų nurodytas aplinkybes dėl padėklų kainos ir žaliavos, iš kurios jie pagaminti, atmetė. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, jog jų nurodytos aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu teisinės pagalbos prašymu apklaustam F. B., ir teisme išklausytos gynybos liudytojos D. U. parodymams. Teismas nustatė, jog per šią liudytoją būdavo vykdomi visi užsakymai, o ji niekada nebuvo užsakiusi padėklų, kurių vieno vertė siektų 6 eurus ir niekada neužsakinėjo padėklų iš bešakės drebulės medienos. Liudytojas F. B. taip pat patvirtino niekada neužsakinėjęs padėklų, kurių vieno kaina būtų buvusi 6 eurai. Teismas besąlygiškai patikėjo liudytojos D. U. duotais parodymais, neįvertinęs labai svarbios aplinkybės, leidžiančios abejoti šios liudytojos parodymų teisingumu: liudytoja D. U. ikiteisminio tyrimo metu įtraukta į bylą išteisintosios G. P. gynėjo advokato V. B. prašymu (4 t. 64-77 b. l.). Prašyme advokatas V. B. nurodė, kad D. U. jam nurodė girdėjusi apie nenukeliavusį į Vokietiją UAB (duomenys neskelbtini) krovinį ir jam pateikė krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, teigdama, jog pagal dokumentą krovinys su mediniais padėklais dingo. Kaip matyti, šiame dokumente yra įrašas (duomenys neskelbtini). Teisinės pagalbos prašymu apklausus liudytoju F. B., jis nurodė, kad krovinys pagal (duomenys neskelbtini) atkeliavo. Prokurorės manymu, šios liudytojo F. B. nurodytos aplinkybės rodo, kad D. U. net nėra žinoma, kokie jai tarpininkaujant kroviniai pasiekia užsakovus ir leidžia abejoti kitų D. U. nurodytų faktų teisingumu.

Atkreipia dėmesį, kad teismas teisingai nurodė 2006 metais buvusias medinių padėklų įprastines kainas, tačiau teismas neįvertino kitų kriterijų, dėl kurių kaina dėl to paties produkto gali iš esmės skirtis, t. y. neįvertino padėklams gaminti panaudotos medienos rūšies, pardavėjo uždėto antkainio, šalių sutartos vieneto kainos. Remiantis liudytojų D. L. ir J. L. parodymais, mediniai padėklai, kuriuos buvo kaltinami apgaule užvaldę M. S. ir G. P., pagaminti iš bešakės drebulės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, 2006 metais Lietuvoje buvo gaminami padėklai, kurių kainos galėjo siekti 6 eurus. Atkreipia dėmesį, kad remiantis UAB (duomenys neskelbtini) pateikta informacija medinio padėklo, kurio išmatavimai 800*1200, kaina 2006 metais svyravo nuo 5 iki 35 Lt už vienetą, o iš drebulės pagaminto padėklo kaina turėjo būti gana didelė. UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad, jei padėklas, liaudyje vadinamas EUR, tai tokio džiovinto padėklo kaina galėjo būti apie 6 EUR už vienetą. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad EURO padėklų kainos 2006 metais buvo nuo 19.00 Lt iki 26,75 Lt, o jei padėklas būtų buvęs pagamintas iš drebulės, tai kaina būtų galėjusi būti 15 - 19 Lt. Be to, ir byloje esantis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 172 b. l.), kurį pateikė G. P., siekdama pagrįsti iš Vokietijos įmonių į (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervestus pinigus, patvirtina, kad kaina padėklo, kurio išmatavimai, nors ir didesni nei šioje byloje, buvo 6,9 EUR. Anot apeliantės, teismas nevertino šios informacijos, todėl nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad nebuvo įrodytas faktas, jog padėklai pagaminti iš bešakės drebulės ir vieneto kaina buvo 6 eurai.

Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas, pagrįsdamas savo abejones dėl medinių padėklų vertės, taip pat nurodė faktą, jog D. U. pateikė sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią teismas pripažino galėjusia būti. Šiame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini), priešingai nei pateiktame D. L., nėra originalaus D. L. parašo ir UAB (duomenys neskelbtini) antspaudo, tačiau teismas įvertino tai, jog ši sąskaita-faktūra iš Lietuvos į Vokietiją buvo siunčiama telefaksu, todėl ant jos originalaus parašo ir antspaudo būti negalėjo. Be to, remdamasis kitomis UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitomis-faktūromis, teismas padarė išvadą, kad toks parašų ir antspaudų siuntimas į Vokietiją buvo įprasta D. L. veiklos praktika. Mano, kad šį D. U. pateiktą dokumentą teismas vertino išimtinai gynybos naudai. Pažymi, kad Vokietijoje apklaustas F. B. nenurodė, jog jis būtų užsakinėjęs krovinį iš (duomenys neskelbtini), o D. U. pateikta sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) vienareikšmiai patvirtina, jog ji iš UAB (duomenys neskelbtini) užsakinėjo krovinį, nes priešingu atveju nebuvo jokio tikslo siųsti dokumento apmokėjimui. Anot apeliantės, esant tokioms aplinkybėms, kyla klausimas, kieno užsakymu D. U. kaip tarpininkė surado Lietuvoje galintį pateikti medinius padėklus UAB (duomenys neskelbtini) ? Į šį klausimą teismas atsakymo nepateikė. Mano, kad šios aplinkybės kelia abejonių liudytojos D. U. parodymų teisingumu, dėl ko remtis jos nurodytais faktais, kaip M. S. ir G. P. nekaltumą įrodančiais duomenis, negalima. Prokurorės įsitikinimu, teismo pasirinkimas tikėti jos parodymais, atmetant liudytojų D. L. ir J. L. parodymus, kuriuos patvirtina kita bylos medžiaga, iš esmės ir nulėmė neteisingo sprendimo byloje priėmimą.

Taip pat pažymi, kad liudytojas D. L. nurodė, jog krovinio pakrovimo dieną dokumentai buvo užpildyti tik po to, kai jam telefonu buvo pasakytas galutinis padėklų skaičius, pagal ką jis išrašė CMR ir sąskaitą-faktūrą į Vokietiją. Atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje teismas nurodė, jog šie D. L. parodymai duoda pagrindą manyti, kad dar 2006 m. liepos 17 d. ryte pirkėjas ir pardavėjas nežinojo tikslaus padėklų skaičiaus ir atitinkamai negalėjo žinoti galutinės sumos, tačiau 2006 m. liepos 14 d., t. y. prieš tris dienas, buvo atsiskaityta už padėklus centų tikslumu. Teigia, jog dėl tikslaus išankstinio tarpusavio atsiskaitymo teismas padarė klaidingą išvadą. Kaip matyti iš 2006-07-14 UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), D. L., atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), į UAB (duomenys neskelbtini) kasą sumokėjo 11 883 Lt, t. y. tik dalį už perkamus padėklus, kurie buvo gaminami pakrovimui 2006-07-17. 2006-07-14 UAB (duomenys neskelbtini) padarė 25 000 Lt pavedimą į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Taigi, 2006-07-14 UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais ir pavedimu sumokėjo žymiai didesnę sumą nei pagal 2006-07-17 išrašytą sąskaitą faktūrą. Iš 2009-11-09 UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2006-04-01 iki 2006-08-01 UAB (duomenys neskelbtini) keturis kartus iš jų pirko medinius padėklus. 2006-07-14 UAB (duomenys neskelbtini) didesnės sumos nei pagal vėliau sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjimas tik patvirtina liudytojo D. L. parodymus, jog jis neišrašė krovinio dokumentų dėl to, kad nežinojo, kiek padėklų tilps. Tai, jog už medinius padėklus UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini), patvirtino ir šios bendrovės direktorius bei įrašas už šią prekę 2006-07-17 išrašytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Apmokėjimas išankstinis“.

Nurodo, kad teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia banko kortele (duomenys neskelbtini) 2006 m. liepos 14 d., iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), per 5 kartus, atitinkamai 12:28 val., 12:28 val., 12:29 val., 12:29 val., 12:30 val., buvo paimta 10 000 Lt, ir padarė išvadą, jog D. L. 2006 m. liepos 14 d. nebuvo nei Jonavos r., nei Panevėžyje, ir jis negalėjo grynųjų pinigų sumokėti UAB (duomenys neskelbtini). Nuosprendyje teisingai nurodyta, jog remiantis V. B. parodymais, šia kortele naudojosi tik D. L., tačiau teismui padaryti išvadą dėl D. L. negalėjimo 2006-07-14 būti Panevėžyje ar Jonavoje, pagrindo nebuvo. Kadangi pinigai Nidoje išgryninti 2006-07-14 apie 12.30 val. ir daugiau tą dieną finansinių operacijų kortele nėra atlikta, akivaizdu, kad D. L. Jonavoje ar Panevėžyje galėjo būti tiek ryte, tiek antroje dienos pusėje, kuomet, tikėtina, ir perdavė išgrynintus pinigus bei dar 1883 Lt grynaisiais UAB (duomenys neskelbtini).

Apeliantės įsitikinimu, nuosprendyje padaryta neteisinga išvada, kad esant apmokėtai sąskaitai už padėklus, visiškai nesuprantama, kodėl D. L. nepadavė vairuotojui O. R. visų reikalingų dokumentų. Teismas konstatavo, kad D. L. parodymais tikėti nėra pagrindo, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau dėl ko atmetė J. L. parodymus, nenurodė. Juolab, kad abiejų įmonių buhalterijoje yra dokumentai, pagrindžiantys tarpusavio atsiskaitymą ir atsiskaitymą tokiai sumai, kokią nurodė abu liudytojai.

Prokurorės manymu, tai jog D. L. dėl nenustatytų priežasčių (galbūt nežinojo, kiek tilps padėklų, galbūt neturėjo su savimi pasiėmęs dokumentų, o galbūt tikėjosi, kad juos surašys UAB (duomenys neskelbtini)) iš karto neįteikė vairuotojui O. R. dokumentų, o juos perdavė per siuntų skyrių, priešingai, nei nurodo teismas, neturi jokios įtakos sprendžiant M. S. ir G. P. kaltės klausimą. Iš UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės V. B. apklausos protokolo matyti, kad 2006-07-17 ji pristatė siuntinį į (duomenys neskelbtini) autobusų parką, kur pagal bagažo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) siuntinys buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) siuntų skyrių. Iš šio kvito matyti, kad siuntinį atsiėmė O. R., pateikęs dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis pažyma apie asmens duomenis, tokiu numeriu O. R. 2005-05-13 buvo išduota asmens tapatybės kortelė. Liudytojas O. R. parodė, jog jis krovinio, pakrauto į jo vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), dokumentus gavo tik iš antro karto. Šiuos jo parodymus patvirtina (duomenys neskelbtini) autobusų parko rašytinė medžiaga: O. R. 2006-07-17 paėmė du siuntinius – vieną išsiųstą iš Panevėžio 2006-07-14, o kitą 2006-07-17. Apie tai, jog O. R. gavo dokumentus tik antrą kartą atsiimdamas siuntinį, patvirtino ir D. L.. O. R. parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) stoties siuntų skyriaus atsiėmęs krovinio dokumentus, apie tai informavo darbovietės vadybininkę J. D.. Iš šios vadybininkės jis telefonu išgirdo, jog jam reikia niekur nevykti ir laukti kitų, pasak jos, teisingai užpildytų dokumentų. O. R. nurodė, kad jis naktį praleido degalinėje, esančioje prie Marijampolės. Šiuos jo parodymus patvirtina AB (duomenys neskelbtini) Marijampolės r., (duomenys neskelbtin), kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas UAB (duomenys neskelbtini) kratos metu, kuriuo šios bendrovės apskaitoje buvo grindžiamos komandiruotės metu patirtos išlaidos. Pažymi, kad iš šio dokumento matyti, jog 2006-07-17 18.23 val. šioje degalinėje buvo pilta legalų, o jo naudojama SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) 20.10 val. jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Be to, O. R. nurodė, kad kitą dieną kitus dokumentus jam atvežė direktorius M. S., ir jis, remdamasis šiais dokumentais, pristatė krovinį į Vokietiją. Taigi, tikrieji UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio krovinio dokumentai iš O. R., kitą dieną jį melagingai informuojant, buvo paimti iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi tuo metu dirbusio M. S. ir jam (O. R.) buvo įduoti kiti dokumentai, pagal kuriuos krovinys 2006-07-20 buvo pristatytas į Vokietiją. Mano, kad šių O. R. parodymų bei juos patvirtinančių rašytinių dokumentų teismas nepagrįstai nevertino, išteisindamas M. S. ir G. P. nenurodė, kodėl minėtus parodymus atmeta.

Nurodo, kad teismas patikėjo teisme duotais M. S. parodymais, jog jis telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nesinaudojo, juo naudojosi kiti įmonės darbuotojai. Pažymi, kad fakto, kas 2006-07-17 naudojosi SIM kortele (duomenys neskelbtini), nustatymas yra labai svarbus byloje ir turi būti nustatytas objektyviai: M. S. parodymus būtina vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Teigia, kad iš ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos liudytojos J. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. L. parodymų matyti, jog M. S. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Šį faktą ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pats M. S., kuris teisme pakeitęs parodymus, pateikė versiją, jog jis nesinaudojo telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad šios aplinkybės rodo, jog M. S. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos taktiką, ir priimdamas sprendimą, juos turėjo atmesti.

Teigia, kad abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi O. R., išklotinės patvirtina liudytojo O. R. parodymus, jog jis 2006 m. liepos 16-17 d. su M. S., davusiu jam nurodymus, bendravo SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas O. R. nėra suinteresuotas bylos baigtimi, viso tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina rašytinė bylos medžiaga, ir dėl to nėra jokio pagrindo abejoti jo parodymų teisingumu. Be to, teismas nuosprendyje nurodė faktą, prieštaraujantį savo paties padarytoms išvadoms, jog G. P. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su M. S. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos medžiaga, SIM kortele (duomenys neskelbtini) neabejotinai naudojosi M. S.. Iš M. S. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių matyti, kad jis 2006-07-18 13.17 val. bei 13.26 val, kaip ir patvirtino liudytojas O. R., buvo (duomenys neskelbtini) rajone, kadangi kalbant telefonu jo SIM kortelė jungėsi prie Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) raj. Iš minėtų telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinės matyti, kad M. S. į (duomenys neskelbtini) važiavo per (duomenys neskelbtini) kaimą: 2006-07-18 10.19 val. bendraudamas su O. R. (Nr. (duomenys neskelbtini)), jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini) k., 11.02 val. bei 11.10 val., taip pat 12.03 val. kalbėdamas su tuo pačiu abonentu, jungėsi prie Trakų r. esančių celių. Anot apeliantės, šie duomenys paneigia M. S. parodymus, kad jis nebuvęs nei (duomenys neskelbtini) miestelyje, nei jo apylinkėse. Be to, 2006-07-18 M. S. tiesiogiai bendravo su G. P., nes išklotinėse fiksuoti kontaktai tarp jo naudojamo numerio Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. P. naudoto (duomenys neskelbtini). Teismas šį pokalbį užfiksavo nuosprendyje, tačiau nurodė, kad pats pokalbio buvimas, nežinant jo turinio, negali būti vertinamas kaip turintis nusikalstamo tarimosi požymių. Mano, kad nors pokalbio turinys ir nežinomas, tačiau šį faktą, priešingai nei vertino teismas, būtina analizuoti visumoje kartu su kitais duomenimis esančiais byloje. Laikantis šios įrodymų vertinimo taisyklės, galima daryti pagrįstą išvadą, jog M. S. suklastotus dokumentus, kuriuos vėliau atvežė O. R., 2006-07-18 paėmė iš G. P..

Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas posėdžio metu nusprendė pripažinti liudytojo D. L. nedalyvavimo procese aplinkybes svarbiomis ir, vertindamas įrodymus, rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad šie parodymai yra prieštaringi ir neatitinka nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms. Teismas kaip aplinkybę, verčiančią abejoti liudytojo D. L. parodymų nuoširdumu ir teisingumu, nurodė faktą, jog D. L. buvo teisiamas 2009-04-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už eilės nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir sukčiavimą, jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, nuo kurios atlikimo jis šiuo metu slepiasi ir yra paieškomas. Pažymi, kad susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad D. L. parodymai prieštarauja D. U., M. S. bei G. P. parodymams, tačiau visiškai sutampa su nesuinteresuotų liudytojų O. R., J. L. parodymais bei išteisintųjų kaltę pagrindžiančia rašytine medžiaga. Mano, kad negali būti pagrindu pripažinti parodymus nepatikimais faktas, jog asmuo yra teistas, juolab, kad D. L. parodymai nėra vieninteliai, kaltinantys išteisintuosius. Atmesdamas D. L. duotus parodymus ir jo nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo ir kitų liudytojų duotų parodymų neteisingumą, tačiau nuosprendyje nėra nurodyta, kokiais motyvais remdamasis teismas netiki J. L. ir O. R. parodymais. Teigia, kad liudytojai D. L., O. R. bei J. L. davė nuoseklius parodymus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau teismas be pagrindo jais nesirėmė priimdamas nuosprendį. Daugumą iš šių liudytojų nurodytų aplinkybių patvirtina rašytinė medžiaga, todėl akivaizdu, jog teismas, atmesdamas jų parodymus, privalėjo priimti nutartį pranešti prokurorui dėl O. R. galimai duotų melagingų parodymų apie M. S. nurodymus, bendravimą telefonu, susitikimą Marijampolėje bei dokumentų pakeitimą, taip pat turėjo pranešti dėl J. L. ir D. L. galimai suklastotų dokumentų ir nurodytos tikrovės neatitinkančios informacijos apie padėklų kainą ir atsiskaitymo.

Nors teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė aplinkybę, jog 2006-07-17 UAB Jonavos r., (duomenys neskelbtini), ir į automobilį „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir į priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrauta 1362 medinių padėklų, tačiau jokių teiginių, kur dingo padėklai, nuosprendyje nėra. Todėl darytina išvada, kad teismas sutiko su valstybinio kaltintojo pozicija, jog Trakų r., (duomenys neskelbtini) 2006-07-18 į automobilį „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) mediniai padėklai nebuvo pakrauti.

Tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) vardu nukeliavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis krovinys, apeliantės įsitikinimu, patvirtina ir byloje esantis lifersteinas Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį O. R. kartu su kitais dokumentais ir kroviniu pristatė į Vokietiją, ir liudytojo J. L. parodymai. Iš pastabos, esančios ant lifersteino Nr. (duomenys neskelbtini) vertimo matyti, kad grafoje „pavadinimas“ įrašyta padėklai: 800*1200, tiekimo kiekis 1362, sunkvežimis (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), o ranka vokiečių kalba padaryti įrašai „prašau atkreipkite dėmesį į lentelių storį !!Dalinai storis 15-17 mm, Viršutinės dengiamos lentelės turi būti 18 mm“. Prokurorės manymu, ši informacija patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. L. parodymus, jog parduotų UAB (duomenys neskelbtini) lentelių storis buvo 17 mm. Pažymi, kad J. L. yra liudytojas, dėl ko susipažinti su byloje esančiais duomenimis negalėjo, o jo parodymai tiksliai sutampa su byloje esančia medžiaga. Šis lifersteinas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį G. P. įvardijo kaip Vokietijos įmonės užsakymą, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) pervežinėjo (duomenys neskelbtini) priklausantį krovinį, paneigia ir kitus G. P. parodymus. Šiame 2006-06-27 dokumente įvardintas tiekimo terminas – „Nedelsiant“. G. P. parodė, kad ji automobilio pervežimui pradėjo ieškoti tik tą pačią dieną, t. y. 2006-07-18 ir surado UAB (duomenys neskelbtini), kai jau reikėjo gabenti krovinį. Jei užsakymas buvo duotas 2006-06-27, tai iki 2006-07-18 buvo pakankamai laiko surasti pervežimų kompaniją. Pažymi, kad G. P. teigdama, jog buvo suradusi kitą pervežimų kompaniją, kuri vėliau atsisakė šio įsipareigojimo, negalėjo šių savo žodžių patvirtinti kitais duomenimis – nenurodė tos neva atsisakiusios pervežti krovinį įmonės, nepateikė užsakymo dokumentų. Be to, 2006 metais vairuotojas, transportuojantis UAB (duomenys neskelbtini) krovinį, visada pasirašydavo šios bendrovės vedamame sąsiuvinyje, jog pakrautame krovinyje nėra neleistinų daiktų, tačiau 2006-07-18 O. R. jame nepasirašė. Šį faktą, duodama parodymus teisme, patvirtino ir G. P.

Apeliantės teigimu, iš 2006-07-18 UAB (duomenys neskelbtini) užsakymo kopijos ir AB „Teo Lt“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų išklotinių matyti, kad 2006-07-18 faksu UAB (duomenys neskelbtini) patvirtino pervešianti krovinį apie 14.00 val., o iš O. R. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių matyti, kad 15.49 val. O. R. jau buvo įvažiavęs į Lenkijos teritoriją. Mano, jog neįtikėtina, jog per dvi valandas O. R. iš Vilniaus būtų spėjęs nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), pasikrauti krovinį ir išvykti iš Lietuvos.

Prokurorės įsitikinimu, visi minėti teismo nevertinti duomenys patvirtina, jog 2006-07-18 UAB (duomenys neskelbtini) į automobilį „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabą „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekrovė jokio krovinio, o G. P. krovinio transportavimo važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją ir šiuos dokumentus padavė M. S., po ko pastarasis, paimdamas iš vairuotojo O. R. tikruosius krovinio dokumentus, įdavė suklastotus ir jų pagrindu vairuotojui O. R. pristačius krovinį Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini), M. S. ir G. P. apgaule užvaldė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – medinius padėklus bendros 28 216,28 Lt vertės.

Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovė direktorė L. K. prašo M. S. ir G. P. pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje bei BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendis yra nepagrįstas, teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, jog kaltinamieji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių, todėl nuosprendis turi būti panaikintas. Teigia, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį kaltinamųjų atžvilgiu, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir betarpiškai teisme išnagrinėtus įrodymus, netinkamai įvertino bylos įrodymus, kuriais buvo grindžiami kaltinimai M. S. ir G. P., kaltinančius įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito arba iš viso nevertino, iškreipė jų prasmę, nepagrįstai dalį įrodymų vertino kritiškai ir tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Anot apeliantės, visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų neabejotinai rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsakė iš UAB (duomenys neskelbtini) krovininį automobilį, automobilis buvo suteiktas, krovinys pakrautas pakrovimo vietoje, užpildyti krovinį patvirtinantys dokumentai, tačiau dėl nusikalstamų M. S. ir jo bendrininkės G. P. veiksmų duodant nurodymus krovininio automobilio vairuotojui bei panaudojant suklastotus dokumentus, krovinys pristatymo vietos nepasiekė, o M. S. ir G. P. apgaule užvaldė UAB (duomenys neskelbtini) turtą – medinių padėklų krovinį.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus patenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė prokurorės ir civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai M. S. bei G. P. priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Pažymima, kad pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar svetima teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: netikro dokumento pagaminimas, tikro dokumento suklastojimas, netikro ar suklastoto dokumento laikymas, tokio dokumento gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas.

Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-290/2008). Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2006). Pagal teismų praktiką dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama – įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės.

Iš M. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 76-78 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), matyti, kad pastarasis nurodė, jog jis iki 2006 m. rugpjūčio mėnesio dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kurios viena iš veikos sričių – tarptautiniai krovinių pervežimai, direktoriumi. Paaiškino, kad su UAB (duomenys neskelbtini) ir bendrovės darbuotoju vardu D. dėl krovinių pervežimo jam teko 2 ar 3 kartus, tačiau nurodė nepamenantis, ar 2006 m. liepos 14 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo gautas užsakymas dėl krovinio pervežimo į Vokietiją. Parodė, kad užsakovai dėl krovinių pervežimo tardavosi arba su juo, arba su bendrovės vadybininke J. D.. Taip pat nurodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini) bendrovė (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo daugiau nei 10 metų, su bendrovės direktore G. P. dėl krovinių pervežimo jis paprastai bendraudavo telefonu, su ja buvo susitikęs 2 kartus, 2006 m. liepos mėnesį jie susitikę nebuvo. Paaiškino 2006 m. liepos 18 d. Trakų r., (duomenys neskelbtini) mstl., nebuvęs, jokių dokumentų iš G. P. negavęs. Nurodė, kad jokio susitarimo tarp jo ir vadybininkės J. D. bei UAB (duomenys neskelbtini) direktorės G. P. nebuvo, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas – mediniai padėklai – užvaldytas nebuvo.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. S. parodė, kad gali būti taip, kad esant keliems užsakymams pervežti krovinį, priimamas naudingesnis bendrovei užsakymas, dažnai pasitaikydavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsisakydavo pervežti krovinį. Nurodė, kad mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendras įmonės telefonas, todėl juo gali naudotis kiekvienas darbuotojas, taip pat pakaitinis vairuotojas, o ikiteisminio tyrimo metu jis, galimai nesupratęs tyrėjo klausimo, nurodė, kad ir jį galima rasti minėtu telefono numeriu, nors realiai jis naudodavosi telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ginčijamų užsakymų jis nematė, su užsakymais įmonėje dirbdavo vadybininkai. Parodė, jog tokių atvejų, kad mašina išvažiuotų be dokumentų, nėra buvę. Taip, kad vairuotojas nežinotų, kur pakraus krovinį ir kažkur paimtų dokumentus, taip pat nebuvo. Nurodė reikalaujantis, kad pakrovimo vietoje mašina būtų plombuojama, būtų priėmimo – perdavimo aktas ir visi kiti reikalingi dokumentai, būtų įrašomas plombos numeris, paliekamas CMR (tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis). Tokiu būdu siekiama išvengti atsakomybės, jei sustabdžius automobilį būtų rasta su kroviniu susijusių pažeidimų (7 t. 3 - 6 b. l.).

Išteisintoji G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė (3 t. 103-105 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktore, šios bendrovės veikla – medienos apdirbimas ir medinės taros gamyba. Nurodė, kad jos bendrovė 2006 metais apie 4 kartus bendradarbiavo su UAB (duomenys neskelbtini), o iš viso per 2006 metus transporto paslauga iš įvairių bendrovių buvo užsakoma apie 130 kartų. Paaiškino, kad transportą ji užsako iš anksto, tačiau ne visada užsakytas transportas atvyksta. Prašymai – užsakymai niekur neregistruojami. Užpildytą prašymą – užsakymą ji faksu perduoda transporto firmai, dienos eigoje gauna atsakymą. Užsakymą transporto firma patvirtina savo antspaudu ir parašu. Atvykęs į pakrovimo vietą, kiekvienas vairuotojas į UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją pristato CMR su įmonės vežėjos rekvizitais ir antspaudais. Gavusi CMR duomenis UAB (duomenys neskelbtini) užpildo visada reikiamas grafas: nurodo siuntėjo duomenis, pirkėjo duomenis, krovinio gavėjo duomenis. CMR taip pat nurodomas krovinio pavadinimas, vienetų skaičius, tonažas, mašinos tūris, krovinio išsiuntimo data ir vieta, vairuotojo pavardė, automobilio numeriai ir markė. CMR užpildomas tik tada, kai krovinys jau pilnai pakrautas į automobilį, tuo pačiu momentu išrašomas ir INVOICE, t. y. sąskaita, kurioje nurodomas prekės pavadinimas, kaina, kiekis, vairuotojai. CMR visada atiduodamas vairuotojui, nes tai yra jo kelionės dokumentas. CMR vairuotojas turi pasirašyti, tačiau ne visada per skubėjimą pasirašo. Vairuotojui pristačius krovinį, krovinio gavėjas CMR važtaraštyje grafoje Nr. 24 „Krovinio gavėjas“ uždeda antspaudą, patvirtinantį krovinio gavimą. Patvirtintą CMR ji (G. P.) gauna registruotu laišku kartu su sąskaita – faktūra už transporto paslaugą. Parodė, kad 2006 m. liepos 18 d. užsakymą, adresuotą UAB (duomenys neskelbtini) dėl krovinio pristatymo į Vokietiją pildė ji, užsakyme ji pasirašė ir jį patvirtino bendrovės spaudu. Užsakymas buvo išsiųstas 2006 m. liepos 18 d. 12.40 val., o patvirtintas atsakymas buvo gautas 2006 m. liepos 18 d. 14.19 val. Kadangi firmos, su kuria iš anksto buvo sutarta dėl krovinio pristatymo, automobilis neatvyko, ji surado kitą mašiną. 2006 m. liepos 18 d. krovinys, t. y. 1362 vnt. medinių padėklų, buvo pakrauti į automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), kurį vairavo, kaip matyti iš dokumento, O. R.. Pagal CMR (duomenys neskelbtini) krovinio užsakovas ir pirkėjas buvo firma (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) mieste, adresu (duomenys neskelbtini), o krovinio gavėjas – firma (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) mieste, adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi firma pirkėjas nesutapo su firma gavėju, vairuotojui buvo duotas C. Krovinys buvo pristatytas 2006 m. liepos 20 d. ir buvo užpildytas (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad krovinys tikrai buvo iškrautas toje firmoje. Dėl krovinio buvo pretenzijų, nes lentelių storis buvo 15-17 mm, t. y. jos buvo per plonos. Paaiškino, kad jpkių susitarimų su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi M. S. ir vadybininke J. D. dėl dokumentų suklastojimo pervežant krovinį nebuvo.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu G. P. paaiškino, kad ji yra samdoma UAB (duomenys neskelbtini) direktorė ir nurodė, kad transporto bendrovė pradeda ieškoti baigiant gaminti krovinį, transportas užsakomas prieš 2-3 dienas, tačiau dažnai būna, kad užsakytas automobilis neatvyksta, pvz.. ryte pranešama, kad mašina neatvažiuos, nes nespėjo grįžti iš Rusijos, sugedo ar pan. Tada reikia skubiai surasti kitą automobilį, skambinama transporto įmonėms. Tuomet pasitaiko ir tokių atvejų, kad užsakymas transportui pateikiamas vėliau, nei atvažiuoja mašina. Tam, kad atvažiuotų transportas, kartais užtenka ir žodinio susitarimo. Dėl didelio darbo krūvio užsakymas gali būti parašytas ir po savaitės, vos ne tuomet, kai mašina grįžta. Parodė, jog nėra buvę, kad jų bendrovė pati išrašytų savo CMR, šie dokumentai visą laiką į jų bendrovę pristatomi su atvykusiu transportu. Būna atvejų, kad atvažiuoja krautis vienas vairuotojas, o krovinį veža kitas. Tuomet šie vairuotojai prašo, kad jų pavardė į CMR nebūtų įrašyta. Parodė, kad nagrinėjamu atveju buvo vienkartiniai padėklai, kurių išmatavimai 800 x 1,20. Šie padėklai pigiausi, jie antrarūšiai, jų kokybė žema, todėl yra lentelių storio paklaida. Tokių padėklų į mašiną galima pakrauti 1362 vnt. su 10-15 vnt. paklaida. Tokį padėklą nuvežti į Vokietiją kainuoja apie 3 eurus. Paaiškino, kad galėjo padaryti dokumento kopiją poėmio metu to paprašius policijos pareigūnams. Nurodė, kad dėl transporto ji bendraudavo su J. D., o jei jos nebūdavo, tuomet skambindavo į mobilųjį telefoną, kartais, pvz. pietų metu, šiuo telefonu atsiliepdavo M. S., tačiau ir tuo atveju ji dėl transporto bendraudavo su J. D.. Paaiškino, kad tąkart padėklai buvo pagaminti ne iš drebulės, o iš paprasto mišraus medžio, kadangi jie patys yra gamintojai, iš nieko niekada neperka. Atsakydama į prokurorės klausimą, G. P. paaiškino, jog apie tai, kad važtaraštyje nurodytas tiekimo terminas „nedelsiant“, o data – 2006 m. birželio 27 d., reikėtų klausti dokumentus rašiusios tarpininkės, nes būna taip, kad atsiunčiamas Lieferschein (važtaraštį), o įvykdymo terminas pasakomas telefonu. Paaiškino, kad į terminą „nedelsiant“ nebuvo kreipiamas dėmesys, terminai visuomet aptariami telefonu, įvertinus realią užsakymo įvykdymo galimybę. Taip pat nurodė, kad jų bendrovėje pasitaiko ir broko, pvz. vienas lentelės galas yra 17, o kitas – 15, 18 mm ir t. t. 6 eurai už padėklą yra neįprasta kaina, o padėklų, kurių vienas kainuoja 9 eurus, į mašiną telpa tik 200 vienetų (7 t. 6-10 b. l.). Kolegijos nuomone, netikėti minėtais parodymais nėra pagrindo, nes juo patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

F. B., apklausiamas liudytoju pagal teisinės pagalbos prašymą, nurodė, kad jis yra firmos P. B. direktorius. Paaiškino, kad nuo 2006 m. kovo mėnesio iki rugpjūčio mėnesio jo įmonė bendradarbiavo su firma (duomenys neskelbtini), iš šios firmos pirkdavo padėklus. Tai buvo laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2006 m. spalio 5 d. Minėtu laikotarpiu 8 kartus buvo pristatyti padėklai ir vieną kartą – mediena. Bendradarbiavimas vyko per tarpininkę D. U., užsakymas būdavo pateikiamas faksu išsiunčiant jai prekyraštį/faktūrą, o ji šį prekyraštį/faktūrą siųsdavo firmai (duomenys neskelbtini). Pristačius krovinį, jie atgaudavo prekyraštį/faktūrą, o iš (duomenys neskelbtini) gavę sąskaitą už padėklus, už juos atsiskaitydavo. Nurodė, kad visi kroviniai, užsakyti iš (duomenys neskelbtini), buvo pristatyti, už juos atsiskaityta. Nurodė, kad firmai (duomenys neskelbtini) jie du kartus pateikė 1362 padėklus, kurių bendra suma tikrai nesiekia 8172,10 U. A. tiekimų padėklo vieneto kaina siekė 2,60 EUR, užsakymo dėl 1362 vnt. padėklų, kurių vieneto kaina 6 EUR, jie tikrai nepateikė (4 t. 125-127 b. l.).

Šiuos liudytojo F. B. parodymus patvirtina jo ranka rašytas raštelis, kuriame nurodyti 9 tiekimo iš (duomenys neskelbtini) atvejai bei prekyraščiai - faktūros. Iš minėtame raštelyje užfiksuotų duomenų akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) P. B. užsakymus vykdė laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2006 m. spalio 5 d., pirkimo kainos yra nuo 2,60 EUR iki 3,46 EUR už vienetą. Firmai E. padėklai po 1362 vnt. buvo pristatyti du kartus 2006 m. balandžio 14 d. ir vieną kartą – 2006 m. liepos 31 d. šiai firmai buvo pristatyti 1200 vnt. padėklų (4 t. 124, 128, 129-146 b. l.).

Liudytoja D. U., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama pagal teisinės pagalbos prašymą, parodė, kad 2006 m. birželio – liepos mėnesiais ji bendradarbiavo su UAB (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, ir tarpininkavo dėl medinių padėklų, kurių išmatavimai 800 x 1200 tiekimo tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir firmos P. B.. Nurodė, kad 2006 m. birželio – liepos mėn. paskambinęs ponas B. jos paprašė parūpinti vieną krovinį medinių padėklų, kurių išmatavimai 800 x 1200. Tuomet ji paskambino firmos UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui D. L.. D. L. pasakė, kad tokį krovinį jau turi pagaminęs ir tuoj jį išsiųs. Tuomet ji faksu išsiuntė D. L. užsakymą/prekyraštį – faktūrą, o pastarasis jai atgal faksu atsiuntė sąskaitą. B. šį krovinį norėjo savo klientui E. adresu (duomenys neskelbtini). Negavus krovinio, ji paskambino D. L. ir paklausė, kur krovinys yra. D. L. jai atsakė, kad krovinys jau turėtų būti pristatytas. Paaiškino, kad krovinys buvo užsakytas po 2,65 EUR už padėklą. Taip pat nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2006 m. liepos 17 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ji gavo, tačiau krovinys pagal šią sąskaitą nebuvo pristatytas (4 t. 160-162 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. U. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad per firmą (duomenys neskelbtini) užsakytos paletės buvo įvertintos ne 6 EUR, o 2,50 ar 2,65 U. Pažymėjo, kad ji niekada nėra užsakinėjusi krovinio, kurio paletės vertė būtų buvusi 6 U. Taip pat nurodė, kad ji bendradarbiavo ir su UAB (duomenys neskelbtini), buvo pastovi tarpininkė, daugiausiai užsakinėdavo padėklus, kurių lentelės 17-18 mm storio, tai buvo patys paprasčiausi vienkartiniai padėklai. Paaiškino, kad jai UAB (duomenys neskelbtini) neatsiuntė „lieferschein“ ir „invoice“ Nr. (duomenys neskelbtini), nors turėjo atsiųsti. Tai, kad tąkart krovinio UAB (duomenys neskelbtini) nepristatė, buvo ne pirmas kartas. Parodė, kad D. L. dirbo su E., jie kartu pas ją (D. U.) atvažiuodavo į Vokietiją ir pas ką gyvendavo. Patvirtino niekada iš D. L. neužsakinėjusi palečių iš drebulės, o užsakytųjų palečių, kurių išmatavimai 1200 x 1000, pastarasis neatvežė. Taip pat paaiškino, kad už krovinį ji atsiskaitydavo iš karto, nes buvo paėmusi kreditą, o F. B. už krovinį atsiskaitydavo po mėnesio, jis išankstinių apmokėjimų, kol negavo krovinio, neatlikdavo. Pasitaikydavo, kad ji 1000 EUR pervesdavo kaip avansą, o likusią sumą sumokėdavo gavus krovinį. Mokama buvo pagal „invoice“, kuris turėjo būti su antspaudui ir parašu. Yra buvę, kad per neapsižiūrėjimą sąskaitą būdavo nusiunčiama į buhalteriją ir jie apie 3 mėnesius laukdavo, kol D. L. pristatys medieną (6 t. 102-104 b. l.).

Byloje esanti liudytos D. U. teisiamojo posėdžio metu pateikta 2006 m. liepos 17 d. sąskaitą – faktūra („invoice“) Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t. 99 b. l.) patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta medinių padėklų kaina yra 2,65 EUR už vienetą, o ne 6 EUR už vienetą, o bendra krovinio suma yra 3609, 30 EUR, o ne 8172, U. Tuo tarpu iš UAB (duomenys neskelbtini) pateikto CMR Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame nurodytas siuntėjas – UAB (duomenys neskelbtini), o gavėjas – P. B., krovinio iškrovimo vieta – W. E., krovinio pakrovimo vieta – Panevėžys, data – 2006 m. liepos 17 d. (1 t. 59 b. l.). Tos pačios dienos, t. y. 2006 m. liepos 17 d. „Invoice“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas prekės pavadinimas – mediniai padėklai, kiekis – 1362 vnt., išmatavimai – 800 x 1200, vieneto kaina – 6,00 EUR, bendra suma – 8172, 00 EUR (1 t. 60 b. l.). Taigi, bylos duomenys liudija, kad egzistavo dvi UAB (duomenys neskelbtini) 2006 m. liepos 17 d. sąskaitos – faktūros („invoice“) Nr. (duomenys neskelbtini) – D. L. pateikta sąskaita – faktūra, kurioje vieno medinio padėklo kaina nurodyta 6 EUR, bendra suma – 8172,00 EUR (1 t. 60 b. l.) ir D. U. pateikta sąskaita – faktūra („invoice“), kuriame vienos medinės paletės kaina nurodyta 2,65 EUR, bendra suma – 3609,30 EUR (6 t. 99 b. l.), kas atitinka liudytojų F. B. ir D. U. nurodytas medinių padėklų pirkimo kainas. Įvertinus byloje surinktus duomenis, kolegijos įsitikinimu, nekyla abejonių, kad D. L. nurodyta Vokietijos firma P. B. medinių padėklų, kurių vieneto kaina 6 EUR, iš UAB (duomenys neskelbtini) neužsakinėjo. Esant tokioms aplinkybėms, visiškai nesuprantama, kodėl apeliaciniu skundu prokurorė teigia, kad liko neįrodyta, jog padėklai buvo pagaminti iš bešakės drebulės ir jų vieneto kaina buvo 6 U. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad firma P. B. padėklų iš bešakės drebulės, juolab kurių vieneto kaina 6 EUR, iš UAB (duomenys neskelbtini)neužsisakinėjo.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas liudytojo D. L. parodymus pagrįstai vertino kaip prieštaringus, neatitinkančius nustatytų bylos aplinkybių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodė, jog 2006 m. liepos 14 d. UAB (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, sudarė krovinio pervežimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl medinių padėklų pristatymo į Vokietiją. 2006 m. liepos 17 d. į UAB (duomenys neskelbtini) automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrauta 1362 vnt. medinių padėklų, kurių vertė 28216,28 Lt. Pakrovimą vykdė UAB (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Jonavos r. Krovinys į pristatymo vietą Vokietijoje nebuvo nuvežtas (1 t. 6, 52-53, 54-55 b. l.).

Apklausiamas liudytoju 2006 m. gruodžio 7 d., pastarasis nurodė, kad jis 2006 m. liepos 17 d. jis buvo nuvykęs į UAB (duomenys neskelbtini) pažiūrėti medinių padėklų kokybės, matė mašiną, į kurią buvo kraunami padėklai. Padėklai buvo pakrauti ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovas jam perdavė PVM sąskaitą – faktūrą. Grįžęs į Panevėžį, jis užpildė CMR Nr. (duomenys neskelbtini) ir „invoice“ Nr. (duomenys neskelbtini), juos įdėjo į voką ir išsiuntė į (duomenys neskelbtini) siuntų skyrių. Ant voko jis užrašė UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojui O. R., kurio duomenis sužinojo su juo bendraudamas. Voką su dokumentais į bagažo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, pristatė bendrovės buhalterė V. B., kuriai buvo išrašytas bagažo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė negalintis atsakyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja su „D. t.“, taip pat negalėjo atsakyti, kodėl bagažo kvite buvo nurodytas „D. t.“ (1 t. 57, 58).

2007 m. sausio 17 d. apklausos metu liudytojas D. L. parodė, kad jis su UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju bendravo tik telefonu, todėl jo atpažinti negalėtų. Taip pat nurodė manantis, kad vairuotojo negalėtų atpažinti ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, dalyvavę krovinio pakrovimo į automobilį metu (1 t. 64 b. l.).

2007 m. birželio 28 d. apklausos metu D. L. parodė, jog 2006 m. liepos 17 d. buvo nuvykęs į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, patikrino padėklų kokybę, tačiau jų pakrovimo į automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu nedalyvavo. Kadangi jis nežinojo, kiek padėklų tilps į automobilį, su vairuotoju buvo sutarta, kad visus reikalingus kelionei dokumentus jis paims iš Marijampolės autobusų stoties siuntų skyrius. UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoją jis matė sėdintį automobilyje, tačiau su juo nebendravo, todėl jo atpažinti negalėtų (1 t. 65 b. l.).

Šiuos D. L. parodymus paneigia UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. L. parodymai, kad 2006 m. liepos 17 d. ryte kraunant į automobilį „Volvo“, kurį atsiuntė UAB (duomenys neskelbtini), medinius padėklus, dalyvavo ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. L.. Pakrovus mašiną jis (J. L.) UAB (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitą – faktūrą 28216,28 Lt sumai ir ją atidavė D. L. (1 t. 93 b. l.). Iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, matyti, kad iš šios sąskaitos 2006 m. liepos 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 25 000 Lt (2 t. b.l. 46-53). Pažymima, kad prokurorės skunde nurodoma, jog tikėtina, kad D. L. Jonavoje ar Panevėžyje perdavė išgrynintus pinigus bei dar 1883 Lt grynaisiais UAB (duomenys neskelbtini), o apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas.

Siekiant pašalinti byloje esančius prieštaravimus ir objektyviai nustatyti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas liudytojas D. L.. Teismo posėdyje D. L. parodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) pinigus už krovinį sumokėjo iš anksto, nes buvo žinoma, kad būtent ši įmonė visada pakrauna būtent tokį padėklų kiekį. Taip pat patvirtino, kad padėklai buvo pagaminti iš bešakės medienos, padėklo kaina buvo 6 ar 7 EUR, ir šį užsakymą jų bendrovei pateikė firma (duomenys neskelbtini) per tarpininkę D. U.. Nurodė manantis, kad padėklai buvo pagaminti iš drebulės, o ar jų važiavo pažiūrėti tą pačią pakrovimo dieną, ar porą dienų anksčiau, nurodė nepamenantis. Taip pat paaiškino neprisimenantis, ar pakrovus automobilį UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas jam padavė PVM sąskaitą – faktūrą (7 t. 259-263 b. l.).

Taigi, įvertinus D. L. parodymus, matyti, kad jie yra prieštaringi: vienąkart pastarasis nurodo, kad kraunant medinius padėklus į UAB (duomenys neskelbtini) automobilį jis nedalyvavo, o kitą kartą nurodo, kad gali būti, jog dalyvavo, be to, nelogiška, kad matydamas automobilyje sėdintį vairuotoją O. R., su pastaruoju jis būtų bendravęs tik telefonu ir negalėtų jo iš matymo atpažinti. Kritiškai vertintini ir D. L. parodymai, kad nors jis pats CMR Nr. (duomenys neskelbtini) ir „invoice“ Nr. (duomenys neskelbtini) įdėjo į voką ir išsiuntė į (duomenys neskelbtini) siuntų skyrių, tačiau negali paaiškinti, kodėl siuntos gavėju bagažo kvite įvardintas „D. t.“ (1 t. 56 b. l.). Tai, kad 2006 m. liepos 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) siuntinys buvo adresuotas „D. t.“, patvirtina bagažo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (1 t. 56 b. l.). Beje, pastebėtina, jog liudytoju apklaustas UAB „D. t.“ direktorius M. S. parodė, kad jų bendrovė su bendrovėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nedirbo (1 t. 121-122 b. l.). Liudytoja, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė V. B. parodė, kad ant vokų visada būdavo užrašomas gavėjas ir patvirtino, kad ant 2006 m. liepos 17 d. kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kaip siuntos gavėjas buvo nurodytas „D. t.“ (1 t. 74 b. l.). Tyrėjos 2007 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniam pranešime nurodyta, kad nuvykus į UAB (duomenys neskelbtini) autobusų parkas“ tikslu nustatyti, kiek bagažo kvitų buvo išrašyta 2006 m. liepos 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu, peržiūrėjus liepos 17-18 d. kvitus buvo rastas tik vienas bagažo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) siuntė siuntinį į Marijampolę (1 t. 117 b. l.). Atkreipiamas dėmesys, kad liudytoju apklausiamas UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas O. R. parodė, jog 2006 m. liepos 17 d. jis iš Marijampolės autobusų stoties pasiėmė bagažo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėti CMR ir „invoice“, tačiau dokumentai buvo skirti kitam kroviniui, t. y. važtaraštyje buvo nurodyti maišai (3 t. 33-37 b. l.).

D. L. parodymų nepatvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės J. D. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja J. D. parodė, kad 2006 m. liepos 14 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo gautas užsakymas dėl krovinio pervežimo į Vokietiją. Ar šis užsakymas buvo įvykdytas, ji nurodė neprisimenanti. Taip pat paaiškino, kad 2006 m. liepos 18 d. CMR Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys patvirtina, jog buvo įvykdytas UAB (duomenys neskelbtini) užsakymas (3 t. 61-63 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nusikalstamos veikos padarymo fakto nepatvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo O. R. parodymai (t. 3, b. l. 33-37, 41-44, t. 6, b. l. 101-102) bei byloje esantys kelionės lapas (t. 3, b. l. 14) ir reiso techninė ataskaita (3 t. 15 b. l.). Atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas V. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis nuo 2006 m. kovo mėnesio iki 2006 m. rugpjūčio mėnesio dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku ir pasirašydavo ant kelionės lapų. Paaiškino, kad jo parašas tėra formalumas, o reiso techninė ataskaita vairuotojui apskritai neprivaloma. Nurodė, kad O. R. gerai pažįsta, žinodamas, kad pastarasis gavo paskatinimą, mano, jog O. R. S. S. prašymu galėjo apkalbėti pastarojo brolį M. S. (6 t., 50-51 b. l.).

Nors byloje esančioje UAB (duomenys neskelbtini) 2006 m. liepos 17 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) 1362 vnt. padėklų, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog šioje sąskaitoje nurodyta vieno vieneto padėklo kaina – 17, 50 Lt be PVM (1 t. 61 b. l.), o ši suma yra neabejotinai didesnė už F. B. nurodytas medinių padėklų pirkimo kainas, t. y. ši kaina kur kas didesnė negu kaina, už kurią F. B. pirkdavo medines paletes iš UAB (duomenys neskelbtini) (F. B. nurodytos pirkimo kainos yra nuo 2,60 EUR iki 3,46 EUR už vienetą). Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog už minėtus padėklus apmokėjimas buvo išankstinis, nors D. L. teigė, kad 2006 m. liepos 17 d. atvykęs į UAB (duomenys neskelbtini) jis nežinojo, kiek padėklų tilps į automobilį bei priekabą, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius jam paskambino po to, kai automobilis buvo pilnai pakrautas (1 t. 65, 71-72 b. l.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, liudytojais buvo apklausti UAB (duomenys neskelbtini) darbininkai R. P. ir V. T., tačiau jie nurodė neprisimenantys, ar 2006 m. liepos 17 d. krovė medinius padėklus į krovininį „Volvo“ automobilį (1 t. 96, 97 b. l.).

Teisėjų kolegijos nuomone, minėti įrodymai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2006 m. liepos 17 d. pagal UAB (duomenys neskelbtini) užsakymą nevežė ginčijamo medinių padėklų krovinio, užsakyto firmos P. B. iš UAB (duomenys neskelbtini), į Vokietiją, CMR Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu adresu W. E., (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos, UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiosios buhalterės V. B. parodymai, kad jokių apmokėjimų pagal šį faktą nebuvo (1 t. 73 b. l.), nėra jokių dokumentų, kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) būtų pateikusi dėl apmokėjimo už krovinio pervežimą (1 t. 73 b. l.). Nors liudytoju apklausiamas O. R. parodė, kad 2006 m. liepos 17 d. jis nuvyko į Jonavą ir į jo vairuojamą automobilį buvo pakrauti mediniai padėklai (3 t. 33-37 b. l., 6 t. 101-102 b. l.), šie parodymai neginčijamai nepatvirtina, kad buvo kraunami būtent tie padėklai, kuriuos firmos P. B. užsakymu pristatyti į Vokietiją turėjo UAB (duomenys neskelbtini). Abejonių kelia ir ta aplinkybė, kad vairuotojui V. R. iš karto nebuvo perduoti visi reikalingi dokumentai, nors už padėklus su UAB (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaityta jau prieš tris dienas iki krovinio pakrovimo, t. y. 2006 m. liepos 14 d. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. L. parodė, jog jam dirbant su UAB (duomenys neskelbtini), minėta bendrovė buvo užsakiusi pagaminti medinius padėklus iš bešakės drebulės ir toks užsakymas buvo pateiktas tik tą vieną kartą (6 t. 51-54 b. l.), kai tuo tarpu, bylos duomenimis, D. L. nurodytas užsakovas – firma P. B. tokio užsakymo UAB (duomenys neskelbtini) nė karto nebuvo pateikusi. Be to, liudytojas J. L. parodė, kad tąkart į UAB (duomenys neskelbtini) krautis krovinio atvažiavo du automobiliai, todėl jis skambino D. L. ir pastarojo klausė, į kurį automobilį padėklus krauti. Pastebėtina ir tai, kad nors D. L. ir J. L. tvirtina, kad D. L. 2006 m. liepos 17 d. ryte buvo atvykęs į UAB (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėjo medinius padėklus, taip pat matė atvažiavusį krautis automobilį, tačiau byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės ir UAB (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys (2 t. 129-133, 136-137, 168-170), duoda pagrindą abejoti minėtų asmenų parodymų teisingumu. Iš pokalbių išklotinių akivaizdu, kad mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio Nr. (duomenys neskelbtini) turėtojas (bylos duomenimis minėtas abonento numeris tuo metu priklausė D. L.), nuo 2006 m. liepos 16 d. vakaro buvo Kaune, 2006 m. liepos 17 d. apie 10.57 val. išvyko iš Kauno vakarų kryptimi, buvo Kėdainiuose, o 13.03 val. atvyko į Panevėžį. Taigi, minėti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad 2006 m. liepos 17 d. D. L. buvo Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) miestelyje.

Bylos duomenys liudija, kad UAB (duomenys neskelbtini) už transporto paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2006 m. liepos 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 164 b. l.) sumokėjo 2006 m. rugsėjo 5 d.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nors bylos duomenys patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) telefonu bendravo su O. R. ir G. P., tačiau M. S. parodymų, kad telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi kiti įmonės darbuotojai, todėl kiti asmenys galėjo kalbėtis su O. R. bei G. P., minėti duomenys nepaneigia. Be to, net ir tuo atveju, jei ir buvo pokalbis tarp M. S. ir G. P., pats pokalbio buvimas, nežinant jo turinio, negali būti vertinamas kaip pastarųjų tarimasis vykdyti nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas bylos medžiagą pagrįstai įvertino tik kaip galimą nusikalstamos veikos prielaidą, kurios nepatvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus jų visumoje ir nuosprendyje pateikė išsamius jų vertinimo motyvus. Todėl apeliacinių skundų argumentai, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, nenurodė, kodėl atmeta M. S. ir G. P. kaltinančius duomenis, atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas ėmėsi visų priemonių, kad pašalinti kilusias abejones, o nepavykus tai padaryti, šias abejones kaltinamųjų naudai įvertino vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punkto 1 dalyje esančiu išaiškinimu, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog M. S. bei G. P. veikoje nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties, ir jiems priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Atsakydama į prokurorės skundo argumentą, jog teismas, atmesdamas liudytojo O. R. parodymus, privalėjo nutartimi pranešti prokurorui dėl galimai pastarojo duotų melagingų parodymų, kolegija pažymi, kad tai nėra tiesioginis šios bylos nagrinėjimo dalykas, šį klausimą, vadovaudamasis BPK 257 straipsnio nuostatomis, sprendžia bylą iš esmės nagrinėjantis teismas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus.

Kolegijos pirmininkas Vaclovas IždonasTeisėjai Irena IvanovienėKlavdija Kruminienė