- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-1251-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00424-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Irma Čuchraj, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- G. Š., A. T.
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1251-524/2015
2015 m. spalio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams G. Š. ir A. T. (A. T.), išvadą teikianti institucija Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-03-23 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. V. ieškiniu prašė teismo nustatyti, kad atsakovas A. T. nėra vaiko L. T. tėvas, bei nustatyti, kad L. T. tėvas yra ieškovas. Paaiškino, kad su atsakove G. Š. pažįstamas nuo 2002 m., palaikė intymius santykius. Atsakovei 2003 m. išvykus į Italiją, jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, komandiruočių metu atsakovę aplankydavo, nakvojo atsakovo A. T. bute, šiam buvo pristatomas kaip G. Š. giminaitis. Apsilankymų pas atsakovus Italijoje metu turėjo intymių santykių su G. Š.. Nurodė, kad G. Š. Italijoje 2005-11-10 gimė dukra L., jos tėvu gimimo liudijime įrašytas atsakovas A. T.. 2007 m. vasarą G. Š. grįžo iš Italijos ir su dukra apsigyveno pas ieškovą, gyveno nesusituokę, 2009-04-14 jiems gimė sūnus M. G. V.. Nurodė, kad 2012 m. rudenį jo santykiai su G. Š. pašlijo, ji su abiem vaikais išsikraustė iš jo buto ir gyvena atskirai. Pažymėjo, kad teisme nagrinėjant G. Š. ieškinį dėl išlaikymo sūnui M. G. V. priteisimo, G. Š. jam pareiškusi, kad L. T. tėvas yra ne A. T., o ieškovas. Po šio pareiškimo jis prisiminė 2005 m. įvykius, susiejo juos su L. gimimu ir priėjo prie išvados, kad vaiko biologinis tėvas yra jis, kadangi G. Š. galima nėštumo pradžia yra 2005 m. vasario pirma pusė, o tuo metu jis su G. Š. turėjo intymių santykių Italijoje A. T. bute, kurių metu ir pradėtas vaikas. Kad tuo metu buvo Italijoje, patvirtina rašytiniai įrodymai.
Atsiliepimas
Atsakovė G. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad su ieškovu 2002 m. bendrauti negalėjo, nes gyveno santuokoje su S. Š., o 2005 m. A. T. bute ieškovo nurodytu adresu ji negyveno. Nurodė, kad 2002 m. ji išvyko į Italiją, kur susipažino su A. T., gyvenant su juo 2005-11-10 jiems gimė dukra, A. T. dalyvavo gimdymo procese, vaiko gimimo liudijime tėvu įrašytas A. T.. Tėvas dukrą myli, dukra buvo pakrikštyta Italijoje. Šiuo metu ji gyvena Lietuvoje, tačiau dukros išlaikymu nuolat rūpinasi jos tėvas A. T.. Pažymėjo, kad mažametė L. T. savo tėvu laiko A. T., nuolat su juo palaiko ryšį, dažnai bendrauja telefonu, pas jį praleidžia vasaros atostogas. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir pareikštas siekiant jai atkeršyti, kad kartu nebegyvena su ieškovu ir prisiteisė iš jo išlaikymą jų bendram sūnui.
Atsakovas A. T. pateikė pareiškimą, jame nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, nes jis yra biologinis L. tėvas, kadangi 2005 m. sausio pabaigoje G. Š. tapo nuo jo nėščia, dukra gimė 2005-11-10 (duomenys neskelbtini) miesto ligoninėje. Neabejodamas, kad jis yra l. tėvas, suteikė jai savo pavardę, dėl to niekada neabejojo. 2006 m. gegužę juos aplankė G. mama, tačiau gavus žinių iš Lietuvos, kad pablogėjo G. tėvo sveikata, ji su mama ir dukra išvyko aplankyti tėvo. 2006-06-20 G. pranešė, kad mirė jos tėvas, todėl ji liko su mama Lietuvoje. Sužinojęs, kad ieškovas persekioja jo dukterį, paprašė L. parvežti į Italiją, kur dukra dabar lanko mokyklą. Pakartotiniame pareiškime A. T. nurodė, kad pirmą kartą A. V. pamatė tik 2007 m. spalį, kai jis kartu su G. buvo atvykęs į Tortoną pasiimti jos ir dukters daiktų, iš kalbų žinojo, kad A. V. yra G. Š. kirpyklos klientas. Mano, kad ieškovas siekia praturtėti kitų sąskaita, ieškovas turi psichinių problemų.
Institucijos išvadoje nurodoma, kad esant ginčui dėl tėvystės, byloje reikia paskirti DNR ekspertizę, nustačius tėvystę, būtų įgyvendinta vaiko prigimtinė teisė pažinti savo biologinį tėvą.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-03-23 sprendimu ieškinį tenkino: nustatė, kad A. T. nėra L. T. tėvas; nustatė, kad A. V. yra L. T. tėvas; priteisė iš atsakovų G. Š. ir A. T. po 61,98 EUR iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. V. bei po 10,43 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės G. Š. elgesys viso proceso metu, kuomet ji savo neveikimu, t. y. nenuvykdama į ekspertinę įstaigą su dukra, trukdė atlikti net dvi teismo paskirtas medicinines DNR ekspertizes, joms prieštaravo motyvuodama tik tuo, kad ieškovas tokiu būdu jai keršija už tai, kad ji reikalauja iš jo išlaikymo jų sūnui, o ekspertizės atlikti neleidžia L. tėvas A. T., leidžia pripažinti tokį atsakovės elgesį siekiu išvengti tiesioginio ieškovo tėvystės nuginčijimo įrodymo gavimo ir taikyti contra spoliatorem prezumpciją – atsakovės sąmoningas vengimas gauti įrodymus sudaro pakankamą pagrindą pripažinti egzistuojant pačius nepalankiausius jai faktus, kuriuos gautas įrodymas būtų patvirtinęs. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsakovės neatvykimą atlikti ekspertizės vertino kaip ekspertizės atsisakymą bei ieškovo teiginio, jog jis yra L. T. tėvas, įrodymą. Teismas taip pat konstatavo, kad aplinkybė, jog L. T. tėvas yra ne italas A. T., ieškovui paaiškėjo tik 2013 metais, todėl ieškovas termino kreiptis su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo nepraleido.
Atsiliepimas
Apeliaciniu skundu atsakovė G. Š. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-03-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Palaiko atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją bei papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė savo elgesiu pripažino ieškinį. Priešingai – atsakovė nuosekliai dėstė savo poziciją, jog su ieškiniu nesutinka. Pažymi, kad ieškovas negali būti vaiko L. T. tėvu, nes atsakovė su juo atitinkamu laikotarpiu intymių santykių neturėjo ir minėtu laikotarpiu ieškovo nebuvo Italijoje, t. y. atsakovės tuometinėje gyvenamojoje vietoje. Pabrėžia, kad dukra tėvu pripažįsta tik vieną žmogų – atsakovą A. T.. Mano, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, siekia atkeršyti atsakovei už tai, kad pastaroji jį paliko ir pateikė ieškinį dėl išlaikymo sūnui priteisimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Pažymi, kad ieškovas apie aplinkybę, jog atsakovė turi dukrą, sužinojo dar 2007 metais, kuomet buvo nuvykęs pasiimti atsakovės ir jos dukros daiktų. Be to, ieškovas matė atsakovės dukros gimimo liudijimą, kuriame tėvu buvo įrašytas atsakovas, bet minėto fakto ieškovas neginčijo. Teigia, kad byloje atsakove turėtų būti patraukta ir atsakovų dukra, dėl to byla iš esmės teisminga Italijos atitinkamam teismui.
Atsakovas A. T. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu sutinka, prašo tenkinti. Visa apimtimi palaiko atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją.
Daugiau atsiliepimų į atsakovės apeliacinį skundą negauta.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Šalies argumentai
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą, reikšdamas reikalavimus nustatyti, jog atsakovas A. T. nėra nepilnametės L. tėvas, ir nustatyti, kad tėvas yra jis. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir nustatė, jog ieškovas yra L. tėvas, nurodydamas, jog atsakovė su vaiku nevyko į ekspertinę įstaigą tam, kad būtų atlikta ekspertizė. Atsakovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Civilinio kodekso 3.146 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo sąlygas, 1 dalyje numatyta, jog jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas; 2 dalyje – jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Taigi straipsnyje nurodytos sąlygos, kai kilus ginčui tėvystę galima nustatyti ieškinio teisena. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą išsiaiškina, ar asmuo pagal įstatymą turėjo teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, ar vaiko gimimo įraše yra tėvo duomenys, ar jų nėra, taip pat ar yra pagrindas nustatyti tėvystę. Išsiaiškinus, kad nėra vieno iš šių trijų elementų, tėvystės negalima nustatyti. Tais atvejais, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo, asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvystės nustatymo ir pareiškę ieškinį dėl tėvystės nustatymo, pirmiausia turi Civilinio kodekso 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka nuginčyti gimimo įrašo duomenis apie vaiko tėvą. Tik nuginčijus tėvo duomenis vaiko gimimo įraše ir išbraukus šiuos duomenis, atsiranda galimybė kreiptis dėl tėvystės nustatymo. Civilinio kodekso 3.149 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog duomenis vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, tačiau šioje byloje ieškovas tokio reikalavimo teismui nebuvo suformulavęs, todėl pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, šį įrašą paliko galioti.
Iš byloje esančio nepilnametės gimimo liudijimo matyti, kad jos tėvu nurodytas A. T.. Taigi vaiko gimimo liudijime įrašyti duomenys apie vaiko tėvą. CK 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad priimant teisės aktus, juos taikant, sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Pirmosios instancijos teismas patenkindamas ieškinį iš esmės vieninteliu motyvu – atsakovės atsisakymu atlikti ekspertizę – pažeidė paminėtą principą ir teisės normas. Nuginčyti tėvystę aptartu atveju galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės aplinkybės. Esant abejonių dėl įrodymų patikimumo tokiais atvejais turėtų būti remiamasi giminystės ryšių patvirtinimo ar paneigimo ekspertizės išvada. Byloje nėra pakankamų įrodymų, kad šalys iki vaiko gimimo palaikė artimus santykius, kurių metu buvo pradėtas vaikas. Ieškovo komandiruotės į Italiją dokumentai šios kategorijos bylose nelaikytini pakankamu įrodymu. Taip pat bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovas pripažino tėvystę, bendrai vaiką auklėjo ir išlaikė. Priešingai, įrašas vaiko gimimo liudijime įrodo, jog mergaitės tėvystę pripažino kitas asmuo, kurio procesiniai dokumentai įrodo, jog jis siekia išsaugoti šį įrašą, todėl teismas, būdamas aktyvus šios kategorijos bylose, privalėjo ieškovui siūlyti pateikti įrodymus, apklausti liudytojus dėl ieškovo gyvenimo Italijoje, jo požiūrio į mergaitę nuo 2007 m. (kada ieškovas ir atsakovė apsigyveno kartu), siūlyti tokią ekspertizę atlikti ne tik atsakovei, bet ir atsakovui A. T.. Tik nustatęs paminėtus įrodomuosius faktus dėl vaiko tėvystės, teismas vaiko motinos atsisakymą nuo DNR ekspertizės gali vertinti kaip įrodymą dėl ieškovo prašymo pripažinti jo tėvystę. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007). Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 str. 1 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą (subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu). Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-1 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003, 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007; 2010-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2010 ir kt.).Todėl šioje byloje būtina aiškintis paminėtas aplinkybes. Iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados (b. l. 23) nustatyta, kad tam tikru laikotarpiu (2009 metais) atsakovė su dukra buvo deklaravusios savo gyvenamąją vietą ieškovo bute, adresu (duomenys neskelbtini), todėl būtina aiškintis aplinkybes dėl ieškovo sužinojimo apie atsakovės dukros gimimo liudijimo įrašus dėl pavardės, tėvystės, nes nuolatinės gyvenamosios vietos deklaravimas atliekamas su buto savininko žinia, todėl teismas, būdamas šios kategorijos bylose aktyvus, privalėjo šias aplinkybes aiškintis savo iniciatyva ir pareikalauti dokumentų iš migracijos tarnybos dėl atsakovės ir jos dukters gyvenamosios vietos deklaravimo ieškovo bute.
Motyvuojamoji dalis
Dėl teismingumo
Tėvystės nuginčijimas nepatenka į nė vieno iš ES reglamentų taikymo sritį: 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau tekste – Reglamentas Nr. 2201/2003), 1 straipsnio 3 dalies a) punkte nustatyta, kad šis reglamentas netaikomas tėvystės (motinystės) nustatymui ar nuginčijimui. Dėl šios priežasties Reglamentas Nr. 2201/2003 šioje byloje negali būti taikomas. 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – Reglamentas Nr. 44/2001) 1 straipsnio 2 dalies a) punkte nustatyta, kad šis reglamentas netaikomas fizinių asmenų statusui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškina, jog tėvystė pagal ES teisę patenka į fizinio asmens statuso kategoriją (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-48/2013). Kadangi tėvystė (jos nuginčijimas) patenka į fizinio asmens statuso sąvoką, Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos šioje byloje netaikytinos. Dėl šios priežasties sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą taikomos CPK nuostatos. CPK 395 str. nustatyta, kad ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Šioje byloje yra du atsakovai, kurių gyvenamosios vietos yra skirtingos, byloje nustatyta, kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, taikytina CPK 33 str. 1 d., todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas dėl šios bylos teismingumo Italijos teismams.
Kadangi bylos esmė neatskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes ieškovas turi suformuluoti savarankišką reikalavimą dėl mergaitės tėvystės įrašo nuginčijimo, pirmosios instancijos teismo 2015-03-23 sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-03-23 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.