Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-03-01 · Byla Nr. Ik-1046-426/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-01
Bylos Nr.
Ik-1046-426/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Arūnas Kaminskas, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
G. D.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1046-426-2012
Proc. Nr. 3-61-3-02042-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui G. D., jo atstovei Gemai Zapasnykienei, atsakovės atstovei Vaidai Šalkauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. D. prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 11SP-3109 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo G. D.“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 1D-6301(11) „Dėl G. D. skundo“ ta apimtimi, kuria atsisakyta įskaičiuoti jam į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patvirtintas stažo perskaičiavimas, įskaičiuojant į tarnybos laiką valstybinei pensijai gauti 1 metus, 10 mėnesių ir 21 dieną.

Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pensijų skyrių įskaičiuoti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti 1 metus, 10 mėnesių ir 21 dieną.

Skunde (b. l. 1–4) ir patikslintame skunde (b. l. 86–89; toliau tekste skundui ir patikslintam skundui įvardinti vartojama skundo sąvoka) paaiškino, kad išėjus iš vidaus tarnybos, pareiškėjui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. liepos 22 d. sprendimu „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo G. D.“ Nr. 11SP-3109 buvo paskirta valstybinė pareigūnų pensija. Sprendime nurodyta, kad ištarnautas laikas pensijai gauti yra 18 m. 8 mėn. ir 5 d. Pažymi, kad buvęs darbdavys, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape nurodė ilgesnį tarnybos laiką pensijai skirti, t. y. 20 m. 6 mėn. ir 25 d. Susipažinęs su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu, pastebėjo, kad į tarnybos laiką pensijai skirti nėra įskaičiuota pusė jo mokymosi laiko Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje.

Nesutikdamas su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 11SP-3109, kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ir prašė jį panaikinti ta apimtimi, kuria atsisakyta įskaičiuoti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje, bei priimti naują sprendimą –įskaičiuoti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti 1 metus, 10 mėnesių ir 21 dieną.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendime Nr. 1D-6301(11) nurodyta, kad G. D. į pareigas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Patrulinės tarnybos rinktinės policininku paskirtas nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d., t. y. praėjus nustatytam trijų mėnesių terminui, todėl įskaityti pusę mokymosi laiko Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. iki 1992 m. birželio 13 d. į tarnybos laiką pensijai skirti nėra teisinio pagrindo. Sprendime pažymėta, kad priėmimas į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą nelaikytinas paskyrimu į pareigūno pareigas, nes to nenumatė tuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimais, kuriais nuspręsta neįskaičiuoti į tarnybą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi laiko aukštesniojoje mokykloje. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija perskaičiavo jo stažą nepanaikinusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo, kuriuo jam buvo paskaičiuotas stažas pensijai gauti: 20 metų 6 mėn. ir 25 d. Mano, kad tokie savavališki atsakovo veiksmai yra neteisėti. Pareiškėjo manymu, nepanaikinus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įsakymo, kuris yra individualus teisės aktas, negalėjo būti savavališkai perskaičiuojamas pareiškėjo stažas. 1999 m. balandžio mėn. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas išvadoje penkių asmenų parašais patvirtinta, kad yra užskaitoma pusė mokslo aukštesniojoje technikos mokykloje laiko, t. y. 1 metai 10 mėnesių ir 19 dienų. Ši komisijos priimta išvada nebuvo panaikinta, tačiau 2004 m. balandžio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas priėmė dar vieną išvadą. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2004 m. kompiuteriu spausdinta išvada nepasirašyta, nepatvirtinta ir kelianti pagrįstų abejonių, nes priimta personalo specialisto. Tačiau neaišku, kokia to specialisto pavardė ir kuo remiantis, nepanaikinus 1999 m. išvados, priimta 2004 m. išvada.

Nurodo, kad nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. iki 1992 m. birželio 13 d. mokėsi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje, kur įgijo aukštesnįjį išsilavinimą. Baigęs studijas, nepraėjus trims mėnesiams, kreipėsi į Vilniaus miesto policijos komisariatą, pareikšdamas norą tarnauti vidaus reikalų sistemoje. Vilniaus miesto policijos komisariatas, nusprendęs, kad G. D. atitinka visus reikalavimus dirbti vidaus reikalų sistemoje, išdavė siuntimą mokytis į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą.

Įstojęs į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą, įgijo policijos pareigūno statusą pagal tuo metu galiojusių teisės norminių aktų nuostatas. Tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1992 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 494 patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos aukštesniosios policijos mokyklos tipinio statuto 5.1 p. buvo numatyta, kad bazinio profesinio parengimo skyriaus klausytojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai, konkurso tvarka priimti į mokyklą specializuotai mokytis stacionare pagal aukštesniosios policijos mokyklos programą. Šio statuto 5.3 p. buvo numatyta, kad mokymosi metu klausytojai aprūpinami uniforma ir apgyvendinami mokykloje. Tuo metu galiojusiose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1992 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 494 patvirtintų Priėmimo į vidaus reikalų ministerijos aukštesniosios policijos mokyklas taisyklių 1.3 p. buvo numatyta, kad klausytojai, įstoję į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos aukštesniąsias policijos mokyklas, duoda policijos pareigūno priesaiką. Tvirtina, kad mokydamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje turėjo policijos pareigūno pažymėjimą ir dėvėjo pareigūno uniformą, buvo prisiekęs Lietuvos valstybei, jam buvo suteiktas policininko stažuotojo laipsnis, vykdė pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas, turėjo teisę taikyti specialiąsias priemones, privalėjo laikytis policijos pareigūno etikos normų. Todėl mokymasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje prilygintinas vidaus tarnybai policijos įstaigoje. Pažymi, kad pusė mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje yra įskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 9 p.

Nuo 1991 metų tarnybos vidaus reikalų sistemoje santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos laikinasis vidaus tarnybos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1992 m. sausio 31 d., o tarnybos Lietuvos Respublikos policijoje – Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1991 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. I-852 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo“ įpareigota Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto“ patvirtino Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutą. Tačiau nei vienas iš išvardintų teisės aktų nereglamentavo pareigūnų tarnybos stažo apskaičiavimo tvarkos. Šie teisiniai santykiai buvo sureguliuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 240), kuriame buvo išvardinti atvejai, kokia tarnyba įskaitoma į minėtą stažą. Pažymi, kad jame nebuvo numatyta pareiga darbdaviui įskaičiuoti į stažą pusę mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje. Atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant sutvarkyti pareigūnų tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, įskaitymo tvarką Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 1992 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 742 patvirtinto instrukciją „Dėl pareigūnų tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, įskaitymo“. Vėliau, nors minėti teisės aktai buvo pakeisti, tačiau iš esmės ginčui aktualios teisės aktų nuostatos liko nepakeistos. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 16 str. 3 d. 6 p. yra numatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų valstybės saugumo pareigūnais į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4 p. yra numatyta, kad pareigūnų ir karių tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti nustatomas ir apskaičiuojamas pagal įstatymo 6 ir 16 str. Nuostatų 6.2 p. yra nustatyta, kad į tarnybos laiką, nurodytą įstatymo 16 str., iki 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosios ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme. Pareiškėjas, remdamasis teisės aktų nuostatomis, suformuota teismų praktika mano, jog pusė jo mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje turi būti įskaitoma į stažą Lietuvos valstybinei pensijai gauti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (b. l. 76–77, 100–102) paaiškino, kad vadovaujantis Pensijų įstatymo 16 str. 3 d. 6 p., į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais. Atsakovės vertinimu, asmens priėmimas mokytis į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą, nelaikytinas pareigūno paskyrimu pagal tuo metu galiojusių teisės norminių aktų nuostatas. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 str. apibrėžė, kas yra laikomi policijos pareigūnais: pagal šio straipsnio 2 d. policijos pareigūnu laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis policijoje ir užimantis tam tikras pareigas; 4 d. nurodyta, kad pareigūnais yra ir Lietuvos policijos akademijos klausytojai. Iš Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 13, 16, 17 str. matyti, kad pareigūno statuso įgijimas taip pat sietinas su konkrečių pareigų konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje užėmimo momentu, o ne su stojimu į policijos kadrų rengimo mokyklą. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 10 str. 1, 3 d. taip pat numato, kad asmuo įgyja pareigūno statusą tik baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, kitą Švietimo įstaigą ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus ir paskirtas į pareigas bei prisiekęs.

Nurodė, kad pareigūnų tarnybos laiką pensijai už tarnybą skirti apskaičiuoja vidaus reikalų sistemos įstaigos, kurioje eina pareigas statutinis pareigūnas, padalinys ar asmuo, atsakingas už personalo tvarkymą, įformindamas tai tarnybos laiko (darbo stažo) lape, tvirtinamame įstaigos vadovo įsakymu. Tarnybos laiko (darbo stažo) lapas pridedamas prie prašymo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. Atsakovės nuomone, šiame lape nustatytas tarnybos laikas pensijai skirti institucijos, nagrinėjančios prašymą dėl pensijos skyrimo, nesaisto. Skirdamos ir mokėdamos šias valstybines pensijas, institucijos vadovaujasi Pensijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Tiek Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, tiek Nuostatuose yra nurodyti laikotarpiai, kurie įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti. Tai reiškia, kad institucija, nagrinėdama prašymą, turi patikrinti, ar tarnybos laiko (darbo stažo) lape nurodytas tarnybos laikas pensijai skirti apskaičiuotas pagal šiuose teisės aktuose nurodytas sąlygas. Ginčytinais atvejais, priimant sprendimą dėl pensijos skyrimo/neskyrimo, tarnybos stažo skaičiavimo klausimą gali nagrinėti ir savo išvadą pateikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarnybos stažo nustatymo komisija. Šio ginčo atveju 2011 m. liepos 14 d. įvykusio komisijos posėdžio sprendimu, įformintu protokolu Nr. 48, buvo nutarta pareiškėjo G. D. pusės mokymosi laiko Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje neįskaityti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai už tarnybą skirti. Remiantis šia išvada, buvo priimtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 11SP-3109.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 37 str. 2 ir 3 d. nurodyta, kad pagal šio straipsnio 1 d. nustatytą vidaus tarnybos stažą pareigūnui nustatoma šio statuto 32 str. nurodytų kasmetinių atostogų trukmė, suteikiama galimybė įgyti kvalifikacinę kategoriją, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažo dydžiui nustatyti. Taigi šis pareiškėjo nurodytas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto straipsnis netaikytinas skaičiuojant tarnybos laiką pensijai skirti. Pastarasis nustatomas pagal Pensijų įstatymo 6 ir 16 str. bei Nuostatų 4, 6, 7 p. nuostatas, o ne pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 yra konstatavusi, jog vidaus tarnybos stažas nesietinas su tarnybos laiku pensijai skirti, todėl jų dydžiai dėl skirtingo skaičiavimo, gali skirtis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė pažymėjo, kad pareiškėjas skundo reikalavimo įpareigoti Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pensijų skyrių įskaičiuoti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti 1 metus, 10 mėnesių ir 21 dieną, atsisako. Kitą skundo dalį G. D. bei jo atstovė palaikė ir prašė tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą institucijai buvo pranešta tinkamai (b. l. 93). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant.

Administracinės bylos pagal pareiškėjo skundą dalis dėl reikalavimo įpareigoti Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pensijų skyrių įskaičiuoti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti 1 metus, 10 mėnesių ir 21 dieną nutrauktina. Kitoje dalyje skundas tenkintinas.

Teismo posėdžio, vykusio 2012 m. vasario 20 d., metu pareiškėjas reikalavimo įpareigoti Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pensijų skyrių įskaičiuoti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti 1 metus, 10 mėnesių ir 21 dieną atsisakė (b. l. 117, 118–121). Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių tvirtinti, jog G. D. skundo dalies atsisakymas prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. Todėl skundo dalies atsisakymas priimtinas ir ši administracinės bylos dalis nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 3 p.). G. D. išaiškintina, kad bylos dalį nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 102 str. 3 d.).

Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo tarnybos laiko apskaičiavimo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. iki 1992 m. birželio 13 d. mokėsi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje, o nuo 1992 m. rugsėjo 21 d. iki 1993 m. liepos 17 d. – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje klausytoju ir baigė šios mokyklos bazinio profesinio parengimo kursą. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato komisaro 1993 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 53 t/e G. D. paskirtas į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios Patrulinės tarnybos rinktinės policininko pareigas. Nurodytas faktines bylos aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu jos laikytinos nustatytomis šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas 1998 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui pateikė prašymą įskaičiuoti pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko į tarnybos policijoje stažą (Tarnybos byla Nr. 95 (toliau – Tarnybos byla) I d., l. 8). Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 1999 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 91 t/e buvo patvirtinta išvada dėl tarnybos laiko, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, kurioje pusė mokymosi laiko įskaičiuota į tarnybos policijoje stažą (Tarnybos bylos I d., l. 9).

2004 m. gegužės 6 d. buvo priimta išvada dėl vidaus tarnybos stažo, kuria G. D. vidaus tarnybos stažas buvo perskaičiuotas, pusė mokymosi laiko į tarnybos stažą neįskaičiuota (Tarnybos bylos I d., l. 10, 11). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2011 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 11SP-3109 pareiškėjui paskirta pensija už tarnybą, ištarnautas laikas: 18 metų, 8 mėnesiai ir 5 dienos. Nesutikdamas su tokiu stažo apskaičiavimu, pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 11SP-3109 ta apimtimi, kuria atsisakyta įskaičiuoti jam į tarnybos laiką ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje ir priimti naują sprendimą – įskaičiuoti į tarnybos laiką ir karių valstybinei pensijai gauti 1 metus, 10 mėnesių ir 21 dieną (b. l. 69–71).

Išnagrinėjusi G. D. skundą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1D-6301(11) jo netenkino. Nurodė, kad pareiškėjas į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Patrulinės tarnybos rinktinės policininku paskirtas nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d., t. y. praėjus nustatytam trijų mėnesių terminui, todėl įskaityti pusės mokymosi laiko Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. iki 1992 m. birželio 13 d. į tarnybos laiką pensijai skirti nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad priėmimas į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą nelaikytinas paskyrimu į pareigūno pareigas, nes to nenumatė tuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymas.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja specialus Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Šį įstatymą detalizuoja poįstatyminis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtinti Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai.

Laikotarpiai, kurie patenka į pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, reglamentuojami Pensijų įstatymo 6 str. bei Nuostatų 7 p. Laikotarpiai, kurie prilyginami tarnybos laikui šiai pensijai skirti, įtvirtinti Pensijų įstatymo 16 str. 3 ir 4 d. bei Nuostatų 6 p. Nuostatų 4 p. numatyta, jog pareigūnų ir karių tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti nustatomas ir apskaičiuojamas pagal Pensijų įstatymo 6 ir 16 str.

Pensijų įstatymo 16 str. 4 d. 6 p. nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d. – mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais.

Nuostatų 6.2 p. įtvirtinta, kad į tarnybos laiką, nurodytą Pensijų įstatymo 6 str., iki 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitoma mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo, karo bei analogiškose TSRS ir kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Į tarnybos laiką įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Pensijų įstatymas nustatė sąlygą, būtiną mokymosi kitose mokyklose laikui į vidaus tarnybos stažą įskaityti – asmuo po baigimo turėjo iš karto pradėti tarnybą, po mokyklos baigimo neturėjo būti dirbęs kitose darbovietėse ar tarnavęs kitose tarnybose, o jį detalizuojančiuose nuostatuose iš esmės apibrėžta įstatyme naudojama sąvoka „iš karto“, nustatant konkrečius terminus, per kuriuos asmuo turėjo stoti į vidaus tarnybą.

Iki 1995 m. galiojusio Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 str., Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 12 str., Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 2–5 p. buvo nustatyta, kad prieš asmenis paskiriant pareigūnais buvo atliekamas jų patikrinimas, vertinamas fizinis pasirengimas, sveikata bei tinkamumas tarnybai. Esant šioms aplinkybėms ir laikantis pozicijos, kad Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 4 d. 6 p. nustatyta paskyrimo pareigūnais momentu laikytinas mokslo (studijų) baigimo momentas, tektų konstatuoti, jog įstatymų leidėjas priėmė neveikiančią (nefunkcionalią) teisės normą, kuri galioja ir šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, kad Pensijų įstatymo 16 str. 4 d. 6 p. dalyje dėl pusės mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ar specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko įskaitymo nėra numatytas joks konkretus pavedimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti poįstatyminius aktus nuostatos įgyvendinimui, konstatuotina, kad Nuostatų 6.2 p. 2 pastraipa turi būti aiškinama atsižvelgiant į minėtą įstatyminę normą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 išaiškino, kad Pensijų įstatyme vartojama sąvoka „iš karto“ nėra siejama su mokslo (studijų) baigimo momentu, tačiau, ji nustato tam tikrus laiko, per kurį asmuo turi būti paskirtas pareigūnų, apribojimus.

Sistemiškai analizuojant priėmimą į vidaus tarnybą reglamentuojančias nuostatas bei atsižvelgiant į reikalavimus, kurie turi būti įvykdyti, kad asmuo būtų priimtas į tarnybą (sveikatos, fizinio pasirengimo, tinkamumo tarnybai patikrinimas ir kt.), pripažintina, kad įstatymų leidėjas pasirinkdamas sąvoką „iš karto“, siekė užtikrinti, kad asmenys nedelsdami pareikštų norą tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje bei pareigūnais būtų paskirti, t. y. įgyti pareigūno statusą, per kiek įmanoma trumpesnį laiką po mokslo (studijų) baigimo. Todėl manytina, kad įstatymų leidėjas vartodamas sąvoką „iš karto“, siekė nustatyti reikalavimą, jog tam, kad į tarnybos laiką būtų įskaityta pusė mokymosi laiko, asmens pirmoji tarnybos (darbo) vieta po mokslo baigimo turi būti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros sistemos institucijoje, kuriose tarnauja (dirba) turėdami pareigūno (kario) statusą. Vadinasi, asmeniui per tris mėnesius pareiškus valią tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje, t. y. stojus į tarnybą (Nuostatų 6.2 p. 2 pastraipa), asmeniui sėkmingai praėjus atitinkamas patikros procedūras ir paskyrus jį pareigūnu, laikytina, kad asmuo yra iš karto paskirtas pareigūnu Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 4 d. 6 p. prasme. Teisėja sutinka su atsakovės teiginiu, kad minėtos administracinės bylos Nr. A556-984-08 ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, tačiau Pensijų įstatyme vartojamos sąvokos „iš karto“ aiškinimas yra aktualus šioje byloje.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas numato reikalavimus asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą, bei tinkamumo eiti tarnybą procedūras, kurių atlikimo laikas įstatyme nenumatytas. Iš to darytina išvada, kad laikas nuo stojimo į tarnybą (asmens valios išreiškimo) iki įsakymo priėmimo eiti tam tikras pareigas negali būti įskaičiuojamas į įstatyme numatyto 3 mėnesių laiko tarpą nuo mokslo baigimo iki stojimo į tarnybą, šios aplinkybės laikytinos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis, dėl kurių asmuo negali netekti tam tikrų, įstatyme jam suteiktų, teisių.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 1992 m. birželio 13 d. pabaigė Vilniaus aukštesniąją technikos mokyklą. Jo priėmimo į policijos įstaigą procedūra pradėta 1992 m. rugpjūčio 27 d. užpildžius specialiam pretendentų į vidaus tarnybą patikrinimui reikalingą anketą (b. l. 10), t. y. išreiškė valią pradėti tarnybą. G. D. 1992 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimu prašė priimti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą (b. l. 13). 1992 m. spalio 1 d. pareiškėjas, kaip policijos pareigūnas, prisiekė Lietuvos valstybei (Tarnybos bylos II d., l. 20). Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisaro 1993 m. liepos 30 įsakymu Nr. 53 t/e G. D., pabaigęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukštesniosios policijos mokyklos bazinio profesinio parengimo kursą, buvo paskirtas į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios Patrulinės tarnybos rinktinės policininko pareigas. Akivaizdu, jog pareiškėjas valią dirbti vidaus reikalų sistemoje išreiškė pateikdamas anketą 1992 m. rugpjūčio 27 d., t. y. nepraleidęs 3 mėnesių termino nuo Vilniaus aukštesniosios technikos mokyklos 1992 m. birželio 13 d. baigimo. Į tarnybą G. D. buvo priimtas praėjus 3 mėnesiams nuo šios mokyklos baigimo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, todėl pusė mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko turi būti įskaičiuota į pareiškėjo stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

Nustatyta, kad G. D. Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje mokėsi nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. iki 1992 m. birželio 13 d., t. y. 3 metus, 9 mėnesius ir 12 dienų, taigi į jo stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti turi būti įskaičiuoti 1 metai, 10 mėnesių ir 21 diena.

Išnagrinėjusi nustatytas faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė tik formaliai taikė teisės normą, neatsižvelgdama į tarnybos eigą ir procedūras, laiką, protingumo principą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 11SP-3109 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo G. D.“ bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 1D-6301(11) „Dėl G. D. skundo“ ta apimtimi, kuria atsisakyta įskaičiuoti jam į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Todėl jie naikintini, o atsakovė įpareigotina perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą, įskaičiuojant į jį pusę mokymosi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje laiko.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pensijų skyrių įskaičiuoti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti 1 metus, 10 mėnesių ir 21 dieną nutraukti.

Kitą pareiškėjo G. D. skundo dalį tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 11SP-3109 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo G. D.“.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 1D-6301(11) „Dėl G. D. skundo“ ta apimtimi, kuria atsisakyta įskaičiuoti jam į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją perskaičiuoti G. D. stažą, įskaičiuojant į tarnybos laiką valstybinei pensijai gauti 1 metus, 10 mėnesių ir 21 dieną.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasRūta MiliuvienėJūra Marija Strumskienė