- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-11
- Bylos Nr.
- 1A-269-350-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- J., M. K., J. L., V. M.
- Civilinis atsakovas
- I. L., R. L., R. K., A. K.
- Nukentėjusysis
- L. V.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,
nuteistųjų įstatyminiams atstovams ir civiliniams atsakovams I. L., R. L., R. K., A. K.
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K., J. L., V. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo
J. L. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 150 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d., 83 str., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas bei elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant jį tęsti mokslą ir nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose.
M. K. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 150 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtoji bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2005-09-14 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2007-05-06 iki 2008-03-15.
V. M. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 150 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2007-05-16 iki 2008-03-15.
Priteista solidariai iš J. L., M. K. ir V. M. nukentėjusiajai L. V. 9000 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L., V. M. ir M. K. nuteisti už tai, kad bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą ir kitaip atimdami galimybę priešintis, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja L. V., gim. (duomenys neskelbtini) prieš jos valią, t. y. 2007 m. gegužės 5 d. apie 15 val. Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) prie tvenkinio, V. M. paėmus ranka L. V. už plaukų ir patraukus atgal, nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės V. M. du kartus įspyrus jai į pakaušį, raginant paeiti su juo į šalį (toliau nuo automobilio), jai nesutikus to daryti, ranka 1 kartą sudavus stovinčiai nukentėjusiajai į galvą, o jai nugriuvus, atsisėdus ant jos pilvo, 1 kartą delnu sudavus į galvą, raginant nusimauti kelnes, taip palaužiant nukentėjusiosios pasipriešinimą, lytiškai santykiavus su nukentėjusiąja L. V. prieš jos valią, tęsiant savo nusikalstamą veiką, stovinčiai nukentėjusiajai V. M. spyrus 2 kartus į ranką ir 1 kartą į nugarą, taip palaužiant nukentėjusiosios pasipriešinimą, įkišus savo lytinį organą į nukentėjusiosios L. V. burną, privertus nukentėjusiąja L. V. tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią, po to, prie gulinčios, V. M. išžagintos ir seksualiai išprievartautos L. V. priėjus J. L., pasivedus ją maždaug 10 metrų tolyn nuo tvenkinio, bandant nukentėjusiajai pabėgti vieną kartą spyrus nukentėjusiajai į koją ir du kartus ranka sudavus į galvą, taip palaužiant nukentėjusiosios pasipriešinimą, įkišus savo lytinį organą į nukentėjusiosios L. V. burną ir privertus nukentėjusiąja L. V. tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią, A. K. raginat paskubėti. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2007-05-05 apie 15 val. 30 min. automobiliu AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. K., nuvežė nukentėjusiąją L. V. į buvusią (duomenys neskelbtini) kartingų trasą, kur jai išlipus iš automobilio, M. K. paėmęs nukentėjusiajai už plaukų ir tempdamas ją keletą žingsnių iki automobilio priekio, nukentėjusiajai bandant išsilaisvinti, taip prasiskeliant galvą atsitrenkus į asfaltą, suduodamas dešine ranka 2 smūgius nukentėjusiajai į galvą, o jai nugriuvus spyręs 3 kartus į nugaros ir šlaunų sritį, taip palauždamas nukentėjusiosios pasipriešinimą, įkišęs savo lytinį organą į nukentėjusiosios L. V. burną, privertė nukentėjusiąją L. V. tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią, taip žagindami ir seksualiai prievartaudami V. M., J. L. ir M. K. padarė nukentėjusiajai L. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti: pagal LR BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. išteisinti, o veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d. švelninant bausmę. Nurodo, kad teismas rėmėsi kaltinamųjų J. L., V. M., liudytojų E. P., A. L., nukentėjusiosios L. V. parodymais, kurie buvo prieštaringi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu. Be to, 2007 m. gegužės 4-5d. nukentėjusioji L. V. šventė gimtadienį, todėl jos parodymai dėl girtumo neteisingi. Į teismo posėdžius buvo kviečiami pareigūnai I. D., I. J., K. N., R. J., kuriems kaltinamieji kiekvienam atskirai davė skirtingus parodymus. Teismo posėdžio metu E. P. buvo apklaustas du kartus ir tvirtino, kad jis, t.y. M. K., L. V. atžvilgiu jokių nusikalstamų veiksmų neįvykdė, o A. L. iš viso neatvyko į posėdį. Šie asmenys taip pat buvo įtariamieji, tik davę parodymus prieš jį, L. L. ir V. M., buvo apklausti kaip liudytojai. Jei buvimas įvykio vietoje vertinamas kaip grupinis nusikaltimas, tai A. L. ir E. P. yra nusikaltimo bendrininkai, o ne liudytojai. Kaltinamieji J. L. ir V. M. teismo posėdžio metu taip pat netvirtino, jog matė, kaip jis oraliniu būdu vertė nukentėjusiąją santykiauti. Asmens parodymo atpažinti metu L. V. nurodė ne jį, o asmenį sėdintį viduryje kaip panašų į tą, kuris ją vertė santykiauti oraliniu būdu. Jis neneigia, kad L. V. sudavė kelis kartus. Tačiau jo tokie veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal LR BK 140 str. 1 d. Dėl šių priežasčių mano, kad teismo nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisingas ir keistinas.
Apeliaciniu skundu J. L. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad jis L. V. įvykio dieną matė pirmą kartą. Kad jis jokių nusikalstamų veiksmų L. V. atžvilgiu neatliko, ir kitaip neprisidėjo, jog V. M. pirmas santykiautų ar tenkintų aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja, teismo metu patvirtino pats V. M.. Jis nematė nei kaip V. M., nei M. K. tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su L. V.. Iš teismo išvadų atrodo, kad susitarimas išžaginti ir seksualiai prievartauti L. V. įvyko dar prieš nuvažiuojant prie tvenkinio. Tokių parodymų nei nukentėjusioji, nei liudytojai, nei kaltinamieji nedavė. Tokiame susitarime jis nedalyvavo ir nieko apie tai nežino. L. V. jis nesiūlė važiuoti ir prie tvenkinio jos nevežė.2007-06-13 asmens parodymo atpažinti metu L. V. atpažino jį, tačiau nurodė, kad jis, t.y. J. L., jai nieko nedarė, smūgių nesudavė, nežagino ir seksualiai neprievartavo. 2007-06-18 papildomai apklausiama ji nurodė, kad jį tenkino oraliniu būdu apie 4-5 minutes. Tokius prieštaravimus įvardinti neesminiais teismui nebuvo jokio pagrindo. Pirmojoje įtariamojo apklausoje jis davė parodymus, jog L. V. prašė ją apginti ir pasiūlė pati jį patenkinti oraliniu būdu, ką ir padarė, o visas veiksmas truko gal 3 sekundes. Tačiau jis teisme paaiškino, kad tokiu parodymus davė įtikintas policijos pareigūnų, kad bus paleistas iš sulaikymo, jei duos tokius parodymus. Jo nuomone, teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodo, jog jis tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios L. V. valią. Esant nurodytoms aplinkybėms jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Apeliaciniu skundu V. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti. Nurodo, kad nė vienas iš apklaustųjų įvykio dalyvių nepatvirtino, jog jis su nukentėjusiąją L. V. santykiavo lytiniu būdu. Be to, byloje yra duomenų, kad L. V. tuo metu sirgo mėnesinėmis. Tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios lytinį aktą jis manė esant neįmanomą. Policijos pareigūnai apklausti nurodė, jog nukentėjusioji po įvykio buvo nestabilios psichinės būklės, blogai jautėsi. Apklausiama policijos pareigūnų nukentėjusioji buvo išgėrusi alkoholio, nestabilios būsenos, todėl galėjo pasakyti nebūtų dalykų, kurių atsisakyti vėliau neįmanoma, nes buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Esant tokioms aplinkybėms mano, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl nuosprendis turi būti pakeistas.
Apeliantai, jų gynėjai ir įstatyminiai atstovai prašo apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
Apeliaciniais skundais visi nuteistieji ginčija savo kaltę.
Sutinkamai su BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t.y. teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti . Įrodymai vertinami pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Apeliantų kaltė skundžiamame nuosprendyje grindžiama nukentėjusiosios, nuteistųjų, liudytojų parodymų visetu, teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais.
J. L., apklaustas 2007-05-07 parodė, kad V. M. mušė L. V., po to buvo ją užgulęs. Jam priėjus prie jų, nukentėjusioji paprašė ją apgintin ir pasiūlė už tai jį patenkinti oraliniu būdu bei apžiojo jo varpą. Pervažiavus į kitą vietą, M. K., atsisėdęs ant automobilio variklio dangčio, šaukė ant L. V., kad jį patenkintų oraliniu būdu (T.1 b.l. 176-178) Apklaustas 2007-07-17 patvirtino parodymus apie V. M. bei M. K. veiksmus, tačiau neigė savo veiksmus, nurodydamas, jog ankstesnius parodymus davė paveiktas jį apklausinėjusių policijos pareigūnų, teigusių, kad kiti apklausti asmenys davė parodymus, jog jis santykiavo oraliniu būdu su nukentėjusiąja (T.1 b.l. 189-190)
M. K., apklaustas 2007-05-08 parodė, kad V. M. ir L. V. buvo atsigulę ant žemės ir pragulėjo ten apie 15 minučių. Po to V. M. buvo supykęs ant nukentėjusiosios ir jis suprato, kad pastaroji atsisakė su juo mylėtis. Tada prie aukštielninkos gulinčios L. V. priėjo J. L., ant jos atsiklaupė ir jis suprato, kad J. L. kiša savo varpą nukentėjusiajai į burną. Pervažiavus į kitą vietą jis atsirėmė į automobilio kapotą ir liepė L. V. čiulpti jo varpą. Šiai pasakius, kad jai bloga, jis nukentėjusiąją pradėjo mušti, prie jo prisijungė ir J. L. su V. M. (T.2 b.l. 35-37) Apklaustas 2007-07-10 bei parodymų patikrinimo vietoje metu 2007-06-22 M. K. apie V. M. bei J. L. veiksmus parodė analogiškai, tačiau savo anksčiau nurodytus veiksmus neigė (T.1 b.l. 41-43,47-48) Teisiamajame posėdyje M. K. patvirtino parodymus apie V. M. ir J. L. veiksmus ir parodė, kad jis kartodrome mušė nukentėjusiąją dėl to, kad ši lindo su juo bučiuotis. (T.3 b.l. 93-94)
V. M., apklaustas 2007-05-16 parodė, kad jis besipriešinančią L. V. sumušė, nusivedęs toliau nuo kitų vaikinų, parvertė ant žemės ir liepė nusimauti kelnes, po to bandė įkišti varpą jai į makštį, tačiau nukentėjusiajai pasakius, jog serga, sumanymo atsisakė ir liepė jį tenkinti oraliniu būdu. Jai atsisakius, dar sudavė kelis smūgius ir nuo jos atsitraukė. Po to prie merginos nuėjo kitas vaikinas. Vėliau matė, kaip mergina čiulpė M. K., sėdėjusio ant automobilio kapoto, lytinį organą (T.2 b.l. 107-108) 2007-07-12 apklausos metu iš esmės savo parodymus patvirtino, tik nurodė, kad ankstesnėje apklausoje apie tai, jog L. V. čiulpė M. K. lytinį organą, jis davė išgalvotus parodymus (T.2 b.l. 112). Tokius parodymus davė ir teisiamajame posėdyje, nurodydamas, jog sakyti, kad M. K. nukentėjusioji čiulpė lytinį organą jam liepė J. L. (T.3 b.l. 68-69)
E. P. viso ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju bei liudytoju parodė, kad matė, kad V. M. su nukentėjusiąja buvo atsigulę ant žemės ir suprato, kad jie lytiškai santykiauja, ar kitaip tenkina lytinę aistrą. Po to prie merginos priėjo J. L., jai gulinčiai įspyrė, po to apžergė ją ir taip prabuvo apie 15 minučių. Po to jie visi pervažiavo į kitą vietą, kur M. K., sėdėdamas ant automobilio kapoto, išsitraukęs savo lytinį organą, reikalavo, kad L. V. jį čiulptų (T.1 b.l. 95-97) Apklaustas įtariamuoju, be to, parodė, kad suprato, jog nukentėjusioji čiulpė M. K. varpą (T.1 b.l. 107-109)
A. L., viso ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju bei liudytoju parodė, kad matė, jog M. K. sėdėdamas ant automobilio kapoto, mušdamas liepė priešais jį klūpėjusiai L. V. čiulpti jo lytinį organą (T.1 b.l. 130-132, 141-142) Papildomos įtariamojo apklausos metu A. L. parodė, kad matė, kaip nukentėjusioji čiulpė M. K. varpą (T.1 b.l. 148)
Abu minėti liudytojai teisme savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu atsisakė nurodydami, kad tokius parodymus davė grasinant policijos pareigūnams.
Kaip matyti iš išdėstyto, nuteistieji bei liudytojai ikiteisminio tyrimo metu nurodė vienodas, tarpusavyje sutampančias turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes, todėl šiais parodymais netikėti nėra jokio pagrindo ir jie laikytini teisingais. Be to, kad J. L. ir M. K. ją oraliniu būdu seksualiai prievartavo, nurodė ir nukentėjusioji L. V.. Tuo tarpu vėlesniais parodymais J. L. akivaizdžiai siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat vėlesniais parodymais visi nuteistieji taip pat ir liudytojai E. P. bei A. L. siekia padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės M. K.. Dėl to šie parodymai atmestini.
Šių įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad visų nuteistųjų veikos atitinka nusikaltimo, numatyto BK 150 str. sudėtį.
Kadangi į šio nusikaltimo sudėtis apima fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu vartojimą, M. K. apeliacinio skundo argumentas dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 140 str. atskirai nesvarstytinas.
Iš byloje esančių nukentėjusiosios L. V. parodymų viseto akivaizdu, jog ji visų įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau, nors kitos jos nurodytos įvykio aplinkybės ir skiriasi, ji nuo pat pirmos apklausos visą laiką teigia, jog su ja V. M. atliko prievartinį lytinį aktą, įvesdamas varpą jai į makštį. Šioje dalyje nukentėjusiosios parodymai yra kategoriški, viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu vienodi. V. M. taip pat neneigia, jog jis turėjo tikslą su L. V. lytiškai santykiauti, bandė, tačiau varpos į jos makštį neįkišo sužinojęs, kad ji serga mėnesinėmis. Tačiau mėnesinės nėra priežastis, kliudanti atlikti lytinį aktą. Esant šioms aplinkybėms, visiškai nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie prievartinių lytinių santykių buvimą, todėl ši V. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 149 str. sudėtį.
Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra laikomi padaryti bendrininkų grupės, kai išžaginant ar seksualiai prievartaujant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytojai.
Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad iš E. P. jis sužinojo, jog L. V. yra laisvo elgesio mergina ir kad su ja galima lytiškai santykiauti. Tą pokalbį girdėjo ir J. L.. Dėl šios priežasties po šio pokalbio jie visi pervažiavo prie kito tvenkinio (T. b.l. 35-37, 39). V. M. parodė, kad kažkas iš vaikinų jam pasiūlė pasikalbėti su L. V., kad ši sutiktų su jais visais lytiškai santykiauti ir liepė jam eiti pirmam (T.2 b.l. 107-108)
Iš šių parodymų akivaizdu, jog visi nuteistieji dar prieš pradedant V. M. naudoti prievartą L. V. atžvilgiu, buvo susitarę su ja patenkinti savo seksualinius poreikius.
Nors nuteistieji J. L. ir M. K. patys prievartinio lytinio akto neatliko, tačiau tarp visų nuteistųjų nebuvo konkrečiai apibrėžto susitarimo, kokiu būdu tenkins savo seksualinius poreikius, t.y. neperžengdami susitarimo ribų, kiekvienas iš jų galėjo rinktis lytinį santykiavimą su nukentėjusiąja ar lytinės aistros tenkinimą kitokia forma. Dėl to J. L. ir M. K. kaip bendrininkams atsakomybė kyla pagal faktines pasekmes- šiuo atveju jie, kaip ir tiesiogiai visus šio nusikaltimo sudėtį apimančius veiksmus atlikęs V. M., atsako už tiesiogiai V. M. įvykdytą išžaginimą pagal BK 149 str. 2 d.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus dėl bendrininkų grupės, visų nuteistųjų veikos dėl nukentėjusiosios seksualinio prievartavimo, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 2 d. sudėtis.
Skundžiamu nuosprendžiu M. K., J. L. ir V. M. paskirtos bausmės motyvuotai, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai taikytos BK 54 str., 61 str. nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis sunkus ir baigtas nusikaltimas, taip pat buvo atsižvelgta į nuteistųjų asmenybes, be to, skiriant bausmę atsižvelgta ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes parenkant bausmės rūšį ir dydį, todėl dar kartą tuo pačiu pagrindu mažinti bausmę nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistųjų M. K., J. L. ir V. M. apeliacinius skundus atmesti. Palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-15 nuosprendį.