Kauno apygardos teismo nutartis

2018-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-531-485/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-09
Bylos Nr.
1S-531-485/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-531-485/2018Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 93-298 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2004 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsniu, jam paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2003 m. spalio 13 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 13 d. 2018 m. balandžio 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-298, nutarta nuteistajam A. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartyje atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nutartyje padaryta išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.Nuteistasis A. J., skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nustatant įpareigojimus. Skunde nurodoma, jog skundžiama nutartimi teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo galimybes. Taip pat nurodyta, kad apylinkės teismas netinkamai vertino, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Skundu pažymima, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nepagrįstai, vertino neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį. Ir šioje vietoje padarytos pirmosios instancijos teismo išvados yra nehumaniškos. Nebuvo vertinama ir tai, kad nuteistasis ankščiau neteistas, todėl nėra recidyvistas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas yra žemas, tik 30 balų. Liko neįvertinta ir tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis daug kartų skatintas, o jam buvusios paskirtos nuobaudos, šiuo metu jau yra nebegaliojančios, be to, dėl rėžimo reikalavimų pažeidimų nuteistasis ne visais atvejais buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis, kas parodo, kad nuteistasis iš esmės elgiasi teigiamai. Tuo labiau, nuteistasis nuo 2018 m. balandžio 12 d. buvo perkeltas bausmę atlikti į atvirąją koloniją. Taip pat, skundu pažymima, kad nuteistasis iki įkalinimo buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, statybininko specialybę. Atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą ir dirbo VšĮ ,,Mūsų amatai“ darbininko pareigose. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu įgijo baldžiaus specialybę, šiuo metu mokosi staliaus specialybės. Lygtinio paleidimo taikymo atveju, planuoja dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ krovėjo pareigose. Teismo priteistą civilinį ieškinį dengia iš darbinių pajamų. Akcentuotina ir tai, kad nuteistasis nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Turi teigiamas nuostatas į priežiūrą ir siekia prasmingo užimtumo. Be to, nuteistojo socialiniai ryšiai yra labai stiprūs, nuolat jaučia artimųjų palaikymą. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, jog nuteistasis paleistas lygtinai turės pastovią gyvenamąją vietą, kuri nekelia jokių problemų dėl pakartotinio nusikalstamumo. Skunde nurodoma, kad nuteistasis neturi problemų dėl narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimu, nepalaiko kriminalinės subkultūros, kas nuteistojo asmenybę charakterizuoja teigiamai. Taip pat, skunde nurodoma, jog lygtinio paleidimo netaikymas yra nehumaniškas, nesuteikiantis nuteistam asmeniui šanso tikėtis pasigailėjimo. Be to, toks apylinkės teismo sprendimas yra prieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rekomendacijoms Rec (2003) 22, bei EŽTT formuojamai teismų praktikai. Skundas atmetamas. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties motyvus, pateikto skundo argumentus, konstatuoja, jog lygtinio paleidimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas apylinkės teisme buvo išspręstas teisingai, teismas nepažeidė nei proceso, nei teisės, nei konstitucinių principų ir priėmė teisingą sprendimą. Nuteistasis ginčija Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį dėl Komisijos nutarimo nepatvirtinimo ir lygtinio paleidimo instituto netaikymo jo atžvilgiu.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kurio vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, nepriėjo priešingos išvados ir nuteistojo atžvilgiu taikyti jam lygtinį paleidimą patvirtinant Komisijos sprendimą nėra pagrįsto materialaus pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo A. J. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 30 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jos neišskiriamos – nesuteikiama joms jokio prioriteto, t. y. jos vertinamos ir kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be viso ko, nustatytų ir teismo, plotmėje. Kas leidžia pagrįstai spręsti, kad Komisijos nutarime konstatuotos išvados pirmosios instancijos teismo neriboja ir tokiu būdu pirmosios instancijos teismas gali priimti priešingą Komisijos nutarimui sprendimą.Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirmą pažymėtina, kad vis dar išskiriamas A. J. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Nors šis kriminogeninis veiksnys yra nekintantis, kadangi yra susijęs su nuteistojo praeitimi, tačiau vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcijos pozityvumą, taip pat turi būti vertinamas, nuteistojo elgesio atliekant laisvės atėmimo bausmę plotmėje. Remiantis Socialinio tyrimo duomenimis A. J. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 11 kartų buvo pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles, iš kurių 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, nors nuobaudos ir yra negaliojančios, o dėl vieno vidaus drausmės tvarkos pažeidimo buvo apsiribota tik auklėjamuoju pokalbiu, padaryti vidaus tvarkos pažeidimai vis viena turi būti vertinami, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Pagrindžiant, šią išvadą, pažymima, jog vertinant ar lygtinio paleidimo taikymas, šioje bausmės vykdymo stadijoje, būtų efektyvus, yra vertinamas nuteistojo elgesys visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, neišskiriant atskirų epizodų. Kas šiuo atveju, analizuojant egzistuojantį kriminogeninį veiksnį ir nuteistojo elgesį rėžimo reikalavimų laikymosi, kontekste, neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija yra išimtinai teigiama, dėl ko darytina pagrįsta išvada, jog materialaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą šiuo metu nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskutinė nuobauda nuteistajam skirta 2012 m. birželio 11 d., kai tuo tarpu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2003 m. spalio 13 d. ir paskutinio vidaus tvarkos pažeidimo momentu jau buvo pilnai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau jų vis viena nesilaikė, tokiu būdu atskleisdamas savo nihilistinį požiūrį į jam taikomus apribojimus bei bendrai priimtas elgesio ir moralės nuostatas. Iš šių duomenų, darytina išvada, kad reali A. J. nusikalstamo elgesio korekcija stebima tik nuo 2012 m. birželio 11 d. Iš skundo turinio analizės spręstina, jog pareiškėjo nuomone, jis pilnai atitinka visas įstatymo sąlygas dėl jo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra anksčiau laiko nei teismo paskirta ir pilnai įvykdyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Ši nuteistojo pozicija aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrįsta, skunde nurodyti argumentai, kurie neva paneigia apylinkės teismo išvadą dėl Komisijos nutarimo nepatvirtinimo, neįtikinantys. Be to, aplinkybė, jog apylinkės teismas vertino likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydį, nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ar nepagrįsta, kadangi apylinkės teismas šią aplinkybę vertinų, kitų byloje esančių duomenų kontekste. Tuo labiau, kad kaip tinkamai nuteistas savo skunde nurodė, laisvės atėmimo bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką jam paskyrė teismas jo atžvilgiu priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, o šiuo atveju, apylinkės teismas tik konstatavo kokio dydžio yra likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, tačiau jokių būdu negalima teigti, jog atliko veiksmus, kurie būdingi skiriant bausmę ir apylinkės teismo padarytos išvados nėra laikytinos pakartotiniu baudžiamumu. Teisėjų kolegija, pažymi, kad nuteistojo A. J. elgesyje stebimi tam tikri teigiami pokyčiai, jis dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose buvo skatintas, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bendrame duomenų apie nuteistąjį, kontekste, vis tik nėra laikytinos nekvestionuotinu pagrindu nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Akcentuotina ir tai, kad nuteistojo A. J. vardu pataisos namuose yra gauti vykdomieji patvarkymai dėl 32726,11 Eur sumos išieškojimo iš kurių iš darbo užmokesčio išieškota tik 1585,63 Eur, kas aukštesnės instancijos teismo vertinimu yra tik nedidelė dalis priteisto civilinio ieškinio. Remiantis Socialinio tyrimo duomenis, nuteistasis ankščiau pataisos namuose dirbo, tačiau šiuo metu nedirba, nors ir yra pateikęs prašymą dėl įsidarbinimo. Šioje vietoje pažymėta, kad nuteistasis, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų būdamas nepilnametis, buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įvykdymą. Ši aplinkybė ir tai, kad nuteistasis kol kas yra padengęs tik nedidelę dalį jo atžvilgiu priteisto civilinio ieškinio, neleidžia spręsti, kad paleistas lygtinai A. J. laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu, nuteistojo teiginys, jog lygtinio paleidimo atveju jis planuoja įsidarbinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, šiuo atveju laikytinas tik deklaratyviu. Teisėjų kolegija, pažymi, jog tai, kad nuteistasis pataisos namuose 23 kartus skatintas, atskleidžia, kad A. J. elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atliekantis laisvės atėmimo bausmę ir siekiantis įrodyti, kad jo nusikalstamo elgesio pokytis yra išimtinai teigiamas. Tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog A. J. pakartotinio kriminalinio elgesio vertinimo balas nors ir yra žemas, bet jį sudaro 20 statinių veiksnių ir 10 kintančių veiksnių, kuriuos nuteistasis ne tik, kad gali bet ir privalo koreguoti, minimalizuodamas, savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tam, kad ji būtų įtikinanti ir nekelianti abejonių, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs laisvėje siekti savo tikslų išimtinai teisėtais būdais. Akcentuotina ir tai, kad įvertinus visus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo atžvilgiu buvo parodytas pasitikėjimas ir nuo 2018 m. balandžio 12 d., jis perkeltas laisvės atėmimo bausmę atlikti į atvirąją koloniją, kurioje yra mažiau ribojama nuteistųjų laisvė. Atsakant į skundo argumentus bei sutinkant su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, konstatuotina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. J., šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Be to, skunde nurodoma teismų praktika, nėra įpareigojanti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi kaip jau aukščiau paminėta, kiekvienu atveju situacija vertinama individualiai ir lygtinio paleidimo taikymo efektyvumas, sprendžiamas tik individualizuojant kiekvieną asmenį atliekantį laisvės atėmimo bausmę, vertinant jo elgesį visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos –jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama.Aukščiau aptartų duomenų visumoje, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo 2018 birželio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija nenustatė, jog Komisijos nutarimas priimtas padarius esminius BVK pažeidimus, tačiau suformuluota galutinė išvada nepakankamai pagrįsta įvertinus materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, todėl teismo skundžiama nutartis palieka nepakeista ir A. J. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas