Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1969 m. spalio 12 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, išsilavinimas vidurinis, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. Š. 2012 m. gegužės 26 d. apie 16.35 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su vyru S. Š. metu, tyčia peiliu sudavė pastarajam vieną smūgį į pilvo sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam kiauryminę durtinę žaizdą kairėje pilvo pusėje, tokiu būdu sunkiai sutrikdė S. Š. sveikatą.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. Š. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną, t.y. 2012 m. gegužės 26 d. ji buvo išgėrusi pas draugę svečiuose – dviese išgėrė butelį brendžio. Namo grįžo apie 15 val. Sutuoktinis grįžo vėliau. Kai pamatė, kad ji išgėrusi, pradėjo ją nepagarbiai vadinti. Vyras ją pradėjo stipriai mušti, tampė po namus, voliojo ant žemės, jai gulint, ant jos šokinėjo. Ji buvo šoke, atsikėlusi paėmė peilį, nežino dėl ko paėmė peilį, neketino jam durti. Ji atsitraukė, pasakė sutuoktiniui, kad neitų prie jos, nenorėjo jam durti, norėjo apsiginti. Jis ją išprovokavo, sakė „nagi durk“ ir ji įdūrė. Po to, kai įdūrė, jis iš karto išėjo į gatvę kviesti greitosios pagalbos. Ji su vyru susitaikė, santykiai geri, nuo įvykio praėjo metai laiko. Po įvykio sutuoktinį lankė ligoninėje. Konfliktas, kai sutuoktinis prieš ją naudoja smurtą, įvyko ne pirmą kartą. Įvykio dieną ji nekvietė policijos, kadangi jis atėmė jos telefoną ir metė į žemę. Greitosios nekvietė, kadangi jos telefonas buvo sudaužytas ir vyras pats išsikvietė greitąją. Nuo 2012 m. spalio mėn. dirba, turi du vaikus – sūnui 21 metai, dukrai – 15 metų, vaikai gyvena kartu su jais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. Š. kaltė be jos pačios parodymų, įrodyta nukentėjusiojo parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. Š. parodė, kad įvykio dieną dirbo, buvo išgėręs butelį degtinės dviese. Grįžus namo tarp jo ir sutuoktinės J. Š. kilo žodinis konfliktas, kadangi ji jam pamelavo. Jis ją išprovokavo durti peiliu. Pats pakėlė marškinius ir pasakė „durk“, „negali?“. Žodinio konflikto metu sudavė sutuoktinei pora smūgių ranka, koja smūgių nesudavinėjo. Po to pamatė, kad ji pasiėmė peilį. Kaltinamoji jam įdūrė į pilvą. Po to, kai sutuoktinė jam įdūrė, jis išėjo į lauką, paėmė mobilų telefoną ir iškvietė greitąją pagalbą. Kraujas tik truputį bėgo. Sąmonės praradęs nebuvo. Jis tik tris dienas gulėjo ligoninėje, operaciją darė vieną kartą, po trijų dienų išrašė. Sužalojimo pasekmių nejautė ir nejaučia. Po dviejų savaičių po įvykio išėjo į darbą. Su sutuoktine gyvena 20 metų, su ja susitaikė, jai atleido. Jis pats vieną kartą yra baustas už sutuoktinės sumušimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. K., kurio parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., parodė, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK PR 2 kuopos 1 būrio patruliu. 2012 m. gegužės 26 d. apie 15.35 val. dirbdamas kartu su patruliu E. G. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyrą peiliu sužeidė žmona. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko S. Š., kuris paaiškino, kad tarp jo ir žmonos J. Š., įvyko konfliktas, kurio metu pastaroji dūrė jam peiliu į pilvą. J. Š. namuose pareigūnai nerado, nes iki jiems atvykstant, pastaroji pasišalino, bet kur S. Š. nurodyti negalėjo. Nukentėjusįjį S. Š. GMP 29 išvežė į Lazdynų ligoninę. S. Š. nurodžius savo žmonos požymius, jie apie 16.00 val. prie (duomenys neskelbtini) namo rado J. Š., jos pirmi žodžiai buvo: “Jus turbūt manęs ieškot?“. Įtariamoji papasakojo, kad vyras ją mušė, ir dėl to dūrė jam peiliu į pilvą. Apie 16.15 val. įtariamąją pristatė į 4 PK. J. Š. elgėsi ramiai, todėl spec. priemonės panaudotos nebuvo. Nuo įtariamosios ir nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas (t. 1, b.l. 86-87).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistas R. R. paaiškino, kad prie 2012-07-18 apžiūros protokolo dėl S. Š. kūno sužalojimo mąsto įvertinimo papildė, kad pagal pateiktą S. Š. asmens sveikatos istoriją (apskaitos kortelę) Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ Vilniaus m. klinikinės ligoninės, S. Š. nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo sienoje žaizda kairėje pilvo pusėje. Sužalojimas įvertintas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą kiauryminis pilvaplėvės ertmės sužalojimas, net ir be vidaus organų pažeidimo, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu ar įrankiu vienu trauminiu poveikiu. (t. 1, b.l. 88-89).

Valstybinės teismo medicinines tarnybos prie LR TM ekspertas R. R. 2012-07-18 atlikęs S. Š. med.dokumentų apžiūrą pateikė išvadą, kad dėl 2012-05-26 įvykio – S. Š. nustatyta kiauryminė durtinė pjautinė žaizda kairėje pilvo pusėje. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu ar įrankiu galimai aptariamo įvykio metu ir pagal Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b.l. 95-96)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2013-03-07 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant dviejų peilių žmogaus kraujo nerasta. Nuoplovoje nuo grindų prie durų rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkančio tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. Nuoplovoje nuo grindų prie viryklės yra S. Š. kraujas su 99,9999999999999992 % tikimybe. (t. 1, b.l. 103-104).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios J. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., kadangi ji sunkiai sužalojo savo šeimos narį.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę J. Š., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

J. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 str. 6 d. nuostatas priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. Nusikalstama veika buvo padaryta veikiant netiesiogine tyčia ir yra baigta.

Kaltinamoji J. Š. praeityje neteista (t. 1, b.l. 170), administracine tvarka nebausta (t. 1, b.l. 176), ištekėjusi, psichiatrijos ligoninėse negydyta, į narkologinę įskaitą neįrašyta (b.l. 178-181), dirba (t. 1, b.l. 172 - 174) Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamoji po jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau nei metai laiko) būtų padariusi naujų nusikalstamų veikų. Nuteistoji kritiškai vertina savo elgesį, prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Pažymėtina, kad LR BK 41 str. (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.

Kaltinamajai J. Š. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 3 p., sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. LR BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

Analizuojant J. Š. padarytos nusikalstamos veikos motyvus, matyti, kad ši veika iš esmės buvo tarsi atsakomoji reakcija į nukentėjusiojo vartojamą smurtą kaltinamosios atžvilgiu bei provokuojančius nukentėjusiojo S. Š. veiksmus, ką pripažino ir pats nukentėjusysis.

Teismas, vertindamas aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgia į nukentėjusiojo S. Š. poziciją dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, - nukentėjusysis J. Š. atleido, civilinio ieškinio nepareiškė, jokių pretenzijų jai neturi, po nusikaltimo padarymo su sutuoktine susitaikė, toliau gyvena kartu, veda bendrą ūkį, vienas iš šeimoje gyvenančių vaikų yra nepilnametis, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis prašė sutuoktinės nebausti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog J. Š. nėra tiek pavojinga, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamosios atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jos nuo visuomenės. Todėl, nesant byloje nustatytų BK 62 str., reglamentuojančiame švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, privalomų sąlygų, kaltinamosios J. Š. atžvilgiu taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir skirtina švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas, vadovaujantis LR BPK 48 str. nuostatomis. Teismo nuomone, J. Š. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, skiriant nuteistajai LR BPK 48 str. numatytus įpareigojimus, kaip auklėjamojo poveikio priemones, ribojančias nuteistosios elgesį ir kartu turinčias auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismas sprendžia, kad tokios poveikio priemonės bus pakankamai efektyvios, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas.

Jei J. D. būtų paskirta nors ir minimali, tačiau reali LR BK 135 str. 12 d. 3 p. sankcijoje numatyta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, teismo nuomone, sukeltų neigiamų pasekmių - paveiks nuteistosios teigiamus socialinius ryšius, jis prarastų darbą, esminiai pablogės šeimos, kurioje auginamas nepilnametis vaikas, socialinė bei materialinė padėtis. Laivės apribojimo bausmė, teismo nuomone, atitinka nukentėjusiojo orumą, kaltinamosios asmenybę bei jos socialinius interesus, dera su teisingumo principo reikalavimais.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, spręstina, kad laisvės apribojimo bausmė kaltinamajai J. Š. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti J. Š. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikaltimų darymo.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 4482,27 Lt civilinį ieškinį (b.l. 49-54) dėl nukentėjusiojo S. Š. gydymo išlaidų atlyginimo. Kaltinamoji sumokėjo 212 Lt (t. 2, b.l. 18A) žalai atlyginti. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad būtent dėl kaltinamosios J. Š. kaltės Valstybinei ligonių kasai buvo padaryta minėto dydžio žala, todėl kaltinamoji privalo ją atlyginti. Ieškinys pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b.l. 51). Ieškinys tenkintinas iš dalies atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji sumokėjo 212 Lt žalai atlyginti. Iš kaltinamosios J. Š. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistina 4270,27 Lt žalai atlyginti.

Daiktai, turėję reikšmės bylos tyrimui – 2012 m. gegužės 26 d. įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas peilis su mediniu kotu, saugomas Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (t. 1, b.l. 18-19); dėžė su voku, kuriame nuoplova, paimta nuo grindų prie viryklės; vokas, kuriame nuoplova, paimta nuo grindų prie durų; vokas, kuriame peilis, paimtas 2011 m. lapkričio 26 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), ir į popierių supakuotas peilis, rastas 2012 m. gegužės 26 d. adresu (duomenys neskelbtini), perduoti į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje (b.l.105- 106), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirti jai bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. Š. Valstybinės ligonių kasos naudai 4270,27 (keturi tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt Lt, 27 ct.) nukentėjusiojo S. Š. gydymo išlaidoms atlyginti.

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui – 2012 m. gegužės 26 d. įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą peilį su mediniu kotu, saugomą Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. daiktinių įrodymų saugojimo kameroje; dėžę su voku, kuriame nuoplova, paimta nuo grindų prie viryklės; vokas, kuriame nuoplova, paimta nuo grindų prie durų; vokas, kuriame peilis, paimtas 2011 m. lapkričio 26 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), ir į popierių supakuotas peilis, rastas 2012 m. gegužės 26 d. adresu (duomenys neskelbtini), saugomus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai nuo jo nuorašo įteikimo dienos, dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.