Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-87-552/2016

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-06-01
Bylos Nr.: A-87-552/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01705-2013-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas: R. B., M. A., A. B., V. B., S. B., P. B., G. B., D. B., A. C., G. Č., N. D., G. D., J. E., J. G.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto apylinkės teismo, Širvintų rajono apylinkės teismui, Šiaulių miesto apylinkės teismui, Panevėžio miesto apylinkės teismui

Kategorijos

16.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-87-552/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01705-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto apylinkės teismo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. A., A. B., V. B. (V. B.), A. B., S. B., P. B. (P. B.), R. B., A. B., V. B., G. B., D. B., A. C., G. Č., N. D., G. D., J. E., J. G. – L., I. G. – K., R. G., A. G., E. G., M. G., J. I., J. J. (J. J.), S. J., E. J., R. K., I. K., D. K., D. K., R. K., R. K., V. L., V. L., K. L., R. M., A. M.–B., Z. M., V. P. (V. P.), G. P., I. P., V. P., R. P., V. P., A. P., A. P., A. L. P., J. R., I. R., S. R. – L., G. S., I. S., P. S., E. S. (V.), M. S., E. S., O. Š., I. Š., I. Š., N. T., G. T., L. T., B. T., J. T., U. T., A. T., V. V., L. V., A. V., U. V., A. V., J. V., G. V., N. V., V. V., F. V., E. Z., O. Z. (O. Z.), A. Ž., G. Ž., E. Ž.-J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto apylinkės teismui, Širvintų rajono apylinkės teismui, Šiaulių miesto apylinkės teismui ir Panevėžio miesto apylinkės teismui dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai M. A., A. B., V. B., A. B., S. B., P. B., R. B., A. B., V. B., G. B., D. B., A. C., G. Č., N. D., G. D., J. E., J. G.–L., I. G. – K., R. G., A. G., E. G., M. G., J. I., J. J., S. J., E. J., R. K., I. K., D. K., D. K., R. K., R. K., V. L., V. L., K. L., R. M., A. M.–B., Z. M., V. P., G. P., I. P., V. P., R. P., V. P., A. P., A. P., A. L. P., J. R., I. R., S. R. – L., G. S., I. S., P. S., E. S. (V.), M. S., E. S., O. Š., I. Š., I. Š., N. T., G. T., L. T., B. T., J. T., U. T., A. T., V. V., L. V., A. V., U. V., A. V., J. V., G. V., N. V., V. V., F. V., E. Z., O. Z., A. Ž., G. Ž., E. Ž.-J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, neteisėtai nesumokėto atlyginimo skirtumą už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. gegužės 24 d. bei priteisti 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjai atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, vadovavosi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad kompensavimo mechanizmas nėra nustatytas, todėl, neįvykdžius Konstitucinio Teismo nutarimo, kuris įsigaliojęs tampa privalomas ir turi būti įgyvendinamas, buvo pažeistos pareiškėjų teisės, nes įstatymo leidėjui per Konstitucinio Teismo nustatytą terminą nenustačius teisėtos tvarkos, galioja Konstitucinio Teismo nutarime nustatytas teisinis reguliavimas, t. y. turi būti taikomi teisėjų atlyginimus nustatantys įstatymų priedai, priedėliai, straipsniai (jų dalys), galioję iki buvo priimti prieštaraujantys Konstitucijai. Pareiškėjai negalėjo netrukdomai naudotis savo nuosavybe, todėl buvo nepagrįstai ribojama jų konstitucinė teisė į nuosavybę.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė įstatymą Nr. XII-523, kuriuo pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą. 2013 m. rugsėjo 28 d. įsigaliojus minėtam įstatymui, valstybė prisiėmė pareigą nustatyti kompensavimo tvarką ir geruoju išmokėti pareiškėjų reikalaujamas sumas. Atsakovas darė išvadą, kad įstatymų leidėjas įvykdė Konstitucinio Teismo nustatytą pareigą. Prievolės, dėl kurios kilo ginčas šioje byloje, įvykdymas bus sureguliuotas teisės aktu, todėl nėra pagrindo reikalavimą tenkinti teismine tvarka. Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjų reikalavimus, atsakovas prašė teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjamojoje byloje atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepime į skundą paaiškino, kad teisėjų atlyginimai finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas teisėjams atlyginimus, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto apylinkės teismas atsiliepimu į skundą paaiškino, kad teismas, kaip asignavimų valdytojas, nekvestionuoja Lietuvos Respublikos Seimo priimtų įstatymų pakeitimų dėl atlyginimų teisėjams nustatymo ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto apylinkės teismas atsiliepimu į skundą su skundu sutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Širvintų rajono apylinkės teismas atsiliepime į skundą paaiškino, kad Širvintų rajono apylinkės teismo darbuotojams atlyginimai mokami pagal galiojančius įstatymus ir skiriamus asignavimus darbo užmokesčiui. Nei Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. biudžete, nei 2014 m. Širvintų rajono apylinkės teismo biudžeto projekte lėšų, skirtų padengti valstybės tarnautojams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies skirtumą, nenumatyta.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies. Teismas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisė pareiškėjams neišmokėtų teisėjų atlyginimų dalis:

M. A. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 40 482,02 Lt.

A. B. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 45 024,33 Lt.

A. B. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 51 652,68 Lt.

S. B. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 48 734,23 Lt.

P. B. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 62 406,88 Lt.

R. B. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 50 133,03 Lt.

A. B. už laikotarpį nuo 2011-04-18 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 33 297,38 Lt.

V. B. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 48 688,31 Lt.

V. B. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 51 292,73 Lt.

G. B. už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 20 045,00 Lt.

D. B. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 48 374,47 Lt.

A. C. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 50 915,18 Lt.

G. Č. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 27 777,63 Lt.

N. D. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 51 717,11 Lt.

G. D. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 48 444,64 Lt.

J. E. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 46 057,59 Lt.

J. G.-L. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme - 52289,16 Lt.

I. G.-K. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 42 309,65 Lt.

R. G. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 49 694,83 Lt.

A. G. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 50 372,15 Lt.

E. G. už laikotarpį nuo 2011-12-22 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 20 961,56 Lt.

M. G. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 49 430,41 Lt.

J. I. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 50 735,72 Lt.

J. J. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 57 298,21 Lt.

S. J. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 59 781,01 Lt.

E. J. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 50 324,41 Lt.

R. K. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 49 950,71 Lt.

I. K. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 46 443,35 Lt.

D. K. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 47 920,74 Lt.

D. K. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 26 459,62 Lt.

R. K. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 40 455,53 Lt.

R. K. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 51 834,99 Lt.

V. L. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 51 494,48 Lt.

V. L. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 48 877,58 Lt.

K. L. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 27 557,51 Lt.

R. M. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme - 48538,46 Lt.

A. M.-B. už laikotarpį nuo 2011-02-18 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 34 085,74 Lt.

Z. M. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 51 149,41 Lt.

V. P. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 55 687,24 Lt.

G. P. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 49 812,71 Lt.

I. P. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 47 697,79 Lt.

V. P. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2011-11-30 dirbant Panevėžio miesto apylinkės teisme – 24 701,86 Lt, už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 21 745,09 Lt; viso 46 446,95 Lt.

R. P. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 43 968,77 Lt.

M. S. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2010-07-20 dirbant Šiaulių miesto apylinkės teisme – 19 070,11 Lt, už laikotarpį nuo 2011-07-21 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme -28 462,88 Lt; iš viso 47 532,99 Lt.

I. S. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2010-10-01 dirbant Širvintų rajono apylinkės teisme - 5 734,50 Lt, už laikotarpį nuo 2010-10-02 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 42 999, 14 Lt; iš viso 48 733,64 Lt.

O. Š. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 57 096,37 Lt.

V. P. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 45 213,37 Lt.

G. S. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 46 983,83 Lt.

I. R. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 47 564,31 Lt.

A. L. P. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2012-05-03 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 38 961,41 Lt.

S. R.-L. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 46 125,72 Lt.

G. T. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 47 295,11 Lt.

J. R. už laikotarpį nuo 2011-12-22 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 19 246,11 Lt.

N. T. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 51 637,66 Lt.

P. S. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 50 429,28 Lt.

I. Š. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme - 46328,93 Lt.

L. T. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 51 630,56 Lt.

A. P. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 48 884,79 Lt.

B. T. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme -54 834,62 Lt.

E. S. už laikotarpį nuo 2011-11-07 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme - 25173,26 Lt.

E. S. (V.) už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme - 48817,28 Lt.

I. Š. už laikotarpį nuo 2012-08-20 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 11 662,79 Lt.

A. P. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 49 177,09 Lt.

U. T. už laikotarpį nuo 2012-08-20 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 11 639,28 Lt.

V. V. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme - 49937,11 Lt.

G. V. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 48 877,04 Lt.

U. V. už laikotarpį nuo 2012-08-20 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 10 862,67 Lt.

N. V. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 50 699,22 Lt.

J. V. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 48 956,46 Lt.

L. V. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 48 782,04 Lt.

J. T. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 46 790,70 Lt.

A. Ž. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 50 367,18 Lt.

A. V. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 46 974,89 Lt.

A. V. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 43 624,28 Lt.

F. V. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 47 570,97 Lt.

E. Z. už laikotarpį nuo 2012-08-20 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 11 625,98 Lt.

A. T. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 47 748,72 Lt.

G. Ž. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 48 689,14 Lt.

O. Z. už laikotarpį nuo 2010-05-24 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme -51 753,80 Lt.

E. Ž.-J. už laikotarpį nuo 2012-01-05 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 20 999,28 Lt.

V. V. už laikotarpį nuo 2011-05-20 iki 2013-05-24 dirbant Vilniaus miesto apylinkės teisme – 27 444,00 Lt.

Kitą pareiškėjų skundo dalį teismas atmetė.

Teismas atidėjo šio teismo sprendimo vykdymą ir nustatė, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas taip: 40 procentų pareiškėjams priteistos sumos, išskaičiavus mokesčius, turi būti sumokėta iki 2015 m. gruodžio 31 d., likusi 60 procentų dalis – iki 2016 m. gruodžio 31 dienos.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2, 3 dalimis, 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) 3 straipsniu, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėliu, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsniu, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu ir pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinus, jog Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis, kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodyti koeficientai negali būti taikomi. Tokiu atveju pareiškėjų teisės gintinos taikant pareiginės algos koeficientą, galiojusį iki Konstitucijai prieštaraujančio (sumažinto) koeficiento nustatymo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjams iš Lietuvos valstybės priteistinos neišmokėtos teisėjų atlyginimo dalys.

Ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo projekto dėl ekonomikos krizės metu neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, teismo vertinimu, nedaro įtakos bylos baigčiai.

Teismas akcentavo, kad teismo sprendimo vykdymas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, todėl šis teismo sprendimo vykdymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo 2, 3 bei 6 straipsnių nuostatas, į tai, kad teisėjų vienintelis pajamų šaltinis yra jų teisėjų atlyginimas (Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalis), atidėtinas.

III.

Pareiškėja R. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta atidėti teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas taip: 40 proc. pareiškėjams priteistos sumos, išskaičiavus mokesčius, turi būti sumokėta iki 2015 m. gruodžio 31 d., likusi 60 proc. dalis – iki 2016 m. gruodžio 31 dienos. Pareiškėja nurodo, kad ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių, todėl pagal Darbo kodekso 2 straipsnio 2 dalį, valstybė privalo skatinti darbo teisių įgyvendinimą. Pareiškėja nurodo, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti, tačiau teismas tokių aplinkybių nekonstatavo. Pareiškėjos manymu, pernelyg ilgi neadekvatūs sprendimo dėl darbo užmokesčio įvykdymo terminai. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovas prašė atidėti sprendimo įvykdymą vieneriems metams. Pareiškėja pabrėžia, kad byloje nėra įrodymų, jog teismo sprendimas negali būti įvykdytas dėl valstybės sunkios ekonominės padėties ar kitų priežasčių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant pareiškėjams O. Š., N. V., G. V., J. V., E. J., P. B. priteistas sumas pagal patikslintas darbo užmokesčio pažymas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjų skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad Seimas, vykdydamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė įstatymą Nr. XII-523, kuriuo pavedė Vyriausybei iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą. 2013 m. rugsėjo 28 d. įsigaliojus šiam įstatymui, valstybė prisiėmė pareigą nustatyti kompensavimo tvarką ir geruoju išmokėti pareiškėjų reikalaujamą sumą. Atsakovas daro išvadą, kad įstatymų leidėjas įvykdė Konstitucinio Teismo nustatytą pareigą. Atsakovo manymu, teismo išvados dėl valstybės delsimo kompensuoti neproporcingai sumažintus atlyginimus prieštarauja Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimui. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Seimas patvirtino įsipareigojimą kompensuoti neproporcingai sumažintą atlyginimų dydį priimdamas ir Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Atsakovas pažymi, kad teismas turėjo nustatyti, ar valstybės ekonominė, finansinė padėtis, valstybės prisiimti įsipareigojimai, susiję su finansine drausme, kitos aplinkybės leidžia atidėti kompensavimo mechanizmo reglamentavimą, ar įstatymų leidėjas pagrįstai delsia nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo reglamentavimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą nurodo, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas per dvejus metus yra protingas terminas, nepažeidžiantis pareiškėjos teisėtų lūkesčių

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą dėl skundo tenkinimo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apylinkės teismas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas pažymi, kad valstybei pastoviai susiduriant su objektyviais ekonominio pobūdžio sunkumais yra pagrindas kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.

Pareiškėjai D. B., J. V., A. V., D. K., S. J., G. D., R. P. ir A. C. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo parengtas darbo užmokesčio pažymas patikslinant priteistas sumas, išspręsti ginčą dėl darbo užmokesčio, atmesti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atsidėjimo arba jį išspręsti pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad atsakovas prašė sprendimo įvykdymą atidėti vieneriems metams, todėl teismas išėjo iš skundo nagrinėjimo ribų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto apylinkės teismas atsiliepime į apeliacinius skundus pažymi, kad visus argumentus dėl ginčo sprendimo išdėstė atsiliepime į pareiškėjų skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai – įvairiuose apylinkių teismuose dirbę teisėjai – kreipėsi į apygardos administracinį teismą, reikalaudami priteisti tą dalį darbo užmokesčio, kuri jiems 2010 – 2013 metais buvo neišmokėta įstatymo, pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kiekvienam iš pareiškėjų neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį už tą laikotarpio nuo 2010 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. gegužės 24 d. dalį, kurią jie dirbo teisėjais.

R. B. apeliaciniame skunde akcentuojamas nepagrįsto teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo klausimas.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto apylinkės teismo apeliacinio skundo argumentai nukreipti tik daliai pareiškėjų priteistų darbo užmokesčio sumų patikslinimui.

Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad įstatymų leidėjas vykdo Konstitucinio Teismo jam nustatytą pareigą, Vyriausybei yra pavesta parengti darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas pagal įstatymą, pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai, kompensavimo tvarką, todėl tik pagal tokią įstatymų leidėjo priimtą tvarką ir turėtų būti atliekamas neišmokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimas pareiškėjams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei detaliai išanalizavo aktualius teisės aktus, susijusius su pareiškėjų darbo užmokesčio apskaičiavimu 2009 – 2013 metų laikotarpiu. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo kiekvienam iš pareiškėjų minėtu laikotarpiu buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio. Ginčo šalys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą.

Atlikdama šią pareigą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. gegužės 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-23-552/2016, 2016 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-552/2016 ir kt. ). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjų reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiškėjų teisinė padėtis ar jų teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A-668-602/2016 apibendrinusi ligšiolinę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą bei 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą, išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Iš šio įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad Grąžinimo įstatymas taikomas ir teisėjams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas).

Darytina išvada, kad Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui Grąžinimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmą, institucijai, kurioje pareiškėjai dirba arba dirbo, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Dėl šios priežasties atsakovo apeliacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais.

Atskirai pažymėtina, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjui nustačius neteisingą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises galėtų ginti teismine tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai neteikė argumentų, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, kompensacijų dydžiai yra netinkami ar kompensacijų išmokėjimo terminas yra per ilgas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjams darbo užmokesčio nepriemoką priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažindavo instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje tinkamais atsakovais turėjo būti tie teismai, kuriuose atitinkamais laikotarpiais pareiškėjai dirbo teisėjais. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme šios institucijos pareiškėjų buvo nurodytos atsakovais ir savo poziciją byloje ginčo klausimu pareiškė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjų reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui minėtos aplinkybės darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iš netinkamo atsakovo neturi lemiamos teisinės reikšmės.

Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl pareiškėjos R. B. apeliaciniame skunde išsakytų argumentų, susijusių su teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo nepagrįstumu, nes konstatavus visų pareiškėjų reikalavimų nepagrįstumą, nėra prasmės vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuo aspektu. Pareiškėjos R. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto apylinkės teismo apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti anksčiau šioje nutartyje nurodytais motyvais.

Apibendrindama anksčiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, naikinant jo dalį, kuria tenkinta dalis pareiškėjų skundo ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ši pareiškėjų skundo dalis atmetama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos R. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto apylinkės teismo apeliacinius skundus atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį, kuria iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjams priteistos neišmokėtos teisėjo atlyginimo dalys, susidariusios laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. gegužės 24 d.: M. A. – 40 482,02 Lt; A. B. – 45 024,33 Lt; A. B. – 51 652,68 Lt; S. B. – 48 734,23 Lt; P. B. (P. B.) – 62 406,88 Lt; R. B. – 50 133,03 Lt; A. B. – 33 297,38 Lt; V. B. (V. B.) – 48 688,31 Lt; V. B. – 51 292,73 Lt; G. B. – 20 045,00 Lt; D. B. – 48 374,47 Lt; A. C. – 50 915,18 Lt; G. Č. – 27 777,63 Lt; N. D. – 51 717,11 Lt; G. D. – 48 444,64 Lt; J. E. – 46 057,59 Lt; J. G.-L. - 52289,16 Lt; I. G.-K. – 42 309,65 Lt; R. G. – 49 694,83 Lt; A. G. – 50 372,15 Lt; E. G. – 20 961,56 Lt; M. G. – 49 430,41 Lt; J. I. – 50 735,72 Lt; J. J. (J. J.) – 57 298,21 Lt; S. J. – 59 781,01 Lt; E. J. – 50 324,41 Lt; R. K. – 49 950,71 Lt; I. K. – 46 443,35 Lt; D. K. – 47 920,74 Lt; D. K. – 26 459,62 Lt; R. K. – 40 455,53 Lt; R. K. – 51 834,99 Lt; V. L. – 51 494,48 Lt; V. L. – 48 877,58 Lt; K. L. – 27 557,51 Lt; R. M. - 48538,46 Lt; A. M.-B. – 34 085,74 Lt; Z. M. – 51 149,41 Lt; V. P. (V. P.) – 55 687,24 Lt; G. P. – 49 812,71 Lt; I. P. – 47 697,79 Lt; V. P. - 46 446,95 Lt; R. P. – 43 968,77 Lt; M. S. - 47 532,99 Lt; I. S. - 48 733,64 Lt; O. Š. – 57 096,37 Lt; V. P.– 45 213,37 Lt; G. S. – 46 983,83 Lt; I. R. – 47 564,31 Lt; A. L. P. – 38 961,41 Lt; S. R.-L.– 46 125,72 Lt; G. T. – 47 295,11 Lt; J. R. – 19 246,11 Lt; N. T. – 51 637,66 Lt; P. S. – 50 429,28 Lt; I. Š. - 46328,93 Lt; L. T. – 51 630,56 Lt; A. P. – 48 884,79 Lt; B. T. -54 834,62 Lt; E. S. - 25173,26 Lt; E. S. (V.)- 48817,28 Lt; I. Š. – 11 662,79 Lt; A. P. – 49 177,09 Lt; U. T. – 11 639,28 Lt; V. V. - 49937,11 Lt; G. V. – 48 877,04 Lt; U. V. – 10 862,67 Lt; N. V. – 50 699,22 Lt; J. V. – 48 956,46 Lt; L. V. – 48 782,04 Lt; J. T. – 46 790,70 Lt; A. Ž. – 50 367,18 Lt; A. V. – 46 974,89 Lt; A. V. – 43 624,28 Lt; F. V. – 47 570,97 Lt; E. Z. – 11 625,98 Lt; A. T.– 47 748,72 Lt; G. Ž. – 48 689,14 Lt; O. Z. (O. Z.) -51 753,80 Lt; E. Ž.-J. – 20 999,28 Lt; V. V. – 27 444,00 Lt.

Dėl šių pareiškėjų reikalavimų priimti naują sprendimą – pareiškėjų M. A., A. B., V. B. (V. B.), A. B., S. B., P. B. (P. B.), R. B., A. B., V. B., G. B., D. B., A. C., G. Č., N. D., G. D., J. E., J. G.–L., I. G. – K., R. G., A. G., E. G., M. G., J. I., J. J. (J. J.), S. J., E. J., R. K., I. K., D. K., D. K., R. K., R. K., V. L., V. L., K. L., R. M., A. M. –B., Z. M., V. P. (V. P.), G. P., I. P., V. P., R. P., V. P., A. P., A. P., A. L. P., J. R., I. R., S. R. – L., G. S., I. S., P. S., E. S. (V.), M. S., E. S., O. Š., I. Š., I. Š., N. T., G. T., L. T., B. T., J. T., U. T., A. T., V. V., L. V., A. V., U. V., A. V., J. V., G. V., N. V., V. V., F. V., E. Z., O. Z. (O. Z.), A. Ž., G. Ž., E. Ž.-J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas Veslava Ruskan Dalia Višinskienė