- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- 1-177-771/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51599-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kaltinamasis
- K. P.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui, nukentėjusiajam A. B., kaltinamajai K. P. ir jos gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyv. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta prie Šiaulių m. sav.), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. P. 2016m. spalio 28 d., apie 6.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo A. B. piniginės paėmė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo AB banko „Swedbank“ išduotą nukentėjusiajam A. B. elektroninę mokėjimo priemonę - AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę, jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, sužinojo A. B. atsiskaitant parduotuvėje, tęsdama savo nusikalstamą veiką bei veikdama vieninga neteisėtai svetimą mokėjimo instrumentą ir jos naudojo tapatybės patvirtinimo duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti laikė su savimi iki 2016m. spalio 28 d. tiksliai nenustatyto laiko;
be to, ji, neteisėtai panaudodama inicijavo ir atliko keturias finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone – AB bankas „Swedbank“ išduota A. B. vardu mokėjimo kortele: tai yra 2016m. spalio 28d. 06:41:36 val., įdėjus AB banko „Swedbank“ A. B. vardu išduotą mokėjimo kortelę į AB bankas „Swedbank“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įvedant PIN kodą ir identifikuojant save kaip nukentėjusįjį asmenį A. B., nurodžius bankomatui išduoti 500 eurų, tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, neteisėtai panaudodama svetimą AB banko „Swedbank“ A. B. vardu išduotą mokėjimo kortelę bei jos naudojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis;
be to, ji, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, tai yra 2016m. spalio 28 d. 06:40:20 val. AB banko „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, panaudodama A. B. išduotą banko mokėjimo kortelę ir bankomate įvesdama jos apsaugos PIN kodą, pažeidė - suklaidino informacinės sistemos apsaugos priemones, A. B. vardu prisijungė prie AB bankas „Swedbank“ informacinės sistemos, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, 2016m. spalio 28 d. 06:40:32 val. AB bankas „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, panaudodama A. B. išduotą banko mokėjimo kortelę ir bankomate įvesdama jos apsaugos PIN kodą, pažeidė - suklaidino informacinės sistemos apsaugos priemones, A. B. vardu prisijungė prie AB bankas „Swedbank“ informacinės sistemos, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, 2016m. spalio 28 d. 06:40:48 val. AB bankas „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, panaudodama A. B. išduotą banko mokėjimo kortelę ir bankomate įvesdama jos apsaugos PIN kodą, pažeidė - suklaidino informacinės sistemos apsaugos priemones, A. B. vardu prisijungė prie AB bankas „Swedbank“ informacinės sistemos, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, 2016m. spalio 28 d. 06:41:36 val. AB bankas „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, panaudodama A. B. išduotą banko mokėjimo kortelę ir bankomate įvesdama jos apsaugos PIN kodą, pažeidė - suklaidino informacinės sistemos apsaugos priemones, A. B. vardu prisijungė prie AB „Swedbank“ informacinės sistemos;
be to, ji, 2016m. spalio 28 d. 06:41:36 val. įdėdama AB bankas „Swedbank“ A. B. vardu išduotą mokėjimo kortelę į AB banko „Swedbank“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įvesdama PIN kodą ir apgaulingai identifikuodama save, kaip A. B., nurodydama bankomatui išduoti 500 eurų, ir juos paimdama, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - nukentėjusiajam A. B. priklausantį turtą 500 eurų.
Kaltinamoji K. P. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną nukentėjusįjį matė pirmą kartą. Su pastaruoju susipažino per draugus. Jis atvažiavo pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini) kur kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Pritrūkus alkoholio, ėjo kartu su nukentėjusiuoju kelis kartus į parduotuvę. Matė, kaip pastarasis atsiskaitė banko kortele, įsidėmėjo PIN kodą. Baigus švęsti, nukentėjusysis nuėjo miegoti. Ji iš nukentėjusiojo piniginės paėmė banko kortelę, taksi nuvažiavo iki bankomato. Grynindama pinigus, naudojo nukentėjusiojo banko kortelę. Iš trečio karto teisingai įvedė nukentėjusiojo kortelės PIN kodą. Nuo kortelės išsigrynino 500 eurų. Grįžo taksi į namus ir paimtą banko kortelę įdėjo į nukentėjusiojo piniginę. Pinigų A/ pasigedo tik po savaitės. Paimtus pinigus išleido azartiniams žaidimams, alkoholiniams gėrimams ir kitoms prekėms, nes tuo metu niekur nedirbo. Nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino, tačiau žada tai padaryti. Atsiprašo nukentėjusiojo už tokį savo elgesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamosios K. P. visiško prisipažinimo, jos kaltę įrodo rašytinė bylos medžiaga: nukentėjusiojo A. B. parodymai, kad 2016m. spalio 27 d. po pietų buvo namuose, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Kiek tuo metu buvo valandų, nurodyti negali, nes buvo neblaivus. Tuo metu jis pats paskambino pažįstamai R. B.. Pokalbio metu R. pasiūlė atvykti pas ją į butą išgerti svaigalų. Jis sutiko. Po pokalbio telefonu jis iš karto autobusu išvyko pas tą moterį. Bute buvo kaltinamosios dukra K. su draugu bei dar viena nepažįstama mergina. Kiek pamena, tą vakarą jis keletą kartų su K. bei pastarosios draugu ėjo į parduotuvę pirkti alkoholio. Už prekes atsiskaitė savo banko mokėjimo kortele. Su minėtais asmenimis alkoholinius gėrimus vartojo iki 2016m. spalio 28 d. 3.00 val. Po to užmigo. Pabudo tik 2016m. spalio 28 d. 12.00 val. Tuo metu, ryte, bute buvo likusi K. bei pastarosios draugas. R.bute jau nebebuvo. Ryte pastarieji jau buvo prisipirkę alkoholio. Jis paklausė iš kur pastarieji gavo pinigų. Jie atsakė, kad gavo, tačiau nenurodė iš kur. 2016m. lapkričio 2 d., būdamas namuose, prisijungė prie savo elektroninės bankininkystės ir pamatė, kad 2016m. spalio 28 d., apie 6.40 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), AB banko „Swedbank“ bankomate iš jo banko sąskaitos buvo paimti 500 eurų. Jis pats pinigų išimti negalėjo, nes tuo metu neblaivus miegojo pas K.bute. Banko kortelės slaptažodžių piniginėje jis nelaikė, tačiau juos galėjo pamatyti K.arba pastarosios draugas, kuomet jis parduotuvėje atsiskaitinėjo už prekes savo banko kortele. Jam padaryta 500 eurų turtinė žala (21-22 b. l.); liudytojos R. B. parodymai, kad ji K. P. mama. K. P. gyvena jos bute, Šiauliai, (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio mėn., datos tiksliai neprisimena, ji atvažiavo pas dukrą. Netrukus ten atėjo pažįstamas „A.“. Andrius su K. išėjo į parduotuvę nusipirkti svaigalų. Po to visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 1.30 val. ji išsikvietė taksi ir išvažiavo į namus (40-41 b. l.); 2016-11-02 A. B. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2016-10-28 apie 6.40 iš AB banko „Swedbank“ bankomato, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) pasinaudojus banko mokėjimo kortele iš jam priklausančios sąskaitos pagrobta 500 eurų. Įtaria, kad pinigus galėjo paimti iš matymo pažįstama R. B. arba jos dukra K. (12-13 b. l.); 2016-11-02 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos Tilžės g. 68, Šiauliuose, apžiūra (17 b. l.); 2016-12-16 AB banko „Swedbank“ raštu Nr. S/9724 pateikta informacija apie A. B. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) atliktas finansines operacijas naudojantis banko mokėjimo kortele laikotarpiu nuo 2016m. spalio 27d. iki 2016m. spalio 29d., taip pat nuotraukos finansinių operacijų atlikimo metu (32-37 b. l.).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas, tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį. Atsakomybė pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Šio nusikaltimo dalykas yra informacinė sistema ir juo kėsinamasi į informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumą. Įgyvendinant šią nusikalstamą veiką, paprastai pažeidžiamas informacinių sistemų savininkų bei teisėtų naudotojų interesas šiomis sistemomis naudotis konfidencialiai, taip pat disponuoti elektroniniais duomenimis. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta ir tam, kas neteisėtai įgijo ar laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ar jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. BK 215 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai panaudojo tikrus naudotojo tapatybės identifikavimo duomenis, inicijuodamas ar nustatyta tvarka atlikdamas finansinę operaciją. BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, taip pat kaip ir BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, padaromos tiesiogine tyčia. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą). Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas jos apsaugos priemones ir nori taip daryti, supranta, jog elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, įgyja ir juos finansinių operacijų atlikimui panaudoja neteisėtai, ir nori taip veikti.
Kaltinamosios parodymai duoti teismo metu ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, banko AB „Swedbank“ pateikta informacija apie nukentėjusiojo sąskaitą ir foto nuotraukos, asmens nuimančio nuo A. B. banko sąskaitos pinigus, patvirtina, kad kaltinamoji K. P. padarė jai inkriminuojamus veiksmus, t. y. paimdama iš nukentėjusiojo piniginės banko kortelę neteisėtai įgijo A. B. AB „Swedbank“ išduotą mokėjimo priemonę AB ‚Swedbank“ mokėjimo kortelę, kurią neteisėtai panaudojo bei inicijavo ir atliko keturias finansines operacijas. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką ji neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos 4 kartus ir iš bankomato paėmė 500 eurų, tokiu būdu apgaulė savo naudai įgijo svetimą – A. B. priklausantį turtą.
Padarytų nusikalstamų veikų objektas – svetima nuosavybė, elektroninių duomenų saugumas, finansai. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto pagrobimu naudojant apgaulę, svetimu mokėjimo instrumento neteisėtu įgijimu, panaudojimu bei laikymu, neteisėtu finansinės operacijos atlikimu, naudojant svetimus tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Inkriminuojamos veikos priskiriamos baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamosios K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji iš esmės prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 d.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nagrinėdamas bylą nenustatė.
Kaltinamoji padarė keturias nusikalstamas veikas, t. y. du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 ir 4 d.). K. P. anksčiau neteista (72 b. l.), administracine tvarka bausta, turi galiojančių nuobaudų už (73-76 b. l.), nedirbanti (77 b. l.), darbo biržoje neregistruota. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, kad teisiama pirmą kartą, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruota, neturi pastovių pajamų, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajai paskyrus sankcijose numatytas arešto bausmes. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajai skirtinos arešto bausmės, kurios yra mažesnės, nei įstatyme tos bausmės nustatytas vidurkis. (BK 49 str.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, skirtinos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu, t.y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kadangi yra realioji nusikaltimo sutaptis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta bausmė mažintina 1/3, nes baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas suėmime nuo 2017-03-31 iki 2017-04-20 (141-142 b. l.).
Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas ir suėmimas panaikinti teismo nuosprendžio paskelbimo dieną.
Dėl proceso išlaidų
Nagrinėjant bylą, kaltinamajai K. P. buvo skirta gynėja – advokatė Jurgita Šlapaitienė. Byloje gauta 2017m. balandžio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-4382 iš kurios matyti, kad už K. P. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 83 Eur 03 ct.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalį,-
nusprendžia:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir skirti jai bausmę – 25 (dvidešimt penkias) paras arešto;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir skirti jai bausmę – 24 (dvidešimt keturias) paras arešto;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jai bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jai bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrinti apėmimo būdu, t.y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, bei skirti subendrintą 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą bei skirti galutinę bausmę - 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir K. P. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2017-03-31 iki 2017-04-20 ir skaityti, kad K. P. atliko jai paskirtą arešto bausmę.
K. P. panaikinti kardomąją priemonę – dokumento paėmimą ir kardomąją priemonę – suėmimą. K. P. paleisti posėdžių salėje.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl 83 Eur 03 ct priteisimo iš K. P. už antrinės teisinės pagalbos suteikimą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.