Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 85N-2912213-13 R. Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalį 400 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį – 100 Lt bauda, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį – 100 Lt bauda. Remiantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 400 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.

R. Š. nubausta už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. 17.15 val. Tauragės m., Šilalės g., vairuodama automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, t. y. kelio vingyje kirsdama baltą ištisinę liniją išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl to privertė priešpriešiais važiuojančio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, be to, važiuodama kalbėjo mobiliuoju telefonu nenaudodama laisvų rankų įrangos, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 21, 8, 3 priedo 1.1 punktą.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patrauktos R. Š. skundo ir paliko nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokole surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog įgaliota institucija ar pareigūnas, skiriantis administracinę nuobaudą, privalo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinti byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-07 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1963/2011). Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu turi būti pašalintos bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 straipsniai), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 straipsniai) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymų įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nė vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išsamiai, visapusiškai išaiškintų visas tiek asmenį kaltinančias, tiek teisinančias bylos aplinkybes, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, iš jų ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimu R. Š. nubausta pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį galutine subendrinta nuobauda – 400 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Apeliantė pateiktame skunde pripažįsta, kad padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, ir Institucijos nutarimo dalies, kuria nubausta už šių pažeidimų padarymą, neginčija. Tačiau R. Š. apeliaciniame skunde teigiama, jog dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, ji yra nubausta nepagrįstai, nesant byloje objektyvių ir neabejotinų įrodymų dėl jos kaltės padarius minėtą pažeidimą, Tauragės rajono apylinkės teismas be pagrindo paliko galioti Institucijos nutarimą, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, rėmėsi prielaidomis dėl jos kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tokie apeliantės skundo argumentai nepagrįsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. Š. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Palikdamas galioti Institucijos nutarimą, kuriuo, be kita ko, R. Š. buvo nubausta už pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymą, apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus byloje esančius įrodymus.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimu R. Š. nubausta pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį 400 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. 17.15 val. Tauragės m., Šilalės g., vairuodama automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, t. y. kelio vingyje kirsdama baltą ištisinę liniją išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl to privertė priešpriešiais važiuojančio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, taip pažeidė KET 8 punktą, 3 priedo 1.1 punktą.

ATPK 124² straipsnio 1 dalis (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas) numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 Lt iki 800 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.

Iš įstatymo teksto matyti, kad atsakomybę už pavojingą ar chuliganišką vairavimą suponuoja vienu metu ar paeiliui padaryti keli Eismo taisyklių pažeidimai, be to, ne bet kokie, o keliantys grėsmę eismo saugumui, sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Institucijos nutarime skirti administracinę nuobaudą taip pat nurodyti keli KET pažeidimai, o būtent: baltos ištisinės linijos kelio vingyje kirtimas, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, dėl to priverčiant priešpriešiais važiuojančio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.

Apeliantė neginčija savo kaltės dėl dvigubos ištisinės ženklinimo linijos – baltos ištisinės linijos kelio vingyje kirtimo ir išvažiavimo į priešingos kryties eismo juostą, tačiau tvirtina, kad dėl to priešpriešiais važiavusio automobilio vairuotojas (apeliantės teigimu, priešpriešiais važiavo jos pažįstamas S. O.) nebuvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo krypties, taigi ji nesukėlė pavojaus eismo saugumui. Tokius apeliantės skundo argumentus paneigia byloje surinkti duomenys, t. y. tiek policijos pareigūno M. K. tarnybinis pranešimas, rašytas iš karto po įvykio, tiek jo bei kartu su juo įvykio metu buvusio policijos pareigūno A. P. parodymai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Policijos pareigūno M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d., vairuodamas tarnybinį automobilį „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 17.00 val., važiuodamas kartu su A. P. bei kitais pareigūnais, Tauragės m., Šilalės g., link Šilalės m., pastebėjo, kaip priekyje kelio vingyje važiavęs automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kirsdamas baltą ištisinę ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to priešais atvažiuojantis automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui. Po to, lenkdami minėtą automobilį, pastebėjo, kad jo vairuotoja kalba mobiliuoju telefonu, nesinaudodama laisvų rankų įranga. Todėl automobilis buvo sustabdytas, iškviesti Tauragės AVPK KPS pareigūnai pažeidimui įforminti (b. l. 9).

Apklausiamas teisme policijos pareigūnas M. K. patvirtino savo tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes ir parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. Tauragės m., kelio vingyje Šilalės g., važiuodamas tarnybiniu automobiliu priešais, apie 30 m. atstumu, pastebėjo, kaip automobilis „Opel Vectra“ kelio vingyje kirto baltą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to priešais važiavęs automobilis buvo priverstas sukti į šalikelę. Jie aplenkė automobilį „Opel Vectra“, matė, kaip vairuotoja kalba mobiliuoju telefonu, todėl nusprendė sustabdyti.

Kaip liudytojas teisme apklaustas policijos pareigūnas A. P. nurodė analogiškas, kaip ir liudytojas M. K. aplinkybes, t. y. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d., važiuodamas tarnybiniu automobiliu Šilalės g., kelio vingyje pastebėjo, kaip priešais važiavęs automobilis „Opel Vectra“ kirto baltą ištisinę liniją, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo visu automobilio ilgiu, prieš tai posūkio signalo nerodė, staigiai vėl grįžo į savo juostą. Dėl tokio automobilio „Opel Vectra“ vairuotojo manevro priešpriešiais atvažiuojantis automobilis turėjo pasukti į kelkraštį, jo modelio neįsidėmėjo. Bandant automobilį „Opel Vectra“ lenkti, jo vairuotojas vėl padarė panašų manevrą ir tik už miesto pavyko sustabdyti šio automobilio vairuotoją. Jis netgi pamanė, kad automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas yra neblaivus. Aplenkiant pamatė, kad šio automobilio vairuotoja kalba mobiliuoju telefonu.

Kaip liudytojas teisme apklaustas policijos pareigūnas E. T. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Šilalės g. sustabdytas automobilis, jie buvo iškviesti surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pagal pareigūno A. P. nurodytas aplinkybes jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. R. Š. rašė paaiškinimą, be to, žodžiu nurodė, kad priešais važiavo pažįstamas asmuo, su juo ir kalbėjo telefonu, pažįstamo asmens pavardės nenurodė.

Iš minėtų policijos pareigūnų parodymų akivaizdu, kad R. Š., kirsdama baltą ištisinę ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to priešais atvažiuojantis automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo, tokiais savo veiksmais R. Š. sukėlė pavojų eismo saugumui. Priešingai nei tvirtina apeliantė, policijos pareigūnų M. K. ir A. P. parodymai yra nuoseklūs, jų esminės detalės sutampa, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi. Netikėti anksčiau minėtais policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad minėti policijos pareigūnai dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galėtų būti šališki ar suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Juolab, kad teisme jie pasirašė, jog yra įspėti, kad pagal ATPK 187² straipsnį už melagingus parodymus yra numatyta administracinė atsakomybė. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, visi apeliantės argumentai apie tai, kad policininkų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jų parodymai prieštaringi ir paremti abejonėmis, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantės teiginiai, kad tuo metu, kai ji kelio vingyje kirto ištisinę baltą liniją ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl to, jos teigimu, priešpriešiais važiavęs pažįstamas S. O. nebuvo priverstas staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį, yra niekuo nepagrįsti, nes, kaip minėta, tiesiogiai įvykio aplinkybes matę policijos pareigūnai M. K. ir A. P. aiškiai parodė, kad automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kirsdamas baltą ištisinę ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to priešais atvažiuojantis automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo. Nors apeliantė R. Š. teigia, kad teismas be pagrindo nesivadovavo liudytojo S. O. parodymais, patvirtinančiais jos parodymus apie tai, kad jiems prasilenkiant jos manevras neprivertė S. O. keisti važiavimo krypties, tačiau teismas pagrįstai kritiškai vertino šio liudytojo parodymus, nes, kaip nurodė pati apeliantė, jie yra pažįstami, taigi S. O. buvo suinteresuotas duoti parodymus pažeidėjos naudai. Kita vertus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad įvykio metu R. Š. prasilenkė būtent su S. O. vairuojamu automobiliu. Pati R. Š. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, jog ją sustabdžiusiems policijos pareigūnams nenurodė apie tai, kad prasilenkė su pažįstamu S. O., apie tai neminėjo ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam pareigūnui E. T., t. y. apklausiama teisme R. Š. nurodė: „Aš pareigūnams stabdymo metu neaiškinau apie vairuotoją S. O.. <...> Policijos pareigūnui, kuris surašė nutarimą, paaiškinime S. O. aš neįvardijau“ (b. l. 22). Nors administracinio teisės pažeidimo protokole, grafoje „Asmens paaiškinimas“ R. Š. nurodė: „Važiuodama kalbėjau telefonu su tuo žmogum, kuris važiavo iš priekio ir pasigąsdinom viens kitą, išvažiuojant į priešingą eismo pusę“ (b. l. 8), tačiau pareigūnui, surašiusiam protokolą, R. Š. nenurodė asmens, su kuriuo, kaip, ji nurodė, prasilenkė, ir išvažiavimu į priešingą eismo pusę pagąsdino vienas kitą, anketinių duomenų. Kaip minėta, liudytojo S. O. parodymai prieštarauja kaip liudytojų apklaustų tiesiogiai įvykio aplinkybes mačiusių policijos pareigūnų parodymams, kuriais, kaip minėta, netikėti teismas neturi pagrindo, todėl nagrinėjamu atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, kad S. O. nebuvo tas asmuo, kuris važiavo priešpriešiais R. Š. vairuojamą automobilį.

Visos anksčiau aptartos paminėtos aplinkybės paneigia apeliantės R. Š. argumentus, jog jos manevravimas kelyje nebuvo pavojingas ir nekėlė grėsmės eismo saugumui. Anksčiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukta R. Š. vairuodama transporto priemonę paeiliui padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, bei sukėlė pavojingą situaciją kelyje. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukta R. Š. pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog nėra įrodyti jos tyčiniai veiksmai padarant pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, kurio, kaip ji teigia, nepadarė, vertintina kaip pažeidėjos gynybos versija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės už šį teisės pažeidimą.

Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas pažeidė jos teisę į gynybą, nes nagrinėjant bylą teisme ji nebuvo apklausta, nors teismo posėdžiuose dalyvavo. Visų pirma pažymėtina, kad R. Š. atstovas V. V. bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad R. Š. parodymus duos po to, kai bus apklausti visi liudytojai, ir šį prašymą teismas patenkino. Antra, pati R. Š. dalyvavo teismo posėdžiuose ir turėjo visas galimybes duoti paaiškinimus, užduoti klausimus ir, kaip matyti iš posėdžių protokolų, tokia teise pasinaudojo (b. l. 22, 30), išnagrinėjus bylą iš esmės jokių prašymų teismui nepareiškė. Kita vertus, R. Š. interesus teisme gynė jos atstovas V. V., todėl pažeidėjos teisės į gynybą pažeistos nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai surinktų įrodymų padaryti neginčijamą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas dėl pavojingo vairavimo. Apygardos teismas yra įsitikinęs, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai yra pakankami apeliantės veiksmuose konstatuoti pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., sudėtį.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos R. Š. skundą, Tauragės rajono apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išsamiai jas ištyrė (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Priešingai apeliantės tvirtinimui, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes ir įvertinus byloje esančius įrodymus, skundžiama teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, joje išsamiai aptarti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, padarydamas išvadą dėl apeliantės kaltės padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjos naudai, nėra, todėl skundžiamos nutarties naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį nepakeistą ir R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.