Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui V. U., jo atstovui pagal įgaliojimą V. B., nutarimą priėmusios institucijos – LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros atstovui A. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2014 m. birželio 19 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. U. skundas dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros (toliau – Klaipėdos miesto agentūra) 2014-06-19 priimto nutarimo, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 str. 1 d. paskirta 650 Lt dydžio bauda už tai, kad 2014-05-06 neplaninio patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose sklypuose (kadastrinis Nr. 2101/0039:231 ir Nr. 2101/0039:30) adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, žemės kasimo darbų metu iškastu gruntu užpilti teritorijoje esantys 38 medžiai didesniu kaip 5 cm grunto sluoksniu virš natūralaus grunto lygio medžių lajos projekcijos plote. Tuo V. U. pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str.

V. U. skundu nesutinka su priimtu nutarimu ir nurodo, kad nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas taikė teisės aktą, kuris įsigaliojo vėliau, nei galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas ir tuo pažeidė ATPK 8 str. 1 d. Be to, nurodo, kad administracinė nuobauda skirta asmeniui, kuris nepadarė administracinio teisės pažeidimo, todėl nėra kaltės kaip būtino administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, nėra pažeidimo sudėties. Administracinė nuobauda paskirta pažeidžiant ATPK 30 str. 1 d., 30² str. 1 d. nuostatas, be to, byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kas turėjo esminę įtaką dėl pažeidimo fakto nustatymo, veikos kvalifikavimo, kalto asmens identifikavimo ir teisingos nuobaudos skyrimo. Todėl prašo panaikinti Klaipėdos miesto agentūros 2014-06-19 priimtą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Klaipėdos miesto agentūra atsiliepime nurodė, kad nesutinka su V. U. skundo reikalavimais, nes 2014-05-06 neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad V. U. būdamas atsakingas už vykdytus žemės kasimo darbus įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose sklypuose, neužtikrino, kad sklype augantys medžiai nebūtų sužaloti. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atliekant planinius ir neplaninius patikrinimus vadovaujasi LR Viešojo administravimo įstatymu, LR Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymu, Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. balandžio 4 d. rekomendacija 2001/331/EB (OL 2001 L 118, p.41), nustatančią minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus, kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą ir 2013-04-16 Departamento skyriaus įsakymu Nr. LV1-24 patvirtintomis „Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklėmis“. Pavedimo atlikti patikrinimą kopiją buvo įteikta A. V., kadangi pagal pareigūnams pateiktą 2014-02-07 Mechanizmų (turto) nuomos sutarties Nr. 2014-0207 3.2. punktą Užsakovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja darbų objekte laikytis priešgaisrinės saugos ir sanitarinių taisyklių, aplinkosaugos, darbų saugos taisyklių, nustatyta tvarka atsakyti už šių taisyklių pažeidimus, o sutartį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo A. V., todėl pareigūnams nekilo abejonių, kad patikrinimas atliktas dalyvaujant neįgaliotam įmonės atstovui. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. U. veiksmuose yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. 1 d. požymių. V. U. nuobauda buvo paskirta atsižvelgiant į ATPK 14 str., pateikiančiu pareigūnų sampratą, nuostatomis, todėl skundžiamas nutarimas ir administracinė nuobauda V. U. buvo paskirta pagrįstai, nepažeidžiant ATPK 9 str., 20 str., 30 str., 30² str., 35 str. nuostatų, ir todėl prašo Klaipėdos miesto agentūros 2014-06-19 priimtą nutarimą palikti nepakeistą, o V. U. skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu V. U. įgaliotas atstovas V. B. skundą palaikė ir paaiškino, kad atsiliepime į skundą yra išsakyti papildomi argumentai, kurie nebuvo išsakyti surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra pateikti papildomi įrodymai. Administracinė atsakomybė V. U. yra kildinama iš U. suteikto įgaliojimo, kuris yra išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014-06-16, t.y. jau po to, kai buvo konstatuotas administracinės teisės pažeidimas. Tai yra neva V. U. atsakomybė ir kaltę pagrindžiantis pagrindinis argumentas. Iš to fakto akivaizdžiai matyti, kad protokolas surašytas, net nenustatinėjus faktų, kada padarytas pažeidimas ir kas už pažeidimą yra atsakingas. Dėl patikrinimo akto surašymo aplinkybių, tai susipažinus su pavedimu atlikti patikrinimą, pastebi, kad A. V., atsisakė pasirašyti patikrinimo aktą, nes jis tokių įgaliojimų neturėjo. Tai yra visiškai nepagrįsti argumentai, kad tyrimas atliktas teisėtais būdais, dalyvaujat UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiems asmenims. Kadangi A. V. tokių įgaliojimų neturėjo, jis ir negalėjo pasirašyti. Todėl atmestini tokie argumentai, kad nekilo abejonių, kad A. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Dėl medžių saugojimo, tai pareigūnai priskyrė medžius saugotinam objektui, bet prašo atlyginti žalą ir motyvuoja norminiais aktais, kurie reglamentuoja žalos atlyginimą, kai ji padaryta kraštovaizdžiui. Niekur nėra konstatuota, kad žala buvo padaryta kraštovaizdžiui. Kad žala nepadaryta kraštovaizdžiui, papildomai nurodė keletą norminių aktų - Želdinių įstatymą, konkrečiai Želdinių įstatymo 4 str. 5 d., korekcija buvo padaryta sausio 1 d., po to 5 str. želdinių klasifikacija, jie skirtomis į atskiruosius ir priklausomuosius želdinius. Šiuo atveju nenustatyta, kokie tai želdiniai, ar jie atskirieji ar priklausomieji, po to yra 8 str. 3 d. Pagal teritorijų planavimo dokumentus, jei yra kokie saugotini želdiniai, turėjo atsispindėti nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje, turėjo įregistruotos specialios sąlygos arba žemės sklypo kadastrinis matavimas byloje. Po to 9 str. 3 d. 2 p. ( cituojamas straipsnis), visi želdiniai, kurie yra saugojami, jie turi būti registruoti. Ta registracija atliekama tiek savivaldybėje, tiek aplinkos ministerijos, bei pavaldžiose įstaigose. Šios sistemos tvarkymo privalomumą numato Želdinių įstatymo 18 str. 2 d., kur aiškiai įrašyta, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės. Agentūros darbuotojai nenustatė ir nepateikė į bylą jokių duomenų, kad tokie želdiniai kaip saugotini buvo inventorizuoti ir jų naudojimui buvo nustatytos specialios sąlygos. LR Konstitucija nustato, kad nuosavybė gali būti suvaržyta tik įstatymu arba teismo sprendimu, šiuo atveju, nei įstatymas, nei teismo sprendimas nebuvo suvaržęs nuosavybės teisės. U. sutvarkė žemės sklypą, jei to grunto kažkiek buvo užpilta, tai tą gruntą atkasė V. U. ir užpylė. Po to, kai buvo surašytas aktas, o pažeidimą atliko statybos-žemės darbus atlikusi bendrovė, skunde buvo paminėję, kad turi būti inventorizuojami želdynai, tokią prievolę numato 22 str. 2 d. 3p., 5 d., 12 d., jei tokių duomenų nebuvo įrašyta į nekilnojamojo turto registrą, kad tie želdiniai yra saugotini, tai nėra taikomas apsaugos rėžimas, jie negali būti pripažįstami saugotinais, kadangi valstybė arba valstybės įgaliotos institucijos tokio statuso nebuvo želdiniams suteikusi pagal valstybės nustatytus kriterijus inventorizavimo ir įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą.

Vaizdinėje medžiagoje matyti, koks sklypas buvo iki žemės darbų atlikimo, t.y. apleistas sklypas, buvo paverstas sąvartynu, atvira kanalizacija, viskas ėjo į Danės upę. Tvarkant kanalizacijos sistemą, buvo atlikti žemės kasimo darbai, buvo atliktas užpylimas. Medžių apkasimas buvo padarytas taip, kaip reikalavo agentūros darbuotojai. Pagal ankstesnius norminius aktus buvo numatyta norma apkasti 1 metras nuo medžio kamieno, kas ir buvo padaryta. Tokie aktai galiojo vasario mėn., tačiau teisės aktai pasikeitė. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai pasakė, kad reikia apkasti 1 metrą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi tų priemonių - atkasė po 1 metrą. Gegužės mėn. pasakė, kad nebetinka, reikia atkąsti lajos plotą. Tada jie kreipėsi į agentūrą. Jei būtų pasakę, kad reikia apkasti lajos plotą, tai taip ir būtų padarę.

Klaipėdos miesto agentūros atstovas A. M. paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dalyvaujant V. U., nedalyvavusiam pašaliniam asmeniui. Nors V. U. nesutinka, kad dalyvavo patikrinime atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo, tačiau buvo pateikta mechanizmo nuomos sutartis, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi įrenginius, vykdo darbus. Kaip įgaliotas asmuo nurodytas A. V.. Jis dalyvavo patikrinime dėl būklės vertinimo. Atsižvelgiant į tai, kas yra saugotini objektai, surašant protokolą, vadovaujamasi kriterijais, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašo 3.9 punkte. Medžiai atitinka kriterijus, auga privačių namų valdose, miestuose ir miesteliuose. Žemės nuosavybės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, todėl želdiniams yra taikomi šie kriterijai, jie tampa saugotinais. Šiai dienai žala nėra pateikta, nes yra apskųstas nutarimas, todėl laukia išvadų, ar bus pagrindas skaičiuoti žalą. Mano, kad priėmė teisingą nutarimą. Valdos žemės sklypų valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo kreiptasi raštiškai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtų asmenį, atsakingą už darbus ir jie atsiuntė V. U.. V. U. įgaliojimai yra atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašyti aktą dėl želdinių apsaugos neplaninio patikrinimo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Pasirašyti aktą ir atstovauti, tokie jo įgaliojimai. Įgaliojimai suteikti 2014-06-16. Atliekant statybos darbus, įgaliojimai buvo suteikti A. V.. V. U. surašytas protokolas, kadangi atsakomybė kyla UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ji savo ruožtu skyrė atsakingą asmenį. Pažeidimo padarymo dieną įgaliojimai nenustatyti. Jie kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad skirtų atsakingą asmenį. Nors byloje nėra pateikta, tačiau raštas yra išsiųstas. Pažeidimo padarymo data vasario mėnuo. Pažeidimas tęstinis, jie stengėsi konsultuoti įmonę, susipažinę su situacija, įpareigojo įmonę nukasti gruntą, tai buvo vasario mėn. Įpareigojimas buvo žodinis, konsultacine forma. Kadangi įmonė nesiėmė veiksmų, per kurį laiką buvo duotas pavedimas patikrinti įmonę. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, surašytas aktas. Buvo gautas pranešimas agentūroje, kurio pagrindu buvo pradėtas patikrinimas. Jokio raštiško dokumento neturi, kad buvome perspėję įmonę, nes tai padarė telefonu. Buvo nurodyta vadovautis želdinių apsaugos taisyklėmis, kaip atlikti statybos darbus. Konsultavo agentūros pavaduotojas V. M. ir jis. Tai, kad pasikeitė teisės aktai, turbūt turima omenyje dėl žalos padarytos gamtai apskaičiavimo metodikos. Metodikoje nėra nurodyta atstumų, ten niekas nesikeitė. Vadovaujamasi yra Želdinių apsaugos dirbant statybos darbus taisyklėmis. Jos šiai dienai yra tos pačios.

Vasario mėn. jis važiavo su daugeliu darbuotojų. Bendravo su U. ir su V., važiuota buvo ne vieną kartą. Jiems buvo liepta pašalinti pažeidimus vykdant tokius darbus, nes privaloma vadovautis taisyklėmis. Privaloma aptverti želdinius 1 metro atstumu, siekiant juos apsaugoti. Įmonės atstovai galėjo tuo pasinaudoti palankiu punktu, galėjo kreiptis dėl konsultacijų. Jie konsultuoja ir žodžiu, ir raštu. Įmonės atstovai buvo atvykę į agentūrą, pas agentūros vedėją, jie šnekėjosi. Buvo išaiškinta, kad privalo pašalinti daromus pažeidimus, tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų. Gegužės mėn. buvo sudaryta komisija, kokybės skyrius yra pasitvirtinęs nuostatus, kurie pridėti prie bylos medžiagos, juose nurodyta, kad specialistai gali kvietis papildomus asmenis, siekiant įvertinti situaciją. Buvo pridėta kreipimasis į įmonę atsakingo asmens paskyrimo. Įmonė atsiuntė U., atsakingą asmenį, suteikė jam įgaliojimą. Buvo numatyta, jei nėra atsakingo asmens, atsakomybė tenka įmonės direktoriui. Kadangi įmonė paskyrė atsakingą asmenį, įgaliojimą suteikė, nuobaudą skyrė tikslingą. Saugotinus medžius priskiria pagal Ministro įsakymą. Jie nesivadovauja savivaldybės nustatytomis sąlygomis.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad negali sakyti, kad konsultavo, nes jie tik informavo apie tai, kas įvyko. Nurodė, ką V. U. pažeidė, kokios pažeidimo pasekmės. Informavo jau po fiksuoto pažeidimo. Pažeidimas buvo vasario mėn. gale, buvo gautas parnešimas, vyko pareigūnas M. ir dar vienas pareigūnas, bet kas tiksliai nepamena. Šiam pareigūnui prisikirta ta teritorija. Agentūroje yra toks darbo metodas, kai gaunamas pranešimas, į patikrinimą, ar į pranešimo patikrinimą važiuoja du pareigūnai – tai korupcijos prevencija. Pradžioje, kai pranešimas buvo gautas, važiavo kitas pareigūnas. Jį kvietė, kai to žmogaus nebuvo, jis važiavau su A. M. į įvykio vietą kovo mėn. Kiek girdėjo, pažeidėjui buvo liepta sutvarkyti tą teritoriją. Pradžioje, kiek jam žinoma, nebuvo aišku, kokia yra žemės paskirtis, ar ūkio paskirties, ar privati valda. Buvo bendrauta, paaiškėjo, kad ūkio žemės paskirtis, želdiniams sutvarkyti tokiais atvejais reikėtų leidimo. Buvo iškasta kūdra, žemė buvo užpilta ant medžių šaknų. Pagal jų tvarką ir metodikas, želdiniams, kai vertinama žala, negalima žemių versti aplink medžių lają (žemės vainiką). Pažeidėjas informavo, kad jis viską sutvarkė. Jie važiavo pažiūrėti, ar tikrai sutvarkė. Jis pirmą kartą važiavo į pažeidimo vietą. Kai atvažiavo, įsitikino, kad žmogus apkasė aplink medžio kamieną, „šulinį“ padarė ir taip laikė, kad jis viską susitvarkė. Pašalint reikėjo aplink lają, o jis teigė, kad tai nesąmonės, jis to nesupranta. Jie pradėjo aiškinti, kad nepašalinus šitų dalykų, bus taikomos sankcijos. Sankcijos skaičiuojamos pagal nustatytą metodiką ir kad išvengti to konflikto, buvo sukviesta komisija, vėliau buvo apmatuoti medžiai, papaišyta schemutė. Toje komisijoje jis taip pat dalyvavo. Buvo įvairių rūšių medžių, virš 30-mečių medžių buvo, įvairaus skersmens. Jei kreipiasi į juos dėl konsultacijų, jie konsultacijas suteikia, tačiau pažeidimo vietoje konsultacijų nebeteikia. Kas ir kada vasario mėn. konsultavo, negali pasakyti, nežino. Buvo sudaryta komisija. Departamentas kreipėsi į savivaldybę, nes yra želdiniai ir siekiant juos pertvarkyti, reikalingas savivaldybės leidimas. Todėl buvo pakviesti botanikos sodo specialistai, jie pasisakė konkrečiai dėl medžio rūšies, kad nekiltų ginčų. Komisijoje dalyvavo skirtingų institucijų atstovai. Kovo mėn. jie bendravo su V.. Negali pasakyti, kodėl protokolas V. U. surašytas. Dėl želdinių inventorizavimo negali nieko pasakyti, nes jis nesikreipė dėl to į savivaldybę ir nesiaiškino. Reikia klausti savivaldybės, ar komisija aiškinosi, ar tie medžiai yra inventorizuoti pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus, pagal žemės įstatymo reikalavimus. Tai savivaldybės funkcijos. Žala tokiais atvejais padaroma aplinkai, pažeidžiant medžių gyvybines funkcijas. Yra ministro patvirtinta tvarka, patvirtinta metodika, viską reikia skaičiuoti pagal taisykles, priklausomai nuo medžio, jo storio. Yra taisyklės, ar medis saugotinas, ar ne. Jo funkcija- išmatuoti medžius, medžiai buvo užpilti gruntu. Jis aiškinosi faktines aplinkybes, ne teisines.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad jam žinoma apie šią bylą, jis buvo tame sklype su statybininkais. Jis nėra darbuotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis tik suvedė darbuotojus su vadovu. Iškilo problemos su medžiais. A. M. pasakė, kad negali būti užpilti medžių kamienai, kad medžius reikia apkasti 1 metro spinduliu. Jis pasakė darbininkams. Po 1,5 mėnesio jiems buvo pasakyta, kad apkasti medžiai jau netinka, reikia apkasti žemę lajos forma, bet tų darbininkų jau nebebuvo. Vieną kartą vienaip sakė, kitą kartą kitaip. Su A. M. jis bendravo, pirmą kartą pareigūnas pasakė, kad reikia apkasti aplink medį po metrą, be to, dar pridūrė, kad jeigu jiems medžiai maišo, reikia nuvažiuoti į savivaldybę, kur bus išduotas leidimas išrauti tuos medžius. Bet jie atsakė, kad medžiai jiems nemaišo. Tikslios datos nepamena, bet kovą ar birželį atvyko A. M.. Po to, po kiek laiko vėl atvyko M., atvyko viršininkas D., dar kitas žilas asmuo buvo. A. M. nebuvo, kai atvyko D. ir tas kitas asmuo, kurie pakeltais tonais sakė, kad reikia atkasti visą lają. Jis pasakė, kad A. M. pasakė, kad galima apie metrą aplink medį apkasti. V. U. - jo draugas, jis tą sklypą prižiūrėdavo iš draugiškumo. Jis entuziastas, prie to namo nedirbo. Jis minėjo U. apie tuos darbus, bet pastarasis neturėjo kada užsiimti tais darbais. Jam paskambino, pasakė, kad atvažiuotų į Aplinkos apsaugos agentūrą. Kelis kartus jam skambino iš agentūros. Jie turėjo jo telefono numerį. Jis bendravo su mechanizmo turto nuomos įgaliotu asmeniu, yra pateikta sutartis, jis surado V. U. tuos darbininkus, nes jie neturi mechanizmų, neturi traktoristų, neužsiiminėja tuo. Jie traktorius nuomavo. Jokių dokumentų jam niekas nepateikė. Kai buvo sklypas nupirktas, medžiai gamtosaugai nerūpėjo, ten buvo kemsynas, šiukšlynas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Jis su Vaitkumi buvo atvykę pas D., kuris juokėsi ir negalėjo pasakyti, dėl ko surašytas protokolas. Atvažiavo komisija, nežinojo, už ką bausti. Klaipėdos vandenys parašė skundą, tada aplinkosauga pradėjo pas jį važinėti. Aplinkosaugininkai iškasė dideles duobes, jie viską išvalė, nusausėjo vanduo. Medžiai atrodo gerai, sveiki, išsaugoti. Iki sklypo sutvarkymo, visi vandenys, kanalizacija ėjo į upę Dangę. Visą laiką medžiai buvo apsemti vandeniu. Kai sutvarkė sklypą, medžiai nebėra apsemti.

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

ATPK 78 str. 1 d. numato atsakomybę už neteisėtą želdinių naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 3 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka tokius kriterijus: 3.9 p. kai auga privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose. Atsižvelgiant į šį kriterijų, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje teritorijoje augantys medžiai yra priskirtini saugotiniems.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad V. U. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas kaip atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytus darbus asmuo. Tačiau teismo posėdžio metu tiek V. U., tiek jo atstovas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vykdamas į Klaipėdos miesto agentūrą, veikė kaip įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas V. U. buvo surašytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui neneigė ir liudytojas A. M.. Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimas patvirtina, kad bendrovė įgaliojo V. U. tik atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašyti aktą dėl želdinių apsaugos neplaninio patikrinimo adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b. l. 48), tačiau byloje jokių duomenų (direktoriaus įsakymų, pavedimų ir pan.) apie tai, kad V. U. bendrovėje būtų atsakingas už vykdytus kasimo darbus sklypuose, kurių kadastrinis Nr. 2101/0039:231 ir Nr. 2101/0039:30, nėra. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra S. U., kuri išrašė įgaliojimą V. U. atstovauti bendrovę. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra numatytų pažeidimų subjektas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą veiką. Pagal ATPK 284 str. nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tuo tarpu, skundžiamo nutarimo išvada, jog V. U. yra atsakingas už nustatytus pažeidimus ir tokiu būdu padarė ATPK 78 str. numatytą veiką, visiškai nepagrįsta.

Todėl administracinio teisės pažeidimo byla V. U. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. U. skundą tenkinti.

LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2014-06-19 priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. U. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.