Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., būdamas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini) ", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovas, pagal 2014 m. liepos 9 d. dienos balansą esant mokestinei nepriemokai 194 261,93 Lt (vienas šimtas devyniasdešimt keturi tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt vienas Lt 93 ct), kuri susidarė nuo 2006 m. patikrinus mokesčių mokėtojo finansinę atskaitomybę už 2001 m., neįvykdžius sprendimų išieškoti iš lėšų, esančių bankų sąskaitose, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-36117, 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr.(23.17-08)-320-37310, 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr.(23.17-08)-320-38150, 2012 m gruodžio 5 d. sprendimą Nr.(23.17-08)-320-60114, 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr.(23.17-O8)-320-33347 pateikus vykdyti antstoliui R. K., o bendrovės vadovui R. M. 2014-03-12 pateikus priminimą Nr. (23.31-08)464-143 sumokėti mokestinę nepriemoką, ji sumokėta nebuvo, dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo/išdėstymo nesikreipta, t.y. R. M., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus valstybinei mokesčių inspekcijai ir Bendrovės kreditoriams nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos IĮ „(duomenys neskelbtini) " iškėlimo, nuo 2014-03-12 iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, t.y. 2014-07-25, nevykdė pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. R. M. nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis teismą dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „(duomenys neskelbtini) ".

R. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad individuali įmonė neprivalo sudarinėti balanso, taip pat nebuvo prievolės bankroto bylos iškėlimui. Pagal bankroto įstatymą, kai individuali įmonė tampa nemoki, savininkas turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal finansinę atskaitomybę, kuri sudaryta už 2013 metus, buvo 4851 Lt pelno. Valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. kovo mėn., atlikusi operatyvinį patikrinimą, pareikalavo preliminaraus pelno paskaičiavimo už 2013 metus. Valstybinė mokesčių inspekcija žinojo, kad dirba pelningai, todėl nematė priežasčių dėl ko kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas ėmėsi iniciatyvos, kad jį dar nubaustų. 2014-07-25 buvo surašytas ATP protokolas, nubaudė jį bauda už nepriemoką. Nematė galimybių plėsti veiklą, apmokėti skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Buvo susitaręs su antstoliu, kiekvieną mėnesį mokėjo po 800 Lt nepriemokai dengti. 2014 m. balandžio mėnesį buvo uždrausta atsiskaityti grynaisiais pinigais su tiekėjais, o lėšos sąskaitose buvo areštuotos, įplaukos būtų nurašomos nepriemokai dengti. Tolimesnė įmonės veikla buvo neįmanoma, todėl 2014 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškojo bankroto administratoriaus, buvo atostogų metas, todėl sunkiai rado, dėl to taip užtruko. Turi dokumentus, įrodančius lėšų areštavimą. Vykdė ūkinę veiklą, mokėjo einamuosius mokesčius, dengė skolą, turėjo pirkti prekes, atsiskaitinėti su tiekėjais, mokėjo už nuomą, atlyginimus darbuotojams. 2013 m. sumokėta gyventojų pajamų mokesčio 3431 Lt, socialinio draudimo mokesčių – 15348 Lt, sveikatos draudimo – 1080 Lt, PVM 67459 Lt, iš viso sudaro 87318 Lt. Nesupranta, kodėl mokesčių inspekcija mano, kad sustabdžius įmonės veiklą, kur dirba 4 žmonės, kai mokėjo visus einamuosius mokesčius, dengė skolą, būtų geresnis variantas, nei veikianti įmonė. Teiravosi mokesčių inspekcijoje, iš kur susidariusi tokia skolos suma, jam niekas konkrečiai nepaaiškino, sakė, kad skaičiuoja kompiuteris. Moka kas mėnesį po 800 Lt, bet skola vis tiek nemažėja. Jie samdo įmonę, kuri jiems veda buhalterinę apskaitą, skaičiuoja PVM, mokesčius, susijusius su samdomais darbuotojais. Be jo įmonėje dirba 4 žmonės. Veikla buvo vykdoma iki 2014 m. gegužės mėn. Mokesčių inspekcijai teikdavo visus dokumentus, kokių tik reikėdavo. Anksčiau pats skaičiuodavo visus mokesčius, tai būdavo, kad šiek tiek pavėluodavo, bet dabar jau keli metai įmonės buhalterinę apskaitą veda įmonė, tai viskas būna pateikta laiku. Skolos mokesčių inspekcijai atsirado nuo 2001 metų, pritaikius netiesioginius metodus, buvo paskaičiuota 150000 Lt skola, parašė skundą, sumažino skolą iki 100000 Lt. Vėliau gavo raginimą sumokėti 50000 Lt, neturėjo tiek pinigų, todėl nemokėjo. Einamų mokesčių buvo susikaupę 15000 Lt. Sumokėjo, pasirašė su mokesčių inspekcija taikos sutartį, bet skola vis tiek liko. 2012 m. buvo atliktas mokestinis tyrimas, pareikalavo padidinti apyvartą 90000 Lt, dėl ko gavosi daug įvairių mokesčių ir delspinigių. Jam tai buvo didelė našta. 2011 m. antstolis areštavo įmonės lėšas, tuomet susitarė, kad mokės po 800 Lt kiekvieną mėnesį. 2013 m. įmonės pelnas buvo 4851 Lt. Turto įmonė turi tik kompiuterį ir kasos aparatą. Visada tikėjosi, kad bus geriau, kad situacija pasisuks kita puse. Įsivaizdavo, kad yra mokus, tikėjosi padidinti apyvartą. Kai areštavo sąskaitą, suprato, kad veikla paralyžiuota, nebėra vilties išsikapstyti. Samdomi darbuotojai darbo užmokestį gaudavo laiku mėnesio viduryje. Su bankroto įstatymu yra susipažinęs tik dabar, anksčiau nežinojo, kad pats turi kelti bankroto bylą. Nežinojo, ką daryti. Stengėsi, dirbo, kad galėtų padengti nepriemoką. Kovo mėnesį vyko mokesčių inspekcijos patikrinimas, buvo pasakyta, kad reikia kelti bankroto bylą, kitu atveju bus blogai. Tai buvo paskatinimas jam iškelti įmonės bankroto bylą. Jam sakė, kad kai iškels bankroto bylą, nebeaugs skola, bet skolą vis tiek turės grąžinti kaip fizinis asmuo. Galbūt būtų išvengęs tokių skolų, jei būtų anksčiau iškėlęs bankroto bylą. Yra didelis materialinis ir psichologinis spaudimas. Suprato, kad nebeįmanoma tęsti įmonės veiklos tuomet, kai uždraudė jam atsiskaitinėti grynais pinigais. Anksčiau nebuvo susidūręs su bankroto bylos iškėlimu. Iš mokesčių inspekcijos jokių raginimų dėl bankroto bylos iškėlimo negavo. Tik įmonė, vedanti buhalterinę apskaitą, gavo žodinį perspėjimą, kad informuotų vadovą, jog reikia kelti bankroto bylą. Su buhalteriu viską apkalbėjo, buhalteris padėjo jam surasti bankroto administratorių. Nusižengė dėl bankroto įstatymo nežinojimo. Minimali bauda jam būtų per didelė našta, nes sunki finansinė padėtis, prašė nebausti, neskirti baudos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė paaiškino, kad pareiškimą palaiko, asmuo, pradėjęs vykdyti veiklą, prisiima visus įsipareigojimus. Galbūt nežinojo, kad galima atidėti mokėjimus, juos išdėstyti tam tikram laikotarpiui. Jei būtų kreipęsis, nebūtų reikėję prieiti prie antstolių. Iš vadovo pusės nebuvo iniciatyvos. Prašė atsižvelgti į tai, kad jau kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tad siūlė skirti minimalią baudą. Nepriemoka prasidėjo nuo 2006 metų. Jau tada reikėjo žiūrėti, domėtis, kad skola neaugtų. 2011 metais antstoliams buvo atiduotas dokumentas vykdymui dėl skolos išieškojimo. Patikrinimo aktas įsiteisėjo 2006 metais, tada ir reikėjo pradėti galvoti apie bankroto bylos iškėlimą.

Be R. M. paaiškinimų, institucijos atstovo paaiškinimų R. M. kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (1-2 b. l.); Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktu IĮ „(duomenys neskelbtini) “ balansu, iš kurio matyti, kad 2014-07-09 IĮ „(duomenys neskelbtini) “ mokestinės prievolės sudaro 194 261,93 Lt (3 b. l.), duomenimis apie juridinį asmenį, iš kurių matyti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini) “ savininkas yra R. M. (5 b. l.), Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimais išieškoti mokestines nepriemokas ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų (8, 10, 11, 12, 13, 14, 15-16, 17-18); išieškomų prievolių ataskaita (9 b. l.); antstolio R. K. 2014-05-26 raštu, iš kurio matyti, kad antstolis, vykdydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimus dėl skolos išieškojimo iš IĮ „(duomenys neskelbtini) “ yra areštavęs skolininko sąskaitas bankuose, per sąskaitas finansinės operacijos nevykdomos (27 b. l.); VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad įmonės „(duomenys neskelbtini) ", R. M., L. M. vardu registruotų transporto priemonių nėra (28, 29, 30 b. l.), iš (duomenys neskelbtini) gautos informacijos matyti, kad yra 14 bylų, kuriose IĮ „(duomenys neskelbtini) “ yra skolininkas (34-37 b. l.); iš (duomenys neskelbtini) gautos informacijos matyti, kad yra 6 bylos, kuriose R. M. yra skolininkas (38--39 b. l.); 2014-03-12 Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimu IĮ „(duomenys neskelbtini) “, kuriuo primenama apie pareigą sumokėti mokesčius (41-44 b. l.); IĮ „(duomenys neskelbtini) “ metine pelno mokesčio deklaracija (54-56 b. l.); Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktu IĮ „(duomenys neskelbtini) “ balansu, iš kurio matyti, kad 2014-08-21 IĮ „(duomenys neskelbtini) “ mokestinės prievolės sudaro 195 219,53 Lt (57-58 b. l.), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš kurių matyti, kad 2014-08-18 Šiaulių apygardos teismas priėmė IĮ „(duomenys neskelbtini) “ savininko pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „(duomenys neskelbtini) “ (59 b. l.), VĮ „Registrų centro“ išplėstiniu išrašu apie juridinį asmenį – IĮ „(duomenys neskelbtini) “, iš kurio matyti, kad R. M. yra įmonės vadovas (60-61 b. l.); IĮ „(duomenys neskelbtini) “ 2014-05-31 balansu, iš kurio matyti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini) “ turtas 2013 m. sudaro 57439 Lt, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų taip pat 57439 Lt.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ, 2008 m. liepos 1 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.“ Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmoji sąlyga aiškintina pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.“ Iš bylos duomenų matyti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini) “ per 2013 metus pajamos sudarė 321236 Lt, gautas pelnas sudarė 4851 Lt (54-56 b. l.). Iš IĮ „(duomenys neskelbtini) “ pateikto balanso už 2013 metus matyti, kad ilgalaikį turtą sudaro 4774 Lt, trumpalaikį turtą sudaro 52665 Lt, t.y. įmonė turi turto iš viso už 57439 Lt., o mokėtinų sumų ir įsiskolinimų dydis taip pat yra 57439 Lt. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos medžiagos matyti ir tai, kad pagal 2014 m. liepos 9 d. dienos balansą IĮ „(duomenys neskelbtini) “ mokestinė nepriemoka yra 194 261,93 Lt, nagrinėjant bylą teisme Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė pateikė patikslintą balansą, iš kurio matyti, kad 2014-08-21 dienai IĮ „(duomenys neskelbtini) “ mokestinės nepriemokos sudaro 195 219,53 Lt. Byloje esantis antstolio R. K. 2014-05-26 raštas rodo, kad antstolis, vykdydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimus dėl skolos išieškojimo iš IĮ „(duomenys neskelbtini) “ yra areštavęs skolininko sąskaitas bankuose, per sąskaitas finansinės operacijos nevykdomos. Be to, pažymėta ir tai, kad IĮ „(duomenys neskelbtini) “ kilnojamo ir nekilnojamo turto neturi, grynųjų pinigų įmonės kasoje taip pat nėra, finansinių operacijų grynaisiais pinigais neatlieka, darbuotojai įmonėje nedirba, patalpų nuomos sutartis nutraukta.

R. M., teisme duodamas paaiškinimus, taip pat neneigė tokių aplinkybių, teigė, kad pažeidimą padarė nepiktybiškai, tiesiog nežinodamas Įmonių bankroto įstatymo nuostatų ir jo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad tik mokesčių inspekcijos darbuotojui pranešus apie tokią aplinkybę, jis pradėjo ieškoti galimo bankroto administratoriaus, bet buvo vasara, atostogų metas, todėl paieškos truko beveik iki vasaros pabaigos, kai jis 2014-08-14 pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „(duomenys neskelbtini) “. Remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, matyti, kad 2014-08-18 Šiaulių apygardos teisme yra priimtas IĮ „(duomenys neskelbtini) “ savininko R. M. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „(duomenys neskelbtini) “. Teismas atkreipia dėmesį, kad tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu jau kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, nepašalina galimybės traukti R. M. atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą.

Sprendžiant R. M. atsakomybės klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju bendrovės mokėtinos sumos, įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tokios aplinkybės tik patvirtina įmonės nemokumo faktą. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, R. M. teisme duotus paaiškinimus, jog gavęs 2014-03-12 valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą sumokėti 94049,33 Lt, ir supratęs, jog šios sumos sumokėti negalės, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 2014-03-12 kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo. Tai antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui, savininkui (savininkams) iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo, kai kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto iškėlimo. Šiuo atveju įmonės vadovas R. M., žinodamas apie IĮ „(duomenys neskelbtini) “ finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos IĮ „(duomenys neskelbtini) “ iškėlimo, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto iškėlimo. Nesikreipdamas dėl bankroto iškėlimo R. M. tęsė neteisėtus veiksmus (neveikimą) iki pat pareiškimo dėl R. M. nubaudimo administracine tvarka pateikimo teismui dienos. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, R. M. pažeidimo padarymo laikas tikslintinas, nurodant, kad pažeidimas padarytas nuo 2014-03-12 iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, t.y. 2014-07-25. R. M. atsakomybės nepašalina ir tai, kad stengdamasis įveikti finansinius sunkumus, jis manė, kad reikalai susitvarkys, bet supratęs, kad skolos tik didėja, kaip nurodė, ilgą laiką aktyviai ieškojo bankroto administratoriaus. Vis tik LR ĮBĮ 2 str. 8 d. ir 8 str. 1 d. įsakmiai nurodyta, kada privaloma kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto. Nagrinėjamu atveju sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo atsiradusios, įmonė buvo nemoki, o pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. M. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį.

R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino administracinio teisės pažeidimo padarymu, nuoširdžiai gailėjosi. Kaip matyti, pažeidimas padarytas nepiktybiškai, o dėl to, kad asmuo nežinojo savo, kaip vadovo, pareigų pagal Įmonių bankroto įstatymą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. M. bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą IĮ „(duomenys neskelbtini) “, kas rodo, kad jis suprato savo veiksmų neteisėtumą, siekė sumažinti patiriamą žalą, išvengti dar didesnių nuostolių. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad iš R. M. yra išieškomos sumos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pažymėtina ir tai, kad R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisme išnagrinėjus bylą, nenustatyta. Analizuojant jo baustumų pažymą, taip pat matyti, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir už kitos rūšies administracinių teisės pažeidimų padarymą. Todėl visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam taikytinas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda (ATPK 30, 30¹, 31 str.). Teismas mano, kad šiuo atveju galimas ATPK 30¹ straipsnio taikymas, nes nors ir minimalios 5000 Lt baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 1500 Lt dydžio bauda būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, R. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.