Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Agnei Laurinavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. K. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 5788 „Dėl mokėjimo nutraukimo“ bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas D. K. skunde (b. l. 2), patikslintame skunde (b. l. 10–14) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. kovo 25 d. į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių pristatė visus reikalingus dokumentus bei prašymą dėl įsigyto automobilio dalies kainos kompensacijos auginant neįgalų vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tačiau jokio atsakymo iš nurodytos įstaigos apie priimtą sprendimą dėl kompensacijos skyrimo nei raštu, nei žodžiu negavo. 2016 m. balandžio 3 d. jo neįgalus vaikas K. K., gim. 2015 m. sausio 8 d., mirė. Telefonu paskambinus į minėtą įstaigą, darbuotoja pasakė, kad galimai yra priimtas sprendimas dėl kompensacijos nutraukimo. 2016 m. gegužės 30 d. gavo pranešimą dėl pašte palikto siuntinio, gavo informaciją apie Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 5788 „Dėl mokėjimo nutraukimo“, kuriame buvo nurodyta priežastis – mirė, pastabose nurodyta – atsiradus naujomis aplinkybėmis (dar nesumokėjus pinigų), nors Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2016 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą Nr. 5320, kuriuo jam skyrė spec. automobilių įsigijimo/tech. pritaikymo išlaidų kompensaciją (šeimai auginančiai neįgalų vaiką). Nurodytų pinigų jis negavo. Nurodė, kad vaikas mirė po dokumentų pateikimo. Vaikas mirė tuomet, kai nurodytoje įstaigoje buvo svarstomas sprendimas dėl kompensacijos gavimo. Pabrėžė, kad jokios informacijos iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus darbuotojų negavo dėl jam priklausančių valstybės išmokų – apie tai, kad jam priklauso kompensacija, sužinojo iš kitų asmenų, auginančių neįgalų vaiką, todėl automobilį pirko bei dokumentus pateikė tik 2016 m. kovo 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje buvo likę jo pateikti dokumentai, kuriuos privaloma grąžinti, tačiau juos grąžino tik po to, kuomet jis paskambino. Daro išvadą, kad atsakymo dėl kompensacijos skyrimo bei dokumentų grąžinimo būtų tekę laukti nenustatytą laiką. Atkreipė dėmesį, kad jo sūnus K. K. prašymo dėl kompensacijos teikimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, visos sąlygos dėl kompensacijos gavimo buvo išpildytos, vadovaujantis protingumo principu kompensacija jam turėjo būti skirta ir išmokėta. Be to, siekiant įvykdyti sąlygas jis turėjo finansinių išlaidų bei papildomų įsipareigojimų, t. y. buvo priverstas įvertinti įsigytą automobilį, taip pat buvo paėmęs paskolą dėl automobilio įsigijimo, dalį paskolos (1000 Eur) dar dabar moka ir mokės 3 metus, bet buvo įvertinęs tai, kad gaus jam priklausančią kompensaciją (1216 Eur) ir padengs šį finansinį įsipareigojimą. Nurodė, kad jam kompensacija priklauso, nepaisant to, kad vaikas mirė, kadangi išlaidos buvo skirtos vaiko poreikių tenkinimui, automobilis įsigytas nežinant apie vaiko mirtį. Skirtina kompensacija tik iš dalies kompensuotų jo patirtas išlaidas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 5788 „Dėl mokėjimo nutraukimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas. Transporto lengvatų įstatymo 3 straipsnis įtvirtina vieną iš lengvatų rūšių – teisę į transporto išlaidų kompensaciją. Minėto įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad šeimos, auginančios neįgalų vaiką iki 18 metų, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005-07-01 buvo pripažinta visiška negalia, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Jo sūnui K. K. nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. balandžio 2 d. nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Pagal specialiųjų poreikių nustatymo pažymą vaikui K. K. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. balandžio 2 d. Jokia konkreti teisės norma, kuria remiantis priimtas sprendimas nutraukti paskirtos kompensacijos išmokėjimą, nenurodyta ginčijamame 2016 m. balandžio 5 d. sprendime Nr. 5788. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas sukuria viešosios valdžios pareigą laikytis savo prisiimtų įsipareigojimų asmenų atžvilgiu. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia, kad asmenys turi pagrįstą lūkestį, jog valstybė įstatymais ir (ar) kitais teisės aktais prisiimtus įsipareigojimus vykdys ir asmenų įgytos teisės pagal šiuos teisės aktus bus ginamos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendintos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimas). Šiaulių miesto savivaldybės administracija privalėjo laikytis savo pačios priimto 2016 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 5320 dėl kompensacijos skyrimo, nes juo buvo įtvirtintos įgytos teisės į transporto išlaidų kompensaciją. Išlaidos, skirtos neįgalaus vaiko poreikių patenkinimui, buvo patirtos, vaikas buvo auginamas, automobilis vaiko poreikių patenkinimui įsigytas, įsigyta transporto priemonė naudota vaiko poreikiams iki pat vaiko mirties. Pažymėjo, kad ginčijamame 2016 m. balandžio 5 d. sprendime nurodyta, kad išmokos mokėjimas nutrauktas nuo 2016 m. balandžio 1 d., tačiau tuo metu pareiškėjo neįgalus vaikas K. K. buvo gyvas. Joks teisės norminis aktas nenumato, kad vaiko mirtis panaikina šeimos įgytą teisę į transporto išlaidų kompensaciją, kai tokia kompensacija jau paskirta ir transporto išlaidos jau faktiškai patirtos, transporto priemonė įsigyta iki neįgalaus vaiko mirties. Ginčijamas atsakovo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 5788 „Dėl mokėjimo nutraukimo“ prieštarauja ir sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams, teisinio tikrumo, apibrėžtumo principams, pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Teismui tenkinus patikslintą skundą ir panaikinus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 5788 „Dėl mokėjimo nutraukimo“ galios atsakovo 2016 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 5320, kurį įvykdžius jo įgytos teisės bus apgintos. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jis turėjo automobilį, tačiau juo važiuodamas neužtikrindavo saugumo savo vaikui, skolindavosi automobilį iš tėvų, kad sergantį vaiką galėtų saugiai nuvežti į gydymo įstaigas. Naujesnį automobilį pirko tik dėl to, kad sužinojo, jog turi galimybę gauti kompensaciją. Jei apie tai būtų sužinojęs anksčiau, tuomet anksčiau būtų įsigijęs ir automobilį. Naujai įsigytas automobilis nėra kažkaip specialiai pritaikytas vežti neįgalų vaiką, jiems to nereikėjo. Šiuo metu naudoja automobilį, parduoti neplanuoja. Prašo patikslintą skundą tenkinti.

Pareiškėjo D. K. atstovas advokatas Drąsutis Narmontas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškėjo patikslintą skundą. Pareiškėjo atstovas rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunduose. Pabrėžė, kad skundžiamame sprendime nėra nurodytos teisės aktų normos. Atsakovo atsiliepime taip pat nenurodytos teisės normos, kuriomis remiantis atsakovas neišmokėjo kompensacijos. Skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų priimamiems individualiems teisės aktams. Prašo patikslintą skundą tenkinti.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 29–31) nurodė, kad specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo/techninio pritaikymo išlaidos kompensuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (toliau – ir Įstatymas) ir Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. A1-234. Vadovaujantis Aprašu, šeimoms auginančioms neįgalų vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, vieną kartą per 6 metus mokama iki 32 MGL dydžio (1216 Eur) lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacija. Ši kompensacija mokama, jeigu šeimos įsigyja lengvąjį automobilį; jeigu šeimos įsigyja lengvąjį automobilį ir jį techniškai pritaiko; jeigu šeimos įsigyja lengvąjį automobilį ir jį remontuoja; jeigu šeimos įsigyja lengvąjį automobilį, jį techniškai pritaiko ir remontuoja; jeigu šeimos jau turimą lengvąjį automobilį techniškai pritaiko; jeigu šeimos jau turimą lengvąjį automobilį remontuoja; jeigu šeimos jau turimą lengvąjį automobilį techniškai pritaiko ir remontuoja. Lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidas sudaro lengvojo automobilio, skirto neįgaliam vaikui vežti, įrengimo išlaidos. Pagal pateiktus D. K. dokumentus matyti, kad jis 2016 m. kovo 23 d. įsigijo automobilį už 2500 Eur, kurio rinkos vertė 4600 Eur, ir jam jokių techninio pritaikymo darbų neatliko. Atsižvelgiant į tai, jog automobilio techninio pritaikymo darbų nebuvo atlikta, ginčijamas sprendimas dėl kompensacijos nutraukimo negali pažeisti teisėtų lūkesčių principo, taip pat neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo protingumo principams. Vadovaujantis minėto Aprašo 23 punktu, Socialinės paramos skyrius, kaip ir yra numatyta, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų pateikimo dienos 2016 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą Nr. 5320 dėl kompensacijos skyrimo D. K. Pasibaigus kalendorinių metų kovo mėnesiui, sekančio kalendorinio mėnesio pradžioje formuojami išmokų gavėjų sąrašai. „Prieš sąrašų formavimą sistemoje SPIS realizuota galimybė tikrinti aktyvių išmokų sąrašus, kurių gavėjams įvesta mirties data sistemoje „Parama“ duomenų bazėje išmokų mokėjimas nėra sustabdytas. 2016 m. balandžio 4 d. patikrinimo metu į tokį sąrašą pateko K. K. pavardė, kadangi dar neišmokėjus išmokos, 2016 m. balandžio 3 d. jis mirė. Socialinės paramos skyriuje išmokos mokamos nuo 10 kalendorinio mėnesio dienos.“ Nurodė, kad dėl išmokos neskyrimo priežasčių D. K. aiškinosi su Socialinės paramos skyriaus specialistais telefonu, o 2016 m. gegužės 25 d. buvo išsiųstas pranešimas Nr. (28.4.21) SSP-1540 apie kompensacijos neskyrimą bei nurodoma apskundimo tvarka ir grąžinti dokumentai. Visa informacija (atmintinė) apie šios išmokos skyrimo sąlygas, reikiamus dokumentus, prašymo forma yra Šiaulių miesto savivaldybės tinklalapyje, t. y. skelbiama viešai, todėl nėra pagrindo teigti, jog tokia informacija nebuvo teikiama. 2016 m. balandžio 5 d. Socialinės paramos skyrius priėmė sprendimą atsižvelgdamas į pasikeitusius faktus, t. y. į pareiškėjo vaiko mirtį, kurio poreikiams tenkinti turėjo būti skirta kompensacija. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 5788 „Dėl mokėjimo nutraukimo“.

Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Agnė Laurinavičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad Socialinės paramos skyrius moka pašalpą už praeitą mėnesį nuo kito mėnesio 10 dienos, tačiau pastebėjus faktą, jog pareiškėjo sūnus mirė, iškart buvo konsultuotasi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vyriausiąja specialiste. Apraše yra nustatyti atvejai, kuriais mirties faktas yra išskiriamas, tačiau būtent nagrinėju klausimu mirties fakto išskirto nėra. Dėl to buvo kreiptasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad išaiškintų, ką tokiu atveju reikėtų daryti. Gavo atsakymą, kad jeigu dar yra neišmokėtos kompensacijos, sprendimą reikia panaikinti ir pašalpos nebemokėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija negalėjo atsakyti, kodėl buvo panaikinta ši Aprašo nuostata. Buvo nuspręsta, kad jokių teisinių pasekmių priimtas sprendimas sukelti negali, taip pat neturėtų atsirasti žala. Nurodė, kad priimant skundžiamą sprendimą galiojančios normos, kuri suteikė teisę neišmokėti kompensacijos, nebuvo. Buvo gautas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimas. Socialinės paramos skyrius kreipėsi ten, kadangi kompensacijos yra mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintos sąmatos. Prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti.

Pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas tenkintini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo priimto sprendimo nutraukti pareiškėjui nuo 2016 m. balandžio 1 d. spec. automobilių/techn. pritaikymo išlaidų kompensaciją.

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio 7 straipsnio 3 ir 5 dalyje nurodyta, kad šeimos, auginančios neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. A1-234 (redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01 (toliau – Aprašas), 20 punkte numatyta, kad šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (toliau vadinama – šeima), vieną kartą per 6 metus mokama iki 32 BSI dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacija. Ši kompensacija mokama:

20.1. jeigu šeimos įsigyja arba jau yra įsigijusios lengvąjį automobilį;

20.2. jeigu šeimos įsigyja lengvąjį automobilį ir jį techniškai pritaiko;

20.3. jeigu šeimos įsigyja lengvąjį automobilį ir jį remontuoja;

20.4. jeigu šeimos įsigyja lengvąjį automobilį, jį techniškai pritaiko ir remontuoja;

20.5. jeigu šeimos jau turimą lengvąjį automobilį techniškai pritaiko;

20.6. jeigu šeimos jau turimą lengvąjį automobilį remontuoja;

20.7. jeigu šeimos jau turimą lengvąjį automobilį techniškai pritaiko ir remontuoja.

Aprašo 21 punkte numatyta, kad šeimos, pageidaujančios, kad joms būtų išmokėta kompensacija, pateikia savivaldybių administracijoms vieno iš tėvų (įtėvių) prašymą skirti kompensaciją ir kartu su prašymu šiuos dokumentus:

21.1. vieno iš tėvų (įtėvių) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tos rūšies elektroninė paslauga ir dėl kompensacijos skyrimo kreipiamasi elektroniniu būdu. Asmuo, pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Pranešimas apie prašymo gavimą ir vykdymo būklę tą pačią dieną perduodamas į elektroninių paslaugų sistemos paslaugos teikimo eigos stebėsenos modulį;

21.2. Lietuvos Respublikoje arba Europos Sąjungos valstybėje narėje išduotą vairuotojo pažymėjimą;

21.3. NDNT išduotą pažymą apie neįgaliam vaikui nustatytą specialųjį nuolatinės slaugos poreikį. Neįgaliam vaikui išduotų pažymų apie jau nustatytą specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ar iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą visišką negalią nustatyta tvarka patvirtintos kopijos turi būti saugomos asmens byloje savivaldybių administracijose ir jų iš naujo pateikti nereikia;

21.4. neįgalaus vaiko gimimo liudijimą;

21.5. dokumentus, patvirtinančius lengvojo automobilio pirkimo išlaidas:

21.5.1. sąskaitą faktūrą ir pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kasos aparato kvitą ar kasos pajamų orderio antrąjį egzempliorių arba kasos pajamų orderio kvitą ar pinigų priėmimo kvitą, ar banko įstaigos patvirtintą sąskaitą apie apmokėjimo įvykdymą banko internetinėje sistemoje arba mokėjimo nurodymą dėl pinigų pervedimo įmonei ar organizacijai, pardavusiai automobilį), jei automobilį pardavė įmonė ar organizacija. Tuo atveju, kai pateikiamas pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyti parduodamos ar perkamos prekės pavadinimas, kiekis, matavimo vienetai ir vieneto kaina, pateikti sąskaitą faktūrą nebūtina;

21.5.2. arba pirkimo-pardavimo sutartį, jei automobilis perkamas iš fizinio asmens Lietuvoje;

21.5.3. arba pirkimo užsienio valstybėje dokumentą ir šio dokumento vertimą į lietuvių kalbą, jei automobilis perkamas užsienyje;

21.5.4. arba pirkimo-pardavimo kvitą, jei automobilis perkamas iš asmens, turinčio verslo liudijimą;

21.5.5. arba lizingo davėjo dokumentą (pažymą ar aktą) apie visos lizingo sutartyje numatytos kainos sumokėjimą ir nuosavybės teisės į automobilį perdavimą lizingo gavėjui, jei automobilis įsigytas lizingo būdu;

21.6. transporto priemonės registracijos liudijimą;

21.7. nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą apie automobilio rinkos vertę (kai asmuo pageidauja gauti lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų kompensaciją); tokios ataskaitos pateikti nereikia, jei perkamas naujas automobilis (neeksploatuotas);

21.8. jei automobilis buvo techniškai pritaikomas ir (ar) remontuojamas, – automobilio techninį pritaikymą ir (ar) remontą atlikusios įmonės išduotą dokumentą), patvirtinantį techninio pritaikymo ir (ar) remonto išlaidas;

21.10. teismo sprendimą ar tėvų susitarimą, kuriuo nustatoma neįgalaus vaiko gyvenamoji vieta.

Aprašo 22 punkte, be kita ko, numatyta, jog jeigu pateikiami dokumentų originalai, juos priėmęs asmuo privalo patvirtinti pateiktų dokumentų nuorašus ir originalus grąžinti pareiškėjui.

Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas sprendimą dėl kompensacijos skyrimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio Aprašo 21 punkte nurodytų visų dokumentų pateikimo dienos. Teisę į naują kompensaciją šeimos vėl įgyja po 6 metų, terminą skaičiuojant nuo paskutinio sprendimo dėl kompensacijos skyrimo (Aprašo 23 punktas).

Aprašo 26 punkte nurodyta – jeigu šeimos įsigyja arba jau yra įsigijusios lengvuosius automobilius ar įsigyja lengvuosius automobilius ir juos techniškai pritaiko ir (ar) remontuoja, ar jau turimus lengvuosius automobilius techniškai pritaiko ir (ar) remontuoja, joms išmokama iki 32 BSI dydžio kompensacija, bet ne didesnė už faktines išlaidas. Teisę į naują kompensaciją šeimos vėl įgyja po 6 metų, terminą skaičiuojant nuo paskutinio sprendimo dėl kompensacijos skyrimo. Kompensacija už to paties automobilio įsigijimą skiriama ir mokama ne daugiau kaip vieną kartą.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjas D. K. 2016 m. kovo 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą Nr. 10384 dėl transporto išlaidų ir (arba) specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijai gauti (b. l. 35–36). Kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, nurodyti Aprašo 21 punkte, kurie reikalingi minėtai kompensacijai gauti (b. l. 37–41). Pareiškėjo sūnui K. K. nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. balandžio 2 d. buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 38–39). Pareiškėjas D. K. 2016 m. kovo 23 d. įsigijo automobilį už 2500 Eur, kurio rinkos vertė 4600 Eur (b. l. 40–41). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog įsigyto automobilio specialiai techniškai nepritaikė, tačiau, kaip minėta, pagal Aprašo 20.1 punktą, lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacija mokama net ir tuo atveju, jeigu šeimos įsigyja arba jau yra įsigijusios lengvąjį automobilį. Atsakovas, laikydamasis Aprašo 23 punkte nustatytos tvarkos, 2016 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą Nr. 5320 skirti spec. automobilių įsigijimo/tech. pritaikymo išlaidų kompensaciją šeimai, auginančiai neįgalų vaiką, ir mokėti už 2016 m. kovo mėn. 1216 Eur sumą (b. l. 42).

Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad pareiškėjo sūnus K. K. 2016 m. balandžio 3 d. mirė (b. l. 43). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2016 m. balandžio 5 d. priėmė pareiškėjo ginčijamą sprendimą Nr. 5788 „Dėl mokėjimo nutraukimo“, kuriuo nutraukė pareiškėjui nuo 2016 m. balandžio 1 d. spec. automobilių/techn. pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimą (b. l. 44). Skundžiamame sprendime nurodyta priežastis – mirė, pastabose nurodyta – atsiradus naujomis aplinkybėmis (dar nesumokėjus pinigų) (b. l. 44). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2016 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (28.4.21)SSP-1540 informavo pareiškėją, kad pagal jo 2016 m. kovo 25 d. prašymą kompensacija neskirta pasikeitus aplinkybėmis (2016 m. balandžio 3 d. mirė K. K.), rašte taip pat aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, prie rašto pridėtas sprendimas dėl kompensacijos skyrimo, taip pat sprendimas dėl mokėjimo nutraukimo, raštu grąžinti pareiškėjo pateikti dokumentai (b. l. 45).

Teismas yra įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, būtina įvertinti skundžiamo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 5788 (b. l. 44) atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-422/2009, 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010, 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-749-756/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad visiškai nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1543/2012).

Kaip minėta, apie kompensacijos nutraukimą pareiškėjas informuotas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (28.4.21)SSP-1540, kuriame, be kita ko, nurodyta aiški apskundimo tvarka, tačiau teismas pažymi, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. gegužės 25 d. raštas Nr. (28.4.21)SSP-1540 (b. l. 45) yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, taip pat nėra 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 5788 sudedamoji dalis. Būtent pareiškėjo ginčijamas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 5788 laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuris pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes, ir turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

Įvertinus skundžiamo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 5788 (b. l. 44) turinį matyti, jog sprendime dėl spec. automobilių įsigijimo/techn. pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo nutraukimo nenurodytas teisinis pagrindas, kuriuo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius rėmėsi, taip pat neaiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, t. y. sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamame sprendime nurodyta mokėjimą nutraukti nuo 2016 m. balandžio 1 d., nors tuo metu pareiškėjo vaikas dar nebuvo miręs.

Teismas, atsižvelgdamas į bylai aktualų teisinį reguliavimą, pažymi, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu nei galiojantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas, nei Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašas nenumatė teisės savivaldybių administracijoms priimti sprendimą dėl spec. automobilių įsigijimo/techn. pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo nutraukimo šeimai, auginančiai neįgalų vaiką, tuo pagrindu, jog neįgalus vaikas mirė. Kaip minėta, pagal Įstatymą ir Aprašą, šeimos, auginančios neįgalų vaiką, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Agnė Laurinavičienė teismo posėdžio metu patvirtino, kad priimant skundžiamą sprendimą galiojančios normos, kuri suteikė teisę neišmokėti kompensacijos, nebuvo, o buvo remtasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautu išaiškinimu.

Be to, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kaip minėta, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius tik 2016 m. gegužės 25 d. išsiuntė pareiškėjui ginčijamą 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą. Teismo nuomone, tokia praktika laikytina ydinga ir prieštaraujančia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatytai asmens informavimo tvarkai apie jam skirtą arba jo teisėms ir pareigoms tiesioginį poveikį turintį individualų aktą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, tarp jų – įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė ir tai, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Atsižvelgiant į nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, spręstina, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 5788 „Dėl mokėjimo nutraukimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Šiuo sprendimu teismas pareiškėjo D. K. skundą ir patikslintą skundą tenkina, taigi apgintos pareiškėjo teisės, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. įstatymu Nr. XII-2399 (TAR, 2016, Nr. 2016-16849) nustatyta, kad administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki įstatymo Nr. XII-2399 įsigaliojimo (2016 m. liepos 1 d.), procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Kadangi administracinė byla pradėta iki įstatymo Nr. XII-2399 įsigaliojimo, todėl vertinant pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikytina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d. (toliau – ir ABTĮ).

ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį. Iš bylos medžiagos (b. l. 26) matyti, kad 2016 m. kovo 13 d. pareiškėjas sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina sumokėto žyminio mokesčio suma.

Byloje taip pat pareikštas pareiškėjo prašymas dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo už atstovo advokato D. Narmonto patikslinto skundo paruošimą bei atstovavimą Šiaulių apygardos administraciniame teisme (b. l. 57).

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus; pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis numato, jog įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., toliau – Rekomendacijos).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjui atstovavo advokatas D. Narmontas (b. l. 25). Pareiškėjo patirtas 200 Eur atstovavimo išlaidas patvirtina 2016 m. birželio 13 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 850713 (b. l. 58).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas D. Narmontas parengė pareiškėjui 2016 m. birelio 15 d. patikslintą skundą (b. l. 10–14). Rekomendacijų 7 punkte yra numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali priteistina suma už skundo (ieškinio) parengimą – 2,5 koeficiento, t. y. 756,9 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2015 m. 4-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (http://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=4181933) x 2,5 koeficiento = 1892,25 Eur.

Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas – iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Advokatas D. Narmontas Šiaulių apygardos administracinio teismo posėdyje pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 29 d. atstovavo 51 min. (b. l. 59–67). Už dalyvavimą 2016 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktu, galėtų būti priteistina iki 74,8 Eur (748 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2016 m. 1-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, susidariusi dėl to, kad advokatas paruošė pareiškėjui patikslintą skundą ir atstovavo 2016 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, pareiškėjui D. K. priteistinos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu (redakcija, galiojančia nuo 2016 m. liepos 1 d., nes procesinės normos taikomos tos, kurios galioja bylos nagrinėjimo metu),

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. skundą ir patikslintą skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 5788 „Dėl mokėjimo nutraukimo“.

Priteisti pareiškėjui D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188771865) 228 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus) teismo išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.