Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-190/2015

Teisėja Aldona Tumelionytė Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00481-2012-2

2015 m. balandžio 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., ir jam paskirta 20 MGL, t.y. 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2011-08-17 Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6 PK, adresu Buivydiškių g.19, Vilniuje, apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.17-1-01709-11 ir būdamas įspėtu dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str., ką patvirtino savo parašu, davė melagingus parodymus: paaiškino, kad 2008-10-16 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 7000 Lt sumai nepasirašė ir šis yra suklastotas

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, bet jo kaltė įrodyta liudytojų E. V., D. G.. P. K., ekspertės A. Kačinskienės parodymais bei kita bylos medžiaga. Teismas pažymėjo, jog, nors nurodytų liudytojų parodymai detalėse ir nesutampa, tačiau tai vertinama kaip detalių primiršimas, atsižvelgiant į praėjusį laiko tarpą nuo įvykio. Be to, teismo manymu, ir paties kaltinamojo veiksmai sužinojus apie vekselio egzistavimą telefonu, vėliau jį radus pašto dėžutėje, gavus teismo dokumentus ir jo neneigiant pakankamai ilgą laiko tarpą, rodo esančio fakto pripažinimą.

Nuteistojo teigimu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1 -314-170/2014 teismas savo išvadas pagrindė prielaidomis, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, išsamiai nepatikrino visų byloje tirtinų versijų , todėl priėmė neteisingą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Pažymi, jog 2011-08-17 jis Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6 PK apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo Nr. 17-1-01709-11 metu paaiškino, kad nėra pasirašęs 2008-10-16 paprastojo neprotestuotino vekselio ir kad jis yra suklastotas. Tą patį nuosekliai tvirtino ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-314-170/2014.

2012-03-23 specialisto išvada Nr. 11-2672 (11) leidžia atsakyti į klausimą, ar vekselyje esantis parašas vizualiai atitinka jo parašą, tačiau neleidžia daryti išvados, kad vekselis apskritai nėra suklastotas, nes į tokį klausimą net nebuvo atsakinėjama, o teisme apklausiama ekspertė aiškiai patvirtino, kad vekselis gali būti suklastotas kitokiais būdais - šio fakto nustatymas nebuvo rašysenos ekspertizės dalykas.

Būtina, anot apelianto, pažymėti, kad jis negalėjo turėti jokio suinteresuotumo pasirašyti 2008-10-16 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, t.y. neturėjo nei pareigos, nei jokio tikslo perimti ar garantuoti įmonės skolų, nors toks veiksmas ir būtų itin palankus kreditoriui, kuris tokiu atveju galėtų skolą išsiieškoti ne iš nemokios įmonės, bet iš fizinio asmens.

Be to, pažymėtina ir tai, kad teisme jis paaiškino, jog per vieną-dvi savaites po 2008-07- 28, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą-faktūrą, įmonė apmokėjo dalį sąskaitoje-faktūroje nurodytos prekių kainos, t. y. 2 000 Lt. Todėl net ir tokiu atveju, jei dėl kažkokios priežasties jis būtų norėjęs asmeniškai prisiimti įmonės skolą, 2008-10-16 nebūtų pasirašęs vekselio 7 000 Lt sumai, o nebent tik neapmokėtai 5 000 Lt sumai, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vekselyje nurodytą dieną buvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl net ir traktuojant, kad jis ne šiaip geranoriškai sutiko padengti savo darbdavio skolą, o ją garantavo, tokia garantija ar laidavimas negalėjo viršyti 5 000 Lt sumos. Jis, turėdamas gyvenimiškos ir verslo patirties jokiu būdu nebūtų garantavęs įmonės skolos didesne suma nei yra pati įmonės skola. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad vekselis buvo surašytas be jo valios, jam nedalyvaujant.

Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendyje argumentavo, kad jis neneigė vekselio pakankamai ilgą laiko tarpą ir tai neva parodo, jog jis pripažino esantį faktą (t. y. vekselio pasirašymą), tačiau A. S. pabrėžia, kad tokia išvada neatitinka tikrovės, o vekselį jis ginčijo nedelsdamas iš karto po to, kai sužinojo apie jo egzistavimą.

Todėl, nuteistojo teigimu, galima daryti prielaidą, kad 2010 m. vasarį vekselis realiai dar nebuvo surašytas ir atsirado tik po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesėkmingai pabandė išsiieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą teisminiu keliu. Anksčiausias įrodymas, patvirtinantis vekselio egzistavimą, yra byloje pateikta 2010-09-21 reikalavimo perdavimo sutartis Nr. 020, prie kurios ir yra pridedamas 2008-10-16 vekselis. Tačiau net ir apie šią reikalavimo perleidimo sutartį jis sužinojo gerokai vėliau po jos pasirašymo, kadangi jam šios sutarties kopija įteikta nebuvo, o 2010-11-10 apie reikalavimo perleidimo sutartį buvo paskelbta laikraščiuose „Lietuvos aidas“ ir „Vilniaus diena“, kurių jis neskaito.

Būtina įvertinti ir tai, kad vekselyje nurodyta, jog jis skolą įsipareigoja grąžinti iki 2008- 11-01, tačiau pasibaigus šiam terminui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik neperdavė vekselio priverstinai vykdyti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo numatyta tvarka, tačiau taip pat dėl vekselyje nurodytos sumos sumokėjimo nei karto nesikreipė į jį nei raštu, nei žodžiu iki pat 2010-09-21, kai savo reikalavimo teises perleido VšĮ Paslaugų teikimo centras. Toks kreditoriaus elgesys taip pat vertintinas kaip neracionalus ir netiesiogiai patvirtinantis, kad vekselis buvo sukurtas gerokai vėliau nei 2008-10-16.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog ekspertė Alvida Kačinskienė pripažino, kad savo 2012-03-23 išvadoje vertino tik rašyseną, o apie tai ar vekselis galėjo būti suklastotas kitokiu būdu, pvz. tekstą perkeliant ant tuščio lapo su parašu, neturi kompetencijos atsakyti, būtina atidžiai ir kruopščiai įvertinti ne tik šią išvadą bet ir visus kitus byloje surinktus duomenis. Iš nuosprendžio matyti, kad be specialisto išvados byloje buvo vertinami ir liudytojų parodymai, tačiau liudytojų parodymai pasakojant apie ypatingai svarbias aplinkybes buvo iš esmės skirtingi. Nors visi liudytojai tvirtino, kad vekselį paruošė kažkas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, tačiau tuo pačiu visi vengė prisiimti atsakomybę dėl 2008-10-16 vekselio sudarymo ir įrodinėjo, kad vekselį ruošė kažkas kitas. Iš liudytojų parodymų taip pat visiškai neaišku, kokiu būdu buvo gauti jo, kaip fizinio asmens, viešai neskelbiami asmens duomenys - asmens kodas ir adresas, kurie atspausdinti 2008-10-16 vekselyje. Be to, nors liudytojai ir tvirtino, kad D. G. ir P. K. buvo atvykę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, kurioje jis pasirašė vekselį, tačiau nei vienas iš liudytojų negalėjo apibūdinti kaip atrodo minėtoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė. Pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme šie netikslumai ir prieštaravimai nebuvo pašalinti.

Galiausiai, A. S. teigimu, būtina atsižvelgti ir į tai, kad tokiu atveju, jei 2008-10-16 vekselis yra suklastotas, būtent liudytojai, kuriais teismas pasitikėjo šioje baudžiamojoje byloje, ir būtų labiausiai suinteresuoti duoti klaidinančius ir neatitinkančius tikrovės parodymus, kadangi nustačius vekselio suklastojimo faktą šie asmenys, kurie liudijo baudžiamojoje byloje, patys galėtų tapti įtariamaisiais dėl dokumento klastojimo.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant, kad būtų patikrinta ir jo išdėstyta versija, kad vekselis galėjo būti suklastotas ne tik imituojant jo rašyseną, bet ir kitu būdu, 2014-04-30 teismo posėdžio metu pareiškė prašymą atlikti pakartotinę parašo ekspertizę ir nustatyti, kokiu būdu parašas atsirado ant lapo, be to, nustatyti, ar parašas buvo atspausdintas ar pasirašytas ranka. 2014-05-09 jo gynėja pateikė teismui tiksliai raštu suformuluotus klausimus ekspertams, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-15 nutartimi gynybos prašymą skirti papildomą ekspertizę atmetė, todėl minėtos vekselio suklastojimo versijos byloje liko apskritai nepatikrintos ir neįvertintos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad abejonė dėl to, kad vekselis galėjo būti suklastotas kitu būdu (ne imituojant parašą, o tekstą perkeliant ant pasirašyto lapo arba parašą nukopijuojant skaitmeniniu būdu), o tuo pačiu, kad jo 2011-08-17 duoti parodymai nėra melagingi, byloje nebuvo pašalinta.

Įvertinus tai, kad specialisto išvada negali būti laikoma pakankamu įrodymu kategoriškai tvirtinti, kad vekselis nėra suklastotas, kadangi ekspertėms atliekant tyrimą nebuvo vertinami visi galimi dokumento suklastojimo būdai, be to, įvertinus tai, kad liudytojai šioje byloje davė prieštaraujančius, nenuoseklius ir galimai klaidinančius parodymus, galima daryti išvadą, kad teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-314-170/2014 nepagrįstai priėmė jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad apeliantas A. S. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. Apylinkės teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, vadovaudamasis byloje ištirtų įrodymu visuma.

Nors A. S. savo kaltę dėl melagingų parodymų davimo neigia ir tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu laikėsi versijos, kad jis 2008-10-16 paprastojo neprotestuotino vekselio 7000 Lt sumai nepasirašė, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta liudytojų P. K., D. G., E. V., A. Kačinskienės parodymais, 2012-03-23 Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvada N. 11-2672 (11). Be to, nuteistojo kaltę patvirtina 2015-01-06 Lietuvos teismo ekspertizės cento specialisto išvada N. 11-2841 (14), kuri buvo atlikta bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tenkinant nuteistojo gynėjo prašymą paskirti naują 2008-10-16 paprastojo neprotestuotino vekselio techninę ekspertizę.

Liudytojai P. K. ir D. G. nuosekliai teigė, jog A. S. buvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ilgai neatsiskaitė, todėl buvo surašytas paprastas neprotestuotinas vekselis tai sumai, kurią buvo skolingas A. S., t.y. 7000 Lt. Jie kartu vežė šį vekselį pasirašyti nuteistajam į jo dirbtuves, esančias Kareivių gatvėje, kur A. S. prie jų vekselį pasirašė (t. 2, b.l. 97-103, 127-133). Aplinkybę, jog A. S. neatidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos, dėl ko buvo surašytas vekselis, kurį A. S. nuvežė pasirašyti P. K. ir D. G., patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. V. (t. 2, b.l. 97-103).

Tokiu būdu, kolegija, vertindama minėtų asmenų parodymus, daro išvadą, jog jie patvirtina nuteistojo A. S. kaltę dėl melagingu parodymų davimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip atitinkančius faktines bylos aplinkybes bei patvirtinančius nuteistojo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog liudytojų P. K. ir D. G. parodymai detalėse ir nesutampa, tačiau tai vertinama, kaip detaliu primiršimas atsižvelgiant į praėjusį laiko tarpą nuo įvykio.

Atlikus A. S. rašysenos tyrimą, buvo padaryta išvada, jog 2008-10-16 paprastajame neprotestuotiname vekselyje, ties skiltimi „Skolininkas“ A. S. vardu pasirašė pats A. S. (2012-03-23 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada N. 11-2672 (11), t. 1, 52-53). Be to, teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta išvadą rengusi specialistė A. Kačinskienė patvirtino joje padarytą išvadą, jog vekselyje esantis parašas yra A. S. ir atmetė galimybę, kad parašas galėjo būti nukopijuotas per stiklą ar vekselyje pasirašė kitas žmogus (t. 2, b.l. 112-114).

Kolegija pažymi, jog pagrindas A. S. pasirašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį 7000 Lt sumai buvo, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, o šią aplinkybę patvirtino ir nuteistasis, jog jis pagal 2008 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 006776 (2 t., b.l. 28), UAB „Artūras S“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo prekių už 7000 Lt, kurią įsipareigojo sumokėti per tris darbo dienas, tačiau už prekes neatsiskaitė.

2011 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-16619781/2011 priimė sprendimą už akių (civ. byla, b.l. 73-75) , kuriuo ieškovui VšĮ „Paslaugų teikimo centras“ iš A. S. priteisė 7000 Lt pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad A. S., gavęs teismo dokumentus, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir nekėlė klausimo, kad jis šio vekselio nepasirašė, be to, nedalyvavo teismo posėdyje.

Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta ir A. S. veiksmus, neva sužinojus apie vekselio egzistavimą. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog vekselį jis ginčijo nedelsiant po to, kai apie jį sužinojo, tačiau šis jo teiginys yra paneigiamas bylos medžiaga, iš kurios matyti, jog A. S., kaip jis pats teigia, neva apie vekselį tapo žinoma 2010 m. gruodžio mėnesį, kai jis iš VšĮ „Paslaugų teikimo centras“ gavo jo kopiją paštu. Tačiau, pabrėžtina, į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl, jo manymu, suklastoto vekselio jis kreipėsi praėjus daugiau nei pusę metų, t.y. 2011-07-26. Pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas pagal A. S. pareiškimą dėl neva suklastoto paprastojo neprotestuotino vekselio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 m. liepos 16 nutarimu buvo nutrauktas, konstatavus, jog nepadaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 300 str. 1 d. Šio nutarimo pagrįstumą patikrino Vilniaus m. 1 apylinkės teismas ir 2012m. gruodžio 7d. nutartimi paliko galioti, Vilniaus apygardos teismas 2013m. sausio 7d. nutartimi A. S. skundą taip pat atmetė. Taigi aukščiau minėti prokuroro ir teismų sprendimai taip pat patvirtina aplinkybe, jog vekselis nėra suklastotas.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, siekiant išsamiau ir objektyviau ištirti bylos aplinkybes, buvo tenkintas nuteistojo A. S. ir jo gynėjo prašymas paskirti naują dokumento (2008-10-16 paprastojo neprotestuotino vekselio 7000 litų sumai) techninę ekspertizę. 2015-01-06 Lietuvos teismo ekspertizės cento specialisto išvadoje N. 11-2841 (14) yra padaryta išvada, jog parašas A. S. vardu , esantis tirti pateiktame 2008 m. spalio 16 paprastajame neprotestuotiname vekselyje 7000 Lt sumai nėra techniškai padirbtas, o yra pasirašytas rašymo priemone (geliniu rašikliu), kas reiškia, jog parašas buvo pasirašytas ranka ir nėra nukopijuotas skaitmeniniu būdu. Nors apeliaciniame skunde A. S. taip pat kelia versiją, jog vekselio tekstas galėjo būti perkeltas ant pasirašyto lapo, į ką nebuvo atsakyta specialisto išvadoje (į šį klausimą nėra atsakyta ir 2015-01-06 Lietuvos teismo ekspertizės cento specialisto išvadoje N. 11-2841 (14)), tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. S. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, neigdamas, jog pasirašė 2008-10-16 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, neminėjo, kad kada nors yra pasirašęs ant tuščio lapo, pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo.

A. S. teiginys, jog jis negalėjo turėti jokio suinteresuotumo pasirašyti 2008-10-16 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, t.y. neturėjo nei pareigos, nei jokio tikslo perimti ar garantuoti įmonės skolų, nepaneigia jog jis pasirašė šį vekselį. Juo labiau, kad liudytojas E. V., tuo metu buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teisme parodė, jog „<...> buvo normali praktika, kad įmonės direktorius garantuoja įmonės skolas <...>“. Taip pat nepaneigia jo kaltės ir tai, kad pasibaigus vekselyje nurodytam skolos gražinimo terminui (2008-11-01), UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė iš karto vekselio priverstinai vykdyti bei nesikreipė į A. S.. Pažymėtina, jog pradėti išieškojimo procesą yra kreditoriaus teisė, kurią jis gali realizuoti savo nuožiūra ir vėliau, o ne tik suėjus skolos grąžinimo terminui.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog, kaip teigia A. S., jis per vieną-dvi savaites po 2008-07- 28, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą-faktūrą, įmonė apmokėjo dalį sąskaitoje-faktūroje nurodytos prekių kainos, t. y. 2 000 Lt, dėl ko, jei jis būtų norėjęs asmeniškai prisiimti įmonės skolą, 2008-10-16 nebūtų pasirašęs vekselio 7 000 Lt sumai, o nebent tik neapmokėtai 5 000 Lt sumai, nes iš Vilniaus apygardos teismui A. S. pateikto Swedbank sąskaitos išrašo matyti, jog A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 Lt pervedė 2008-11-20, t.y. būtent jau po 2008 m. spalio 16 paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymo, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti skolą iki 2008-11-01.

Taigi aptartų faktinių bylos aplinkybių visuma bei jų analizė leidžia teisėjų kolegijai sutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veikas laikytina įrodyta. A. S. apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės šių apylinkės teismo išvadų nepaneigia, todėl jį tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.