Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. G., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ignalinos raj., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) Ignalinos r., teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-07 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. - 30 parų arešto bausme;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, t. y. jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą laikotarpiu nuo 2015-10-11, 17 val., iki 2015-10-14, 16.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, parinktu raktu atrakinęs A. S. priklausančio sodo namelio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įėjimo durų spyną ir tokiu būdu įsibrovęs į vidų, pagrobė skaitmeninį TV priedėlį „TV plius PVR SD 101“, kurio vertė 23 eurai, skaitmeninį TV priedėlį „Digiline T-01“, kurio vertė 23 eurai, televizoriaus „Deccacolour“ valdymo pultelį, kurio vertė 4 eurai, televizoriaus „Philips“ valdymo pultelį, kurio vertė 4 eurai, dvi priedėlių jungtis, kurių vertė 4 eurai, viršutinę ketinę krosnies dalį, kurios vertė 45 eurai, tokiu būdu pagrobė svetimą A. S. priklausantį 103 eurų vertės turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. G. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad apytiksliai kaltinime nurodytu laiku, rudenį, jis buvo (duomenys neskelbtini) kartu su savo mergina L. T., su kuria tuo metu gyveno kartu. B. B., jie prie autobusų stotelės, kurios pavadinimo neatsimena, sutiko J. „liliputą“, kurio pavardės nežino ir dar vieną jam nepažįstamą vaikiną. J. pasiūlė jiems kartu išgerti jo namuose. Jie sutiko ir nuėjo kartu su J., kuris, priėjęs prie namo, ištraukė iš kišenės raktą, juo atrakino duris ir jie visi įėjo į vidų. Kambaryje jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė, J. nuėjo į virtuvę ir atnešė pusę butelio brendžio, namuose jautėsi laisvai, kaip šeimininkas. Išgėrę alkoholio, jis su L. išėjo pas jos tėvus, kurie taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), netoli to namo, kuriame jie gėrė. Jo akivaizdoje niekas namuose nieko neėmė ir nelaužė. Tuose namuose jie buvo dienos metu, lauke dar buvo šviesu, tačiau jis neatsimena, kokia tai buvo savaitės diena. Jis taip pat neatsimena, ar užuolaidos buvo užtrauktos. Jis manė, kad buvo J. namuose, nes J. anksčiau jam yra sakęs, kad (duomenys neskelbtini) gyvena tėvai. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė kitokius parodymus, nes nežinojo apie kokį namą kalbėjo pareigūnas, kadangi jis jokioje vagystėje nedalyvavo. Paskui, kai iš jo paėmė DNR mėginius, ir iškėlė baudžiamąją bylą, jis sužinojo, apie kokį namą eina kalba, norėjo pakeisti savo parodymus, tačiau tyrėja K. L. pasakė, kad parodymus jis galės pakeisti teisme. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad 2015 m. jis kartą per mėnesį būdavo (duomenys neskelbtini), kai užeidavo pas L. tėvus, bet šiaip jis (duomenys neskelbtini) nesilankė, todėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis ten nebūna. Tuo metu jis su L. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, kuris yra už 3 km nuo (duomenys neskelbtini). Tą dieną jis su L. iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) atėjo pėsčiomis. J. namuose jie išbuvo apie valandą laiko, po to nuėjo pas L. tėvus, tačiau jis neatsimena, kelinta tai buvo valanda. Jiems išėjus namuose liko J. ir jam nepažįstamas vaikinas (b. l. 100-102).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis negali pasakyti, kur buvo 2015 m. spalio mėnesį, nes nepamena. Jis nesilankė ir nesilanko(duomenys neskelbtini) g. esančiuose soduose, nevogė įtarime minėtų daiktų. Jis rūko apie dvejus metus, tačiau nedažnai, pagrinde rūko „NZ“ cigaretes. Jis neįsivaizduoja, kaip cigaretės nuorūka galėjo atsirasti tame name, pats jos tikrai nepaliko. Jis pats tikrai neapvogė to namo ir to nepadarytų netgi apsvaigęs nuo alkoholio. Daugiau neturi ką pasakyti (b.l. 45).

Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku buvo apvogtas jo sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2015 m. spalio 11 d. jis su šeima buvo sode. Išvažiuojant iš sodo apie 17 val., jis name išjungė elektrą. Pašalinis asmuo elektros įjungti negalėtų, nes tam reikia nusileisti į rūsį. Kiek atsimena, kitą dieną jis atvažiavo į sodą ir rado išlaužtą sodo namelio durų spyną. Spynos liežuvėlis buvo nustumtas ir jam po to reikėjo keisti spyną, todėl, ar spyna buvo atrakinta, ar išlaužta, jis nežino. Namo viduje krosnies sienelės kokliai buvo išlaužyti, aplink buvo pilna duženų, nuimta ir pavogta viršutinė ketinė krosnies dalis. Televizoriai buvo palikti, tačiau visi laidai buvo atjunti, pavogti priedeliai ir pulteliai. Namuose buvo deginamos žvakės, nes tamsoje, tikriausiai, buvo sunku orientuotis, taip pat puodelyje ir ant grindų buvo primėtyta daug nuorūkų. Puodelyje nuorūkų buvo daug, o ant grindų nelabai daug. Iš pradžių jis sušlavė koklių duženas, paskui pakvietė kaimynus ir parodė, kas atsitiko, nuorūkų nelietė. Kaimynai patarė kviesti policiją. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jo namuose brendžio nebuvo, jis turėjo tik pusę butelio vyno, kuris buvo išgertas. Vertingų daiktų sodo namelyje nebuvo. Šį sodo namelį jis turi nuo 1982 metų ir pažįsta visus kaimynus. Kaimynų pavarde (duomenys neskelbtini) nepažįsta, L. T. nematęs. Jis pažįsta sodo kaimyną J. S., nes jis anksčiau gyveno sode, dabar jau ten negyvena. Nukentėjusiojo akivaizdoje J. jo namuose nėra buvęs, jis taip pat niekam nebuvo davęs rakto nuo savo sodo namelio. J. pažįsta jo sūnų, galimai su nukentėjusiojo sūnumi J. buvo jo namuose, bet jis taip nemano. Nukentėjusysis palaikė pareikštą 117 eurų dydžio civilinį ieškinį bei savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 102-104).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad 2015-10-11, apie 17 val., užrakino savo sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir išvažiavo. 2015-10-14, apie 16:30 val., grįžęs į sodo namelį pamatė, kad durys atrakintos. Įėjęs į vidų pamatė, kad yra užtrauktos visos užuolaidos, kurias jis buvo palikęs atitrauktas. Buvo sudaužyti krosnies kokliai. Iš namelio buvo pavogti televizorių „Deccacolour“ ir „Philips“ valdymo pulteliai, skaitmeninis TV priedėlis „Digiline T-01“ ir skaitmeninis TV priedėlis „TV Plius PVR SD 101“, taip pat pavogtos dvi priedėlių jungtys ir krosnies viršutinė dalis iš ketaus. Tai pat jis pastebėjo, kad buvo pavogta 2 kg cukraus, 12 kiaušinių, pakelis sausainių, bet šių produktų materialiai nevertina. Jis nežino, kas padarė vagystę, nieko neįtaria. Jis nežino, kaip buvo patekta į namelį, mano, kad duris atrakino raktu. Be jo nuo sodo namelio daugiau niekas rakto neturi. Spyna buvo sena, galimai ją atrakinti buvo pritaikytas raktas. Papildomos apklaustos metu A. S. paaiškino, kad asmens vardu I. G. nepažįsta, taip pat patikslino, kad buvo pavogti du televizoriaus priedėliai – „TV plius PVR SD 101“ ir „Digiline T-01“, kurių kiekvieną vertina 23 eurais. Pirkimo metu jų vertė buvo apie 80 litų. Bendra abiejų priedėlių vertė - 46 eurai. Pavogtus televizorių du valdymo pultelius vertina po 4 eurus už kiekvieną. Taip pat buvo pavogtos dvi priedėlių jungtys, kiekvieną iš jų vertina po 2 eurus. Pavogtą viršutinę krosnies dalį vertina 45 eurais. Įvykio metu buvo apgadinta koklinė krosnis - išdaužyti kokliai. Remonto darbai kainavo 14 eurų. Iš viso jam padaryta 117 eurų turtinė žala (b. l. 30, 34, 36, 41).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. T. paaiškino, kad kaltinamąjį I. G. pažįsta seniai, anksčiau jie kartu gyveno apie trejus metus, bet jau keturis mėnesius gyvena atskirai, šiuo metu ji gyvena su kitu draugu. Liudytoja nurodė, kad jos tėvai J. T. ir V. T. jau 12 metų gyvena (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), anksčiau ji gyveno kartu su jais. Nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) nebuvo mačiusi. Tikslios datos neatsimena, ji su I. G. buvo pas jos tėvus (duomenys neskelbtini). Vakare jie susiruošė eiti namo. Eidami namo stotelėje jie sutiko savo pažįstamą J. su kažkokiu draugu, kurie išlipo iš autobuso. J. pasikvietė juos į svečius išgerti ir jie kartu su J. nuėjo pas jį į namus, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek atsimena, jie gėrė sidrą. Prieš tai ji pas J. namuose nėra buvusi, bet anksčiau vaikystėje jie (duomenys neskelbtini) rinkdavosi į vieną kompaniją, ateidavo ir J. Ji negali pasakyti, kaip atrodė J. draugas, nes praėjo nemažai laiko, taip pat neatsimena jo vardo. Išėjusi iš J. namų ji buvo neblaivi, todėl nelabai ką prisimena. Ji neatsimena, ar tuose namuose, kur jie gėrė, buvo šviesa ir ar lauke tuo metu buvo tamsu. Ji negali pasakyti, ar užuolaidos ant langų buvo užtrauktos. Namuose jie visi gėrė sidrą ir rūkė. Nuorūkas mėtė į puodelį. Galimai, kas nors girtas numetė kokią nuorūką ir ant grindų. Nuo stotelės iki J. namų jie ėjo apie kilometrą. Priėjus prie namo, J. ištraukė iš kišenės raktą, juo iš karto atrakino duris, jokių nesklandumų rakinant duris nebuvo. Liudytoja neatsimena, ar jie iš namų išėjo visi kartu, neatsimena, ir kaip grįžo namo, bet namuose ji pabudo kartu su I.. Ji nematė, pas I. krosnies viršaus ar televizorių priedelių (b. l. 104-105).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. S. paaiškino, kad anksčiau jis gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, A. S. yra jo kaimynas. Kaltinamąjį jis taip pat pažįsta. Liudytojo teigimu, anksčiau, prieš 4-5 m., jis yra buvęs A. S. namuose, nes nuo vaikystės bendravo su jo sūnumi Ž. S.. Raktų nuo nukentėjusiojo namų jis neturi. J. S. kategoriškai nurodė, kad niekada nėra buvęs nukentėjusiojo namuose, nesant šeimininko ar jo sūnaus. Su I. G. nukentėjusiojo namuose jis niekada nėra buvęs, paties I. G. B. niekada nebuvo matęs, jam yra tekę būti I. G. namuose, tačiau tikslaus adreso nežino. Iš nukentėjusiojo namų jis jokių daiktų nėra išnešęs. Su L. T. jis taip pat niekada nėra buvęs nukentėjusiojo namuose. I. G. paskutinį kartą jis matė 2015 m. pavasarį ar vasaros pradžioje. Tuo metu jie kartu išgėrinėjo Naujaneriuose prie parduotuvės, kuri yra už Balsių. Šiuo metu liudytojas gyvena pas motiną Vilniuje, cigaretes rūko tokias, kokias tuo metu turi.

Liudytoja K. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato vyresnioji tyrėja. Ji nuo pat pradžių tyrė I. G. baudžiamąją bylą. Liudytojos teigimu, tai buvo įprastinė byla, nieko neišsiskirianti iš kitų, įtariamojo apklausa vyko įprastine tvarka, jokie psichologinės ar kitokios prievartos būdai taikomi nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu ji I. G. apklausė tik vieną kartą, po to buvo paimti lyginamieji pavyzdžiai ir gavus specialisto išvadą I. G. buvo apklaustas antrą kartą. Jis neigė savo kaltę, aiškino, kad nieko apie nukentėjusįjį nežino, jo namuose niekada nesilankė, tokios rūšies cigaretės, kuri buvo rasta nukentėjusiojo namuose, nerūko. Jokios iniciatyvos papildyti savo parodymus įtariamasis neišreiškė, nors žinojo tyrėjos kontaktus, ateidavo į komisariatą registruotis. Taip nebuvo, kad I. G. norėtų pakeisti savo parodymus, o ji jam būtų sakiusi, kad jis tai galės padaryti ir teisme. Jeigu I. G. būtų reiškęs tokį norą ar nurodytų naujas įvykio aplinkybes, ji privalėtų šią aplinkybę išsiaiškinti. Ikiteisminio tyrimo metu jis apie J. S. apskritai neminėjo. Liudytoja neatsimena, kad įteikiant I. G. kaltinamąjį aktą jis norėtų papildyti ar pakeisti savo parodymus. Iš 2015-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą – sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, virtuvėje ant stalo pastebėtas stovintis puodelis, kuriame yra cigarečių nuorūkos. Apžiūros metu fotografuota. Nuotraukoje Nr. 7 užfiksuotas bendras virtuvės vaizdas, kuriame matyti ant stalo stovintis puodelis. Nuotraukoje Nr. 8 užfiksuotas puodelio vaizdas iš viršaus ir jame esančios nuorūkos. Apžiūros protokole užfiksuota, kad koklinės krosnies prie dangčio kokliai sudaužyti. Apžiūros metu iš puodelio buvo paimta viena nuorūka (b.l. 8-13).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016-01-18 specialisto išvadoje Nr. 140-(1029)-(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateiktos nuorūkos, paimtos 2015-10-15 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (b. l. 17-18).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2017-01-24 specialisto išvadoje Nr.l40-(5873)-(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant nuorūkos, paimtos 2015-10-15 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su I. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų I. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000000000000003 % (b. l. 24-25).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs BK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad I. G. padarė BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Nors kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę pagrindžia byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų, kurie sutampa esminėse detalėse ir kartu sudaro vieningą įrodomąją grandinę, visuma. Analizuojant kaltinamojo parodymus, matyti, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys tiek tarpusavyje, tiek ir kitai byloje surinktai įrodomajai medžiagai. I. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusiojo namuose apskritai nėra buvęs, (duomenys neskelbtini) soduose nesilankęs, tokių cigarečių, kurios buvo rastos nusikaltimo padarymo vietoje, nerūko. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pakeitė savo parodymus, teigdamas, jog kaltinime nurodytu laiku būdamas (duomenys neskelbtini) kartu su drauge L. T., autobusų stotelėje sutiko J. S. su jam nepažįstamu vaikinu. J. S. pasiūlė jiems nueiti kartu išgerti pas jį į namus ir jis su L. sutiko. Visi kartu priėjo prie namo, J. S. išsitraukė iš kišenės raktą, juo atrakino duris, jie užėjo į namo vidų ir visi ten gėrė bei rūkė. Po to, anot kaltinamojo, I. G. su L. T. nuėjo pas L. tėvus, palikdami nukentėjusiojo namuose J. S. su draugu. Kaltinamojo teigimu, jokių daiktų iš namo jie nevogė. Be to, jis manė, kad J. S. juos atsivedė į savo, o ne į svetimus namus. I. G. teisme teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis norėjo patikslinti savo parodymus dėl rastos nuorūkos nukentėjusiojo namuose su jo biologiniais pėdsakais, tačiau tyrėja jo papildomai neapklausė, teigdama, jog parodymus jis galės pakeisti teisme.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. S. paneigė I. G. parodymus, kategoriškai teigdamas, jog jis niekada nei su kaltinamuoju, nei su L. T. nukentėjusiojo namuose nėra buvęs ir, juo labiau, ten gėręs. Liudytojo teigimu, jis yra buvęs nukentėjusiojo namuose prieš 4-5 m., nes tuo metu bendravo su nukentėjusiojo sūnumi Ž. S., tačiau niekada ten nėra buvęs be šeimininko ar jo sūnaus ir niekada nėra turėjęs raktų nuo šių namų.

Tyrėja K. L. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad I. G. ikiteisminio tyrimo metu jokio pageidavimo keisti savo parodymus neišreiškė ir laikėsi pozicijos, jog jis nukentėjusiojo namuose apskritai nėra buvęs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat neminėjo asmens vardu J. S..

Nors liudytoja L. T. patvirtino kaltinamojo nurodytą aplinkybę apie jos, kaltinamojo, J. S. ir dar vieno nepažįstamo vaikino buvimą namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) soduose kaltinime nurodytu laiku, tačiau šios liudytojos parodymai yra nenuoseklūs bei iš dalies prieštaraujantys paties kaltinamojo parodymams. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis J. S. su draugu sutiko prie autobusų stotelės tuo metu, kai su L. T. ėjo pas L. tėvus, kurie taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu liudytoja L. T. nurodė, kad ji su kaltinamuoju buvo svečiuose pas jos tėvus ir, eidami iš jų namo, netoli autobusų stotelės sutiko J. bei dar vieną nepažįstamą vaikiną. J. pasiūlė jiems nueiti pas jį į svečius išgerti ir jie sutiko. Liudytoja negalėjo apibūdinti vietos, kurioje jie neva visi gėrė, teigdama, jog tai įvyko seniai ir ji nieko neatsimena, taip pat ji neatsimena momento, kai jie išėjo iš namų, teigdama, jog tuo metu buvo girta, tačiau teigė, gerai atsimenanti, kad I. G. visą laiką buvo šalia jos ir ji nematė, kad jis ką nors imtų iš tų namų. Šios liudytojos parodymus paneigė liudytojas J. S., kuris, kaip jau buvo minėta, kategoriškai paneigė buvęs nukentėjusiojo namuose su I. G. ar L. T.. Pažymėtina ir tai, kad nei kaltinamasis, nei liudytoja L. T. negalėjo nurodyti vaikino, buvusio kartu su J. S., išvaizdos, vardo, nors jų teigimu, jie kartu sėdėjo prie vieno stalo ir gėrė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nesivadovauja liudytojos L. T. parodymais, nes jie yra prieštaringi bei paneigti kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo, liudytojų J. S. ir K. L. teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, prieštaringus kaltinamojo parodymus, rašytinę bylos medžiagą – įvykio vietos apžiūros protokolą, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2017-01-24 specialisto išvadą Nr. 140-(5873)-(duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant nuorūkos, paimtos nusikaltimo padarymo vietoje rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su I. G. genotipu, daro išvadą, jog I. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis įsibrovęs į nukentėjusiajam priklausantį sodo namelį pagrobė iš ten turto bendrai 103 eurų sumai.

Byloje nėra nustatyta I. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas bausmę I. G., teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Jis baustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo nuomone būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvačios ir proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad I. G. nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-07 baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. 30 parų arešto bausme, kurią atlikęs daugiau nenusikalto. Įvertinus aptartas aplinkybes teismas mano, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1 dalis), įpareigojant I. G. visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos atlyginimo. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį, nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos jam padaryta turtinė žala, nes buvo pavogti du televizoriaus priedėliai – „TV plius PVR SD 101“ ir „Digiline T-01“, kurių kiekvieną vertina 23 eurais (pirkimo metu jų vertė buvo apie 80 Lt). Bendra abiejų priedėlių vertė - 46 eurai. Pavogtus dvejus televizorių valdymo pultelius vertina kiekvieną po 4 eurus, be to, buvo pavogtos dvi priedėlių jungtys, kiekvieną iš jų 2 eurų vertės. Pavogtą viršutinę krosnies dalį vertina 45 eurais. Įvykio metu buvo apgadinta koklinė krosnis (išdaužyti kokliai). Remonto darbai kainavo 14 eurų. Iš viso jam padaryta 117 eurų turtinė žala. Byloje nustatyta, kad turtinė žala civiliniam ieškovui padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301-305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

I. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirtį jam bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš I. G. nukentėjusiajam 117 (vieną šimtą septyniolika) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.