- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- eI3-3454-596/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05625-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- E. D.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Egidijus Šleinius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. D. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (buvusi Vyriausioji administracinių ginčų komisija) (toliau – ir Komisija) 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 3R-449(AG-330/01-2015); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovė) 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BRK-7958-(12.4) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 12 445,85 Eur paramos sumos; 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 10 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 1), dalį dėl 4 426,18 Eur dydžio paramos sumos kompensavimo; 4) įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. gegužės 19 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011151-MP002 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 2), dalį dėl 4 426,18 Eur dydžio paramos sumos kompensavimo.
2018 m. rugsėjo 5 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, kad sutinka su skundžiamame Agentūros Sprendime paskaičiuota investicijų į skulptūras verte, jo šioje dalyje neginčija, ir prašo: 1) panaikinti Komisijos 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 3R-449(AG-330/01-2015); 2) panaikinti Agentūros 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BRK-7958-(12.4) dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos; 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Mokėjimo prašymų Nr. 1 ir Nr. 2 dalį dėl lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.), suolų (23 vnt.), stalų (7 vnt.) ir šiukšlių dėžių (24 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo.
Paaiškina, kad nesutinka su skundžiamame Sprendime nurodytomis pareiškėjos prašytų kompensuoti investicijų rinkos vertėmis. Teigia, kad jos atstovui nebuvo leista susipažinti su nenuasmeninta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Civitta“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 29. Agentūra Komisijai nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, jog UAB ,,Civitta“ specialistams įvertinti buvo pateiktos ir pareiškėjos pateiktos specialisto A. S. parengtos lokalinės sąmatos, kuriose detaliai nurodyti visi darbai, panaudotos medžiagos ir jų kiekiai. Be to, prie UAB „Civitta“ parengtos 2015 m. rugpjūčio 14 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 28 esančioje lokalinėje sąmatoje nėra tinkamai įvertintos panaudotos medžiagos ir jų kiekiai, kiekvieno atskiro darbo rinkos kaina nėra pakankamai detalizuota. Teigia, jog ji ginčo darbus įsigijo mažiausia pasiūlyta kaina, kuri iš esmės neviršija rinkos kainos, todėl išlaidos šioms investicijoms turi būti kompensuojamos. Nurodo, jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, kad teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi paskyrė investicijų rinkos kainos nustatymo ekspertizę. Teismo ekspertas D. K. (toliau – teismo ekspertas) 2018 m. gegužės 15 d. pateikė teismui teismo ekspertizės aktą (toliau – Ekspertizės aktas), kuriame nurodė, jog sudarant investicijų lokalines sąmatas yra įvertinamos visos išlaidos projektui įgyvendinti, t. y. lokalinėje sąmatoje įvertinamas pelnas, išlaidos, susijusios su medžiagų transportavimu ir įsigijimu, padidėjusios išlaidos perkant palyginti nedidelį medžiagų kiekį. Darbuotojų mokami ir darbdavio mokami mokesčiai yra įvertinami darbo užmokestyje. Socialinio draudimo mokesčiai yra įvertinami nuo bendro darbo užmokesčio. Nustatyta, kad atsakovės 2015 m. liepos 28 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos lokalinės sąmatos nėra detalizuotos, todėl nėra galimybės įvertinti, kokio dydžio tiesioginės ir netiesioginės išlaidos numatytos skaičiavimuose. Ekspertas darė išvadą, kad dalis atsakovės pateiktų ekspertinio konsultavimo ataskaitose nurodytų skaičiavimų darbų kiekio neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekio (nenumatyta, kad lentos yra dažomos iš visų pusių, neįvertinti liepto turėklai ir kt.), todėl atsakovės pateiktų ekspertinio konsultavimo ataskaitose nurodytos patirtos investicijų įsigijimo išlaidos yra nepagrįstos. Skaičiavimai atlikti su UAB „Sistela“ sąmatų programa, kur skaičiuojama vidutinė statybos darbų rinkos kaina. Pagal darbų atlikimo laikotarpį ekspertas darbus skaičiuoja 2015 m. kovo mėn. vidutinėmis rinkos kainomis.
Nesutikdama su atsakove, jog teismo ekspertas, atlikdamas tyrimą neteisingai taikė įkainius pagal „Sistela“ programą, t. y. apskaičiuodamas investicijas (lieptai nardymui, lieptas 35 kv. m, lauko tualetai, suolai, stalai, šiukšlių dėžės) neteisingai pritaikė kodą Nr. N15-164-6 „Smulkių stalių gaminių (grotelių, turėklų ir pan.) paviršių padengimas „Pinoteks“ (100 kv. m nudažyto paviršiaus)“, kadangi neva turėjo būti taikomas „Sistela“ įkainis pagal kodą Nr. N10-210-2 „Medinių atskirų detalių ir atskirų vietų nutepimas „Pinoteks“ (100 kv. m nudažyto paviršiaus)“, t. y. toks, koks buvo naudojamas Agentūrai priimant Sprendimą, nurodė, jog į bylą nepateikta jokių specialiosiomis žiniomis pagrįstų įrodymų, paneigiančių teismo eksperto išvadas dėl pareiškėjos atliktų investicijų rinkos kainos.
Nurodo, jog skundžiamo Sprendimo dalis, kuria netinkamomis deklaruoti pripažintos pareiškėjos patirtos lieptų nardymui įrengimo išlaidos (418,47 Eur be PVM), liepto įrengimo išlaidos (965,72 Eur be PVM), lauko tualetų įrengimo išlaidos (539,84 Eur be PVM), suolų įrengimo išlaidos (1 163,85 Eur be PVM), stalų įrengimo išlaidos (1 341,96 Eur be PVM) ir šiukšlių dėžių įrengimo išlaidos (1 616,50 Eur be PVM) ir netinkama kompensuoti pripažinta 5 441,71 Eur suma, naikintinas, o Agentūra įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Mokėjimo prašymų Nr. 1 ir Nr. 2 dalis dėl paramos šioms investicijoms įrengti kompensavimo.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė pareiškėjos skunde bei pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus argumentus ir nurodė, jog Projekto administravimas yra pasibaigęs, todėl pareiškėja yra praradusi suinteresuotumą bylos baigtimi.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad pareiškėjai gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma. Vadovaujantis užsakomosios išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizės metu surinktais duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažintos 13 828,72 Eur išlaidos. Pareiškėjai iš viso neskirta 12 445,85 Eur paramos suma.
Teigia, kad ekspertams buvo perduoti visi papildomai pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 4 d. pateikti dokumentai, tarp jų ir A. S. parengtos lokalinės sąmatos. Be to, 2015 m. gegužės 29 d. vykusios patikros metu pareiškėja tikrintojui pateikė 11 lokalinių sąmatų, kurios buvo pridėtos prie patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VP-0751888, kuri taip pat buvo perduota ekspertams vertinti. Agentūra įvertino ir papildomai pareiškėjos pateiktus dokumentus išlaidoms pagrįsti.
2018 m. rugsėjo 4 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodo, kad Ekspertizės aktas, nors ir parengtas į teismo ekspertų sąrašą įtraukto asmens, tačiau atliktas 2018 m. balandžio 26 d. – gegužės 15 d., t. y. praėjus beveik 3 metams po skundžiamo Sprendimo priėmimo, todėl, mano, kad jį rengiant nebuvo atsižvelgta į tai, jog situacija projekto įgyvendinimo vietoje per šį laikotarpį galėjo akivaizdžiai pasikeisti.
Pažymi, jog būtent Agentūros atliktų patikrinimų vietoje duomenys ir atlikti skaičiavimai turi būti laikomi aktualiais, nes patikrinimai atlikti realiu laiku, iškart po pareiškėjos investicijų įrengimo ir jų deklaravimo mokėjimo prašyme. Nustatant atitinkamų investicijų rinkos kainas buvo išnagrinėtos pareiškėjos sudarytos pirkimo sutartys, nuvykta į projekto įgyvendinimo vietą, pateiktas vertintų investicijų charakteristikų detalizavimas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad Agentūros pasitelktų ekspertų nustatyti rinkos kainų dydžiai apskaičiuoti atsižvelgus į objektyvių faktinių aplinkybių visumą, todėl pagrindo abejoti ekspertinio konsultavimo ataskaitų išvadomis nėra. Dėl kainų skirtumų (lieptai nardymui, lieptas 35 kv. m, lauko tualetai, suolai, stalai, šiukšlių dėžės) nurodo, kad pagrindinis skirtumas tarp Agentūros ir teismo eksperto nustatytų kainų yra dėl to, kad ekspertizę atlikęs teismo ekspertas neteisingai taikė įkainius pagal „Sistela“ programą ir nepagrįstai padidino įkainius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė nesutiko su pareiškėjos reikalavimais ir prašė jų netenkinti, papildomai nurodydama, jog programa pagal pareiškėjos įgyvendintą projektą jau yra nebefinansuojama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje yra kilęs dėl Agentūros 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BRK-7958-(12.4) dalies, t. y. dėl lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.), suolų (23 vnt.), stalų (7 vnt.) ir šiukšlių dėžių (24 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos, ir atsakovės įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 10 d. pateikto Mokėjimo prašymo Nr. 1 bei 2015 m. gegužės 19 d. pateikto Mokėjimo prašymo Nr. 2 dalį.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. liepos 9 d. Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. 2IM-KP-12-1-011151-PR001 (toliau – ir Paraiška).
Pareiškėja 2014 m. gruodžio 30 d. su Agentūra pasirašė paramos sutartį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. 2IM-KP-12-1-011151-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą „Pelno nesiekiančios investicijos miške, esančiame Rokiškio rajone, Palūšnių kaime“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.
Pareiškėja 2015 m. balandžio 10 d. pateikė Mokėjimo prašymą Nr. 1, 2015 m. gegužės 19 d. pateikė Mokėjimo prašymą Nr. 2.
Pagal Mokėjimo prašymą Nr. 1 pareiškėjai suteikta 22 942,91 Eur paramos suma vietoj prašytos 27 369,09 Eur paramos sumos. Nesuteikta 4 426,18 Eur paramos suma dalies lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.) įsigijimo išlaidoms kompensuoti.
Agentūra įvertino Mokėjimo prašymus Nr. 1 ir Nr. 2 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės), nustatytą tvarką bei siekdama nustatyti, ar atliktos investicijos atitinka rinkos vertę, vadovaujantis Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę.
2015 m. liepos 28 d. buvo atlikta ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 28 ir Nr. 29, kurios metu nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.), suolų (23 vnt.), stalų (7 vnt.), šiukšlių dėžių (24 vnt.), medinių skulptūrų (10 vnt.) rinkos vertė yra 23 908,76 Eur (pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 37 737,48 Eur). Ekspertai išnagrinėjo pirkimo dokumentus, atliko patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje ir nustatė, kad lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m) rinkos vertė yra 1 677,53 Eur, neįskaitant PVM; liepto (35 kv. m) rinkos vertė – 3 067,28,19 Eur, neįskaitant PVM; lauko tualetų (5 vnt.) rinkos vertė – 4 094,16 Eur, neįskaitant PVM; suolų (23 vnt.) rinkos vertė – 2 696,15 Eur, neįskaitant PVM; stalų (7 vnt.) rinkos vertė – 675,04 Eur, neįskaitant PVM; šiukšlių dėžių (24 vnt.) rinkos vertė – 1 761,50 Eur, neįskaitant PVM; medinių skulptūrų (10 vnt.) vidutinė rinkos kaina – 9 937,10 Eur, neįskaitant PVM.
2015 m. liepos 28 d. el. laišku Agentūra kreipėsi į pareiškėją ir nurodė, kad vertinant Mokėjimo prašymą Nr. 1 buvo nustatyta mažesnė tinkama kompensuoti nei pareiškėjos deklaruota šių investicijų vertė: lieptas nardymui (2 vnt. po 10 kv. m) 1 110 Eur; lauko tualetai (5 vnt.) 3 283,58 Eur; lieptas (35 kv. m) 2 809,62 Eur. Vertinant Mokėjimo prašymą Nr. 2 buvo nustatyta mažesnė tinkama kompensuoti nei pareiškėjos deklaruota šių investicijų vertė: suolai (23 vnt.) 2 696,15 Eur; stalai (7 vnt.) 675,04 Eur; šiukšlių dėžės (24 vnt.) 1 761,50 Eur; medinės skulptūros (10 vnt.) 9 937,10 Eur. Atsakovė nurodė, kad pareiškėja gali pateikti papildomą informaciją, kurios neteikė anksčiau, investicijų vertei pagrįsti. 2015 m. rugpjūčio 4 d. el. laišku pareiškėjos atstovas informavo atsakovę, jog teikia objektų geodezines kontrolines nuotraukas ir lokalines sąmatas dėl statybos kainų skaičiavimo.
2015 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Civitta“ parengė ekspertinio konsultavimo ataskaitas (toliau – ir Ataskaitos).
2015 m. rugsėjo 15 d. Agentūra priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka įvertino pareiškėjos Mokėjimo prašymus Nr. 1 ir Nr. 2. Vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes, kurių metu buvo išnagrinėti pareiškėjos pateikti pirkimo dokumentai. Agentūra Sprendimu nusprendė nekompensuojamomis (neskiriamos) pripažinti 4 917,98 Eur išlaidas, t. y. 4 426,18 Eur paramos suma (4 917,98 Eur x 90 proc. paramos intensyvumas) pagal Mokėjimo prašymą Nr. 1 ir 8 910,74 Eur išlaidas, t. y. 8 019,67 Eur paramos suma (8 910,74 Eur x 90 proc. paramos intensyvumas) pagal Mokėjimo prašymą Nr. 2. Nurodė, jog iš viso neskiriama 12 445,85 Eur.
Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) 3 punkte nustatyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms). Ginčo teisiniams santykiams taip pat taikytinos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), kurių 92 punktas nustato, kad vertinant mokėjimo prašymą nustatomos tinkamos finansuoti išlaidos, nuo kurių yra skaičiuojama kompensuojama paramos suma. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 93 punktą, įvertinus mokėjimo prašymą priimamas sprendimas arba išmokėti visą prašomą paramos sumą, arba išmokėti dalį prašomos paramos sumos, arba atmesti mokėjimo prašymą. Nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas išmokėti dalį pareiškėjos prašomos paramos sumos.
Įgyvendinimo taisyklių 21 punkte nurodoma, kokios išlaidos yra pripažįstamos tinkamomis finansuoti: būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje (21.1 p.); kai prekių, paslaugų, darbų pirkimai atlikti, vadovaujantis XVIII skyriuje nustatyta tvarka (21.2 p.); faktiškai patirtos ir į paramos gavėjo apskaitą įtrauktos išlaidos (registruojama, jei tvarkoma apskaita), pagrįstos dokumentų originalais arba nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis (21.3 p.). Įgyvendinimo taisyklių 23 punkte nurodyta, jog netinkamos finansuoti išlaidos: išlaidos, nesusijusios su projektu ir remiama veikla ir neįvardytos šių Taisyklių 21–22 punktuose (23.1. p.); išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant Taisyklių XVIII skyriuje nurodytų procedūrų (jei nenustatyti didžiausieji įkainiai) (23.2. p.); išlaidos, viršijančios nustatytus didžiausiuosius įkainius. Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra didesnė už nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius (su nustatytomis atitinkamomis išimtimis). Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra mažesnė, negu pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal pasiūlyme pateiktą kainą (23.3. p.); turtas, kurio valdymo (naudojimo) teisė pareiškėjui apribota (turtas areštuotas) (23.4. p.); išlaidos, numatytos projekte, kurios finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Bendrijos fondų (23.5. p.).
Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 (toliau – ir Metodika), tikslas – supaprastinti finansinės paramos administravimą ir užtikrinti jos skaidrų naudojimą, nustatant tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiuosius įkainius (2 punktas). Metodikos 15¹ punktas nustato, jog Statinių didžiausieji įkainiai (4 priedas) apskaičiuojami kaip statinių statybos darbų ir statybos produktų (medžiagų) rinkos kainų vidurkis, pritaikius statinių funkcinės paskirties (statinių tipų) grupavimo metodą bei atsižvelgiant į statybos rūšis. Metodikos 5 priede yra nurodyti rekreacinės infrastruktūros įrengimo didžiausieji įkainiai.
Paramos sutarties 4.2 papunktyje nustatyta, kad investicijos turi būti būtinos Projektui įgyvendinti ir turi atitikti skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o Agentūra, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka ekspertizę, ir vadovaudamasi jos rezultatais priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr. pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017). Kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ar paslaugų kainų, Agentūra gali atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir ekspertizės išvada laikytina leistina įrodinėjimo priemone Agentūrai sprendžiant klausimą dėl išlaidų tinkamumo, tačiau galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, vadovaudamasi ekspertizės rezultatais, priima Agentūra (Administravimo taisyklių 5.10 p.). Agentūra, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių(-ės) aktuose(-e) nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016).
Atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, kad skundžiamą Sprendimą priėmė, įvertinusi Ataskaitų duomenis, pareiškėjos pateiktus dokumentus bei įvertinusi patikros vietoje surinktą informaciją.
Pareiškėjos prašymu byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, siekiant nustatyti, ar pareiškėjos įrengtų lieptų, lauko tualetų, suolų, stalų, šiukšlių dėžių ir medinių skulptūrų kaina (įrengimo investicijų išlaidų vertė) atitinka rinkos kainą. Ekspertizę atliko ir Ekspertizės aktą teismui pateikė teismo ekspertas D. K., kuris atliko objektų apžiūrą, paskaičiavo atliktų darbų vidutinę rinkos kainą ir nustatė, jog pareiškėjos Mokėjimo prašymuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyta investicijų vertė 5 822,15 Eur viršijo rinkos kainą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti teismo, kurias remdamasis teismas nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus. ABTĮ 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Taigi, ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu.
Nustatyta, kad nei Agentūros pasitelktų ekspertų, nei teismo eksperto išvados nepatvirtino pareiškėjos dalies investicijų išlaidų pagrįstumo, o UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo Ataskaitose bei Ekspertizės akte pateikiamos investicijų vertės skiriasi.
Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodo, kad teismo eksperto D. K. ekspertizės išvadoje netinkamai atliktiems darbams pritaikytas kodas Nr. N15-164-6, kuris reglamentuoja ne medinių paviršių padengimą antiseptiku, bet „Smulkių stalių gaminių (grotelių, turėklų ir pan.) paviršių padengimas „Pinoteks (100 kv. m nudažyto paviršiaus), o nagrinėjamu atveju turi būti taikomas „Sistela“ įkainis pagal kodą Nr. N10-210-2 „Medinių atskirų detalių ir atskirų vietų nutepimas „Pinoteks“ (100 kv. m nudažyto paviršiaus). Atsakovė teigia, kad skirtumai tarp Agentūros ir eksperto nustatytų kainų susidarė dėl netinkamai taikyto eksperto įkainio.
2018 m. lapkričio 7 d. vykusiame teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas D. K., kuris teismui paaiškino, kad kodą Nr. N15-164-6 taikė, nes atsižvelgė į tai, kad Projektas buvo vykdomas sudėtingesnėmis sąlygomis, t. y. Projekto vietoje nei elektros, nei kitų komunikacijų nėra, todėl automatiškai tokie darbai turi būti vertinami brangiau. Nurodė, kad įkainis susideda iš darbo užmokesčio, mechanizmų ir medžiagų, o Agentūros ekspertų atliktose išvadose tai nebuvo vertinta. Agentūros atskaitoje taip pat nebuvo įvertintas visas darbų plotas, nes buvo įvertinta tik vienos pusės naudotų medžiagų dažymas, nors lentos buvo dažytos iš abiejų pusių. Ekspertas pažymėjo, jog Agentūros atliktos ekspertizės metu buvo paimta pati žemiausia kaina, o į Projekto vietovę, darbo sąlygas, prekių kiekį ir kt. atsižvelgta nebuvo. Ekspertas padarė išvadą, kad dalis atsakovės pateiktų ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodytų skaičiavimų darbų kiekių neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekio, todėl nurodytos patirtos investicijų įsigijimo išlaidos yra nepagrįstos.
Teismo posėdyje, vykusiame 2020 m. rugsėjo 24 d., apklaustas A. Š., kuris teismui paaiškino, kad kaip UAB „Civitta“ konsultantas 2015 m. parengė Ataskaitas. Nurodė, kad kodas Nr. N15-164-6 yra smulkių stalių gaminių paviršių padengimas, o tokių gaminių nerado, todėl taikė kodą Nr. N10-210-2. Tačiau negalėjo tiksliai paaiškinti dėl objektų dažymo, tik pažymėjo, jog pagal normatyvus turi būti dažoma vieną kartą, taip pat negalėjo nurodyti, ar lieptas buvo padengtas antiseptiku. Atkreipė dėmesį, jog nebuvo pateikta duomenų, kokios medžiagos buvo panaudotos, todėl buvo paskaičiuota tik už darbą, be to Ataskaitas jis parengė 2015 m., o ekspertas D. K. ekspertizę atliko 2018 m., todėl galėjo būti atlikti papildomi darbai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo eksperto D. K. ir UAB „Civitta“ konsultanto A. Š. parodymus, atsakovės rašytinius paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės, UAB „Civitta“ Ataskaitas, konstatuoja, kad Ataskaitos nėra tikslios, nes jose nėra detalizuotas pelnas, išlaidos, susijusios su medžiagų transportavimu ir įsigijimu, nevertintos išlaidos perkant nedidelį kiekį medžiagų; darbuotojų, darbdavio mokami mokesčiai; Ataskaitose nenumatyta, kad lentos yra dažomos iš visų pusių ir kt., o teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Civitta“ konsultantas nepateikė jokių konkrečių paaiškinimų, kurie paneigtų teismo eksperto D. K. atliktos ekspertizės netikslumus, išskyrus tai, kad buvo taikytas kodas Nr. N15-164-6, todėl UAB „Civitta“ konsultanto parodymai vertintini kaip abstraktūs. Be to, atsižvelgtina į teismo eksperto D. K. poziciją, jog jis minėtą kodą parinko, atsižvelgdamas į kitus su atliktais darbas susijusius veiksnius, t. y. užmokestį, mechanizmus ir medžiagas, Projekto vietovę ir kt. Teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo abejoti Ekspertizės akte padarytomis išvadomis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūra, atsižvelgdama į UAB ,,Civitta“ atliktų ekspertinių konsultavimo ataskaitų išvadas, ginčijamu Sprendimu nepagrįstai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų netinkamomis finansuoti išlaidomis, todėl Sprendimo dalis, kuria pareiškėjai pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos, naikintina.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, jog Projekto administravimas yra pasibaigęs, todėl pareiškėja yra praradusi suinteresuotumą bylos baigtimi, Agentūros atstovė patvirtino, jog Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonė „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ yra jau nefinansuojama, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog teismo sprendimo įvykdymas įpareigoti Agentūrą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 10 d. pateikto Mokėjimo prašymo Nr. 1 bei 2015 m. gegužės 19 d. pateikto Mokėjimo prašymo Nr. 2 dalį dėl lieptų nardymui (2 vnt. po 10 kv. m), liepto (35 kv. m), lauko tualetų (5 vnt.), suolų (23 vnt.), stalų (7 vnt.) ir šiukšlių dėžių (24 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo tapo negalimas, todėl skundas šioje dalyje netenkintinas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. D. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. BRK-7958-(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį, kuria pareiškėjai E. D. pritaikyta sankcija nekompensuoti 5 441,71 Eur paramos sumos.
Kitos skundo dalies netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.