Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-05-17 · Civilinė byla Nr. e2-8868-925/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-17
Bylos Nr.
e2-8868-925/2023
Teisminio proceso Nr.
2-61-3-02770-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Ieškovas
E. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8868-925/2023 Teisminio proceso Nr. 2-61-3-02770-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. skundą atsakovei viešajai įstaigai (toliau - VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas E. L. (toliau – ir ieškovas arba pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, kuris pagal teismingumą buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašo: 1) panaikinti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų pareiškėjui (ieškovui) pateiktą 2022 m. birželio 1 d. raštą Nr. SR-3147 „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – Raštas); 2) įpareigoti atsakovę pateikti pareiškėjui Perinatologijos centro komisijos, nagrinėjusios Vilniaus gimdymo namuose (duomenys neskelbtini) gimusio ir po gaivinimo neišgyvenusio naujagimio mirties atvejį, išvados kopiją bei pasiūlymų įstaigų, teikusių paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir ar naujagimiui, vadovams kopijas, kaip to buvo prašoma pareiškėjo atsakovei pateiktame prašyme; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminio mokesčio sumą.

2. Ieškovas teismui pateiktame skunde nurodė, kad 2022 m. gegužės 25 d. kreipėsi į viešąją įstaigą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros Klinikas (toliau – ir Klinikos, atsakovė), prašydamas pateikti Perinatologijos centro komisijos, nagrinėjusios Vilniaus gimdymo namuose (duomenys neskelbtini) gimusio ir po gaivinimo neišgyvenusio naujagimio mirties atvejį, išvados kopiją bei pasiūlymų įstaigų, teikusių paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir (ar) naujagimiui, vadovams kopijas. Atsakovė ginčijamu Raštu atsisakė pateikti prašyme nurodytų dokumentų kopijas. Ieškovas laiko, kad atsakovė atsisakė pateikti prašomų dokumentų kopijas (informaciją) pagal jo prašymą nepagrįstai dėl šių priežasčių:

2.1. Ieškovo teigimu, Klinikos Raštu pažeidė jo teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų ir užkirto kelią aktyviai dalyvauti valstybei svarbių sprendimų priėmimo procese, tuo prisidedant prie valstybės valdymo veiksmingumo užtikrinimo bei siekiant aukštesnio atskaitomybės piliečiui masto demokratinėje sistemoje. Nurodė, kad, prašydamas išduoti dokumentų kopijas, siekia gauti informaciją apie veiksmus, kuriuos sveikatos priežiūros įstaigoms yra rekomenduojama atlikti, siekiant ateityje išvengti kūdikių mirčių dėl galimai netinkamos nėščiųjų priežiūros, gimdymo paslaugų, kūdikių gaivinimo organizavimo ar kitų priežasčių. Ieškovas pažymėjo, kad prašomuose pateikti dokumentuose esanti informacija gali būti reikšminga, siekiant nustatyti nėščiųjų priežiūros arba naujagimių gaivinimo metodikos ar vykdymo spragas, kurios gali lemti naujagimių mirtis, kurių įmanoma išvengti imantis tinkamų paslaugų gerinimo priemonių ir (ar) tobulinant turimas.

2.2. Ieškovas nurodė, kad prašoma pateikti išvada yra tiesiogiai susijusi su jo asmenine patirtimi, t. y. naujagimės dukters mirtimi, įvykusia (duomenys neskelbtini), kai jo žmona D. L. pagimdė išnešiotą moteriškos lyties naujagimį, kuris neišgyveno dėl aspiracijos vaisiaus vandenimis, kaip tai pažymėta patologinės anatomijos autopsijos diagnozėje, kas, ieškovo nuomone, neturėtų vykti, jeigu nėščiosios ir vaisiaus priežiūra bei naujagimio gaivinimas būtų atlikti tinkamai. Ieškovas teigia siekiantis sužinoti, kokie veiksmai aiškinantis naujagimio mirtį nulėmusias priežastis buvo nustatyti Perinatologijos centro komisijos išvadose ir kokių priemonių buvo imtasi išvengti tokių atvejų ateityje. Teigia, kad sužinojus visą informaciją apie pastebėtus veiklos trūkumus, jis galėtų sužinoti, ar jo dukters mirties nenulėmė netinkami sveikatos priežiūros specialistų veiksmai ar neveikimas ir nustačius tai – siekti, kad ydinga praktika būtų pakeista ar ištaisyta.

2.3. Ieškovo teigimu, prašydamas iš atsakovės turimos informacijos jis siekia išsklaidyti abejones dėl sveikatos priežiūros specialistų veiksmų: 1) vaisiaus vandenų pašalinimas iš naujagimių kvėpavimo takų yra medicinoje naudojama procedūra ir siekiant išvengti jos keliamų pavojų yra numatyti veiksmai naujagimių gaivinimo metodiką aprašančiuose teisės aktuose, todėl pagrįstai kyla klausimai, ar visi būtini veiksmai šalinant vaisiaus vandenis iš naujagimio kvėpavimo takų, buvo atlikti tinkamai; 2) patologinio tyrimo metu nustatyti pareiškėjo naujagimio, kuris mirė, išsivystymo rodikliai atitiko išgyventi galinčiam naujagimiui būdingus rodiklius, o placentos, virkštelės bei inksto išsivystymo nukrypimai nesukuria prielaidų naujagimio mirčiai ar negalėjimui pašalinti vaisiaus vandenų iš naujagimio kvėpavimo takų; 3) pokalbio su patologinį tyrimą atlikusia ir epikrizę surašiusia gydytoja patologe E. I.-D. metu buvo pasakyta, kad vaisiaus vandenų buvo aptikta viršutiniuose kvėpavimo takuose, kas, pareiškėjo nuomone, galėjo būti nulemta netinkamų gaivinimo veiksmų šalinant vaisiaus vandenis iš kvėpavimo takų ar įrangos, kuria buvo atliekami šie veiksmai netinkamo veikimo; 4) gimimo metu naujagimis išleido garsą (suriko), kas patvirtina, kad naujagimis buvo įkvėpęs oro, kas parodo, jog kvėpavimo funkcija gimimo metu suveikė ir galimai galėjo būti atstatyta tinkamai pašalinus iš kvėpavimo takų vaisiaus vandenis; 5) naujagimio gaivinimo protokolas užpildytas akivaizdžiai formaliai, nes gaivinimas nebuvo fiksuojamas jokiomis techninėmis priemonėmis, ar atsakingam asmeniui pasižymint atliktus veiksmus, taigi, ar visos gaivinimo akte nurodytos priemonės ir atlikti veiksmai iš tikrųjų buvo atlikti taip, kaip nurodyta, kelia abejones.

2.4. Ieškovas pabrėžė, kad pagrindinis jo tikslas, kurio siekia prašydamas išduoti Perinatologijos centro komisijos išvados kopiją, yra viešasis interesas apsaugoti piliečių gyvybes, fizinę ir psichinę sveikatą, nes tik nustačius, kokių veiksmų atsakingos institucijos imasi, siekdamos išvengti naujagimių mirčių atvejų, klaidas viešiant ir nustatant atitinkamą atsakomybę, tokių atvejų, kokį patyrė ieškovas mirus jo dukrai, galimai bus įmanoma išvengti ateityje.

2.5. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė atsisakė suteikti informaciją nurodydama, kad ji nėra skirta išorės vartotojams, nes patenka į įstaigų vidaus procedūras reglamentuojančių teisės aktų rinkinius, t. y. nurodė informacijos neteikimo pagrindą, kuris nėra numatytas nei informacijos teikimą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktuose, nei teismų praktikoje.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime nurodė su ieškovo skundu nesutinkanti ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasi šiais pagrindiniais argumentais ir motyvais:

3.1. Klinikų įstatų 1 punkte įtvirtinta, jog Klinikos yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje teikiamos visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kartu su Vilniaus universitetu vykdomos trijų pakopų studijos, moksliniai tyrimai, tobulinami sveikatos priežiūros specialistai. Taip pat nurodė, kad atsakovė yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, teikiantis viešuosius interesus, vykdant sveikatos priežiūros veiklą.

3.2. Atsakovė pažymėjo, kad Klinikos yra viešoji įstaiga ir teikia viešąsias medicinos paslaugas, tačiau ji nėra viešojo administravimo subjektas ir tai yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-415/2015, todėl atsakovei įgyvendinat savo veiklą ir vykdant jai paskirtas funkcijas netaikytinas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) ir su juo susijęs reguliavimas. Nors Klinikų veikla reguliuojama ar funkcijos jai priskiriamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės veikla yra susijusi su viešojo administravimo funkcijų vykdymu ar prisidėjimu prie viešųjų paslaugų teikimo administravimo, todėl pareiškėjo argumentas, jog atsakovės veikla, kurios rezultatą pareiškėjas prašo pateikti, reglamentuota sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir tai yra prisidėjimas prie viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimo, yra nepagrįstas.

3.3. Atsakovė pažymėjo, kad nei VAĮ, nei Įstatymo nuostatos nėra privalomos atsakovei, todėl jos veikloje netaikomos. Taip pat nėra taikomi ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, reikalavimai, dėl ko atsakovės teikiami atsakymai į pacientų ar jų atstovų prašymus nėra skundžiami. Tuo tarpu atsakovės veikloje gautų pacientų ir jų atstovų skundai bei prašymai yra nagrinėjami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis bei Reikalavimų paciento skundui ir dokumentams, teikiamiems su skundu, aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-36 „Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo įgyvendinimo“, nuostatomis. Be to, informacija bei duomenys teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V-506 „Dėl Rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsakovės teigimu, reikalavimas panaikinti atsakovės pareiškėjui pateiktą 2022 m. birželio 1 d. Raštą yra nepagrįstas.

3.4. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad perinatologijos centras yra struktūrinis universiteto ligoninės padalinys ir jame teikiamos pirminio, antrinio ir tretinio lygio paslaugos. Pirminio ir antrinio lygio paslaugos perinatologijos centre teikiamos tik mokslo ir mokymo tikslais. Perinatologijos centrai teikia metodinę pagalbą paslaugas teikiančioms įstaigoms, atlieka mokslinius tyrimus, analizuoja statistinius rodiklius, susijusius su nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūra, diegia naujus diagnostikos ir gydymo metodus, dalyvauja rengiant sveikatos priežiūros specialistus vientisųjų ir podiplominių studijų programose. Perinatologijos centro funkcijos nėra priskiriamos viešojo administravimo funkcijoms. Kai nėščiųjų ir gimdyvių gyvybei buvo kilęs pavojus, naujagimių mirčių, negyvagimių, nėščiųjų ir gimdyvių mirčių įstaigoje priežastims nagrinėti yra sudaromos komisijos, tose įstaigose, kuriose atvejis įvyko. Tuo tarpu Perinatologijos centrai nagrinėja tik Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V- 900 patvirtinto Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 65 punkte apibrėžtus atvejus. Atsakovė akcentavo, kad Aprašo nuostatos nenustato pareigos perinatologijos centrų komisijoms su išvadomis supažindinti pacientų ar jų atstovų, kadangi išvados tiesiogiai nesukuria pacientui ar jo atstovui jokių teisinių pasekmių. Tuo tarpu Aprašo 63 punkte nurodyta, jog išvados teikiamos tik įstaigų vadovams ir įstaigų vadovai privalo informuoti perinatologijos centro komisiją apie priemones, kurių imtasi pagal siūlymus (Aprašo 64 punktas).

3.5. Atsakovė pažymėjo, jog pacientams ir jų atstovams, siekiant apginti, jų manymu, pažeistą teisę gauti tinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra taikomos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 2 punktas), kurios vadovai ir jų paskirti pareigūnai turi teisę bet kuriuo laiku, pateikę paskyrimo dokumentą įstaigos vadovui ar jį pavaduojančiam asmeniui, netrukdomi patekti į įstaigą ir tikrinti, ar nėra pažeidžiami teisės aktų ir normatyvinių dokumentų reikalavimai; reikalauti ir gauti visą reikalingą informaciją, dokumentus, medžiagą, laboratorinius mėginius, ligonių medicininių apžiūrų ir tyrimų duomenis, įstaigos vadovų ir kitų darbuotojų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, įskaitant asmens duomenis, tarp jų ir sveikatos duomenis, kurie reikalingi patikrinimui atlikti ir paslaugų kokybės, pacientų saugos užtikrinimo bei neteisėtos sveikatinimo veiklos užkardymo tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), todėl pareiškėjo argumentas, jog siekdamas gauti prašomo dokumento kopiją, siekia viešojo intereso apsaugoti piliečių gyvybes, sveikatą, yra nepagrįstas ir neatitinka esamo teisinio reglamentavimo.

4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką, vietą ir teismo sudėti šalys yra informuotos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (ieškovas) E. L. 2022 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Klinikas, prašydamas pateikti Perinatologijos centro komisijos, nagrinėjusios Vilniaus gimdymo namuose (duomenys neskelbtini) gimusio ir po gaivinimo neišgyvenusio moteriškos lyties naujagimio mirties atvejį, išvados kopiją bei pasiūlymų įstaigų, teikusių paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir (ar) naujagimiui, vadovams kopijas.

6. Atsakydama į 2022 m. gegužės 25 d. ieškovo prašymą, atsakovė 2022 m. birželio 1 d. raštu Nr. SR-3147 (toliau – ir Raštas) atsisakė ieškovui išduoti prašomus dokumentus (pateikti prašomą informaciją) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-900 patvirtintu Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašu, kuriuo remiantis laikė, jog sudarytos komisijos atvejams, kai nėščiųjų ir gimdyvių gyvybei buvo kilęs pavojus, naujagimių mirčių, negyvagimių, nėščiųjų ir gimdyvių mirčių įstaigoje priežastims nagrinėti išvados yra skirtos tik sveikatos priežiūros įstaigų vadovams ir patenka į įstaigų vidaus procedūras reglamentuojančių vidaus norminių aktų rinkinius, kurie nėra skirti išorės vartotojams, todėl šios išvados pacientams ir (ar) juos atstovaujantiems asmenims neišduodamos.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi, kuria pareiškėjo skundas buvo persiųstas nagrinėti pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui, konstatavo, kad Klinikos yra viešoji įstaiga ir teikia viešąsias medicinos paslaugas, tačiau ji nėra viešojo administravimo subjektas, kaip jį apibrėžia VAĮ nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir nevykdo viešojo administravimo, nagrinėjamu atveju sprendžiant ieškovo skundą, kurio nagrinėjimo dalyku yra ieškovo teisės gauti skunde nurodyto pobūdžio informaciją (dokumentus) turėjimas/neturėjimas, nėra pagrindo vadovautis VAĮ nuostatomis. Teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju ieškovo skundžiami veiksmai iš esmės yra susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (informacijos, susijusios su pacientui teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, nesuteikimas), todėl sprendžiant šį ginčą visų pirma turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu bei kitais su šio įstatymo įgyvendinimu susijusiais teisės aktais.

8. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paciento pageidavimu jam turi būti pateikti jo medicinos dokumentai; šiame straipsnyje nurodytų medicinos dokumentų pateikimas pacientui gali būti ribojamas, jeigu juose esanti informacija pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei. To paties įstatymo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su nepilnamečio paciento iki 16 metų medicinos dokumentais turi teisę susipažinti jo atstovai, o 5 dalis numato, kad pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pacientui pageidaujant asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo padaryti ir išduoti asmens sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, taip pat išduoti diagnozės ir gydymo aprašymus; ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. PTŽSAĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai.

9. Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarką nustato Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-900 (toliau – ir Aprašas). Minėto Aprašo 3 punkte nustatyta, kad Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių medicininiai duomenys (nėščiosios kortelė (forma Nr. 025-113/a), nėštumo ir gimdymo istorija (forma Nr. 096/a), naujagimio raidos istorija (forma Nr. 097/a), nėščiosios ir naujagimio kortelė (forma Nr. 010-1-1/a) ir nėščiosios ir negyvagimio kortelė (forma Nr. 010-2-1/a), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-1149 „Dėl privalomų akušerijos, ginekologijos ir neonatologijos sveikatos statistikos apskaitos formų patvirtinimo“) pildomi Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių informacinėje sistemoje (toliau – NGN IS). Aprašo 58 punkte numatyta, kad įstaigos, teikiančios antrinio A ar antrinio B lygio paslaugas, vadovo įsakymu sudaroma komisija atvejų, kai nėščiųjų ir gimdyvių gyvybei buvo kilęs pavojus (angl. near miss), naujagimių mirčių, negyvagimių, nėščiųjų ir gimdyvių mirčių įstaigoje (toliau – atvejis) priežastims nagrinėti (toliau – komisija). Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių: gydytojo akušerio ginekologo, gydytojo neonatologo (ar vaikų ligų gydytojo), akušerio ir (ar) bendrosios praktikos slaugytojo, įstaigos vidaus audito atstovo arba akušerijos ir (ar) kokybės konsultanto bei pagal atvejo pobūdį kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų. Komisija savo išvadas įstaigos vadovui ir perinatologijos centro vadovui pateikia per 20 darbo dienų nuo atvejo užregistravimo. Aprašo 60 punktas nustato, kad Perinatologijos centre įstaigos vadovo įsakymu sudaroma komisija, nagrinėjanti perinatologijos centre bei jo paslaugų teikimo teritorijoje esančiose įstaigose buvusius atvejus (toliau – perinatologijos centro komisija). Į perinatologijos centro komisijos sudėtį skiriami Aprašo 58 punkte nurodyti sveikatos priežiūros specialistai ir vidaus audito atstovas arba kokybės konsultantas. Perinatologijos centro komisijai išnagrinėjus konkretų atvejį, raštu pateikiamos jos išvados ir pasiūlymai įstaigų, teikusių paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir (ar) naujagimiui, vadovams (Aprašo 63 punktas).

10. Atsakovė akcentavo, kad paminėto Aprašo nuostatos nenustato pareigos perinatologijos centrų komisijoms su išvadomis supažindinti pacientų ar jų atstovų, kadangi išvados tiesiogiai nesukuria pacientui ar jo atstovui jokių teisinių pasekmių, be to, Aprašo 63 punkte nurodyta, jog išvados teikiamos tik įstaigų vadovams ir įstaigų vadovai privalo informuoti perinatologijos centro komisiją apie priemones, kurių imtasi pagal siūlymus (Aprašo 64 punktas). Teismas sutinka, kad minėto Aprašo nuostato nenustato pareigos perinatologijos centrų komisijoms su išvadomis supažindinti pacientų ar jų atstovų, tačiau kartu pažymi, kad minėtame Apraše nėra nustatyta draudimo/ribojimų pacientams ar jų atstovams su tokiomis išvadomis susipažinti, jeigu yra pareiškiamas prašymas. Bylos duomenimis nustatyta ir atsakovė neginčijo, kad ieškovo nurodytas jo naujagimės dukters mirties atvejis patenka į perinatologijos centro komisijos nagrinėjamus atvejus (Aprašo 65.1 punktas) ir buvo nagrinėjamas šioje komisijoje. Perinatologijos komisija, išnagrinėjusi konkretų atvejį, pateikia savo išvadas ir pasiūlymus. Teismas, atsižvelgdamas į tokios komisijos tyrimo dalyką, laiko, kad ieškovas, kaip mirusios naujagimės, kurios mirties aplinkybės ir priežastys buvo nagrinėtos minėtoje komisijoje, tėvas turi teisę ir pagrįstą interesą susipažinti su komisijos išvadomis. Kaip jau aptarta, Aprašo 63 punkte numatyta, kad perinatologijos centro komisijai išnagrinėjus konkretų atvejį, raštu pateikiamos ne tik jos išvados, bet ir pasiūlymai įstaigų, teikusių paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir (ar) naujagimiui, vadovams. Minėtame Apraše nėra numatyta, ar Komisijos išvados ir pasiūlymai surašomi viename, ar atskiruose dokumentuose. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Komisijos siūlymai įstaigų vadovams surašomi konkretaus naujagimio mirties atvejo tyrimo kontekste, ieškovas, kaip mirusios naujagimės tėvas, taip pat turi teisę ir pagrįstą interesą su tokia informacija susipažinti, jei jis to pageidauja. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-1149 „Dėl privalomų akušerijos, ginekologijos ir neonatologijos sveikatos statistikos apskaitos formų patvirtinimo“ patvirtintose nėščiosios ir naujagimio kortelėje (forma Nr. 010-1-1/a), nėščiosios ir negyvagimio kortelėje (forma Nr. 010-2-1/a), kurios privalomai yra pildomos ir kuriose nurodyti duomenys yra laikomi medicininiais duomenimis (Aprašo 3 p.), yra grafos apie naujagimio mirties priežastis ir aplinkybes, taip pat ir grafa galutinei išvadai apie tai, ar tai yra išvengiama mirtis, reliatyviai išvengiama mirtis ar neišvengiama mirtis. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos tyrimo dalykas buvo susijęs su konkrečios naujagimės mirties aplinkybėmis ir priežastimis, kurios vertintinos kaip medicininiai duomenys, mirusios naujagimės tėvas turi teisę susipažinti su Komisijos išvadomis ir siūlymais (PTŽSAĮ 8 straipsnio 3 dalis).

11. Pažymėtina, kad PTŽSAĮ įstatyme įtvirtinta paciento (jo atstovo) teisė gauti informaciją (7, 8 straipsniai) nėra susieta su tokios informacijos galėjimu/negalėjimu sukelti pacientui ar jo atstovui atitinkamas teisines pasekmes (sukurti konkrečias teises ir pareigas). Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad sprendžiant dėl ieškovo, kaip mirusios naujagimės dukters atstovo, teisės gauti su jos mirties atvejo tyrimu susijusią informaciją, nėra aktualu, kur ieškovas galėtų (ar galėtų) toliau šią informaciją naudoti, nes informacijos galėjimas/negalėjimas sukelti ieškovui konkrečias teisines pasekmes, tame tarpe ir ieškovo nurodoma galimybė ginti viešąjį interesą gautos informacijos pagrindu (t. y. ar ieškovas galėtų būti laikomas subjektu, kuriam įstatymas suteikia teisę tam tikrais atvejais ginti viešąjį interesą) išeina už nagrinėjamo ginčo ribų, neturi teisinės reikšmės pareikšto reikalavimo išsprendimui ir todėl teismas dėl to (tokios informacijos tolesnio panaudojimo galimybių ir tikslų) nepasisako. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš suformuluoto ieškinio dalyko matyti, kad skundas pateiktas ne dėl viešojo intereso gynimo, bet dėl ieškovo subjektinių teisių (teisės į informaciją) pažeidimo.

12. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes ir teismui iš su nagrinėjamu ginču susijusio teisinio reguliavimo analizės nenustačius įstatyminių pagrindų, ribojančių ieškovui gauti nurodyto pobūdžio informaciją esant jo pateiktam prašymui gauti informaciją, susijusią su jo naujagimės dukters mirties atvejo tyrimu, taip pat nesant duomenų, kad atsakovė prašomos informacijos neturėtų, informacija ieškovui turi būti pateikta, todėl ieškovo skundas tenkintinas panaikinant VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ieškovui E. L. pateiktą 2022 m. birželio 1 d. raštą Nr. SR-3147 „Dėl Jūsų prašymo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei įpareigojant atsakovę pateikti ieškovui Perinatologijos centro komisijos, nagrinėjusios Vilniaus gimdymo namuose (duomenys neskelbtini) gimusio ir po gaivinimo neišgyvenusio naujagimio mirties atvejį, išvados kopiją bei pasiūlymų įstaigų, teikusių paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir ar naujagimiui, vadovams kopiją (PTŽSAĮ 8 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad atsakovė byloje neginčijo ir neteigė, kad ieškovui atsakovei pateikus prašymą dėl nurodyto pobūdžio informacijos (dokumentų) pateikimo, atsakovei nepakako duomenų nustatyti, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) D. L. gimusio ir po gaivinimo neišgyvenusio moteriškos lyties naujagimio tėvas, todėl teismas, nesant tarp šalių ginčo dėl šios aplinkybės, atskirai jos nevertina.

13. Patenkinus skundą, iš atsakovės ieškovui priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 22,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti skundą.

Panaikinti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ieškovui E. L. pateiktą 2022 m. birželio 1 d. raštą Nr. SR-3147 „Dėl Jūsų prašymo“ ir įpareigoti atsakovę VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas pateikti ieškovui E. L. Perinatologijos centro komisijos, nagrinėjusios Vilniaus gimdymo namuose (duomenys neskelbtini) gimusio ir po gaivinimo neišgyvenusio naujagimio mirties atvejį, išvados kopiją bei pasiūlymų įstaigų, teikusių paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir ar naujagimiui, vadovams kopijas.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, juridinio asmens kodas 124364561, 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 ct) žyminio mokesčio ieškovui E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė