Šiaulių apygardos teismo nutartis, ATP-663-309/2013

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-19
Bylos Nr.: ATP-663-309/2013
Teisminio proceso Nr.: 4-23-3-00430-2013-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Zigmas Kavaliauskas
Pažeidėjas: E. D.

Kategorijos

39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. ATP-663-309/20132Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00430-2013-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 42.12; 79.1.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. D. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimo, kuriuo E. D. skundas netenkinti, 2013 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vyresniojo valstybinio inspektoriaus nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuobaudos paskyrimo E. D. paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. 2013 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vyresniojo valstybinio inspektoriaus nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 3 dalį 750 Lt bauda su medinės (duomenys neskelbtini) spalvos valties, irklų, dviejų žvejybinių tinklų, žuvies konfiskavimu, už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 5 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) ežere žvejojo draudžiamu būdu ir įrankiais, tai yra (duomenys neskelbtini) spalvos medinės valties pagalba traukė du žvejybinius statomuosius tinklus (vienas tinklas pagamintas iš valo, ilgis 75 m., akių dydis 4x4 cm, vienas tinklas pagamintas iš juodo kaproninio siūlo, ilgis 75 m., akių dydis 4x4 cm.), bei rinko žuvis iš jų. E. D. draudžiamu būdu ir įrankiais buvo sugavęs 40 vnt. lynų, 1 vnt. lydeką, 1 vnt. ešerį (0,156 kg.), 2 vnt. raudes (0,554 kg.), 3 vnt. karosų (0,7 kg.). Jis nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, spruko ir užsidarė gyvenamosiose patalpose. Nurodoma, kad šiuo padarė žalą žuvų ištekliams 9276,92 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. D. prašo panaikinti 2013 m. spalio 28 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartį ir panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus M. K. 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą ir šią administracinę bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad su minėta nutartimi nesutinka, nes mano, kad sprendimo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, sprendimas priimtas netinkamai vertinant byloje pateiktus duomenis, remiantis neleistinais įrodymais.

Pasak apelianto, teismas, netinkamai išnagrinėjo jo skundą, nes nutartyje nenagrinėjo, neargumentavo ir nepasisakė dėl visų išdėstytų buvusių faktinių aplinkybių ir jo skundo argumentų: dėl jo atžvilgiu taikomos teisinės atsakomybės, už jo buvimą ežere valtyje ją perplukdant iš vienos vietos į kitą, kurį byloje pareigūnas įvardino kaip draudžiamą žvejybą, nors jokių objektyvių duomenų apie tai byloje nebuvo pateikta (išskyrus aplinkos apsaugos subjektų subjektyvius ir pačių vaizdo fiksuotiems duomenims prieštaraujančių žodinių teiginių), dėl daryto vaizdo-garso įrašo teisėtumo ir leistinumo naudoti bei turinio-esmės vertinimo administracinės bylos nagrinėjime (nekreipė dėmesio į išsakytas pastabas šiuo klausimu), netinkamai analizavo faktinę situaciją. Nei vienas nurodytas draudžiamoje žūklėje būdas nebuvo užfiksuotas vaizdo įrašais, nes to ir negalėjo būti, kadangi jis nieko neteisėto neatliko, tiktai plukdė valtį. Mano, jog teismas, nagrinėdamas skundą, šiuo aspektu nepateikė savo sprendimo motyvų ir argumentų, jo elgesį kvalifikavo kaip mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį. Toks teismo sprendimas buvo galimas todėl, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė jo atžvilgiu materialinės teisės, mėgėjiškos žūklės įstatyminių taisyklių, taip pat ATPK 284 straipsnio nuostatas.

Kaip ir nurodė skunde Kelmės rajono apylinkės teismui bei teismo posėdyje, 2013 m. rugpjūčio 5 d. pavakare plaukdamas medine valtimi (duomenys neskelbtini) ežere statomaisiais tinklais nežvejojo. Teismo posėdžio metu nurodė faktines aplinkybes ir savo buvusius veiksmus. Atskiras aplinkybes patvirtino liudytojai V. P. ir A. S., kuriuos teismas nepagrįstai vertino kaip suinteresuotais jo naudai asmenų parodymais. Be to, teismas visai nekreipė dėmesio į institucijos atstovo M. K. ir kitų su juo buvusių liudytojų, aplinkos apsaugos inspekcijos ir jiems talkinusių neetatinių inspektorių teiginius, kurie skyrėsi nuo tų, kurie buvo surašyti tarnybiniuose pranešimuose rengiant administracinę bylą, nekreipė dėmesio į esminius prieštaravimus jų teiginiuose. Nors teismas turėjo duomenis apie tai, kad aplinkosaugininkų stebima teritorija buvo apaugusi krūmokšniais, želdynais, aukšta įvairia žole, kas akivaizdžiai apsunkina ežero pakrančių apžvalgą, teismui nesukėlė jokių abejonių liudytojų teiginiai apie jų matymo galimybes ir objektyvų patikimumą. Teismo posėdyje nuskambėjo esminė naujiena, kad E. D. visi „pažinojo“ nuo anksčiau neva buvusio susitikimo ant ežero ledo žiemos metu. Šiuos teiginius teismas priėmė kaip vienintelius ir teisingus teiginius jo kaltės pripažinimui: jeigu inspektoriai pažinojo iš anksčiau, tai reiškia, jie atpažino jį ir rugpjūčio 5 dienos pavakare žvejojant draudžiamu būdu, nekreipiant dėmesio į tai, kad neva jo neteisėtus veiksmus fiksavo vaizdo įrašymo kamera, tačiau tokių veiksmų įrašuose neužfiksavo. O neužfiksavo todėl, kad jų nebuvo daroma. Vėlesni teiginiai apie jo neva gaudynes ir pabėgimą išmetant turėtas sugautas žuvis, nepateikta jokių duomenų, išskyrus asmenų žodinių teiginių, kažkodėl neužfiksuota, jeigu nevertinti vaizdo-garso įrašo autorių, kuris fiksavo tiktai savo ėjimą ir dūsavimus. Teismui atrodė nepriimtina ir tai, kad pakviestas liudytojas nurodė, kad valtį plukdę pareigūnai iš ežero traukė tinklus (ką iš dalies patvirtino ir vienas liudytojas D. G., ir jo teiginiai sutampa su V. P. parodymais). Tokiu atveju būtų reikalinga pripažinti, jog valtyje neva rastos žuvys nėra jo veikos rezultatas. Taip pat pastebi, jog teismas nekreipė tinkamo dėmesio į tai, kad pagal rašytinius bylos dokumentus, sugautos žuvys buvo pripažintos menkavertėmis, o pagal išvaizdos požymius, galima įtarti, jog gaudymo tinkluose žuvis išbuvusi neaiškų laiką, ir galimai buvo sugautos nebūtinai rugpjūčio 5 dieną. Kad būtų galima jį apkaltinti sugavus ir vėliau suskaičiuotas žuvis, jos buvo fiksuotos pareigūnų veiksmais jau nakties metu bei vienareikšmiškai nepagrįstai priskirtos neva jo neteisėto elgesio rezultatams. Nežiūrint į duomenų esminius prieštaravimus, teismui pakako įrodymų priimti nutartį atmesti jo skundą. Apeliantas teigia, kad kategoriškai nesutinka su teismo išvada, jog jo teiginiai dėl jo elgesio yra nepagrįsti, nes toks buvo jo faktinis elgesys, o teismo išvados nepagrįstos ir subjektyvios. Teigia, kad nurodytu laiku, 2013 m. rugpjūčio 5 d. po pietiniu laiku, atvykęs į savo sodybą (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime, nuėjo į kieme esančias pagalbines patalpas ir persirengęs, (neidamas į namą, kur buvo įjungta apsauginė signalizacija), pašėrė šunį bei išvalė voljerą, paskui nuvarė į sutartą vietą savo medinę valtį, kuria turėjo vėliau naudotis žvejyboje V. P., sėmė iš jos vandenį. Pastatęs valtį parėjo į sodybą, persirengė bei tuojau išvyko savo reikalais, jo niekas negaudė nei pareinant nuo valties, nei sodyboje. Liudytojas A. G. teigia, jog jis E. D. bandė sulaikyti ir gaudė, kad E. D. išmetė neštas žuvis, pabėgo į sodybą. Teismo posėdžio metu, paklaustas kodėl tokių jo veiksmų jis neužfiksavo turėta vaizdo įrašymo kamera, paaiškino, jog svarbiausia byloje yra jo ir kitų asmenų teiginiai, o ne vaizdo įrašai (kuriuose nėra užfiksuoti draudžiamos žvejybos veiksmai). Teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai J. B. ir A. M. nematė valties parplukdymo iš jos palikimo vietos į kitą vietą pakrantėje, tačiau matė joje tinklus ir žuvį, o prieš tai aplinkosaugininkai žadėjo tikrinti ežere ar nėra palikta jame tinklų žuvims gaudyti (šie teiginiai patvirtina buvusį pareigūnų elgesį ežere bei liudytojo V. P. teiginius dėl tinklų ištraukimo ežere perplukdant valtį). Teismo posėdyje neapklaustas (susirgo) liudytojas B. L. apeliantui (vėliau po rugpjūčio 5 dienos) pasakojo, kad pievoje ties E. D. sodyba ir ežeru rišo ganomą arklį, ir kad, eidamas takeliu prie jo sodybos tvoros, matė pievoje kažkokius plastikinius maišelius, kuriuose galėjo būti žuvis ar kažkas kita. Neaišku kodėl institucijos atstovai vengė pripažinti teismui faktinę aplinkybę, kad jo valtis buvo su registracijos numeriu (dokumentą pateikė į bylą). Mano, kad ši aplinkybė tarp jų netiksliai aiškinti buvo sutarta dėl to, kad nesusipainiotų kaltinimo liudytojai. Teismas tinkamai netyrė šių esminių bylos duomenų prieštaravimų ir netinkamai vertino bylos įrodymus jo nenaudai, taip pat savo nutartyje parašė, kad sutinka su institucijos nutarime išdėstyta teisine išvada jo atžvilgiu. Taip atsitiko todėl, kad abi institucijos veikia asmens apkaltinimo padarius baudžiamą teisės pažeidimą linkme, netinkamai ištyrė bei įvertino bylos faktines aplinkybes ir esančius duomenis (įrodymus), taip pažeisdamos ATPK 257, 284 straipsnių nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika rodo, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, ne atskirtais įrodymais (pav. kaltinimo liudytojų teiginiais, kurie prieštarauja vaizdo-garso įrašų turiniui). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitrinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas ( LVAT 2007-11-16 d. nutartys Nr. N1 -1872, 2011-03-04 d. Nr.N62 -251/2011 ir kt.). Nors teismo posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad kaltinimo institucijos atstovas ir jo bendražygiai, kaltinimo liudytojai tarpusavyje susiję draugiškumo, solidarumo interesais, yra suinteresuoti jo apkaltinimo linkme, teismas dėl šio aspekto nieko nepasisakė. Šiuo konkrečiu atveju nei institucijos pareigūnas, nei teismas (nors nutartyje nurodė, jog remiasi įrodymų visuma) pagal šias nuostatas bylos nesprendė.

Teismo posėdžio metu apklausti institucijos atstovo pakviesti liudytojai nurodė, jog apeliantą pamatė išplaukiantį valtimi nuo sodybos, neva matė ežere neteisėtai elgiantis, žvejojant draudžiamu būdu, neva pabėgant nuo besivejančio A. G., kad nematė jo išvykstančio iš sodybos. Teismo posėdžio metu gavę papildomus konkretaus atsakymo reikalaujančių klausimus, šie liudytojai negalėjo patikslinti, aiškinant, jog toks ir toks aspektas jam neaktualus ar nepamena aplinkybių dėl praėjusio laiko. Tai matyti iš teismo posėdžio protokolo teksto. Nors iš esmės kaltinimo liudytojų parodymai yra tarpusavyje suderinti bei iš dalies atkartojantys vieni kitų teiginius, teismui jie nepasirodė nepatikimais. Visi teigia matę apeliantą pastato viduje, nors jo ten nebuvo, ir policijos pareigūnai tokių teiginių nepatvirtino. Iš to seka, kad nebuvo pašalinti duomenų prieštaravimai, nenuoseklumai. Institucijos pareigūnas, priimdamas savo nutarimą, naudojo duomenis jo apkaltinimo linkme, o teismas taip pat rėmėsi neobjektyviais duomenimis bei atitinkamais manymais ir spėliojimais, manant kad, jis draudžiamai žvejojo, o ne tikru jo veikimo faktu ir aplinkybėmis. Vienų asmenų teiginius teismas pripažino patikimais, o kitų asmenų, jo pakviestų, nepatikimais, taip aiškiai subjektyviai skirstant žmones pagal jų socialinio priklausomumo požymius. Taip teismas liudytojų parodymus netinkamai vertino ir toks vertinimas yra neteisingas bylos įrodymų vertinimas priimant sprendimą, kuris tapo nepagrįstu.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad po 2013 m. rugpjūčio 5 d. įvykio momento, nuo 7 dienos prasidėjo aplinkybių tyrimas. Tačiau, jau 2013 m. rugpjūčio 6 d. visuomenei buvo pateikta vieša informacija apie padarytą pažeidimą. Esant tokiai situacijai, aplinkosaugos pareigūnai buvo bet kokia kaina suinteresuoti jį apkaltinti neteisėtu elgesiu, nes jau reikėjo pateisinti paskleistą informaciją. Tokiu tikslu buvo surašyti tapatūs tarnybiniai pranešimai, o teismo posėdyje duoti tarpusavyje suderinti parodymai. Būtent į šias nenuoseklaus elgesio aplinkybes teismas visiškai nekreipė dėmesio. Mano, kad teismas šiuo atveju bylos duomenis ištyrė vienpusiškai, netyrė ir nesiaiškino ar tikrai draudžiamu būdu jis žvejojo ir tikrai jis sugavo rastas žuvis.

Be to, pasak apelianto, teismas rėmėsi pareigūno pateiktu vaizdo-garso įrašu ir jo turiniu, kurio leistinumas šioje administracinėje byloje jo kaltei pagrįsti yra abejotinas, nes apie jo sudarymą nėra surašytas joks procesinis dokumentas apie įrašo darymo aplinkybes ir momentą bei seką su konkrečiais užfiksuotais veiksmais, įraše nėra užfiksuoti neva jo daromi draudžiamos žvejybos veiksmai, o tiktai jo plaukimas valtimi ir vandens sėmimas iš jos. Nors ATPK 256 straipsnis leidžia naudoti tokius duomenis byloje kaip įrodymus, tačiau tokiems įrodymams irgi galioja atitinkamas reikalavimas ne tiktai įforminti dokumentą, kurio pagrindu pateikiamas į bylą ir naudojamas įrašas, tačiau ypatingą svarbą turi tokios laikmenos, vaizdo ir garso įrašo konkretus turinys ir jo santykis su inkriminuotais neteisėtais veiksmais. Apie tai teismo posėdžio metu, kuomet buvo peržiūrimas įrašas, buvo pareikšta. Pareigūnas, darydamas vaizdo-garso įrašą, jokiais protokolais to neįformino. Teismas šia aukščiau nurodyta prasme nieko nepasisakė dėl įrodymų leistinumo ir tai nėra teisinga ir pagrįsta, taip pat nepagrįstai naudojo jo kaltės įrodymui. Šis procesinis pažeidimas dėl įrodymų leistinumo sudarė sąlygas palikti galioti nepagrįstą pareigūno nutarimą.

Nors ATPK 9 straipsnis nustato atsakomybę asmeniui tik už padarytą administracinės teisės pažeidimą, to paties kodekso 20 straipsnis numato nuobaudų skyrimo asmeniui pagrindą, pažeidimo padarymą, teismas, objektyviai neišsiaiškinęs visos situacijos, neatlikęs visų bylos faktinių aplinkybių viseto išnagrinėjimo ir vadovaujantis įstatymais ir teisine samprata, nuėjo lengviausiu keliu sutiko su institucijos pareigūno argumentais, jo nuomone ir paliko galioti skundžiamą nepagrįstą jo nutarimą dėl nuobaudos skyrimo padarius ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

Teigia, jog konkrečioje situacijoje neatliko jokių konkrečių žvejybos veiksmų, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žvejybos taisyklės, o iš to seka, jog šiuo konkrečiu atveju nebuvo tokių santykių subjektas. Žvejybos taisyklių atitinkami neva jo veiksmais pažeisti punktai, dėl kurių surašytas protokolas ir nutarimas skirti nuobaudą ir valties konfiskavimą, prieštarauja jo faktiniams veiksmams, kuriuos institucija įvardija kaip draudžiama žvejyba. Todėl daro išvadą, kad yra nepagrįstai pripažintas kaltu draudžiamai žvejojęs ir nubaustas pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį. Mano, kad jo veikoje nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties ir paties administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 87 straipsnio 3 dalyje, įvykio, todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu ši administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento direktorė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vyresniojo valstybinio inspektoriaus M. K. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pretenziją dėl padarytos žalos aplinkai ir (ar) kitų nuostolių Nr. 14.

Nurodo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad E. D. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl jis nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

ATPK 87 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu. Tai yra blanketinė norma, kadangi Lietuvos Respublikoje mėgėjišką žūklę reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Šių taisyklių 10.1 punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu ar naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius (draudžiami žvejybos būdai); 11.2 punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Taigi iš šių normų matyti, kad E. D. veika kvalifikuota tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus patikrinęs ir įvertinęs įrodymų tyrimo bei vertinimo aspektu, daro išvadą, kad E. D. kaltė padarius ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą yra visapusiškai ir objektyviai įrodyta. Tai, kad E. D. 2013 m. rugpjūčio 5 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) ežere žvejojo draudžiamu būdu ir įrankiais, tai yra (duomenys neskelbtini) spalvos medinės valties pagalba traukė du žvejybinius statomuosius tinklus (vienas tinklas pagamintas iš valo, ilgis 75 m., akių dydis 4x4cm, vienas tinklas pagamintas iš juodo kaproninio siūlo, ilgis 75 m., akių dydis 4x4 cm., bei rinko žuvis iš jų. Kad draudžiamu būdu ir įrankiais sugavo 40 vnt. lynų, 1 vnt. lydeką, 1 vnt. ešerį (0,156 kg.), 2 vnt. raudes (0,554 kg.), 3 vnt. karosų (0,7 kg.) ir tuo padarė 9276,92 Lt žalą žuvų ištekliams, patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas; nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje; žalos padarytos laukinei gyvūnijai apskaičiavimas administracinės teisės pažeidimo byloje; pretenzija dėl padarytos žalos aplinkai ir kitų nuostolių; greitai gendančio turto įvertinimo aktas; turto pripažinimo atliekomis aktas; M. K.; A. G.; Ž. D. tarnybiniai pranešimai; R. D., D. S. paaiškinimai; fotonuotraukos; patikrinimo aktas; daiktų ar dokumentų paėmimo protokolas; raštas dėl E. D. neteisėtai sugautų žuvų; apžiūros aktas Nr. 1; filmuota medžiaga; kiti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirti rašytiniai bylos duomenys bei liudytojų M. K., A. G., Ž. D., R. D., D. G., A. M., J. B., iš dalies paties E. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje esanti filmuota medžiaga yra tinkamas įrodymas. Apie tai, kad renkant įrodymus šioje byloje buvo naudotos techninės priemonės, filmavimo kamera, fotoaparatas, svarstyklės, nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, patikrinimo akte Nr. 66, tarnybiniuose pranešimuose.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad įvykio vietoje rastos ir byloje esančiomis nuotraukomis užfiksuotos žuvys yra būtent E. D. neteisėtos veikos rezultatas, kadangi iš liudytojų parodymų visumos ir filmuotos medžiagos matyti, kad E. D. ištraukęs tinklus iš vandens, plaukdamas valtyje iš jų išėmė žuvis ir dėjo į maišelį, su kuriuo jį išlipusį iš valties ir einantį matė liudytojai A. G., Ž. D.. Šis maišelis ir iš jo iškritusios žuvys buvo užfiksuotos fotonuotraukose esančiose byloje, ir šias aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Tai, kad E. D. bėgo nuo aplinkos apsaugos pareigūnų patvirtina A. G. ir Ž. D. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kuriuos patvirtina jų tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytinai bylos duomenys. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojų M. K., A. G., D. G., Ž. D. duotų parodymų matyti, kad valties apžiūros metu joje buvo rasti tinklai su juose esančiomis žuvimis, o liudytojai R. D., D. G., parodė, kad M. K. ir D. G. parplukdydami valtį jokių kitokių veiksmų neatliko. Liudytojai A. M. ir J. B. į įvykio vietą atvyko vėliau, prie krūmuose paslėptos valties nuėję nebuvo ir matė tik parplaukusioje valtyje buvusius tinklus su žuvimis. Liudytojo V. P. nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys, be to byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad liudytojas V. P. buvo nagrinėjamo įvykio metu įvykio vietoje, kadangi aplinkos apsaugos pareigūnai nenurodė, kad būtų matę link ežero atvažiuojančius ar ateinančius kitus asmenis.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas atlikusių aplinkos apsaugos ir policijos pareigūnų, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, M. K., A. G., Ž. D., R. D., D. G., A. M., J. B. duotais parodymais, kuriuos patvirtina filmuotoje medžiagoje, fotonuotraukose, tarnybiniuose pranešimuose ir kituose rašytiniuose, pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtuose, dokumentuose užfiksuoti duomenys. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėti pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti ar siekti nepagrįstai nubausti E. D., tokių prielaidų nenurodė ir pats E. D.. Vien tai, kad apie padarytą pažeidimą buvo pranešta institucijos interneto tinklalapyje, nesudaro pagrindo laikyti, kad institucijos pareigūnai dėl to yra suinteresuoti bet kokiais būdais siekti nubausti E. D.. Teismas paties E. D. duotais parodymais remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys, t. y. kad E. D. buvo atvykęs į jam priklausančią sodybą, plaukė su jam priklausančia valtimi. Tačiau kitais E. D., liudytojų A. S. ir V. P. duotais parodymais teismas nesiremia, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, ir šių asmenų duoti parodymai iš esmės prieštarauja minėtų aplinkos apsaugos ir policijos pareigūnų duotiems parodymams, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismas priimdamas 2013 m. spalio 28 d. nutartį E. D. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, padarė bylos duomenimis teisiškai pagrįstas išvadas, todėl priimta nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas