- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- Ik-1358-414/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00704-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Dainos Kukalienės,
dalyvaujant pareiškėjai J. V., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovei Virginijai Jarmalavičienei, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (9.1) R1-9775; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. (11.1) I-3822; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių perskaičiuoti nuo 2010 m. liepos 1 d. iki jos sūnui P. V. sukako 2 metai, t. y. iki 2011 m. kovo 26 d., motinystės (tėvystės) pašalpą ir išmokėti neišmokėtą sumažintos pašalpos dalį.
Pareiškėja skunde (b. l. 6-8, 21-23) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas, vadovaudamasis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 str. 1 d., 10 str. 2 ir 3 d., bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86, 73 ir 75 punktų nuostatomis 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. PR1-128 perskaičiavo jai paskirtą motinystės pašalpą, skirtą 2009 m. kovo 26 d. gimus sūnui P. V.. LR Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarimu minėtas nuostatas pripažino prieštaraujančiomis LR Konstitucijai. Ji kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių, vėliau į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo ir nepriemokos sugrąžinimo, tačiau šios institucijos ginčijamais sprendimais motinystės (tėvystės) pašalpą perskaičiuoti atsisakė iš esmės motyvuodamos tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. PR1-128 nebuvo teismui apskųstas ir yra laikomas visiškai įvykdytu. Akcentavo tai, kad 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. PR1-128 jai nebuvo atsiųstas iki 2013 m. balandžio 26 d., o atsiųstame sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, todėl ji neturėjo galimybės šį sprendimą ginčyti anksčiau. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu nesutiko. Atsiliepimuose (b. l. 27-30; 36-39) panašiai nurodė ir atsakovo atstovė posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpa nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo perskaičiuota ir sumažinta vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatomis, kurios LR Konstitucinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis LR Konstitucijai. Nors sumažintą pašalpą ji gavo 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau su prašymu paaiškinti, kokiu pagrindu buvo sumažintas pašalpos dydis, ji kreipėsi tik 2013 m. balandžio 3 d., t. y. praleidusi teisės aktais įtvirtintą imperatyvų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus priimto sprendimo ir veiksmų apskundimo terminą, t. y. 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Į Valstybinio socialini draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių kreipėsi tik po LR Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo įsigaliojimo. Rėmėsi Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi. kuri numato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo LR Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pareiškėjos atžvilgiu priimtas 2010 m. rugpjūčio 9 d. perskaičiavimo sprendimas Nr. PR1-128 visiškai įvykdytas iki LR Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo paskelbimo, todėl, jų nuomone, minėtas LR Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje susiklosčiusiems ginčo santykiams netaikytinas. Atsakovas, perskaičiuodamas pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą neturėjo teisės nevykdyti galiojančio įstatymo, todėl nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų. Ginčo sprendime atsakovas išsamiai atsakė į pareiškėjos klausimus, nurodė teisės normas, paaiškino jo apskundimo tvarką, todėl jis teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai neįpareigojo atsakovą pašalpos gavėjui siųsti (įteikti) sprendimo, susijusio su pašalpos jai skyrimu ar perskaičiavimu, todėl jis nebuvo siunčiamas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas netenkinamas.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – VSDFV Alytaus skyrius) 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. (9.1) R1-9775 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. (11.1) I-3822, kuriais atsisakyta perskaičiuoti ir išmokėti sumažintą motinystės (tėvystės) pašalpą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja ginčija minėtus sprendimus ir siekia, kad jai būtų perskaičiuota nuo 2010 m. liepos 1 d. iki jos sūnui sukako 2 metai, t. y. iki 2011 m. kovo 26 d motinystės (tėvystės) pašalpa ir sumokėta neišmokėta sumažintos pašalpos dalis.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSDFV Alytaus skyrius 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. SMTM-828 paskyrė pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki 2011 m. kovo 26 d. pagal paskaičiavimą: iki vaikui sukaks vieneri metai – 5 191,44 Lt (išmokėtinai 4 132,73 Lt), iki vaikui sukaks dveji metai – 4 412,73 Lt (išmokėtinai 3 508,56 Lt) (b. l. 50). Minėta pašalpa buvo paskaičiuota ir paskirta vadovaujantis sprendimo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais - Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais (toliau - Nuostatai). Ligos ir motinystės įstatymo 20 straipsnio 1 dalis ir 21 straipsnio 1 dalis nustatė, jog motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai bei tai, jog motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Minėta nuostata taip pat įtvirtinta Nuostatų 48 punkte. Įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – Laikinasis įstatymas), ir LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (1 170 Lt) VSDFV Alytaus skyrius 2010 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. PR1-33 perskaičiavo motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki vaikui sukaks 2 metai (b. l. 48-49). Dėl šio perskaičiavimo ginčo byloje nėra. Kadangi pagal pareiškėjos vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa viršijo 75 procentų patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo 10 str. 3 d. ir Nuostatų 74 ir 75 p. VSDFV Alytaus skyrius 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. PR1-128 perskaičiavo nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. kovo 26 d. pareiškėjai paskirtą motinystės (tėvystės) pašalpą ir jos dydį sumažino, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. kovo 26 d. paskirdamas – 3 510,00 Lt (išmokėtinai 2 795,40 Lt) (b. l. 46-47).
LR Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarime konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 9 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, šio įstatymo 10 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, nepaneigė iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies kylančios valstybės pareigos saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Nurodė, jog Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės priedermės globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą, nepažeidė Konstitucijos 52 straipsnio, kuriuo laiduojama socialinė parama įstatymų numatytais atvejais (nutarimo IV-ojo skyriaus 10 p.). Minėtu nutarimu Konstitucinis teismas pripažino, jog Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 74 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (6 p.). Minėtame nutarime buvo taip pat nurodyta, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1 punktu, kuriuo buvo patvirtintas einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1 170 Lt, būtų pažeisti iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisių apsaugos reikalavimai, konstitucinis teisinės valstybės principas. Nurodė, jog Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1 punktu Vyriausybė įgyvendino savo pareigą, nustatytą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalyje, ne rečiau kaip kartą per metus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu tvirtinti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, kuris priklauso nuo atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų (nutarimo VII skyriaus nuostatos). Minėtu LR Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 3 dalies bei į poįstatyminius aktus perkeltos minėto įstatymo nuostatos ta apimtimi, jog „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, t.y. pasisakė dėl tam tikro dydžio paskirtų pašalpų mažinimo apribojimo.
Ginčo dėl VSDFV Alytaus skyriaus sprendimų, kuriais buvo perskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa (dėl pašalpos perskaičiavimo duomenų teisingumo) byloje nėra. Pareiškėja kelia ginčą dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų (atsakymų), kuriais atsisakyta išmokėti sumažintą motinystės (tėvystės) pašalpos dalį po to, kai LR Konstitucinis teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarime pripažino, jog atitinkamos Laikinojo įstatymo nuostatos, kurios buvo taikomos pareiškėjai perskaičiuojant motinystės (tėvystės) pašalpą, prieštaravo LR Konstitucijai, teisėtumo bei pagrįstumo. Todėl nagrinėjamos bylos kontekste aktualus Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje numatytas reglamentavimas, t. y. išimties iš LR Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipta tik į ateitį, taikymas.
Motyvuojamoji dalis
Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis nustato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad tai, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies požiūriu sprendimas dar nėra įvykdytas arba jau įvykdytas, kiekvienu konkrečiu atveju nustato jurisdikcinės ir teisę taikančios institucijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme „sprendimų įvykdymu“ pripažįstamos situacijos, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentuojančios minėtus teisinius santykius, pripažinimo neteisėta. Ir priešingai – sprendimas laikomas neįvykdytu, kol asmuo turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negalima konstatuoti sprendimo įvykdymo Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Administracinių teismų praktika Nr. 22, p. 318–325; išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-438/2005, Administracinių teismų praktika, Nr.8, p. 316-326; ir kt.). Taigi kol viešojo administravimo subjekto sprendimas gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėja atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio motinystės (tėvystės) pašalpai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.
Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnį ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį (tiek sprendimų priėmimo metu galiojusi redakcija tiek dabar galiojanti redakcija) „skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas“.
Atsakovas nurodė ir pareiškėja neginčijo, kad pirmoji sumažinta motinystės (tėvystės) pašalpa pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. rugpjūčio mėnesį. Taigi pareiškėja per 20 darbo dienų nuo sužinojimo apie šio veiksmo atlikimą, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 28 d., galėjo kreiptis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nustatyta tvarka į kompetentingą subjektą dėl pažeistų teisių gynimo, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, pasinaudoti teise ginčyti nepalankų sprendimą teismui. Pažymėtina ir tai, kad sumažinta motinystės (tėvystės) pašalpa pareiškėjai buvo mokama kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. (išmokant paskutinę išmoką už 2011 m. kovo mėn.), tačiau pareiškėja šiuo laikotarpiu žinodama (turėdama žinoti) apie galimą jos teisių pažeidimą, nekėlė ginčo dėl sumažintos motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėja skunde nurodė, kad VSDV Alytaus skyriaus sprendimą, kuriuo buvo perskaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa (2010 m. rugpjūčio 9 d. perskaičiavimo sprendimą Nr. PR1-128 „Dėl J. V. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“), ji gavo 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje. Šią aplinkybę patvirtina VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. balandžio 24 d. raštas Nr. (9.1) R1-9775 (b. l. 11). Taigi, pareiškėja tokį sprendimą galėjo ginčyti per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, t. y. vėliausiai 2013 m. gegužės 29 d. Tačiau ji minėto jai teisines pasekmes sukeliančio sprendimo įstatymo nustatyta tvarka neginčijo ir į teismą kreipėsi (2013 m. birželio 28 d. skundą išsiuntė paštu, b. l. 18) jau praleidusi terminą tokiam sprendimui skųsti. Taigi, nustačius, kad pareiškėja VSDFV Alytaus skyriaus 2010 m. rugpjūčio 9 d. perskaičiavimo sprendimo Nr. PR1-128 neginčijo ir šiuo metu jau yra praleistas įstatymo nustatytas terminas minėtam sprendimui skųsti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpa pareiškėjai baigta mokėti 2011 m. balandžio mėnesį (b. l. 34), t. y. iki Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo įsigaliojimo, teismas vertina, kad sprendimas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo yra įvykdytas Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme iki Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo įsigaliojimo. Todėl šiam ginčui taikytina LR Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis dėl Konstitucinio Teismo nutarimo galiojimo dar neįvykdytiems sprendimams, nagrinėjamu atveju, negali būti taikoma.
Pareiškėja nurodė kad 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. PR1-128 įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, nes jame nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir ji tokios tvarkos nežinojo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas VSDFV Alytaus skyrius 2013 m. balandžio 24 d. sprendime Nr. (9.1)R1-9775 (b. l. 32) pareiškėją informavo, jog nesutinkant su Alytaus skyriaus sprendimu dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos pareiškėja gali jį apskųsti Fondo valdybai. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę ir į tai, kad visi teisės aktai reglamentuojantys skundo padavimo tvarką bei terminus skelbiami viešai, todėl asmenims turi būti žinomi, bei į tai, kad abejojantys dėl galimo jų teisių pažeidimo ir nesantys tikri dėl galimybės pažeistas teises ginti, asmenys turi galimybę pasitelkti atstovą (kvalifikuotą teisininką ar kitą asmenį), teismas atmeta pareiškėjos argumentus jog jos teises pažeidžiančio VSDFV Alytaus skyriaus 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. PR1-128 neginčijo dėl nežinojimo, kad toks sprendimas gali būti ginčijamas.
Nagrinėjamu atveju ginčijamuose VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. balandžio 24 d. sprendime Nr. (9.1) R1-9775 ir Fondo valdybos 2013 m. birželio 6 d. sprendime Nr. (11.1) I-3822 motinystės (tėvystės) pašalpos sumažinimo mechanizmas, tvarka, dydis, teisinis pagrindas, Konstitucinio Teismo nutarimo galiojimo laike taisyklės iš esmės buvo išaiškintos teisingai, ginčijamų administracinių aktų panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 89 str., nenustatyta, todėl reikalavimas dėl šių sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pripažinus, kad prašomi panaikinti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, bei tai, kad nagrinėjamu atveju sprendimas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo yra įvykdytas ir dėl to šiam ginčui netaikytinas Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo VSDFV Alytaus skyriui perskaičiuoti nuo 2010 m. liepos 1 d. iki jos sūnui sukako 2 metai, t. y. iki 2011 m. kovo 26 d. motinystės (tėvystės) pašalpą ir išmokėti neišmokėtą sumažintos pašalpos dalį. Dėl nurodytų priežasčių J. V. skundas atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45, 85-87 straipsniais 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.