Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. B., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Jonui Osteriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. B. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-25 nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) vyr. specialistas 2010-03-08 B. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 189692 dėl to, kad 2010-01-08, 12.00 val., atlikus operatyvų patikrinimą UAB „Rytietiškas stilius“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir patikrinus įmonės naudojamą kompiuterinį kasos aparatą POS SA-97 su fiskaliniu bloku SA-97 FB korpuso Nr. 00300751 (toliau – KKA) taikomosios naudotojo programos „R-Keeper“ duomenimis bei juo palyginus su KKA kontrolinėmis juostomis, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2009-09-01 iki 2010-01-06 įmonės administratorės pareigase dirbusi B. B. 978 kartus įmonėje dirbusioms padavėjoms S. V., T. V., O. K., S. P., V. G., D. N. nurodė ir sudarė sąlygas neišduoti klientams privalomų KKA kvitų, dėl ko kvitai nebuvo išduoti. Tokiais veiksmais B. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimo Nr. 1283 „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 5 p., administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 163⁶ str. 3 d. (b. l. 24-24).

Vilniaus AVMI viršininko pavaduotojas 2010-03-25 nutarimu Nr. 204/2010/I/VIL-209, B. B. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamų pažeidimų padarymą, vadovaudamasis LR ATPK 163⁶ str. 3 d., paskyrė 2000 litų baudą ir išdėstė jos mokėjimą 9 mėnesiams (b. l. 23).

B. B. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo nutarimą panaikinti. Nurodo, kad su Vilniaus AVMI 2010-03-25 nutarimu nesutinka ir mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant ATPK nuostatas ir kitas materialinės teisės normas. Taip pat mano, kad nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal teisės aktą, kuris nereglamentuoja atsakomybės už jai inkriminuojamą veiką, o jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atlikto patikrinimo medžiagoje, protokole ir nutarime nepateikta ir nenurodyta jokių LR ATPK 256 str. nuostatas atitinkančių įrodymų, įrodančių jos kaltę. LR ATPK 163⁶ str. 3 d. sudėtis reikalauja, kad asmens, kuriam yra nustatyta prievolė išduoti kasos aparato kvitą veikoje būtų užfiksuotas kvito neišdavimo faktas. Tuo tarpu iš protokolo turinio akivaizdžiai matyti, kad dėl kvito neišdavimo daroma tik prielaida. Darbuotojas, surašęs ATP protokolą, nenustatė kvito neišdavimo fakto (nėra jokio fakto fiksavimo akto; jokio asmens, kuriam nebuvo išduotas kasos aparato kvitas paaiškinimo, kad kvitas tikrai nebuvo išduotas; jokio pinigų skaičiavimo akto, patvirtinančio, kad sumokėta pinigų suma buvo neapskaityta, nėra jokio vaizdo įrašo patvirtinančio kasos aparato kvito neišdavimo faktą). Dėl būtino ATP sudėties požymio, kad neva nurodė neišduoti kasos aparato kvito, taip pat daroma tik prielaida. Prie ATP protokolo nėra surinkta jokių įrodymų apie tai, kad ji būtų davusi nurodymą neišduoti kasos aparato kvitų. Administratorė J. B. ir kitos padavėjos savo paaiškinimuose šių Vilniaus AVMI prielaidų nepatvirtino, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nurodymo davimo faktą, taip pat nesurinkta. Be to, nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad nutarime išvardintos padavėjos įvykdė menamą nurodymą neišduoti kasos aparato kvito pirkėjui. Taip pat nurodo, kad ne visi asmenys apklausti. Administratorė J. B. neapklausta ir nepriklausomai nuo to, kad jai taip pat inkriminuojamas analogiškas pažeidimas, ATP protokolas jai nesurašytas. Tai tik dar kartą patvirtina Vilniaus AVMI darbuotojo, surašiusio ATP protokolą, šališkumą ir nevisapusišką įrodymų surinkimą. Nebuvo vadovaujamasi akivaizdžiais faktais, o padarytos nepagrįstos išvados tik iš atliktos programos „R-Keeper“ duomenų ir kasos aparato kontrolinių juostų (kurių net numeriai ir datos nenurodyti), analizės. Programos „R-Keeper“, kurią analizavo Vilniaus AVMI darbuotojas ir lygino su kasos aparato kontrolinėmis juostomis paskirtis yra fiksuoti užsakymus, palengvinti darbuotojų darbą, tačiau tai nėra buhalterinės apskaitos programa, skirta mokesčiams apskaičiuoti, kurioje negali būti klaidų. Programa „R-Keeper“ tam ir skirta, kad būtų fiksuojami, naikinami, perkeliami ir taisomi užsakymai ir tik galutinėje stadijoje tinkamai įforminus užsakymą, nuo realių įplaukų būtų paskaičiuoti mokesčiai valstybei. ATP protokolą surašęs pareigūnas, darydamas prielaidas iš kasos aparato kontrolinių juostų ir programos „R-Keeper“ duomenų palyginimo, konstatavo, kad buvo padarytas pažeidimas, kai tuo tarpu duomenų neatitikimas tarp programos „R-Keeper“ ir kontrolinių juostų atsiranda dėl to, kad klientai kartais neapmoka sąskaitų, todėl jas tenka minusuoti; keičia pasirinktus staliukus; atsisako apmokėti patiekalus dėl to, kad teko ilgai laukti; pasibaigus pamainai tenka uždaryti staliuką ir perduoti jį kitai padavėjai ir kitų priežasčių, kurios yra objektyvios ir gyvenimiškos, kuriems apskaityti ir skirta programa „R-Keeper“. Taip pat pažymėjo, kad paanalizavus programos „R-Keeper“ ataskaitas apie atsisakymus už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2010-01-06 matyti, kad ataskaitoje užfiksuota 1232 operacijos, tuo tarpu ATP protokolą surašęs pareigūnas konstatavo, kad nebuvo išduoti kvitai 978 klientams. ATP protokole nėra aiškiai nurodyta sąsaja tarp operacijų kiekio ir neišduotų kvitų kiekio, o tai iš karto užkerta kelia gynybai, nes nežino dėl ko gintis. Be to, iš surašyto ATP protokolo negalima nustatyti, kokius nurodymus, kurioms padavėjoms ir kada neva davė ji, o kada analogiškus nurodymus neva davė J. B. ATPK nustato asmeninę atsakomybę už padarytą ATP pažeidimą, tuo tarpu ATP protokole ir nutarime nėra atribota jos veika nuo J. B. padarytos veikos ir ji nubausta ne už asmeniškai neva padarytą veiką, o už kitam asmeniui, t. y. J. B., inkriminuojamą pažeidimą. Pažymėjo, kad Vilniaus AVMI viršininko pavaduotojo priimtame 2010-03-25 nutarime atkartota ta pati pažeidimo esmė, kuri nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Vadovaujantis ATPK 260 str., pagrindinis procesinis dokumentas (ATP protokolas) surašytas pažeidžiant esminius reikalavimus, nes nenurodyta inkriminuojamo teisės pažeidimo esmė, pareikštas kaltinimas yra nekonkretūs, nepateikti įrodymai patvirtinantys jos kaltę. ATPK 163⁶ str. 3 d. nurodytam pažeidimui būdinga tiesioginė tyčia, t. y. ji turėjo suvokti priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatyti žalingas jo pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėti šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti. Tuo tarpu nei ATP protokole, nei 2010-03-09 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 185-1134 neužfiksuota jokių įrodymų, kad ji neva davė nurodymą neišduoti kvitą ir padavėjos jo neišdavė jos nurodymu. Pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą net nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, o pareigūnas, išnagrinėjęs bylą, tiesiog perrašo ATP protokolo turinį net tinkamai nemotyvuodamas nutarimo. Kadangi ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, 2000 Lt bauda jai yra labai didelė. Nors bylą išnagrinėjęs pareigūnas ir išdėstė baudos mokėjimą 9 mėnesiams, tačiau ji gauna minimalų darbo užmokestį ir paskirta 2000 Lt bauda jai turės labai didelę įtaką, žymiai pablogins jos materialinę padėtį. Be to, ji prižiūri savo motiną, kuri yra neįgali ir kurios priežiūrai tiesiog privalo skirti tam tikrą savo lėšų dalį. Atsižvelgiant į tai, kad nuobauda už ATP skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, ginčijamas nutarimas yra naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas (b. l. 1-4).

Teismo posėdyje B. B. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad administratorės kortelė buvo prie baro. Padavėjos turi savo korteles, tačiau atšaukti operacijų jos su savo kortelėmis negali – tik su administratorės kortele galima atšaukti operaciją. Nurodymų padavėjoms neapskaityti grynų pinigų ji nedavė.

Teismo posėdyje Vilniaus AVMI atstovas su B. B. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kiekvienam asmeniui turi būti išduotas fiskalinis kvitas, o visi pataisymai, atsisakymai turi atsispindėti kontrolinėje juostoje. Nagrinėjamu atveju kontrolinėje juostoje nebuvo užfiksuoti pataisymai. Padarius užsakymą, išduodamas prečekis (sąskaita). Kai asmuo, atsiskaitęs ir negavęs čekio, išeina, gauti pinigai neįmušami į kasą. Visas operacijas galima įforminti juostoje. Pakeitimus gali atlikti tik administratorius ar menedžeris, o padavėjos nurodė, kad jos naudojosi administratorės kortele, kuri joms buvo palikta. Kortelė yra išduodama tik administratoriui, o ne padavėjoms, todėl tai laiko kaip administratorės nurodymo davimą. Kontrolinis pirkimas šiuo atveju nebuvo atliekamas. Tai, kad padavėjos neišdavė čekio, matyti iš kontrolinių juostų, nors jos visos neigė, kad neišdavė čekio.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad 6 padavėjos neišdavė kvitų B. B. nurodymu. Padavėjos B. B. nurodymu atliko visumą operacijų, kurių išdavoje klientams nebuvo išduodami čekiai. Iš kontrolinių juostų matyti, kad 2 ar 3 stalams atlikta ta pati operacija. Kai neišduodamas fiskalinis čekis, o klientas išeina, tie pinigai neapskaitomi. Visos klaidos turi būti fiksuojamos ir atsispindėti juostoje. Visos padavėjos neigė, kad neišdavė čekių, paaiškinimus rašyti atsisakė. Dirbant aparatu, programa sukurta taip, kad padavėjų ir administratoriaus darbas būtų atskirtas.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta T. V. parodė, kad ji dirba padavėja, o B. B. yra jos vadovė. Per dieną dirbdama atlieka daug operacijų. Būna įvairių atvejų, kai klientas prašo išskirti sąskaitą, papildyti ar pan. Operacijos „papildyti prečekį“ nėra. Jei paaiškėja, kad klientas turi teisęs į nuolaidą, daroma operacija apie prečekio atsisakymą ir suvedamas naujas prečekis. Ji naudojosi menedžerio kortele, kuri gulėjo prie kompiuterio. Jai šia kortele buvo leista naudotis. Kortele naudojosi, nes tai buvo būtina darbe. Kortelė buvo B. vardu ir ja naudojosi padavėjos. Jei nuolaidos, daro prečekio atsisakymą ir daro naują prečekį. Atvejo, kad klientas lauktų, o ji neišduotų čekio, nėra buvę.

Skundas tenkinamas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Pagal ATPK 284 str., pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu ir ar būtent jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, <...> taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus AVMI 2010-01-08 - 2010-03-09 atliko patikrinimą pagal 2010-01-08 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 185-1134 UAB „Rytietiškas stilius“ kavinėje „hanabi“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio metu tikrintas elektroninis kasos aparatas modelis POS SA-97 su fiskaliniu bloku SA-97 FB, korpuso Nr. 00302751 bei įmonėje naudojamo kompiuterinio kasos aparato taikomosios programos duomenys, kontrolinė juosta, kompiuterinio kasos aparato techninis pasas bei kiti dokumentai. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Rytietiškas stilius“ eksploatuojamoje kavinėje „Hanabi“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, patikrinus naudojamą kompiuterinį kasos aparatą POS SA 97 su fiskaliniu bloku SA 97 FB, korpuso Nr. 00300751, taikomosios naudotojo programos „R-Keeper“ duomenis ir juos palyginus su KKA kontrolinėmis juostomis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-01-06 padavėjų – barmenių pareigose dirbusios įmonės darbuotojos atliko su KKA 7590 operacijas „prečekio atsisakymas“, „patiekalų perkėlimas“, „tuščio stalo uždarymas“. Šios operacijos faktiškai atliktos sekančia tvarka – atspausdinus prečekį, nefiskalinis kvitas pateikiamas klientui apmokėjimui. Klientui sumokėjus „prečekyje“ nurodytą sumą grynais pinigais, prekių (paslaugų) paslaugų operacija nefiksuojama KKA. Kartu su grąža fiskalinis kvitas klientui neišduodamas. Sugrupavus operacijas pagal turinį, laiką, stalą, aptarnavusį padavėją, nustatyta, kad 1478 atliktoms operacijoms 6 įmonės darbuotojai atliko minėtą operacijų seką. Sulyginus programos duomenis su KKA kontroline juosta, nustatyta, kad įvykus šioms operacijoms, klientams nebuvo išduoti fiskaliniai kvitai. Įmonėje padavėjų – barmenių pareigose dirbusioms O. K. , I. V., D. N., V. G., S. P., T. V. surašyti ATP protokolai, nes minėti veiksmai atlikti įmonės administratorės pareigose dirbusių B. B. ir J. B. nurodymu, joms žinant, dalyvaujant, sudarius padavėjoms tinkamas sąlygas atlikti operacijų seką (b. l. 26-27).

Vilniaus AVMI vyr. specialistas 2010-03-08 B. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 189692 dėl to, kad 2010-01-08, 12.00 val. atlikus operatyvų patikrinimą UAB „Rytietiškas stilius“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir patikrinus įmonės naudojamą KKA POS SA-97 su fiskaliniu bloku SA-97 FB korpuso Nr. 00300751, taikomosios naudotojo programos „R-Keeper“ duomenimis bei juo palyginus su KKA kontrolinėmis juostomis, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2009-09-01 iki 2010-01-06 įmonės administratorės pareigas dirbusi B. B. 978 kartus įmonėje dirbusioms padavėjoms S. V., T. V., O. K., S. P., V. G., D. N. nurodė ir sudarė sąlygas neišduoti klientams privalomų KKA kvitų, dėl ko kvitai nebuvo išduoti. Tokiais veiksmais B. B. pažeidė Tvarkos aprašo 5 p., administracinė atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 163⁶ str. 3 d. (b. l. 24-24). Vilniaus AVMI viršininko pavaduotojas 2010-03-25 nutarimu Nr. 204/2010/I/VIL-209 B. B. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamų pažeidimų padarymą, vadovaudamasis LR ATPK 163⁶ str. 3 d., paskyrė 2000 litų baudą ir išdėstė jos mokėjimą 9 mėnesiams (b. l. 23).

2010-03-08 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 204/2010/I/VIL-209 B. B. suformuluotas kaltinimas, kad jos nurodymu padavėjos – barmenės O. K. , I. V. , D. N. , V. G. , S. P. , T. V. gautų pinigų neapskaitė kasos aparatu ir klientams kasos kvitų neišdavė, tuo pažeidė Tvarkos aprašo 5 p. nuostatas.

Tvarkos 5 p. nustatyta, kad kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šioje tvarkoje nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą, išskyrus šios tvarkos 10.2 punkte nurodytus atvejus.

LR ATPK 163⁶ str. 1 d. nustatyta, kad kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas gyventojams arba kasos kvito, kuriame nurodyta kita suma, negu sumokėta, išdavimas įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus, užtraukia baudą asmenims, privalantiems išduoti kasos kvitą, nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti pareigūno nurodymu, užtraukia baudą asmenims, privalantiems išduoti kasos kvitą, nuo penkiasdešimties iki vieno šimto penkiasdešimties litų ir baudą pareigūnams, davusiems tokį nurodymą, nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

Konstatuojant pažeidimą, turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Konstatuoti pažeidimą teismas gali tik remdamasis įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir tik išanalizavęs bei įvertinęs visus sprendžiamai bylai reikšmingus duomenis. Įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis).

Byloje nustatyta, kad B. B. su jai inkriminuojamu administracinės teisės pažeidimu nesutiko ir nesutinka. Administracinė nuobauda jai paskirta dėl to, kad davė nurodymą padavėjoms – barmenėms O. K., I. V., D. N., V. G., S. P. ir T. V. už parduotus patiekalus iš klientų priimtų pinigų neapskaityti kasos aparatu ir neišduoti kasos kvitų klientams.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta T. V. nepatvirtino aplinkybės, kad B. B. davė padavėjoms nurodymą už parduotus patiekalus iš klientų priimtų pinigų neapskaityti kasos aparatu ir neišduoti kasos kvitų klientams. Byloje esanti medžiaga taip pat nepatvirtina fakto, kad B. B. tokį nurodymą būtų davusi kitoms padavėjoms. Teismo posėdyje tiek B. B., tiek liudytoja apklausta T. V. patvirtino, kad padavėjos gali naudotis administratorės kortele, kuri yra laikoma prie kasos aparato. Administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti pakankamai įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti faktą, jog nurodymas buvo duotas iš klientų gautų pinigų neapskaityti kasos aparatu ir neišduoti kasos kvitų. Įrodinėjant pažeidimo sudėtį, būtina nustatyti, kad B. B. padavėjoms davė nurodymus už parduotus patiekalus iš klientų priimtų pinigų neapskaityti kasos aparatu ir neišduoti kasos kvitų klientams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-01-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. N444-45/2008 konstatavo, kad siekiant pagal ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti, jog: 1) duotas nurodymas (gali būti tiek žodinis, tiek rašytinis) neišduoti kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas gyventojams; 2) toks nurodymas duotas specialaus subjekto – pareigūno, t. y. asmens, kuris nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kuris valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių - tvarkymo ar administracinių - ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą (ATPK 14 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių B. B. kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo, nėra.

UAB „Rytietiškas stilius“ naudojamas kasos aparatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą. „R-Keeper“ sistema yra kasos aparato programinė įranga. Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 (2009-09-30 nutarimo Nr. 1193 redakcija), 5 p. numato, kad kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą, išskyrus šio Aprašo 10.2 punkte nurodytus atvejus. Aprašo 31 p. numato, kad kasos aparatas turi būti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose būtų spausdinami išsamūs duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą ar kitokius įregistruotą įplaukų sumą galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grąžinimą, pirkimo panaikinimą, klaidų taisymą, darbą ne prekių registravimo režimu ir panašiai). Aprašo 20 p., be kita ko, numato, kad: kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma – su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma; klaidų taisymas (kai klaida pastebėta baigus spausdinti kvitą ar pirkėjas atsisako sumokėti teisingai išspausdintą sumą) ir prekių grąžinimas įforminami surašant klaidos taisymo ar grąžinamos prekės priėmimo aktą, prie kurio pridedamas klaidingai išspausdintas ar grąžinamos prekės pardavimo kvitas (visais atvejais originalas) ir pinigų išėmimo iš kasos aparato kasos kvitas. Tik tokiu būdu įformintuose aktuose užfiksuota grąžinimų ir taisymų suma dienos pabaigoje registruojama atitinkamoje kasos operacijų žurnalo grafoje ir pagrindžia kasos aparate užregistruotos inkasuotinos realizacijos sumos sumažėjimą. Aprašo 34 p., be kita ko, numato, kad kasos aparatu išspausdinta informacija apie atliktas ūkines operacijas privalomuose kvituose ir kontrolinėse juostose turi būti tapati. Dirbti kasos aparatu be kontrolinės juostos draudžiama (išskyrus šio Aprašo 42 punkto antrojoje pastraipoje nustatytus atvejus). Panaudota kasos aparato kontrolinė juosta saugoma dvejus metus. Kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų, įtraukiamų į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą, techninių reikalavimų (toliau – ir Techniniai reikalavimai), patvirtintų 2004-01-26 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-9, 1 p. numato, kad techniniai reikalavimai nustato technines sąlygas elektroninei bei programinei įrangai Lietuvos Respublikos kasos aparatų ir su jais susijusių techninių įrengimų bei prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių, įtraukiamų į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą. Šie Techniniai reikalavimai taikomi kasos aparatams bei prekybos (paslaugų teikimo) automatams, neįtrauktiems į Sąrašą, kurie pateikti techninei ekspertizei po šių Techninių reikalavimų įsigaliojimo. Techninių reikalavimų 2 p., kuriame pateikiamos šiuose techniniuose reikalavimuose vartojamos sąvokos, be kita ko, numato, kad: kasos aparatas – tai įrengimas, kuriuo registruojamos prekybinės (paslaugų) operacijos, apskaičiuojami mokesčiai ir bendra mokėtina suma, kaupiami bei saugomi minėtų operacijų duomenys, spausdinami dokumentai ir ataskaitos; kompiuterinis kasos aparatas – tai kompiuterio pagrindu sukonstruotas kasos aparatas; fiskaliniai duomenys – tai ūkinių operacijų piniginė išraiška, taip pat mokesčių tarifai ir apskaičiuotų mokesčių sumos; fiskalinė operacija – tai ūkinė operacija, keičianti kasos aparato fiskalinių duomenų sumuojančių skaitiklių reikšmes; ne fiskalinė operacija – tai ūkinė operacija, nekeičianti kasos aparato fiskalinių duomenų sumuojančių skaitiklių reikšmių; kasos aparato darbo programa – tai konkretaus kasos aparato modelio programa, kuri valdo visus kasos aparato įrenginius; kasos aparato fiskalinis kvitas – tai nustatyto turinio kasos aparatu išspausdintas prekių (paslaugų) pardavimo ir (ar) pirkimo operacijų dokumentas, atitinkantis šiam dokumentui keliamus reikalavimus; kasos aparato ne fiskalinis kvitas – tai nustatyto turinio kasos aparatu išspausdintas ūkinių ir ne ūkinių operacijų, išskyrus pirkimo-pardavimo operacijų, dokumentas; dienos(pamainos) fiskalinė ataskaita (Z) – tai kasos aparatu išspausdintas fiskalinis kvitas, kuriame pateikti suminiai nepanaikinamoje elektroninėje atmintyje sukaupti fiskaliniai duomenys. Ataskaitą spausdinant, šie duomenys įrašomi į fiskalinę atmintį, juos grąžinant nepanaikinamoje elektroninėje atmintyje į nulinę reikšmę; suminė fiskalinė ataskaita – tai kasos aparatu išspausdintas fiskalinis kvitas, kuriame pateikiami nurodyto laikotarpio ar tam tikro skaičiaus fiskalinių ataskaitų (Z) iš fiskalinės atminties paimti fiskaliniai suminiai duomenys. Techninių reikalavimų 9 p. numato, kad kasos aparatu registruojama prekių grąžinimo operacija gali būti vykdoma tik kaip ne fiskalinė operacija. Tokios grąžinimų operacijos neturi daryti įtakos fiskalinių duomenų skaitiklių (įplaukų ir mokesčių) sukauptoms sumoms. Techninių reikalavimų 37-37.13 p. numato, kad kasos aparato fiskaliniame kvite turi būti spausdinami tokie duomenys: kvito antraštė (įmonės pavadinimas, kasos aparato įrengimo adresas ir PVM mokėtojo arba įmonės kodas), ne mažiau kaip 2 programuojamos eilutės; kvito eilės numeris, data (metai – 4 ženklai, mėnuo – 2 ženklai, diena – 2 ženklai) ir laikas (valanda – 2 ženklai, minutės – 2 ženklai); prekės (paslaugos) ar jų grupės pavadinimas (ne mažiau kaip 8 ženklai); prekės (paslaugos) kaina ir suma (ne mažiau kaip 7 ženklai, iš kurių 2 skirti šimtosioms dalims reikšti, neskaitant dešimtainio taško); prekių (paslaugų) kiekis, jei nelygus vienetui; prekės (paslaugos) kainai taikomas mokesčio tarifas ar kodas; mokesčių suma pagal kiekvieną mokesčio tarifą, nurodant jai priskirtą mokesčio tarifą ar jo kodą; taikomų nuolaidų arba antkainių dydžiai ir/ar sumos; įregistruotų sumų taisymai; visa mokėtina ar išmokėtina suma; gauta ar išmokėta pinigų suma; grąža, jei ji nelygi nuliui; fiskalinis logotipas ir unikalus kasos aparato numeris. Techninių reikalavimų 39-39.5 p. numato, kad kasos aparato ne fiskaliniame kvite turi būti spausdinami tokie duomenys: kvito antraštė (įmonės pavadinimas, kasos aparato įrengimo adresas ir PVM mokėtojo arba įmonės kodas), ne mažiau kaip 2 programuojamos eilutės; kvito eilės numeris, data (metai – 4 ženklai, mėnuo – 2 ženklai, diena – 2 ženklai) ir laikas (valanda – 2 ženklai, minutės – 2 ženklai); ne fiskalinės operacijos pavadinimas (ne mažiau kaip 8 ženklai); ne fiskalinės operacijos piniginė išraiška; unikalus kasos aparato numeris. Techninių reikalavimų 41-50 p. numato reikalavimus kasos aparatu spausdinamų reklaminio ar informacinio pobūdžio dokumentų, dienos fiskalinės ataskaitos (Z), suminės fiskalinės ataskaitos ir išsamios fiskalinės ataskaitos, spausdinamų iš fiskalinės atminties, dienos tarpinės ataskaitos (X) duomenims, o 51- 52 p. numato, kad kasos aparato kontrolinėje juostoje įrašai ir įrašai kvituose, dokumentuose turi būti tapatūs, o kontrolinėje juostoje gali būti nespausdinama kvitų antraštė ir visas kasos aparatu išspausdinto reklaminio ar informacinio pobūdžio dokumento turinys. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad Aprašas ir Techniniai reikalavimai nereglamentuoja kasos aparato ne fiskalinio kvito panaikinimo atvejų („prečekio“ atšaukimo), kadangi Aprašo 20 p. aptariami atvejai, kaip taisomos klaidos jau po fiskalinio kvito išspausdinimo, todėl operacija, kurios metu dėl įvairiausių priežasčių, tame tarpe – ir dėl pareiškėjos B. B. ir liudytojos T. V. nurodytų, atšaukiamas (panaikinamas) „prečekis“ (ne fiskalinis kvitas) negali būti laikoma pažeidimu Aprašo 5 p. prasme. Šiuo atveju UAB „Rytietiškas stilius“ 2010-01-08 operatyvaus patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad klientams sumokėjus kasos aparato ne fiskaliniuose kvituose („prečekiuose“) nurodytas sumas už pirktas prekes (paslaugas), padavėjos - barmenės su grąža neišdavė kasos aparato fiskalinių kvitų – tokia išvada grindžiama tik prielaida, padaryta įvertinus analogiškų operacijų pasikartojimo gausą, atitinkamai – nėra pagrindo pripažinti administracinio teisės pažeidimo įvykį nustatytu. Pažymėtina, kad viešosios teisės šakose (tame tarpe ir administracinėje teisėje) taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl Vilniaus AVMI 2010-03-25 nutarimas Nr. 204/2010/I/VIL-209, kuriuo B. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163⁶ str. 3 d. padarymą, paskirta 2000 Lt bauda, panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 2 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. B. skundą patenkinti.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-25 nutarimą Nr. 204/2010/I/VIL-209, kuriuo B. B. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 163⁶ str. 3 d., padarymą paskirta 2000 litų bauda, išdėstant ją 9 mėnesiams, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą B. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.