Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-05-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-128-827/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-05-19
Bylos Nr.
A6.-128-827/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00113-2022-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Inga Štuopienė (pirm.)
Pažeidėjas
I. K.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Nr. A6.-128-827/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00113-2022-2Procesinio sprendimo kategorija: 7.11.; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-08 nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą UAB „I“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), Vilniuje) vadovei I. K. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba Pareiškėja) pareiškimą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji, būdama UAB „I“ bendrovės vadove nuo 2017-11-30 iki 2020-12-01, ir žinodama, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tuo pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „I“, į. k. 302894790 (toliau ir –Bendrovė), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., Juridinių asmenų registre įregistruota 2012-10-18, veikos rūšis – restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla (EVRK kodas 561000). Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovės vadovas nuo 2021-08-23 S. Š., buvę vadovai nuo 2017-11-30 iki 2020-12-01 I. K., nuo 2020-12-01 iki 2021-02-03 G. G., nuo 2021-02-03 iki 2021-08-23 Latvijos pilietis S. V.

Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) 2022-02-02 duomenimis mokestinę nepriemoką sudaro 53.259,77 eurų, iš kurių mokesti už aplinkos teršimą - 24,00 Eur, Gyventojų pajamų mokestis 15537,10 eurų ir delspinigiai – 1,30 eurų; nekilnojamojo turto mokestis -2800,00 eurų ir Pridėtinės vertės mokestis – 34452,81 eurų ir delspinigiai -444,56 eurų. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-02-26. Kadangi Bendrovė geranoriškai nevykdė mokestinių įsipareigojimų, buvo atlikti šie mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2021-11-08 priimtas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-63822 nurašyti mokestinę neprimoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 37595,91 eurų sumai; 2021-11-19 priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-71592 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 37902,91 eurų sumai.

MAIS duomenimis Bendrovės vardu atidarytos 6 sąskaitos - viena „Swedbank“ AB ir penkios Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje. Iš bankų pateiktos informacijos apie piniginių lėšų judėjimą sąskaitose nuo 2020-03-01 iki 022-01-19 nustyta, kad:

Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2020-03-01 likutis 0,00 Eur, analizuojamu laikotarpiu piniginių lėšų judėjimas nevyko. Sąskaitos likutis 2022-01-19 0,00 Eur.

Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2020-03-01 likutis 64,69 Eur, gauta 22209,61 Eur, išleista 22274,30 Eur, laikotarpiu nuo 2020-03-01 iki 2022-01-19 vyko mokėjimai tarp savo sąskaitų, t. y. 15595,58 Eur suma buvo pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2020-03-01 likutis 0,00 Eur, analizuojamu laikotarpiu piniginių lėšų judėjimas nevyko. Sąskaitos likutis 2022-01-19 0,00 Eur.

Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2020-03-01 likutis 0,00 Eur, per analizuojamą laikotarpį gauta 23230,00 Eur, išleista 23229,99 Eur.

Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2020-03-01 likutis 0,00 Eur, analizuojamu laikotarpiu piniginių lėšų judėjimas nevyko. Sąskaitos likutis 2022-01-19 0,00 Eur.

Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2020-03-01 likutis 0,00 Eur. Per analizuojamą laikotarpį gauta 197275,76 Eur, išleista 197275,76 Eur.

Didžiausi sandoriai vyko su: UAB „P. B.“ ((duomenys neskelbtini)), UAB “S” ((duomenys neskelbtini)), AB E ((duomenys neskelbtini)), UAB „P ” ((duomenys neskelbtini)), I. K. (duomenys neskelbtini) UAB „I“ ((duomenys neskelbtini)), UAB „V ” ((duomenys neskelbtini)), Kooperatinė bendrovė „O” ((duomenys neskelbtini)).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. 1 d. numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, juridiniams asmenims privaloma laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo, tačiau iš bankų sąskaitų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Tuo Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Iš MAIS bei pateiktų bankų sąskaitų duomenų nustyta, kad:

- Bendrovės skola valstybės biudžetui 2020-04-01 datai sudarė 3.193,51 Eur. 2020-04-30 datai Bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 6.006,04 Eur. Per šį laikotarpį Bendrovės išlaidos vertinant bankų sąskaitų išrašus sudarė 4.126,26 Eur. Valstybės biudžetui per laikotarpį nuo 2020-04-01 iki 2020-04-30 Bendrovė lėšų nepervedė.

- Bendrovės skola valstybės biudžetui 2020-05-01 datai sudarė 6.006,04 Eur. 2020-05-31 datai Bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 7.825,80 Eur. Bendrovės išlaidos per šį laikotarpį vertinant vertinant bankų sąskaitų išrašus sudarė 1.012,65 Eur. Valstybės biudžetui per laikotarpį nuo 2020-05-01 iki 2020-05-31 Bendrovė lėšų nepervedė.

- Bendrovės skola valstybės biudžetui 2020-06-01 datai sudarė 7.817,84 Eur. 2020-06-30 datai Bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 9.690,52 Eur. Bendrovės išlaidos per šį laikotarpį vertinant bankų sąskaitų išrašus sudarė 12.907,47 Eur. Valstybės biudžetui per laikotarpį nuo 2020-06-01 iki 2020-06-30 Bendrovė lėšų nepervedė.

- Bendrovės skola valstybės biudžetui 2020-07-01 datai sudarė 9.690,52 Eur. 2020-07-31 datai Bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 11.969,80 Eur. Bendrovės išlaidos per šį laikotarpį vertinant bankų sąskaitų išrašus sudarė 3.313,94 Eur. Valstybės biudžetui per laikotarpį nuo 2020-07-01 iki 2020-07-31 Bendrovė lėšų nepervedė.

- Bendrovės skola valstybės biudžetui 2020-08-01 datai sudarė 11.967,80 Eur. 2020-08-31 datai Bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 16.767,94 Eur. Bendrovės išlaidos per šį laikotarpį vertinant bankų sąskaitų išrašus sudarė 3.252,54 Eur. Valstybės biudžetui per laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2020-08-31 Bendrovė lėšų nepervedė.

- Bendrovės skola valstybės biudžetui 2020-09-01 datai sudarė 16.778,96 Eur. 2020-09-30 datai Bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 19.603,44 Eur. Bendrovės išlaidos per šį laikotarpį vertinant banko išrašus sudarė 3.328,13 Eur. Valstybės biudžetui per laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2020-09-30 Bendrovė lėšų nepervedė.

- Bendrovės skola valstybės biudžetui 2020-10-01 datai sudarė 19.603,44 Eur. 2020-10-31 datai Bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 22.432,52 Eur. Bendrovės išlaidos per šį laikotarpį vertinant banko išrašus sudarė 1.931,97 Eur. Valstybės biudžetui per laikotarpį nuo 2020-10-01 iki 2020-10-31 Bendrovė lėšų neperdavė.

- Bendrovės skola valstybės biudžetui 2020-11-01 datai sudarė 22.432,52 Eur. 2020-11-30 datai Bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 27.845,66 Eur. Bendrovės išlaidos per šį laikotarpį vertinant banko išrašus sudarė 3.613,81 Eur. Valstybės biudžetui per laikotarpį nuo 2020-11-01 iki 2020-11-30 Bendrovė lėšų nepervedė.

Tiriamu laikotarpiu nuo 2020-04-01 iki 2020-11-31 bendrovei vadovavo I. K.

Pareiškime taip pat nurodoma, kad VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovė, mokėdama kitiems kreditoriams, turėjo gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką. Taigi, mokėdama kitiems kreditoriams tuo pačiu metu būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui, Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Šalies argumentai

Bendrovė buvo įtraukta į sąrašus: Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020-12-31 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (75) ir Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (89). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021-04-27 įsakymu Nr. VA-30 (toliau – Įsakymas) „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020-03-26 įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ pakeitimo, kuriame įtvirtinamos su mokestinės pagalbos mokesčių mokėtojams priemonių pratęsimu susijusios nuostatos, tame tarpe – iki 2021-10-31 nukentėjusiems mokesčių mokėtojams, įskaitant ir tuos mokesčių mokėtojus, kurie nesikreipė dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nebus taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, taip pat nebus skaičiuojami delspinigiai. Pareiškėja pažymi, kad Įsakyme nėra numatyta išlyga, jog mokesčių mokėtojas gali nesilaikyti mokėjimų eiliškumo, vadovaujantis minėtu Įsakymu netaikomi tik priverstinio išieškojimo veiksmai. Pareiškime nurodoma, kad I. K., būdama nuo 2017-11-30 iki 2020-12-01 Bendrovės vadovė, žinodama apie mokestinę nepriemoką, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, taip pažeisdama kreditoriaus VMI prie FM teises. Pareiškimu prašoma skirti buvusiai UAB „I“ vadovei I. K. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. K. paaiškino, kad VMI pareiškimą gavo, kuo kaltinama supranta. Nurodė, kad visos skolos atsirado, kai prasidėjo Covid 19 pandemija. Tada atsirado galimybė prašyti atidėti mokesčius, dėl to ji 2020 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais rašė prašymus, kreipėsi ir į Sodrą, ir į Valstybinei mokesčių inspekciją. Bendrovės buhalterė siuntė šiuos prašymus. Sodra atidėjo mokesčių mokėjimą, visus metus Bendrovė nemokėjo, reikėjo mokėti už spalio ir lapkričio mėnesius. Taip pat nurodė, kad bendrovė veiklą pradėjo 2013-2014 metais, turėjo restoraną (duomenys neskelbtini) prospekte. Kai prasidėjo Covid 19 pandemija, Restorano veikla buvo apribota, apyvarta sumažėjo. Kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl subsidijų darbuotojams, vėliau prasidėjo karantinas. Buvo užpirkta prekių iš tiekėjų. Restoranas dirbo toliau, darbuotojai nebuvo atleisti. Po pusės metų pradėtos mokėti subsidijos. Bendrovė 2020 m. balandžio mėnesį turėjo įsiskolinimų biudžetui, t.y. pridėtinės vertės mokestį, gyventojų pajamų mokestį, taip pat turėjo skolų tiekėjams. Reikėjo mokėti atlyginimus darbuotojams, taip pat buvo daromi mokėjimai tiekėjams, kad vyktų bendrovės veikla. Iki karantino restorano apyvarta buvo apie 35 tūkstančių, vėliau pradėjo mažėti. Tikėjosi, kad veiklą tęs. Restoranas laikėsi, ieškojo, kam parduoti bendrovę, 2020 lapkričio mėn. atsirado direktorius, kuris tvarkė perleidimą. Žinojo, kad reikia mokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau siekė išlaikyti bendrovę, darbuotojus. Prasidėjo karantinas, galvojo, kad visiems reikia kapstytis, kad galėtų egzistuoti. Įmonei yra paskolinusi apie 30 tūkst. Eurų, jai liko neišmokėta apie 10 tūkst. eurų. Darė viską, ką galėjo, kad išlaikyti restoraną, dirbo pati. Įmonėje nedirba nuo 2020-11-11.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad I. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes ji, būdamas bendrovės UAB „I“ vadove ir atskaitingu asmeniu, žinodama kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais, darbuotojais. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-02-26, ją sudarė: Gyventojų pajamų mokestis, Pridėtinės vertės mokestis (t.1, b.l. 16-39), ir kaip matyti iš pateiktų apskaitos duomenų (balanso), laikotarpiu nuo 2020-04-01 iki 2020-11-30 mokestinė nepriemoka palaipsniui didėjo (t.1, b.l. 16-39). Bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui 2020-04-01 sudarė 3.193,51 Eur; 2020-05-01 sudarė 6.006,04 Eur; 2020-06-01 sudarė 7.817,84 Eur; 2020-07-01 sudarė 9.690,52 Eur; 2020-08-01 sudarė 11.967,80 Eur; 2020-09-01 sudarė 16.778,96 Eur; 2020-10-01 sudarė 19.603,44 Eur; 2020-11-01 datai sudarė 22.432,52 Eur; 2020-11-30 skola valstybės biudžetui sudarė 27.845,66 Eur. Kaip matyti iš byloje pateiktų bendrovės sąskaitų išrašų, UAB „I“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, nurodytu laikotarpu iš bendrovės sąskaitų vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis), tačiau valstybės biudžetui lėšų pervesta nebuvo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad I. K. bendrovės vadove buvo nuo 2017-11-22 iki 2020-11-11 (t.1, b.l. 7, t.2, b. l. 7).

Atsakomybėn traukiama I. K. pripažino, kad bendrovės vadovo veiksmai - atliekami mokėjimai buvo priimti stengiantis išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą šalyje esančios koronoviruso situacijoje, siekė išlaikyti restoraną, kurio veikla dėl karantino buvo apribota, siekė išsaugoti ir bendrovės darbuotojus, taip pat reikėjo atsiskaityti su prekių ir paslaugų tiekėjais. Kreipėsi dėl subsidijų, mokesčių atidėjimo, ir visi jos veiksmai ir sprendimai dėl atsiskaitymų buvo neišvengiami siekiant stabilizuoti bendrovės finansinę situaciją, užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą. Iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, kad buvo atlikti mokėjimai kitų kreditorių naudai, kurie buvo būtini bendrovės funkcionavimui, o ne valstybės biudžetui.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau - viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu metu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t.y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardinti aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „I“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, laikotarpu nuo 2020-04-01 iki 2020-11-30 iš bendrovės sąskaitos vykdė atsiskaitymų su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis). Tai, kad bendrovė žinojo apie savo finansinius finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimis, patvirtina bendrovės balansai.

UAB „I“ direktorės I. K. padarytą nusižengimą patvirtina ir kiti byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t.y. mokesčio mokėtojo duomenys, informacija apie draudėjo viešus duomenis (b.l. 7-10), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas apie bendrovės balansą, sąskaitos išrašai, finansinių operacijų išrašai bei kiti byloje esančiais įrodymais.

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o bendrovės „I“ vadovė I. K., žinodama bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdama bendrovės atsiskaitymus, pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. K. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jai skirtina nuobauda.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teismas, skirdamas I. K. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarytas nusižengimas, susijęs su jos vadovaujamos bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie asmens baustumą ar teistumą byloje nėra. I. K. iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, todėl teismas tai vertina kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Administracinė nuobauda skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kad administracinį nusižengimą padarė ne piktybiškai, o dėl objektyvių priežasčių, o būtent, siekdama užtikrinti jos vadovaujamos bendrovės veiklos tęstinumą, taip pat tai, kad I. K. bendrovėje nedirba daugiau nei pusantrų metų, į pažeidėjos asmenybę, turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus I. K. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

I. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 500 € (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A2.-128-827/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė