- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2S-54-794/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30436-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- UAB „Irdaiva“, Eikos
- Ieškovas
- UAB „Nobaltis“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės UAB „Irdaiva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Nobaltis“ ieškinį atsakovėms UAB „Irdaiva“ ir Eikos statyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme priimtas ieškovės UAB „Nobaltis“ ieškinys, kuriuo ieškovė prašo: priteisti iš atsakovės UAB „Irdaiva“ 12 216,40 EUR skolą; priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Irdaiva“ ir UAB „Eikos statyba“ 23 220,54 EUR skolą, 6 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei UAB „Irdaiva“ ir esančių pas atsakovę UAB „Irdaiva“ arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos (35 436,94 EUR). Nurodė, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Atsakovė su ieškove nebendradarbiauja, vengia įsipareigojimų vykdymo, t. y. elgiasi nesąžiningai. Atsakovė gali perleisti ar kitais būdais sumažinti savo turimą turtą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio pabaigoje skyrė atsakovei 3,686 mln. eurų baudą už tai, kad atsakovė su kita įmone susitarė kartu dalyvauti ir nekonkuruoti 24-iuose Vilniaus vystymo kompanijos organizuotuose pirkimuose. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismuose yra nagrinėjama ne viena civilinė byla dėl skolų iš atsakovės priteisimo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovės UAB „Nobaltis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir 35 436,94 EUR sumai areštavo atsakovės UAB „Irdaiva“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštavo atsakovės turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždraudė disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškove, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams.
4. Teismas konstatavo, jog ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO teismas nustatė, kad po 2018 m. spalio 2 d. nutarties, kuria netenkintas UAB „Nobaltis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Irdaiva“ atžvilgiu, teismuose pareikšta naujų piniginių reikalavimų atsakovei. Ieškovė su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė teismui informaciją apie tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Panevėžio statybos tresto ir UAB „Irdaiva“ skundus dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo bendrovėms už konkurenciją ribojantį susitarimą paskirtos baudos – UAB „Irdaiva“ 3 685 900 EUR. Teismo teigimu, nors LITEKO duomenimis sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis taip pat patvirtina dideles atsakovės atžvilgiu reiškiamų piniginių reikalavimų apimtis. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sutiko su ieškove, kad jos prašoma priteisti suma atsakovei yra didelė, todėl gali padidinti priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui tenkino, nes nesiėmus ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Irdaiva“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir išspęsti klausimą iš esmės - ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės prašymo negalima nustatyti, ar egzistuoja konkreti, pagrįsta, tikėtina grėsmė būsimam teismo sprendimui byloje įvykdyti. Apeliantės teigimu, ieškovė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų ar bent tikėtinų duomenų apie atsakovės nemokumą, prastą finansinę padėtį, slapstymąsi, buveinės vietos pakeitimą ir (ar) panašius veiksmus, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad atsakovė siekia apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant būsimą teismo sprendimą. Pateiktas prašymas neįrodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Vien ieškovės ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad po 2018 m. spalio 2 d. nutarties, kuria netenkintas UAB „Nobaltis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Irdaiva“ atžvilgiu, teismuose pareikšta naujų piniginių reikalavimų atsakovei per se nėra pakankamas motyvas apeliantės turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra duomenų, kad kyla reali grėsmė teismo įsakymo neįvykdymui, kad atsakovė slapstosi ar sustabdė savo veiklą, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5.2. Atsakovė UAB „Irdaiva“ pateikia teismui įrodymus apie savo itin gerą ir stabilią finansinę padėtį ir gebėjimą, esant reikalui, atlyginti ieškovės patiriamus nuostolius.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Nobaltis“ prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį paliktą nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovė, teigdama, jog įmonės turtinė padėtis yra gera, turėjo pateikti realiai įmonės turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus – duomenis, kad atsakovei priklausantis turtas nėra įkeistas, areštuotas ar kitaip suvaržytas. Nesant nurodytų duomenų, negalima spręsti apie gerą turtinę padėtį. Ieškovės teigimu, apeliantė, teigdama, kad yra moki, pateikė balansą, kuris neatspindi realios įmonės finansinės padėties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog įmonės finansinė padėtis yra gera. Be kita ko, net jeigu ir būtų konstatuota, jog atsakovės finansinė padėtis yra gera ir stabili, bylos nagrinėjimo metu atsakovės turtinė būklė gali pasikeisti ir tenkinus reikalavimus sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas. Ieškovės nuomone, atsakovė neįrodė, kad pastarosios finansinė padėtis yra gera ir stabili, netgi priešingai, atsakovės pateikti duomenys tik patvirtino ieškovės abejones dėl atsakovės galimybių tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus.
Šalies argumentai
6.2. Ieškovės prašoma priteisti 35 436,94 EUR dydžio suma, neabejotinai yra didelė tiek ieškovei, tiek atsakovei. Tokią išvadą ieškovė daro atsižvelgdama į apeliantės turimų įsipareigojimų kitų subjektų atžvilgiu dydį ir į tai, jog atsakovė visais įmanomais būdais iki šiol stengiasi išvengti savo įsipareigojimų įvykdymo ieškovės atžvilgiu. Be kita ko, tos faktinės aplinkybės, kad ieškovės prašoma priteisti suma atsakovei yra didelė, nepaneigė ir pati atsakovė. Ieškovės teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pareikšto ieškinio suma atsakovei yra didelė, kas neabejotinai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl naikinti skundžiamą nutartį šiuo aspektu pagrindo nėra.
6.3. Atsakovė nebuvo linkusi bendradarbiauti su ieškove nei iki civilinės bylos iškėlimo, nei pradėjus teisminį procesą. Atsakovė iki šios dienos piktybiškai vengia įvykdyti savo įsipareigojimus ne tik ieškovės, bet ir kitų ūkio subjektų atžvilgiu, kas suponuoja akivaizdų apeliantės nesąžiningumą. Be to, Konkurencijos tarybos priimtas nutarimas skirti atsakovei 3 686 mln. EUR baudą, pagrindžia ne tik tą aplinkybę, jog atsakovė nėra sąžiningas ūkio subjektas, tačiau ir įrodo atsakovės turimą finansinę naštą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kaip prevencinė priemonė, šiuo konkrečiu atveju yra būtinas. Ieškovė, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO pateikiama informacija, pažymi, jog Vilniaus apygardos ir Vilniaus miesto apylinkės teismuose, laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki šios dienos, buvo išnagrinėtos net trys civilinės bylos, kuriose atsakovė buvo pripažinta kaip savo įsipareigojimų nevykdanti skolininkė, šiuo metu, be ieškovės pareikšto ieškinio pagrindu iškeltos civilinės bylos, yra nagrinėjama dar viena civilinė byla dėl skolos išieškojimo iš atsakovės. Šiuo metu taip pat yra nagrinėjamos dar dvi civilinės bylos dėl atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškovo teigimu, šių aplinkybių pakanka konstatuoti atsakovės nesąžiningumą ne tik ieškovės, bet ir kitų ūkio subjektų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Dėl naujų įrodymų
9. Apeliantė UAB „Irdaiva“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus –2016-06-30 balansą ir vykdomų sutarčių sąrašą.
10. Nors apeliantė prijungti šių naujų įrodymų neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 str.), tačiau nurodytais dokumentais siekia paneigti vieną iš privalomų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygų – grėsmės teismo sprendimui įvykdymą. Tokiu atveju spręstina, kad apeliantės tikslas yra tokių duomenų prijungimas prie bylos medžiagos ir jų įvertinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto ir naujų įrodymų priėmimo klausimą.
11. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
12. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas nepranešus atsakovui (CPK 147 straipsnis), taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai egzistavo sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, taigi juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Ieškovė, kuri yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotoja, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusi.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
13. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, t. y. pripažino pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti buvimą. Apeliantė atskirajame skunde pastarosios teismo išvados neginčija, nesutikdama tik su teismo įvertinimu, jog egzistuoja taip pat ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad netaikius jai jokių apribojimų būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Neperžengdamas atskirojo skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl pastarosios sąlygos nustatymo pagrįstumo.
14. Spręsdamas dėl vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. egzistuojančios realios grėsmės, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi anksčiau teismų praktikoje taikyta prezumpcija, kad turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas taip pat akcentavo, kad apeliantės atžvilgiu, teismuose pareikšta naujų piniginių reikalavimų atsakovui UAB „IRDAIVA“, be to, ieškovė su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė teismui informaciją apie tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Panevėžio statybos tresto ir UAB „Irdaiva“ skundus dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo bendrovėms už konkurenciją ribojantį susitarimą paskirtos baudos – UAB „Irdaiva“ 3 685 900 Eur, kas, teismo vertinimu, taip pat įrodo grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
15. Šiuo aspektu pažymėtina, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovei ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti sunkiai neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2018-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018).
16. Toks naujausias aiškinimas yra grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o šių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti asmens, kuriam inicijuotas teismo procesas, turtą iki šio proceso pabaigos, jeigu kyla bent menkiausia grėsmė ar galimybė, kad jis gali būti perleistas, įkeistas ar apsunkintas kitomis prievolėmis, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su bylą inicijavusiu asmeniu.
17. Šiame kontekste pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
18. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo aiškinimui svarbūs yra ir Lietuvai privalomi tarptautiniai teisės aktai, kuriuose sureguliuoti panašūs klausimai ar santykiai. Antai Europos Parlamento ir Tarybos 2014-05-15 Reglamento (ES) Nr.655/2014, kuriuo nustatyta europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinių skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, preambulės 5 punkte nurodyta, kad visose valstybėse narėse yra nustatytos nacionalinės procedūros dėl apsaugos priemonių, pavyzdžiui, sąskaitų blokavimo, tačiau labai skiriasi tokių priemonių skyrimo sąlygos ir jų įgyvendinimo procedūros. Todėl būtina ir tikslinga patvirtinti privalomą ir tiesiogiai taikomą Sąjungos aktą, kuriuo būtų sukurta nauja Sąjungos procedūra, sudaranti galimybę tarpvalstybiniais atvejais veiksmingai ir greitai blokuoti banko sąskaitose laikomas lėšas. Reglamento preambulės 14 punkte nustatyta, kad sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelią piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra.
19. Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Kita vertus, vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų būti savaime laikoma pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Taip pat ir tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu tokiam įsakymui išduoti. Į šiuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esamam rizikos (Reglamento (ES) Nr.655/2014 preambulės 14 p. 4 d.).
20. Vadinasi, tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas, kurio aiškinimo praktika (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu) pastaraisiais metais yra pasikeitusi, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Apie tai taip pat jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2018-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018).
21. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Todėl sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir reikalavimo sumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu.
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie apeliantės nesąžiningumą (t. y. jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Nesąžiningumas buvo grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kad apeliantė ir raginama neatsiskaitė su ieškove, jos turtinė padėtis bloga, ji turi kitų kreditorių, bei tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Panevėžio statybos tresto ir UAB „Irdaiva“ skundus dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo bendrovėms už konkurenciją ribojantį susitarimą paskirtos baudos – UAB „Irdaiva“ 3 685 900 EUR. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie nagrinėjamos elektroninės formos bylos procesinę eigą leidžia įsitikinti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skolos už valymo darbus priteisimo, t. y. apeliantė neigia turinti prievolę ieškovei atsiskaityti už atliktus valymo darbus. Todėl vien neatsiskaitymo su ieškove faktas nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina.
23. Antra, nei didelė ieškinio reikalavimo suma, nei nepakankamai gera apeliantės įmonės finansinė padėtis, nei kitose bylose ar vykdymo procese jai jau taikyti apribojimai disponuoti turtu taip pat savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Atsakovės nemokumo atveju negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą nulemtų ieškovės reikalavimo ir atsakovės turto disproporcija, o ne kurie nors nesąžiningi jos veiksmai, apie tai taip pat jau ne kartą buvo pasisakyta teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
24. Tai konstatavus, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, kad pagal 2018-06-30 balanso duomenis apeliantės turimo turto ir gauto pelno nepakanka nė dalies turimų trumpalaikių įsipareigojimų įvykdymui, nėra teisiškai reikšmingos, nes nepatvirtina apeliantės nesąžiningumo kaip prielaidos teismo sprendimo neįvykdymo rizikai konstatuoti, apie tai taip pat jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-319-186/2017). Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtinas ir tas aspektas, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme yra išimtinai susiję su apeliantės turtine padėtimi, kuri nėra savaime pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių antrajai sąlygai (grėsmei teismo sprendimo įvykdymui) nustatyti, todėl išsamesnė šių duomenų analizė neatliktina.
25. Trečia, ieškovės teismui pateikta informacija apie tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Panevėžio statybos tresto ir UAB „Irdaiva“ skundus dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo bendrovėms už konkurenciją ribojantį susitarimą paskirtos baudos – UAB „Irdaiva“ 3 685 900 EUR, patvirtina atsakovės turimą finansinę naštą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien Konkurencijos tarybos priimtas nutarimas skirti atsakovei baudą, nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina. Kaip jau aukščiau buvo minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Be kita ko, Vilniaus apygardos administracinis teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimas, kuriuo buvo atmesti Panevėžio statybos tresto ir apeliantės UAB „Irdaiva“ skundai dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo bendrovėms už konkurenciją ribojantį susitarimą paskirtos baudos – UAB „Irdaiva“ 3 685 900 EUR, remiantis Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dar nėra įsiteisėjęs.
26. Nėra aktualūs ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl kitose bylose apeliantei taikytų arba, priešingai, netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse jau buvo pasisakyta ir šiuo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018), konstatuojant, kad kitoje byloje priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakyta tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo. Todėl tokioje nutartyje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės (privalomos kitam teismui ir todėl iš naujo neįrodinėtinos) teisinės galios (CPK 182 str. 2 p.). Dar daugiau, net ir toje pačioje byloje, jeigu pasikeistų faktinė situacija, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas gali būti apsvarstytas iš naujo tiek pirmoje, tiek ir bet kurioje aukštesnėje teisminėje instancijoje, išsprendžiant šį klausimą skirtingai, nei jis buvo išspręstas anksčiau (CPK 147 str. 1 d. 148 str., 149 str.).
27. Dar vien svarbus principas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, yra proporcingumas. Taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek apeliantės teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
28. Vien ieškinio pateikimas negali suteikti ieškovei pranašumo ar besąlyginio ribojimų antrajai ginčo šaliai disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis nustatymo. Nagrinėjamu atveju taip ir nutiko, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tinkamai neįvertinus visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. ar apeliantė gali siekti išvengti teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymo, perleisdama jai priklausantį turtą. Todėl toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl ieškinio pateikimo ir jame nurodytos didelės ieškinio sumos kriterijaus bei apeliantės vengimo atsiskaityti su ieškove ir kitais ūkio subjektais aiškiai neatitinka šalių interesų derinimo taisyklės.
29. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aptariant šalių interesų derinimo taisykles, taip pat jau buvo pasisakyta ir dėl to, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Taigi apeliantės teisių suvaržymas, lyginant su ieškovės interesais, jeigu tokios priemonės būtų taikomos, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą – areštavus vien pinigines lėšas sumai, atitinkančiai ieškinio reikalavimo sumą, jei kito areštuotino turto nėra ar jo nepakanka, galimi apeliantės ūkinės komercinės veiklos trikdžiai, dėl kurių, labiau tikėtina, apeliantės pajėgumas konkuruoti rinkoje sumenktų arba ji taptu nemokia. Tokia situacija neatitiktų ir pačios ieškovės interesų.
30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų naujausią aiškinimą, pateikiamą Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti apeliantei laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „Nobaltis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB,,Irdaiva“ atžvilgiu.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.