Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo AB SEB banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. firmos „Vajulitas“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. K. firma „Vajulitas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB SEB banko 6 532,50 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad naudodamasis atsakovo AB SEB banko elektroninės bankininkystės paslaugomis, ieškovas 2015 m. vasario 13 d. 16:18 val. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) atliko 6 532,50 Eur mokėjimo pavedimą į Ispanijos banke ING DIRECT BANK esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) 8329, tačiau, atlikus nurodytą pavedimą, paaiškėjo, kad pinigai buvo pervesti internetiniams sukčiams, kurie įsilaužė į įmonės tiekėjo, esančio Italijoje, elektroninį paštą ir atsiuntė suklastotą sąskaitą - faktūrą, kurios pagrindu ir buvo atliktas pavedimas. Ieškovas, sužinojęs apie nusikalstamu būdu bandomus pasisavinti pinigus ir siekdamas išvengti žalos, nedelsiant per savo elektroninės bankininkystės sistemą 18:12 val. atšaukė šį mokėjimo nurodymą, kurį sistemoje buvo galima atšaukti paspaudus „X“ ženkliuką. Tai, kad šis mokėjimo nurodymas buvo atšauktas, patvirtina ir atsakovo elektroninėje bankininkystėje pateikiamas „Prašymų sąrašas“. Be to, ieškovas, siekdamas įsitikinti, kad atsakovas tikrai gavo nurodytą atšaukimą ir imsis veiksmų, iš karto po mokėjimo nurodymo atšaukimo 18:15 val. bei 18:50 val. paskambino atsakovo Informacijos/Klientų aptarnavimo visą parą veikiančiu telefonu Nr. 1528 ir informavo atsakovo darbuotojus apie nusikalstamu būdu bandomus pasisavinti ieškovo pinigus bei prašė šį mokėjimo pavedimą nutraukti ir jo nebevykdyti, tačiau atsakovo darbuotojų ieškovas buvo patikintas, kad nėra ko nerimauti, kadangi mokėjimas yra padarytas jau po 16 val., kai tarptautinis banko skyrius nedirba, todėl pinigai neturėjo išeiti iš atsakovo, be to, ieškovas tą pačia dieną 18:45 val. per savo elektroninę bankininkystę pateikė pranešimą, kuriuo atsakovo prašė atšaukti minėtą mokėjimo nurodymą, nurodydamas tai, jog pinigai buvo pervesti internetiniams sukčiams. Apie 19 val. atsakovo operatorė susisiekė su ieškovu pranešime nurodytu telefonu ir informavo ieškovą apie tai, kad šis prašymas atšaukti mokėjimo pavedimą yra gautas bei užregistruotas, o taip pat operatorė dar kartą patikino, jog pinigai neturėtų būti išėję iš atsakovo dėl vėlyvo pavedimo laiko, tačiau ieškovas, siekdamas atlikti visus įmanomus veiksmus, kad pilnai būtų užkirstas kelias nusikalstamam pinigų pasisavinimui, 2015-02-15 telefonu kreipėsi į Ispanijos banką, kuriame pervesti pinigai turėjo būti išmokėti, tačiau šis bankas nurodė, jog negali suteikti jokios informacijos ir nurodė, kad dėl pinigų išdavimo sustabdymo turėtų kreiptis atsakovas, per kurį ir buvo daromas mokėjimo pavedimas. Atsižvelgiant į tai, 2015-02-15 19:37 val. ieškovas per savo elektroninę bankininkystę pateikė pranešimo papildymą, kuriame papildomai nurodė, jog elektroninės bankininkystės sistemoje yra nurodoma, kad pavedimas bus įvykdytas 2015-02-16, taip pat nurodė, jog ieškovas susisiekė su Ispanijos banku, tačiau pastarasis gali stabdyti pinigų išmokėjimą tik gavęs atsakovo prašymą, be to, ieškovas apie 19:38 val. pakartotinai susisiekė Informacijos/Klientų aptarnavimo telefonu Nr. 1528 iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nepaisant visų ieškovo pastangų, pranešant atsakovui apie nusikalstamu būdu bandomus pasisavinti pinigus ir siekiant sustabdyti mokėjimo nurodymą, 2015-02-17 8:04 val. ieškovui susisiekus su atsakovu Informacijos/Verslo klientu aptarnavimo telefonu Nr. 19222 (skambinta buvo iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), operatorė nurodė, kad pinigai iš atsakovo į Ispanijos banką visgi buvo pervesti 2015-02-16. Taigi atsakovas visiškai nereagavo į ieškovo pranešimus ir neatliko jokių veiksmų nuo 2015-02-13 iki 2015-02-17 (imtinai) ryto. Tik 2015-02-17 9:55 val. atsakovas išsiuntė pranešimą Ispanijos bankui dėl operacijos atšaukimo, kai pinigai jau buvo perduoti sukčiams. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas, laiku gavęs informaciją iš ieškovo apie tai, jog mokėjimo nurodymas yra atliktas padarytos nusikalstamos veikos pagrindu, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai bei, vykdydamas savo įsipareigojimus dėl saugaus naudojimosi atsakovo paslaugomis užtikrinimo, privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad sustabdytų mokėjimo nurodyme nurodytų lėšų pervedimą, tačiau to nepadarė, todėl turi atlyginti ieškovo nuostolius.

Atsakovas AB SEB bankas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad mokėjimo pavedimas buvo įvykdytas automatiškai ir bankas neturėjo galimybės jo atšaukti, todėl neprivalo atlyginti ieškovo nuostolių. Bankas niekuomet nebuvo prisiėmęs įsipareigojimo atšaukti – nebevykdyti, ieškovo pateikto mokėjimo nurodymo, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovu, kad bankas netinkamai vykdė susitarimą dėl mokėjimo nurodymo atšaukimo vykdymo, nes toks susitarimas nebuvo sudarytas. Banko veiksmuose nebuvo jokių neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino ir išieškojo ieškovui V. K. firmai „Vajulitas“ iš atsakovo AB SEB banko 6 532,50 Eur patirtų nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nuostatas, konstatavo, kad įstatymų nuostatų reikalavimai nustato bankui, kaip specifiniam finansinės veiklos subjektui, pareigą savo veiksmus grįsti ne pagal bendrai galiojančius atidumo ir rūpestingumo kriterijus, o taikant ir maksimaliai griežtus elgesio standartus, be to, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), o jeigu prievolę netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad netinkamai prievolę įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Teismas nurodė, kad byloje yra pilnai įrodytos aplinkybės ir ginčo dėl jų nėra, kad ieškovas mokėjimo nurodymą pateikė 2015-02-13 16:18 val. ir tą pačią dieną 18:12 val. šį mokėjimo nurodymą atšaukė, tačiau pinigai į Ispanijos banką buvo pervesti 2015-02-16, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas, kaip specializuota finansinė institucija, laiku nesiėmė jokių realių veiksmų, kad mokėjimas nebūtų įvykdytas. Tuo tarpu nuo 2015-02-13 iki 2015-02-16 ieškovas atliko eilę veiksmų, kuriais informavo atsakovą apie nusikalstamu būdu bandomus pasisavinti pinigus, tačiau, nepaisant to, atsakovas, kaip specializuota finansinė institucija, gavusi visą šią išsamią informaciją iš ieškovo dėl siekimo nusikalstamu būdų pasisavinti ieškovo pinigines lėšas, net keletą dienų nesiėmė jokių realių veiksmų. Teismas nustatė, jog atsakovas savo internetiniame puslapyje buvo įsipareigojęs reaguoti į klientų pranešimus apie klientų atžvilgiu įvykdytus sukčiavimo atvejus ir taip garantuoti savo klientams saugų naudojimąsi banko teikiamomis paslaugomis. Elektroninės bankininkystės sistemoje, priskirtoje ieškovui, po mokėjimo nurodymo padarymo tam tikrą laiką yra leidžiama šį konkretų mokėjimo nurodymą atšaukti, t. y. pats atsakovas suteikė ieškovui galimybę atšaukti mokėjimo nurodymą ir ieškovas šia savo teise pasinaudojo, todėl ieškovui pasinaudojus atsakovo jam suteikta mokėjimo nurodymo atšaukimo funkcija, t. y. ieškovui paspaudus atšaukimo mygtuką buvo sudarytas susitarimas tarp ieškovo ir atsakovo dėl mokėjimo nurodymo atšaukimo. Teismas darė išvadą, kad atsakovas turėjo elgtis kur kas rūpestingiau ir atidžiau, negu buvo atsakovo pasielgta. Atsakovas, gavęs iš ieškovo atitinkamą informaciją, pasiteisindamas tik atsakovo vidinės tvarkos taisyklėmis, visiškai neoperatyviai reagavo į ieškovo pateiktą informaciją, pasiteisinant nedarbo dienomis, kas neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų. Atsakovo įsipareigojimas ieškovui užtikrinti saugų naudojimąsi atsakovo paslaugomis, kaip šie įsipareigojimai yra skelbiami atsakovo elektroniniame puslapyje, neapsiriboja vien tik mokėjimo nurodymo autorizacija ar atsakovo sistemų pažeidimu, bet taip pat apima ir atsakovo pareigą reaguoti ir į kitus sukčiavimo atvejus, susijusius su atsakovo paslaugų teikimu, kai apie juos laiku ir nustatyta tvarka yra pranešama atsakovui jo nurodytu visą parą veikiančiu telefonu. Teismas pabrėžė, jog atsakovas apskritai nėra pateikęs jokių įrodymų (t. y. netgi ir nenurodė), jog atsakovas būtų ėmęsis ar bent bandęs imtis kokių nors papildomų veiksmų nuo 2015-02-13 iki 2015-02-17 ryto (imtinai) atšaukto mokėjimo nurodymui sustabdyti, atsakovas nepaneigė savo kaltės jokiais įrodymais, jis elgėsi ne tik neprofesionaliai, bet ir labai paviršutiniškai, netgi vertinant tai bendro elgesio standarto lygmenyje, toks atsakovo elgesys (t. y. neveikimas) visiškai neatitinka bankų veiklos principų bei standartų, todėl bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma (t. y. nepakankamas atidumas, klaida ar pan.) lemia šio subjekto civilinę atsakomybę. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra įrodytas, pagrįstas bei tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas AB SEB bankas apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais:

Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į esmines bylos aplinkybes, vertindamas mokėjimo operacijų atlikimo visumą, nepagrįstai sprendė, kad elektroninės bankininkystės sistemoje atšaukimo mygtuko „X“ paspaudimas yra laikomas susitarimo dėl mokėjimo nurodymo atšaukimo sudarymu. Mokėjimų įstatymo 34 straipsnio, įtvirtinančio bendrą mokėjimo nurodymų neatšaukiamumo principą, 1 dalyje yra nurodyta, jog mokėjimo paslaugų vartotojas negali atšaukti mokėjimo nurodymo po to, kai jį gauna mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Išimtys yra reglamentuotos to paties straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog pasibaigus šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytiems terminams, mokėjimo nurodymas gali būti atšauktas tik tuo atveju, kai dėl to susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir jo mokėjimo paslaugų teikėjas, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais būtinas ir gavėjo sutikimas. Iš esmės analogiškos taisyklės yra įtvirtintos ir AB SEB banko bendrosiose paslaugų teikimo taisyklėse, kurios yra neatskiriama tarp ieškovo ir banko sudarytos 2003-07-11 Elektroninių paslaugų teikimo sutarties dalis. Griežtas teisinis reglamentavimas dėl ginčo esmės įtvirtina bendrą principą – mokėjimo nurodymai iš esmės negali būti atšaukiami. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė šią nepagrįstą išvadą dar ir dėl to, kad visiškai neįsigilino į techninę operacijos vykdymo pusę ir netinkamai aiškindamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių sudarymą. Iš mokėjimo nurodymo detalizacijos išrašo bei mokėjimo nurodymo techninio įrašo, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, matyti, kad bankas nuo 2015-02-13 16 val. 32 min. ir 36 sek. niekaip nebegalėjo įtakoti pinigų persiuntimo lėšų gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui. Realią galimybę stabdyti ieškovo pateiktą mokėjimo nurodymą bankas turėjo apie 14 minučių, kas savaime suponuoja loginę išvadą – po šio laiko tarpo bankas, veikdamas kaip profesionalas mokėjimo paslaugų teikimo srityje, negalėjo prisiimti įsipareigojimo ieškovui sugrąžinti pervedamas lėšas, kadangi jis šiomis lėšomis tuo metu jau nebedisponavo. Priešingas aiškinimas iškraipytų visą banke teikiamų mokėjimo paslaugų eigą ir procesus, kadangi tokiu atveju bankas visuomet klientams paspaudus „X“ atšaukimo mygtuką įsipareigotų klientams grąžinti pervedamas lėšas jų realiai nebeturėdamas ir veikdamas iš esmės savo sąskaita ir rizika. Analogiškas faktines aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. T.. Ieškovo internetinėje bankininkystėje pateiktas prašymų sąrašas kaip tik patvirtina aplinkybę, jog bankas nebuvo įsipareigojęs atšaukti mokėjimo nurodymo, nes šiame sąraše buvo patalpintas ieškovo prašymas, o ne sutikimas dėl mokėjimo nurodymo atšaukimo. Prašymo atšaukti mokėjimo nurodymą pateikimas negalėjo būti laikomas dvišaliu susitarimu, iš kurio bankui kiltų kokios nors teisės ar pareigos, kadangi bankas neatliko jokių aktyvių veiksmų, t. y. bankas šiuo konkrečiu atveju jokia forma nebuvo išreiškęs savo valios, jog mokėjimo nurodymas bus atšauktas ir pinigai bus sugrąžinti į jo sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nes tarp ginčo šalių susiklostė teisiniai santykiai dėl mokėjimo nurodymo neatšaukimo, bet ne dėl banko pareigos užtikrinti saugų naudojimąsi banko teikiamomis paslaugomis. Byloje tarp šalių nebuvo ginčo, jog 2015-02-13 ieškovo pateiktas mokėjimo nurodymas buvo atliktas įsilaužus į banko sistemas ar perėmus ieškovo jam suteiktas atpažinimo priemones, t. y. ieškovas savo valios veiksmais autorizavo pinigų pervedimą, tačiau dėl savo paties aplaidumo lėšų pervedimas buvo atliekamas ne tikrajam jų gavėjui. Taigi ginčo objektas ir bylos esmė yra mokėjimo nurodymo atšaukimo, tačiau ne banko įsipareigojimai užtikrinti saugų naudojimąsi banko paslaugomis, todėl teismo išvados, jog bankas pažeidė pareigą užtikrinti saugų naudojimąsi banko paslaugomis yra visiškai nepagrįstos ir padarytos netinkamai kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo bankui, kaltais banko veiksmais pripažino neva pavėluotą banko kreipimąsi į lėšų gavėjo mokėjimo paslaugų teikėją Ispanijos banką. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovas mokėjimo nurodymą suformavo ir pateikė bankui 2015-02-13, 16.18 val. Tos pačios dienos 18.12 val. ieškovas pateikė bankui prašymą atšaukti mokėjimo nurodymą, t. y. jau po Mokėjimų skyriaus darbo valandų, o 2015-02-14 – 2015-02-16 imtinai buvo nedarbo dienos ir Mokėjimų skyriaus specialistai, turintys išimtines teises mokėjimų nurodymų vykdymo procese, tuo metu nedirbo. Artimiausios darbo dienos ryte, t. y. 2015-02-17, Mokėjimų skyriaus specialistai kreipėsi koduotu SWIFT formato pranešimu į lėšų gavėjo banką dėl mokėjimo nurodymo anuliavimo ir pinigų sugrąžinimo. Net ir sutinkant su pirmosios instancijos teismo net keletą kartų akcentuotu teiginiu, jog bankui taikomi padidinti rūpestingumo bei atidumo standartai, kad jis privalo užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę, tai negali būti pateisinamas pagrindas paneigti verslo subjekto teisę į savarankišką savo veiklos bei darbo organizavimą ir jo paskirstymą. Bankui pateikti mokėjimo nurodymai yra vykdomi automatiškai be žmogaus pagalbos ir tokia darbo organizavimo tvarka savaime nereiškia, jog bankas veikia neatidžiai ir nerūpestingai, todėl teismo išvados yra nepagrįstos ir bankas negali būti laikomas kaltu, jog specializuotos formos pranešimas Ispanijos bankui nebuvo išsiųstas Mokėjimų skyriaus nedarbo laiku.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. K. firma „Vajulitas“ prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bankas, kaip finansinių paslaugų teikėjas, nurodydamas, jog esant sukčiavimui, kai iš klientų bandoma pasisavinti pinigus apgaulės būdu, yra galimybė susisiekti su banku visą parą veikiančiu telefono numeriu, įsipareigoja ir imtis atitinkamų skubių ir savalaikių priemonių, kad tokios paslaugos būtų sustabdytos užkertant kelią sukčiavimui ir taip užtikrinant naudojimosi banko paslaugomis saugumą. Vien tai, kad mokėjimo nurodymai yra vykdomi automatiškai, neužkerta kelio bankui imtis aktyvių savalaikių veiksmų reaguojant į pranešimus. Atsakovo teiginiai, kad jam nekyla atsakomybė dėl atsiradusios žalos, nes veiksmų buvo nesiimta ne darbo metu ir verslo subjektas turi teisę į savarankišką savo veiklos bei darbo organizavimą ir jo paskirstymą, yra akivaizdžiai nepagrįsti ir prieštarauja elementarioms protingumo normoms, teisiniam reguliavimui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl bankams, kaip finansinių paslaugų teikėjams, taikomų griežtesnių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų. Bankas, kaip verslo subjektas, turi teisę į savarankišką savo veiklos bei darbo organizavimą, tačiau ši veikla turi būti organizuojama taip, kad nepažeistų paties banko prisiimtų, taip pat ir viešai skelbiamų, įsipareigojimų savo klientams. Tai, kad bankas savo įsipareigojimą klientams reaguoti į jų pranešimus, gautus visą parą veikiančiu telefonu, vykdė nekokybiškai ir neprofesionaliai, nesilaikydamas keliamų atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikti pokalbių tarp ieškovo ir banko darbuotojų išrašai. Vien tai, kad teisės aktai įtvirtiną bendrą taisyklę, jog mokėjimo nurodymai paprastai yra neatšaukiami, nepaneigia susitarimo sudarymo fakto tarp banko ir kliento, kadangi teisės aktai taip pat numato šalims galimybę susitarti dėl kitokio šių santykių reguliavimo, t. y. mokėjimo nurodymų atšaukimo pagal susitarimą, kas ir įvyko šiuo atveju, nes ieškovas pasinaudojo elektroninės bankininkystės sistemoje sukurta funkcija atšaukti konkretų mokėjimo nurodymą. Būtent tokios funkcijos nustatymas, kai klientui sudaroma galimybė atšaukti konkretų mokėjimą, parodo banko valią sudaryti susitarimą. Pasinaudojimas konkrečioje elektroninėje bankininkystėje esančia atšaukimo funkcija yra ne prašymo (pasiūlymo) pateikimas, bet sutikimo banko siūlymui (ofertai) sudaryti sandorį pareiškimas (akceptas). Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino techninę operacijų vykdymo pusę ir dokumentus, nuo kada bankas neturėjo realios techninės galimybės stabdyti pinigų pervedimą, bei liudytojo parodymus, ir nustatė, jog atsakovas turėjo techninę galimybę imtis veiksmų ir vykdyti savo prievolę dėl mokėjimo nurodymo atšaukimo, t. y. atsakovas turėjo galimybę sustabdyti pinigų išmokėjimą ir juos grąžinti vien tik susisiekus su Ispanijos banku (pateikus pranešimą, kurį atsakovas pateikė tik 2015 m. vasario 17 d.), bet tokių veiksmų paties atsakovo valia nebuvo imtasi, kadangi tuo metu buvo ne darbo metas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi kreiptasi į Lietuvos banką siekiant gauti išvadą byloje dėl AB SEB banko veiklos teisėtumo, bei 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovas įpareigotas pateikti papildomus įrodymus byloje. Pateikta išvada ir gauti ieškovo pateikti įrodymai - ieškovo vykdytas susirašinėjimas su Italijoje veikiančiu komerciniu partneriu, susirašinėjimas su Ispanijos banku, priimtini, kaip reikšmingi bylai. Priimtinas ieškovo atstovės paaiškinimas dėl rašymo apsirikimo, ieškininiame pareikšime nurodant netikslų sąskaitos, į kurią buvo pervesti pinigai, numerį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas savo internetiniame puslapyje buvo įsipareigojęs reaguoti į klientų pranešimus apie klientų atžvilgiu įvykdytus sukčiavimo atvejus ir taip garantuoti savo klientams saugų naudojimąsi banko teikiamomis paslaugomis. Bylos nagrinėjimo esmę sudarė aplinkybės, ar šią pareigą bankas vykdė tinkamai, nustatymas. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nurodo, kad tarp ginčo šalių susiklostė teisiniai santykiai dėl mokėjimo nurodymo neatšaukimo, bet ne dėl banko pareigos užtikrinti saugų naudojimąsi banko teikiamomis paslaugomis. Tai, kad ieškovas nurodė, jog žala atsakovo neveikimu jam buvo padaryta tuo, kad bankas( atsakovas) nesusisiekė su Ispanijos banku dėl pinigų išmokėjimo sustabdymo, argumentuodamas tuo, kad jam buvo ne darbo dienos, šios aplinkybės, greta kitų, buvo ieškovo reiškiamo reikalavimo pagrindu, todėl teismas privalėjo padaryti išvadas dėl šių aplinkybių, teismas pagrįstai nagrinėjo pateitus įrodymus dėl to, ar bankas tinkamai vykdė pareigą užtikrinti saugų naudojimąsi banko teikiamomis paslaugomis.

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog jam nekyla atsakomybė dėl atsiradusios žalos, nes veiksmų buvo nesiimta ne darbo metu ir verslo subjektas turi teisę į savarankišką savo veiklos bei darbo organizavimą ir jo paskirstymą, atmestini, nes daroma išvada, kad bet kuris bankas turi organizuoti savo verslą taip, kad į klientų ar kitų asmenų pranešimus apie vykdomus nusikaltimus, naudojantis bankų paslaugomis, būtų reaguojama nedelsiant.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos banką, kaip bankų priežiūros funkcijas atliekančią instituciją, prašydamas pateikti išvadą byloje dėl atsakovo AB SEB banko veiksmų laikotarpiu nuo 2015-02-13 iki 2015-02-17 atitikimo bankų veiklai keliamiems reikalavimams, gavus kliento pranešimą apie vykdomus nusikalstamus sukčiavimo veiksmus. Lietuvos banko 2016-04-22 išvadoje teigiama, kad Lietuvos banko valdyba 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 03-172 patvirtino Minimalius saugumo reikalavimus, keliamus internetu atliekamiems mokėjimams. Reikalavimų 63.1 papunktyje numatyta, kad Mokėjimo paslaugų teikėjai turi mokėjimo paslaugų vartotojus informuoti apie tvarką, pagal kurią mokėjimo paslaugų vartotojai informuoja mokėjimo paslaugų teikėją apie (galimai) neautorizuotas operacijas, įtartinus incidentus, tikėtinas apgaules ir tolesnius mokėjimo paslaugų tiekėjų veiksmus. Reikalavimų 57 punkte nurodyta, kad Mokėjimo paslaugų teikėjai turi patikrinti, ar operacija nėra apgaulinga, per kuo trumpesnį laiką. Lietuvos bankas nurodė, kad reikalavimai įsigaliojo 2015-11-01 d. ir taikomi tik nuo minėtos datos atliekamiems mokėjimams.

Kolegija daro išvadą, kad Lietuvos banko nesavalaikis Minimalių saugumo reikalavimų nustatymas negali atleisti savarankiškai veikiantį banką nuo atsakomybės už tai, kad bankas nepatikrino per įmanomai trumpiausią laiką, ar kliento pateikta informacija apie sukčiavimo atvejį yra pagrįsta, nesustabdė pinigų išmokėjimo, t.y. nesiėmė visų galimų priemonių, kad internetiniu būdu pervestų pinigų išmokėjimas būtų sustabdytas. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2015-02-13 d. 18:50 val. Informacijos/Klientų aptarnavimo visą parą veikiančiu telefonu Nr. 1528 buvo informuotas apie nusikalstamu būdu bandomus pasisavinti ieškovo pinigus, kad ieškovas prašo jo atliktą mokėjimo pavedimą nutraukti ir jo nebevykdyti, šio pranešimo pagrindu atsakovo pareiga buvo pranešti Ispanijos bankui ING DIRECT BANK nedelsiant apie tai, kad būtų sustabdytas pinigų sumoje 6 532,50 Eur išmokėjimas iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) 8392. Tai, kad Mokėjimų skyriaus specialistai, turintys išimtines teises mokėjimų nurodymų vykdymo procese, tuo metu, kai buvo pranešta apie sukčiavimo veiksmus, nedirbo, kad tik artimiausios darbo dienos ryte, t. y. 2015-02-17, Mokėjimų skyriaus specialistai kreipėsi koduotu SWIFT formato pranešimu į lėšų gavėjo banką dėl mokėjimo nurodymo anuliavimo ir pinigų sugrąžinimo, reiškia, kad šiuos veiksmus atsakovo darbuotojai galėjo atlikti ir nedarbo dieną, jei šių mokėjimo skyriaus specialistų, turinčių išimtines teises, darbas būtų organizuotas tokiu būdu, kad jie atliktų jiems pavestas funkcijas, esant pranešimui apie vykdomą nusikaltimą, ir ne darbo metu. Atsakovui nenurodžius, kokios priežastys trukdo nustatyti šių specialistų darbo tvarką tokią, kad būtų operatyviai reaguojama į pranešimus apie nusikaltimus, darytina išvada, kad banke nustatyta darbo tvarka neužtikrino klientų saugaus naudojimosi atsakovo paslaugomis, dėl to ieškovui atsirado žala, išmokėjimus jo pervestą į Ispanijos banką 6532.50 Eur sumą šios sąskaitos savininkei V. J.. Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo su ING Bank N.V. S. en Espana Finansinių nusikaltimų analitiku G. E. matyti, kad sąskaitos savininkė pakomentavo, jog pinigai yra ne jos, jie priklauso jos draugui iš Afrikos, ji negalinti grąžinti šios sumos, matyti, kad yra žinomas asmuo, pasisavinęs ieškovo pervestus pinigus, tačiau ši aplinkybė neatleidžia nuo atsakomybės netinkamai pareigas vykdžiusio atsakovo. Tai, kad ieškovas nesikreipė į teismą su ieškiniu išsiieškoti iš asmens, neteisėtai gavusio jo pervestus pinigus, nereiškia, kad žala neturi būti atlyginta atsakovo, kuris nesiėmė priemonių, kad neteisėtas pinigų išmokėjimas būtų sustabdytas. Pripažinus, kad žala ieškovui atsirado ne tik dėl pinigus pasisavinusios V. J. veiksmų, bet ir jų išmokėjimo nesustabdžiusio asmens - atsakovo neveikimo, ieškinys CK 6.249 straipsnio 1 dalies pagrindu patenkintas pagrįstai.

Nustatyta, kad ieškovas 2015-02-13 d. 18.12 val. pateikė bankui prašymą atšaukti mokėjimo nurodymą. Atsakovo skundo argumentai, kad iš mokėjimo nurodymo detalizacijos išrašo bei mokėjimo nurodymo techninio įrašo matyti, kad bankas nuo 2015-02-13 16 val. 32 min. ir 36 sek. niekaip nebegalėjo įtakoti pinigų persiuntimo lėšų gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, leidžia daryti išvadą, kad bankas neturėjo galimybės grąžinti pervestų pinigų, kad realią galimybę stabdyti ieškovo pateiktą mokėjimo nurodymą bankas turėjo apie 14 minučių, kad po šio laiko tarpo bankas, veikdamas kaip profesionalas mokėjimo paslaugų teikimo srityje, negalėjo prisiimti įsipareigojimo ieškovui sugrąžinti pervedamas lėšas, kadangi jis šiomis lėšomis tuo metu jau nebedisponavo. Byloje darytina išvada, kad bankas neturėjo galimybės grąžinti pervestų pinigų ieškovui, tačiau sustabdyti jų išmokėjimą Ispanijos banke turėjo galimybę, atsakomybė jam taikytina dėl šios pareigos nevykdymo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.