Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Algirdas Auruskevičius Civilinė byla Nr. 2A-76-115/2012

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas Procesinio sprendimo kategorija:

35.6.1.,121.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2012 m. kovo 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) R. D., Z. D. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-550-432/2010 pagal ieškovės S. D., atstovaujamos D. D., patikslintą ieškinį dėl kreditoriaus interesų gynimo ir nuosavybės teisių pripažinimo, pareikštą atsakovams R. D., Z. D. ir V. S., trečiasis asmuo- notarė V. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas šioje byloje dėl paveldėjimo teisių ir buto perleidimo, reiškiant actio Pauliana ieškinį, siekiant užtikrinti atsakovo R. D. nepilnametės dukros išlaikymo kreditorinį reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnametei ieškovei S. D., kuriai atstovauja motina D. D., 1997-10-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu ir Vilniaus apygardos teismo 2006-10-24 nutartimi, pakeičiant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-06-14 sprendimo dalį, yra priteistas iš atsakovo R. D. išlaikymas, mokamas 400Lt dydžio periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.

Iš antstolio pažymų teismas taip pat nustatė, kad 2005-10-01 atsakovo R. D. išlaikymo dukrai įsiskolinimas buvo 250 Lt ir nuo šios datos atsakovas tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti dukrą, nes visą laiką turėjo neįvykdytų prievolių, neturint skolininkui pajamų ir turto, į kuriuos buvo galima nukreipti išlaikymo išieškojimą. Tuo tarpu atsakovas R. D. 2005-11-23 sudarė ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, pagal kurią motina Z. D. paveldėjo 3/8 jam tenkančio buto po tėvo mirties ir visą butą, įformintą jos vardu, 2008-10-03 padovanojo atsakovei (dukrai) V. S.. Teismas sprendė, kad perleistas turtas galėjo būti panaudotas vykdant R. D. pareigą išlaikyti dukrą, konstatavo visų sąlygų actio Pauliana institutui taikyti buvimą ir ieškinį tenkino. Tačiau kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė actio Pauliana institutą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris apeliacine tvarka naikinamas ir ieškinys atmetamas.

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų.

Kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008).

Kreditorius gali ginčyti tik tokį skolininko sudarytą sandorį, kuris pažeidžia kreditoriaus teises. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga įtvirtinta CK 6.66 straipsnio 1 dalyje kartu nurodant ir kai kuriuos pavyzdinius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus - sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šių atvejų sąrašas nėra baigtinis, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimas gali pasireikšti ir kitais būdais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R., M. B., S. V. ir A. K. v. J. T. ir UAB „Teisita“, bylos Nr. 3K-3-191/2006).

Byloje nustatyta, kad prieš sudarydamas ginčijamą 2005-11-23 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, R. D. turėjo išlaikymo įsiskolinimą, todėl kreditorius faktiškai turėjo galiojančią reikalavimo teisę, o ginčijamas sandoris galėjo pažeisti jo teises. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo atveju egzistavo dvi pirmosios actio Paulina instituto taikymo sąlygas, kadangi kreditorinio reikalavimo dydis nėra apibrėžtas. Tačiau kolegija pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas 2005-11-23 sudarė tik 250Lt ir ši suma buvo padengta, o taip pat buvo atliekami kiti, jų tarpe ir jau vėliau teismo padidinto išlaikymo mokėjimai. Pateikta teismui 2012-01-30 antstolio pažyma rodo, kad indeksuoto išlaikymo dydis atsakovo dukrai šiuo metu sudaro 415Lt per mėnesį, tačiau jokio išlaikymo įsiskolinimo 2012-01-31 nėra. Tai rodo, kad ieškovės S. D. teisės ginčijamu sandoriu faktiškai pažeistos tik formaliai, o buvusi išlaikymo įsiskolinimo reikalavimo teisė išnyko, padengus skolą. Kolegija taip pat mano, kad actio Pauliana ieškinys nėra prevencinis ir juo negali būti užtikrinama viso būsimo išlaikymo periodo mokėjimai. Be to, atsakovo dukrai iki pilnametystės liko 1 metai ir 4 mėnesiai, todėl dar nesumokėta bendra išlaikymui reikalingų lėšų suma siekia tik apie 6500Lt. Byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad atsakovas turėjo pajamų(b.l.126-134, 191), o teikti išlaikymą dukrai padėjo ir padeda atsakovo sesuo ir motina. Tuo tarpu teismo sprendimu yra panaikinti sandoriai ir atsakovui priteista žymiai daugiau turto nei reikia jo būsimiems išlaikymo mokėjimams. Tai rodo, kad teismo sprendimu yra pažeistos kitų atsakovų teisėti interesai ir pusiausvyros principas, suabsoliutinant nepilnametės dukros teises, kas prieštarauja kasacinio teismo praktikai (žr.LAT 200-0-21 nutartį civ.b. Nr.3K-3-361/2009).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pripažinti R. D. ar kitų atsakovų veiksmus nesąžiningais ir panaikinti jam pagal įstatymą tenkančio buto paveldėjimo teisių motinai dovanojimo sutartį, kurio 3/8 dalių vidutinė rinkos vertė sudaro 79125Lt(211000Lt:8x3), nėra pagrindo, nes nėra nustatyta visų CK 6.66str. numatytų sąlygų, o priimtas sprendimas šioje dalyje prieštarauja ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5str.).

Kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl 1 metų ieškinio senaties termino, numatyto CK 6.66str.3d., nurodant, jog jis nepraleistas, nes apie ginčijamus sandorius ieškovės atstovė sužinojo tik iš Vilniaus miesto penktojo notarų biuro 2008-07-21 rašto Nr. S-180.

LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 str. 2 dalis nustato, kad NTR CDB išrašai ar kiti dokumentai, parengti remiantis šio duomenų banko duomenimis, yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre faktą. Šio įstatymo 42 str. 1 ir 2d. nurodyta, kad nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši. Tuo tarpu įrašas NTR apie Z. D. buto dalies paveldėjimą galioja nuo 2006-02-08(b.l.46-47).

CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, taikoma ir skaičiuojant CK 6.66 str. 3 d. numatytą ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad ieškovės įstatyminė atstovė D. D. žinojo apie A. D. mirtį, nes pati dalyvavo buvusio uošvio laidotuvėse. Tai rodo, kad ieškovės atstovė galėjo ir privalėjo domėtis palikimu ir jo paveldėjimo eiga, o taip pat turėjo realią galimybę nuo 2006-02-08 sužinoti apie sudarytus sandorius ir juos ginčyti per įstatymo nustatytą terminą. Tuo tarpu ieškinys teismui yra paduotas tik 2009-06-05, nors juo yra ginčijama 2005-11-23 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis ir 2006-01-20 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurių pagrindu atsakovo motina įgijo nuosavybės teises į visą butą ir ši aplinkybė matosi iš viešojo registro duomenų. Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad CK 6.66str.3d. nustatytas 1 metų terminas ginčyti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ir 2006-01-20 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą baigėsi 2007-06-08 ir ieškinio senaties terminas yra praleistas be svarbių priežasčių, nes jos nėra nurodytos. Todėl reikalavimai dėl sandorių panaikinimo atmestini, taikant atsakovų prašymu ir ieškinio senatį, kadangi atnaujinti terminą teismo iniciatyva nėra pagrindo, o ieškovė jo atnaujinti ir neprašė (CK 1.126str.2d., 1.131str 1 ir 2d.). Tuo pačiu atmestini ir kiti ieškovės reikalavimai, nes jie gali būti patenkinti tik patenkinus jau minėtus reikalavimus. Dėl šios priežasties kolegija toliau nepasisako dėl 2008-10-03 sudarytos buto su rūsiu dovanojimo sutarties panaikinimo ir kitų apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, kadangi jie reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė įstatymą, vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis panaikinamas ir priimamas naujas, kuriuo ieškinys atmetamas (CPK 326 str.1 d.2 p.). ‚

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str. atmetus ieškinį, iš ieškovės įstatyminės atstovės priteistinos pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir jas sudaro: 600Lt atsakovų advokato (b.l. 118, 176 ) ir 48,15Lt procesinių dokumentų siuntimo. Be to, iš ieškovės atstovės priteistina 200,0Lt atsakovų sumokėto (b.l. 220) ir 2008Lt valstybei žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovai atleisti apeliacinėje teismo instancijoje (b.l. 222).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-550-432/2010 panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės atstovės D. D. 600, Lt atsakovei Z. D. advokato ir 48,15Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės atstovės D. D. 200,0Lt atsakovei Z. D. ir 2008,0Lt valstybei žyminio mokesčio apeliacinėje teismo instancijoje.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, paskirtas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-06-08 nutartimi civilinėje byloje Nr.2010915-432/2009.